2022-06-15 Nr. AB-16115-3-61-3-00512-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2787-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00512-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 22S58580 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendime nėra tiksliai interpretuojama faktinė (duomenys neskelbtini) padėtis bei pareiškėjos šeimos situacija. Pareiškėja paaiškino, kad yra augusi tradicinėje musulmoniško tikėjimo šeimoje, nors moterys ir turi veiksmų laisvę, tačiau ši laisvė nėra absoliuti, ji negali pažeisti nusistovėjusių moralės normų. Kadangi pareiškėja turėjo ryšių su vaikinu, kuris nebuvo priimtinas šeimai, tuo ji pažemino šeimos garbę, nes ne tik nesutiko tekėti už tėvo pasiūlytų jaunikių, bet pati pasirinko sau vaikiną. Pareiškėjos manymu, tėvas ir broliai, supratę, kad ji pasipriešino jų valiai ir suteršė šeimos garbę, ją sumušė. Pareiškėja nusprendė pati išvykti iš šalies, kaip jai patarė mama, kad tuo būtų atstatyta šeimos garbė. Pareiškėja teigė, kad jos grįžimas į tėvynę būtų jai mirties nuosprendis.

3. Pareiškėja akcentavo, kad ji yra priskiriama rizikos grupei, kadangi yra moteris, taip pat asmuo, pažeidęs moralės normas. Dėl šios priežasties jai (duomenys neskelbtini) gresia kankinimas, galimai iki mirties, kaip moteriai, suteršusiai šeimos garbę. Dėl šios priežasties pareiškėjai turi būti taikoma papildoma apsauga ir ji turi būti palikta Lietuvos Respublikoje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

6. Atsakovas nurodė, kad apklausos metu pareiškėja pažymėjo, jog šeimos vyrai turėjo ketinimą, atėjus liepos mėnesiui ir, pareiškėjai nuvykus vasaroti į kaimą, ją nuskandinti. Šeima tokį sprendimą priėmė sužinojusi, kad pareiškėja prarado nekaltybę su savo vaikinu, pastojo ir pasidarė abortą. Remiantis pareiškėjos pasakojimu, tokie jos teiginiai kelia abejonių, yra nepagrįsti ir neatitinka turimos kilmės šalies informacijos.

7. Departamento vertinimu, pareiškėja akivaizdžiai bando dramatizuoti savo situaciją. Pareiškėjos pareiškimas neatitinka turimos kilmės šalies informacijos. Remiantis kilmės valstybės informacija, moterų teisinė padėtis (duomenys neskelbtini) per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo labiau nei moterų kitose (duomenys neskelbtini) vietose. Nors pareiškėja nurodė, kad moterys neturi teisės spręsti ar veikti savarankiškai, tačiau ji visus pasakojime paminėtus sprendimus priėmė pati – rinkosi jai siūlomus jaunikius, susitikinėjo, susirašinėjo su vaikinu, savo noru ir valia prarado nekaltybę, važiavo į ligoninę, kurioje (praleido ten naktį) jai buvo padaryta vaisiaus pašalinimo procedūra, savarankiškai paliko savo kilmės valstybę. Be to, pareiškėja teigė, kad tėvas neleido jai lankyti mokyklos, tačiau ji buvo pakankamai raštinga, naudojosi kompiuteriu (ar telefonu) ir per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę susirašinėjo su vaikinu.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nužudymai dėl garbės vykdomi siekiant „nuplauti“ suterštą garbę. Apie tokius nužudymus, paprastai, žino visi aplinkiniai, nes tikslas ir yra įrodyti visiems, kad šeimos garbė sugrąžinta. Tačiau pareiškėjos teiginys, kad šeimos vyrai nusprendė sulaukti liepos mėnesio ir tik tada slapta ją nužudyti, neatitinka kilmės šalies informacijos ir paties nužudymo dėl garbės proceso tikslo. Savo pasakojime pareiškėja nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu ją pasiekė informacija apie „slaptą planą“ ją nuskandinti. Pareiškėjos pasakojimas yra neišsamus, jame nėra įrodymų, manipuliuojama šalies istorija bei papročiais, ji bando naudotis šalies tradicijomis ir papročiais siekdama pateisinti savo poelgius.

9. Departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

10. Atsakovas pažymėjo, kad remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA) pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir pareiškėjai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

11. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja visą gyvenimą pragyveno (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, yra brandi darbingo amžiaus moteris, (duomenys neskelbtini) yra likusi jos šeima. Pareiškėjos išvykimas iš savo kilmės valstybės nebuvo sąlygotas problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti šalies viduje. Pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ji savo kilmės šalyje susiduria su padidinta persekiojimo rizika.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 29 d. vykusios apklausos metu pareiškėja prisistatė esanti (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, priklausanti (duomenys neskelbtini) genčiai, kalbanti badini tarme, gyvenanti (duomenys neskelbtini) mieste. Pagal tradiciją, ji, kaip netekėjusi moteris, gyveno tėvo namuose, jų šeimoje buvo septyni broliai ir penkios seserys (viena sesuo mirė). Pareiškėjos tėvas buvo turtingas ir žinomas žmogus, turėjo du namus, vienas iš jų buvo(duomenys neskelbtini) mieste, o kitas kaime.

Pasakodama apie priežastis, privertusias ją palikti savo kilmės valstybę, pareiškėja jas įvardino kaip „šeimynines“. 2021 m. kovo 17 d. jai buvo atlikta vaisiaus pašalinimo procedūra, nes kūdikis buvo pradėtas ne santuokoje. Taip ji pasielgė nenorėdama rizikuoti savo gyvybe. Musulmonų kultūroje susilaukti nesantuokinio vaiko yra „haram“ (draudžiama). Pareiškėja papasakojo, kad internetinėje platformoje „Facebook“ susipažino su vaikinu, pradėjo su juo susirašinėti, šis vaikinas priklauso kitai genčiai, gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Susirašinėjimas, bendravimas prasidėjo 2015 m. Vaikinas 2016 m. atvažiavo (iš (duomenys neskelbtini) ) pasimatyti su pareiškėja, ji apie savo bendravimą su vaikinu papasakojo sesei. Jos kilmės valstybėje moteriai neleidžiama tekėti už kitos genties vyro. Vaikinas kreipėsi į pareiškėjos šeimą prašydamas jos rankos, tačiau šeima savo sutikimo vestuvėms nedavė ir perspėjo pareiškėja, kad: „jis tave paims, o po dviejų mėnesių paliks“, vadino vaikiną užsieniečiu. Pareiškėja teigė, kad vaikinas atvažiavo į(duomenys neskelbtini) 2018 m.

Pareiškėja su juo susitikti ėjo lydima sesers. Pareiškėja nurodė patyrusi fizinį smurtą nuo savo brolių. Vienas iš brolių ją nubloškė ant žemės, nuskėlė dantis, į galvą trenkė nuotoliniu pulteliu, pastarasis sudužo. Jos šeima vis bandydavo ją ištekinti už kokio nors jų genties vyro, o jai atsisakius, jie labai supykdavo ir ją mušdavo. Pareiškėja papasakojo, kad 2021 m. sausio 15 d. ji savo noru ir sprendimu lytiškai santykiavo su vaikinu. Po kiek laiko ji įtarė pastojusi. Pareiškėja nuėjo į vaistinę ir nusipirko persileidimą skatinančių tablečių.

Pareiškėja namuose tas tabletes suvartojo. 2021 m. kovo 17 d. ji kartu su drauge nuvyko į ligoninę apžiūrai. Apžiūros metu buvo konstatuota, kad kūdikis yra negyvas. 2021 m. kovo 18 d. jai buvo atlikta vaisiaus pašalinimo procedūra (abortas). Grįžusi namo ji elgėsi įprastai. Apie pareiškėjos nėštumą žinojo tik vaikinas, sesuo ir ją į ligoninę lydėjusi draugė. Vaikinas 2021 m. birželio mėn. vėl buvo atvykęs prašyti jos rankos, bet jam ir vėl nebuvo duotas sutikimas. Pareiškėja savo istoriją papasakojo brolio žmonai, bet brolio žmona neišsaugojo jai patikėtos paslapties.

Pareiškėjos šeima 2021 m. birželio mėn. sužinojo apie turėtą nėštumą, jos bendravimą su vaikinu, prarastą nekaltybę. Visi šeimos vyrai (broliai, pusbroliai) suėjo ir nusprendė, kad pareiškėja suteršė šeimos garbę, negerbia tėvo, todėl ji turi būti nužudyta. Broliai ketino su ja išvažiuoti į kaimą ir ten, nesukeliant didelio sąmyšio, ją nužudyti, nuskandinti. Jie norėjo nuplauti savo garbę ir atsikratyti pareiškėjos nesukeliant didelio skandalo, tačiau apie tai sužinojo jos mama. Šeimos vyrai nežinojo, kad mama žino ir padeda pareiškėjai.

Papildydama savo pasakojimą pareiškėja teigė, kad tėvas jai neleido lankyti mokyklos. Ji teigė turinti sveikatos problemų (su inkstais, šlapimo pūsle, prastai funkcionuoja kojos).

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės medicininių dokumentų 2022 m. kovo 2 d. išrašas/siuntimas, kurio dalyje „Diagnozė“ nustatyta, jog pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini), o gretutinis susirgimas ir komplikacijos - (duomenys neskelbtini)). Gydymo eigoje buvo stebima teigiama psichinės būklės dinamika, emocijos tapo adekvatesnės, stabilesnės, redukavosi (duomenys neskelbtini), pagerėjo (duomenys neskelbtini), koregavosi (duomenys neskelbtini), būklei pagerėjus išleidžiama gydytis ambulatoriškai. Pareiškėjai nurodytos rekomendacijos – (duomenys neskelbtini) dėl gydymo tęstinumo ir tęsti vaistų vartojimą. Į bylą taip pat pateikta Pabėgėlių priėmimo stovyklos (duomenys neskelbtini) T. K. 2022 m. balandžio 7 d. išvada „Dėl S. A. M., gim. (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad atlikus (duomenys neskelbtini) vertinimą, pareiškėjai buvo pastebėtas labai sunkus (duomenys neskelbtini), labai sunkus (duomenys neskelbtini), labai sunkus (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jaučia baimę, kuri kyla iš nežinomybės jausmo ir dėl grįžimo į (duomenys neskelbtini): ji mano, kad juos bet kada gali prievarta iškelti iš Stovyklos (deportuoti). (duomenys neskelbtini) dėl „šeimos garbės pažeminimo“ jos laukia mirtis. Suprastėjusios psichikos būsenos (ūminių psichozių, adaptacijos sutrikimų) pareiškėja nukreipta skubai į konsultaciją pas psichiatrą. Po to skubos tvarka stacionarizuota. Stacionare taikytas medikamentinis gydymas. Būklei pagerėjus ji išleista gydytis ambulatoriškai. Jaučiamas nerimas tiek bendraujant, tiek stebint kūno kalbą. Pareiškėjai reikalingas socialinis palaikymas ir emocinės būklės stebėjimas.

15. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo, Konvencijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (toliau – ir ESTT).

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

17. Teismas nustatė, kad Departamentas įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, tačiau, pareiškėjos pasakojimą apie tariamai patirtą persekiojimą atmetė dėl patikimumo stokos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie išgyvenimus kilmės valstybėje nesuderinamos su kilmės valstybės informacija. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad moterų teisinė padėtis (duomenys neskelbtini) per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo labiau nei moterų kitose (duomenys neskelbtini) vietose, pakeisti ir išleisti nauji įstatymai, atitinkantys Konvenciją „Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims“ (CEDAW). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jaunikių pasirinkimą, susirašinėjimą su vaikinais, nuvykimas į ligoninę, palikimas kilmės valstybės, akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjos teiginiui, kad ji negalėjo savarankiškai priimti sprendimų bei neturėjo teisių kilmės valstybėje. Be to, nors pareiškėja apklausos metu teigė, kad tėvas neleido jai lankyti mokyklos, tačiau pareiškėja buvo pakankamai raštinga, jog naudojantis mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu per „Facebook“ programėle galėtų susirašinėti su vaikinu. Pareiškėja nei teismo posėdžio, nei Departamento apklausos metu nenurodė iš kur ji (jos mama) sužinojo apie pareiškėjos brolių planą nuskandinti ją liepos mėnesį. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjos pasakojimas nebuvo išsamus, pareiškėja bandė naudotis kilmės valstybės tradicijomis ir papročiais, prieštaravo savo pačios teiginiams.

18. Teismo manymu, pareiškėja turėjo teisę ir galimybes kreiptis į teisėsaugos institucijas kilmės valstybėje, tačiau to nepadarė. Teismas kaip nelogišką pripažino pareiškėjos teiginį, kad šeimos vyrai ją planavo nužudyti paslapčia, nes tai neatitiktų nužudymo dėl garbės tikslo.

19. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad pareiškėjos šeimos nariai galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą, todėl pareiškėjos pasakojimas apie patirtą smurtą ir baimę, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos pasakojimas tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas. Pareiškėjos deklaruojama baimė šiuo aspektu negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teismui pateikiama (duomenys neskelbtini) išvada bei medicininiai dokumentai pagrindžia jos emocinę būklę, tačiau neįrodo, jog pareiškėjai grįžimo į kilmės valstybę atveju grėstų persekiojimas. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei, prieglobsčio prašytoja nenurodė. Dėl to pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

21. Atskųstame sprendime pažymėta, kad Departamentas įvertino surinktą informaciją ir pripažino, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Sprendime taip pat įvertinta tai, kad pareiškėja visą gyvenimą pragyveno (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, yra brandi darbingo amžiaus moteris, (duomenys neskelbtini) liko jos šeima, todėl Departamentas vertino, kad jos išvykimas iš kilmės valstybės nebuvo sąlygotas problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti šalies viduje, bei pažymėjo, kad pareiškėja nebandė įsikurti kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje.

22. Teismas sprendė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjai. Todėl pagrįstai nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

23. Teismo vertinimu, Departamentas taip pat pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

24. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas. Teismas sutiko su atsakovu, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti, todėl teismas konstatavo, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta.

25. Pasisakydamas apie pareiškėjos atžvilgiu taikomą draudimą penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas pažymėjo nenustatęs aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas pakeitė šią Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

27. Pareiškėja nurodo, kad prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

28. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančią psichologės išvadą, kurioje užfiksuota, kad išanalizavus pareiškėjos psichinę būklę matyti, jog kilmės šalyje ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Be to, ant pareiškėjos kūno iki šiol yra smurto žymių. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas analizavo bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, tačiau jos neindividualizavo.

29. Pareiškėjos vertinimu, ji priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei (kaip moteris ir kaip asmuo, pažeidęs moralės normas). Išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini), pareiškėja gali būti nužudyta ar sužalota.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas remiasi argumentais, išdėstytais jo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31. Atsakovas papildomai nurodė, kad priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, jog teismui pateikta psichologės išvada bei medicininiai dokumentai pagrindžia pareiškėjos emocinę būklę, tačiau neįrodo, jog pareiškėjai grįžimo į kilmės valstybę atveju grėstų persekiojimas. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei, prieglobsčio prašytoja nenurodė.

32. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nuosekliai buvo įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tačiau jos pasakojimas buvo vertinamas kritiškai, nes apklausos ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai buvo abstraktūs, nedetalūs ir nelogiški.

33. Įvertinęs pareiškėjos surinktą informaciją atsakovas pripažino, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, yra brandi darbingo amžiaus moteris, (duomenys neskelbtini) likusi jos šeima. Todėl pareiškėjos išvykimas iš savo kilmės valstybės nebuvo sąlygotas problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti šalies viduje. Pareiškėja nenurodė, kad būtų mėginusi išsikelti į kitą šalies teritorijos dalį ar dėl kokių nors objektyvių priežasčių tai būtų neįmanoma padaryti. Tokių aplinkybių pareiškėja nepateikė ir skunde.

34. Anot atsakovo, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepriklauso padidintos rizikos asmenų grupei ir ji neatitinka papildomos apaugos suteikimo kriterijų.

35. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).

V. 38. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė atsakovo Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

40. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

41. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

42. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

43. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

45. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

46. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jos paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, nepritaria pareiškėjos apeliacinio skundo argumentams apie jos nurodytų faktų pakankamumą prieglobsčio jai suteikimo kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą. Įvertinus pareiškėjos nurodytus motyvus, kuriais ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį (ji teigė, kad atvyko į Europą dėl grėsmės bei baimės patirti smurtą nuo savo šeimos narių), padaryta pagrįsta išvada, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojos baimę dėl jai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo ar diskriminacijos jos kilmės valstybėje. Pritartina atsakovui, kad pareiškėjos tariamas persekiotojas (giminaičiai) nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjos nurodytu atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytoja nepateikė.

48. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra prielaidų išvadoms, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia smurto ir / ar kitokio pobūdžio persekiojimo pavojus, todėl spręstina, jog pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Nei atsakovas, nei teismas nenustatė individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Šią išvadą patvirtina ir atliktas pareiškėjos pasakojimo vertinimas. Vertinant pareiškėjos paaiškinimų logiškumą bei nuoseklumą matyti, kad jie nebuvo konkretūs, nenuoseklūs, buvo nustatyti tam tikri prieštaringumai (dėl pareiškėjos turimo išsilavinimo, galimybės savarankiškai priiminėti sprendimus). Be to, pasakojimas neatitiko turimos kilmės šalies informacijos („kraujo kerštas“ nužudant yra kriminalizuotas ir draudžiamas, egzistuoja programos, teikiančios pagalbą moterims, veikia prieglaudos moterims). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepašalino jos išdėstytų aplinkybių trūkumų, neįvardino detalių, galinčių pagrįsti pasakojimą. Todėl teisėjų kolegija prižįsta, kad atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovas jos nurodomas aplinkybes vertindamas kartu su aktualia kilmės valstybės informacija, neindividualizavo pareiškėjos situacijos, todėl nenustatė realios rizikos pareiškėjai kilmės šalyje, taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atlikus Sprendimo analizę apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vertindamas pareiškėjos teiginius dėl grėsmės, atsakovas surinko išsamią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją apie moterų teisių gynybos būdus, šalyje veikiančias organizacijas, prieglaudas, padėsiančias moterims, patiriančioms smurtą, į kurias galėtų kreiptis pareiškėja prašydama apsaugos. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti šių organizacijų veiksmingumu, ir negebėjimu suteikti apsaugą pareiškėjai.

50. Tyrimo metu, vadovaudamasis ESPA turima informacija, atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šie duomenys patvirtina atsakovo išvadą, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

51. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, cituotą teisinį reglamentavimą, pritaria atsakovui, kad pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nesuteiktinas pabėgėlio statusas ir prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentavo jai diagnozuotus susirgimus, kurie, anot jos, sąlygoja prieglobsčio jai suteikimo būtinumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos diagnozė ar jos sveikatos būklė negali paneigti anksčiau konstatuotos išvados. Pareiškėja apeliaciniame skunde neįrodinėjo neturinti galimybių gydytis kilmės šalyje, neapeliavo į medicininių paslaugų neprieinamumą. Taigi, byloje nenustatyta prielaidų teigti, kad kilmės šalyje pareiškėjai nebus suteikta kvalifikuota pagalba, dėl ko jai turėtų būti leista pasilikti Lietuvos Respublikoje.

53. Įvertinus pareiškėjos šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, jog pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje ar, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytoja dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjai kylančios grėsmės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, apie Lietuvos Respublikoje atliktą pareiškėjos sveikatos vertinimą, nustatytą diagnozę, prieglobsčio prašytojos paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar ji realiai patyrė ar gali patirti gresiantį pavojų.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Jūratė Varanauskaitė