2022-01-20 Nr. CB-530-2-56-3-00009-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-126

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00009-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 7 d. paduotu ieškovo G. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais atleisti arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. sausio 3 d. nutartimi Nr. DOK-6500 atsisakė priimti ieškovo G. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, vykdomųjų įrašų panaikinimo, peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Ieškovo 2022 m. sausio 7 d. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje išaiškintas įrodymų vertinimo taisykles, atmesdamas ieškinį dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, rėmėsi tik keletu faktinių aplinkybių, kurios iš tiesų negalėjo patvirtinti visų paskolos sutarčių sudarymo verslo tikslais. Ieškovo teigimu, dalis tokių faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi teismas, neatitinka tikrovės, kitos aplinkybės netinkamai interpretuotos, pvz., sutartyje nėra nurodyta, kad pinigai skolinami vesto tikslais, priešingai, sutartyje nurodyta, kad paskola imama šeimos poreikiams tenkinti, o tai turi didesnę įrodomąją galią, nes sutartis patvirtinta notaro; pasiskolinta suma negali apibrėžti sutarčių sudarymo verslo tikslais, taigi kiekviena paskolos sutartis turėtų būti vertinama atskirai; pasiskolintos lėšos buvo investuojamos į objektą, kuriame ruošėsi gyventi su šeima ir pan. Taigi teismas netinkamai tyrė įrodymus ir nepašalino juose esančių prieštaravimų.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėtų galimybę pasisakyti, ar bylą nagrinėję teismai pagrįstai in corpore vertino visas keturias paskolos sutartis, neišskirdamas tų, kurios skirtos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, taip pat dėl jų nepriskirtinumo vartojimo sutartims. Byloje aktualus ir klausimas, ar bet kokios fizinio asmens sutartys, susijusios su jo individualios veiklos pažymoje nurodyta veikla (teisė atlikti statybų, apdailos darbus), gali būti laikomos sudarytomis verslo tikslais. Šiuo atveju aktualus būtų CK 6.2281 straipsnio 1 dalies normos aiškinimas ir taikymas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2022 m. sausio 7 d. paduotu ieškovo kasaciniu skundu, pažymi, kad šiame skunde naujai įvardijama proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo problema, nukrypimas nuo teismų praktikos šiuo klausimu, tačiau ir šio kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įvardytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Nors kasaciniame skunde nurodomos ir aptariamos kasacinio teismo nutartys, tačiau nurodytais argumentais nepagrindžiama kasacinio skundo atitiktis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams. Kasaciniame skunde iškeltiems klausimams dėl visų keturių paskolos sutarčių vertinimo in corpore, fizinio asmens sutarčių pripažinimo sudarytomis verslo tikslai pagrįsti ieškovas nenurodo kokių nors teisinių argumentų.

Kadangi šiame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl teisėjų kolegija atsakovės 2022 m. sausio 7 d. paduotą kasacinį skundą atsisako priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai atleisti ar atidėti dalį žyminio mokesčio nesvarstytini.

Sumokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. sausio 3 d. nutartimi Nr. DOK-6500.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas