A-146-166-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-166/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00688-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja B. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu (I t., b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-67 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-67), kuriuo panaikinta nuo 2011 m. kovo 1 d. B. G. - 6-ojo audito departamento vyriausiajai valstybinei auditorei – turima trečia kvalifikacinė klasė.

Pareiškėja paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 22 straipsnio 5 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė, atsakovas) 6-ojo audito departamento vadovas R. S. 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje Nr.TV-174 (toliau – ir Išvada Nr.TV-174) pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę ir rekomendavo kelti kvalifikaciją profesinių įgūdžių, audito procedūrų atlikimo ir bendravimo srityje. Pareiškėjos nuomone, tiesioginis vadovas apie ją susidarė klaidingą nuomonę, o Išvadoje Nr.TV-174 jos tarnybinė veikla pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus apibūdinta neobjektyviai ir netiksliai.

Tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal produktyvumo kriterijų vertino patenkinamai ir nurodė, kad ji „ pagal pareigybės charakteristiką turėtų vadovauti audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą, kad būtų užtikrinta reikiama audito kokybė, tačiau tai jai nebuvo pavesta ir to ji nedarė. Veiklos auditas „Mokestinių nepriemokų administravimas“, kuriame dalyvavo pareiškėja, buvo sisteminis, jos indėlis, produktyvumas į šį auditą kaip vyriausiosios valstybinės auditorės nebuvo reikšmingas“. Pareiškėjos nuomone, toks apibūdinimas nėra tinkamas. Šiuo kriterijumi galėtų būti vertinami pasiekti veiklos rezultatai ir jų atitiktis struktūrinio padalinio ar įstaigos nustatytiems tikslams, tačiau pareiškėjai nebuvo pavesta vadovauti jokiai audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą ir užtikrinti reikiamą audito kokybę. Tiesioginis vadovas pareiškėjos vadovavimo gebėjimus vertino nepagrįstai. Patenkinamai įvertinta veikla, kuri tiesioginio vadovo pareiškėjai apskritai nebuvo pavesta ir vykdyta. Dėl veiklos produktyvumo vykdant auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ pareiškėja pažymėjo, kad pavedimas dalyvauti šiame audite buvo duotas ne nuo audito pradžios, o jam dar nepasibaigus, buvo duotas pavedimas kitam auditui. Iš viso auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ pareiškėja vykdė 3 mėnesius, o šio audito trukmė buvo 10 mėnesių (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d.). Pareiškėjai 2010 m. liepos 14 d. po ligos sugrįžus į darbą, jai buvo pavesta prisidėti prie audito „Mokestinių nepriemokų administravimas“ atlikimo ir žodžiu paprašyta išanalizuoti temą „Sodros priverstinio išieškojimo sąnaudų palyginimas su VMI išieškojimo sąnaudomis, sąnaudų kitimo tendencijos“. Analizuojant šią temą, pareiškėja pasiūlė temą praplėsti vertinimo kriterijumi „Mokestinių nepriemokų, perduotų AB Turto bankas, ir perduotų išieškojimui per antstolių kontoras, sąnaudų palyginimas“. Audito pabaigoje pareiškėja sutiko papildomai išnagrinėti klausimą „Didėjančio minimalaus mokestinės nepriemokos, kurią ekonomiškai naudinga išieškoti, dydžio paskaičiavimo metodikos vertinimas“, kuris pagal planą buvo skirtas kitai auditorei.

Tiesioginis vadovas taip pat nurodė, kad pareiškėja „minėto audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti auditui reikiamą informaciją ir tinkamai formuluoti vertinimus bei išvadas. Ne visi darbo dokumentai buvo parengiami laiku ir kokybiškai ir skelbiami TeamMate informacinėje sistemoje“. Pareiškėja teigė, kad tokios išvados nepagristos jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Priešingai, atliekant auditus, visą informaciją, reikalingą priskirtai temai nagrinėti, ji rinko pati, analizavo surinktą informaciją ir be kitų pagalbos priėjo prie galutinių išvadų. Visi dokumentai buvo parengti kokybiškai. Audito planas buvo patvirtintas vėliau, nė turėjo būti parengti paskutiniai dokumentai (planas patvirtintas 2010 m. rugsėjo 1 d., paskutinė dokumentų parengimo data – 2010 m. rugpjūčio 31 d.). Planas per tą laiką, kurį pareiškėja vykdė šį auditą, buvo keičiamas ne vieną kartą, klausimai tarp auditorių taip pat keičiami. Tai apsunkina audito atlikimą.

Išvadoje Nr.TV-174 nepagrįstai minimos aplinkybės, kad pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2010 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 10-S-21121 buvo inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tiesioginiam vadovui vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, minėtame rašte išdėstytos aplinkybės dar nebuvo ištirtos ir įvertintos. Pareiškėja teigė, kad nurodydamas šias aplinkybes Išvadoje Nr.TV-174, tiesioginis vadovas atskleidė savo šališkumą ir subjektyvią neigiamą nuomonę pareiškėjos atžvilgiu.

Pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal veiklos kokybės kriterijų tiesioginis vadovas apibūdino patenkinamai ir nurodė, kad „audito metu reikėjo dalį faktų, įrodymų, vertinimų ir parengtų atskirų ataskaitos dalių projektų tikslinti, ne visos užduotys buvo atliktos laiku ir kokybiškai, grupės vadovė ir vyresn. specialistė (teisininkė) turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu“. Pareiškėja teigė, kad tokios išvados nėra pagrįstos jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Priešingai, visi darbai buvo atliekami kokybiškai, faktų ir įrodymų tikslinti nereikėjo. Parengtų ataskaitų viena ar kita dalis gali būti tikslinama atsižvelgiant į pateiktus naujus įrodymus tiek pagal Valstybės kontrolės auditorių, tiek pagal subjektų pateiktas pastabas, tačiau tai negali būti vertinama kaip atlikto darbo ar veiklos kokybės trūkumas. Tokio pobūdžio tikslinimai yra atliekamo audito procedūros dalis.

Dėl vertinimo procedūros pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Išvada Nr.TV-174 buvo perduota Kontrolės tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – ir Komisija) vertinti. Komisija 2011 m. vasario 22 d. posėdyje vertino tiesioginio vadovo patenkinamai įvertintos pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2010 metus. Šias aplinkybes patvirtina 2011 m. vasario 22 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. VP-7 ir 2011 m. vasario 22 d. išvada Nr. 72. Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Pareiškėjos teigimu, Komisija, vertindama jos tarnybinę veiklą, buvo šališka ir įvertinimą atliko netinkamai. Vertinimo taisyklių 18 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir kitus veiksmus. 2011 m. vasario 22 d. posėdyje Komisija vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą, tačiau iš posėdžio protokolo Nr. VP-7 matyti, kad tai darė netinkamai. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val., baigėsi 10 val., didžiąją šio laiko dalį buvo klausomasi pareiškėjos paaiškinimų ir argumentų, dėl kurių ji nesutinka su tiesioginio vadovo įvertinimu. Taigi, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas apsiribojo tik jos išklausymu, Komisija netikrino išdėstytų aplinkybių, neanalizavo darbo rezultatų kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, neišklausė kartu su pareiškėja dirbančių asmenų nuomonės. Komisija nevertino valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo, neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo patenkinamas vertinimas, kuo grindžiami pareiškėjos tarnybinės veiklos produktyvumą ir kokybę apibūdinantys teiginiai. Komisija patikėjo pareiškėjos tiesioginio vadovo teiginiais ir jų teisingumo bei pagrįstumo netikrino, nepaisant pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių, pastebėjimų ir prašymų.

Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą šios kategorijos bylose, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750/2006, 2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-230/2007, 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A565-1727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybinės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750/2006, 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A565-1727/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-646/2009 ir kt.).

Pareiškėjos nuomone, Valstybės kontrolierė nepagrįstai vadovavosi Komisijos išvada, o ja vadovaudamasi nepagrįstai priėmė Įsakymą Nr. K-67.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 22–30) rėmėsi valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, kurioje apibrėžtas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kasmet vertina jo tiesioginis vadovas, o 8 dalyje nurodyta, kad, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina patenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. Kadangi pareiškėjos tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino patenkinamai ir Išvadoje Nr.TV-174 pasiūlė panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę, pareiškėjos veiklą turėjo vertinti Komisija. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vertinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę (Vertinimo taisyklių 1 priedas). Vertinimo taisyklės numato, kad karjeros valstybės tarnautojų tarnybinė veikla turi būti vertinama pagal tris kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 10 punkto nuostatomis, tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą (Vertinimo taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją. Vertinimo taisyklių 1 priede yra pateiktos rekomendacijos kiekvieno vertinimo rodiklio (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai) turiniui. Vertinimo skalės rodiklis „patenkinamai“ rekomenduojamas tuo atveju, kai pastebimi valstybės tarnautojo profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos.

B. G. Valstybės kontrolėje nuo 2007 m. vasario 1 d. dirba 6-ojo audito departamento vyriausiąja valstybine auditore. Valstybės kontrolieriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintame 6-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nurodyta, kad pareiškėjos pareigybės paskirtis – atlikti veiklos auditą pagal Valstybinio audito reikalavimus, vadovauti auditorių grupei ir konsultuoti auditorius veiklos audito klausimais. Pareigybės aprašymo 5 dalyje nustatyti atitinkami specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui: būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, strateginį planavimą, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, valstybės, komercinių ir tarnybos paslapčių saugojimo tvarka; išmanyti INTOSAI ir tarptautinius audito standartus, Valstybinio audito reikalavimus, Valstybės kontrolės veiklą, valstybės ir savivaldybių turto ir piniginių fondų valdymą, naudojimą, valstybės skolą, valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą, įstaigų veiklą ir atskaitomybę reguliuojančius teikės aktus, dokumentų rengimo taisykles; sugebėti planuoti ir organizuoti audito grupės darbą; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; turėti gerus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius ir kt.

Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas: atlieka veiklos auditą pagal valstybinio audito reikalavimus, siekdamas įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes; atlieka veiklos auditą valstybės pajamų srityje, siekdamas įvertinti mokesčių administratorių ir kitų vykdomosios valdžios institucijų, susijusių su valstybės pajamų nustatymu ir surinkimu, viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu; rengia sprendimų dėl audito metu nustatytų tesiės aktų pažeidimų projektus ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą, siekdamas, kad sprendime nurodyti įpareigojimai būtų įvykdyti nurodytais terminais; kontroliuoja kaip vykdomos veiklos audito metu pateiktos rekomendacijos, kad jos būtų tinkamai ir laiku įgyvendintos; vadovauja veiklos auditą atlikti paskirtai grupei ir vykdo audito vidinę detaliąją priežiūrą, siekdamas, kad auditas būtų atliktas kokybiškai ir laiku; nustatyta tvarka talpina audito duomenis Valstybės kontrolės informacinėje sistemoje ir juos tvarko; tvarko audito bylas; teikia siūlymus dėl veiklos audito programos projekto; konsultuoja departamento auditorius veiklios audito metodikos klausimais; teikia pastabas dėl audito metodikos tobulinimo.

Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvadoje Nr. TV-174 pareiškėjos 2010 metų tarnybinę veiklą įvertinto patenkinamai. Pareiškėja buvo įvertinta pagal visus tris tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę, kaip reikalauja Vertinimo taisyklių 2 priedas. Tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal produktyvumo vertinimo kriterijų, nurodė, kad pareiškėja vertinamuoju laikotarpiu dalyvavo darbo grupėje, kuri atliko Mokestinių nepriemokų administravimo auditą, tačiau jos, kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, indėlis į šį auditą ir produktyvumas nebuvo reikšmingas, o audito metu be priežiūros ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti auditui reikiamą informaciją, tinkamai formuoti vertinimus ir išvadas, ne visi darbo dokumentai buvo parengiami laiku, kokybiškai ir skelbiami Valstybės kontrolės informacinėje sistemoje (TeamMate). Kasmetinio vertinimo išvadoje nurodyta, kad pagal Vilniaus AVPK skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pareiškėja turi reikiamas žinias, tačiau savo, kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, įgūdžius ir žinias nepilnai panaudoja audito tikslui pasiekti ir Pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms vykdyti. Veiklos kokybę tiesioginis vadovas įvertino patenkinamai, nes audito metu reikėjo tikslinti dalį faktų, įrodymų, vertinimų ir parengtų atskirų ataskaitos dalių projektų. Kasmetinio vertinimo išvadoje pažymima, kad ne visos užduotys buvo atliekamos laiku ir kokybiškai, grupės vadovė ir teisininkė turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu.

Valstybės kontrolieriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-20 sudaryta valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2011 m. vasario 22 d. pareiškėjos tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Valstybės kontrolierius šį Komisijos siūlymą įgyvendino priimdamas 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-67 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. K-70 redakcija). Vertinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima:

1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 punktas);

2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 punktas);

3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai) (18.3 punktas);

4) vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 punktas). Komisija, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinę veiklą, vertino jos gebėjimus atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (Taisyklių 19 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas, t. y. pirmasis vertinimo procedūros etapas (Taisyklių 18.1 punktas) susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas). Vertinimo taisyklių 21 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla.

Komisija, siekdama įsitikinti tiesioginio vadovo vertinimo objektyvumu ir patikrinti Išvadoje Nr.TV-174 nurodytus duomenis, į Komisijos posėdį, kuris vyko 2011 m. vasario 22 d., pakvietė ir apklausė pareiškėjos tiesioginį vadovą R. S., kuriam pasiūlė išsamiau apibūdinti pareiškėjos gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikė jam kitų klausimų, susijusių su pareiškėjos kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Pareiškėjos tiesioginis vadovas patvirtino ir pagrindė Išvadoje Nr.TV-174 išvardytas aplinkybes.

Tiesioginio vadovo vertinimo išvada nėra privaloma Komisijai, todėl Išvadoje Nr.TV-174 pateiktas tiesioginio vadovo siūlymas neturi įtakos Komisijos išvados pagrįstumui. Valstybės kontrolieriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-349 yra patvirtintas Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo, mokymo ir karjeros valdymo sistemos aprašas (toliau – ir Valdymo sistemos aprašas), kuriame nustatyti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo principai, procedūros ir kriterijai, vertinimo rezultatų panaudojimas dirbančiųjų mokymui ir karjeros valdymui.

Pagal Valdymo sistemos aprašo 2 priedą buvo atliktas pareiškėjos kompetencijos vertinimas, kuris yra kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo dalis. Atsakovo nuomone, pareiškėjos tiesioginis vadovas kasmetinio vertinimo išvadoje pagrįstai nurodė, kad pagal Vilniaus AVPK skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nes šis tyrimas susijęs su pareiškėjos tarnybine veikla 2010 metais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (II t., b. l. 92–100) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja B. G. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 103–108) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 112–117) prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi (II t., b. l. 128–144) pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (III t., b. l. 98–104) pareiškėjos B. G. skundą tenkino – panaikino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-67, pakeistą 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. K-70, „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“.

Teismas nustatė, kad Kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius R. S., atlikęs auditorės B. G. (karjeros valstybės tarnautojos, pareigybės lygis – A, kategorija – 14, kvalifikacinė klasė – III) tarnybinės veiklos vertinimą, 2010 m. gruodžio 15 d. surašė kasmetinio vertinimo išvadą Nr.TV-174, kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla už 2010 m. įvertinta patenkinamai ir rekomenduota pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją profesinių įgūdžių, audito procedūrų atlikimo ir bendravimo srityse (I t., b. l. 7–8). Komisija 2011 m. vasario 22 d. surašė išvadą Nr. 72, kurioje B. G. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė panaikinti III kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 11). Pareiškėja 2011 m. vasario 23 d. kreipėsi į Valstybės kontrolierę tarnybiniu raštu, kuriame nurodė, kad nesutinka su Komisijos vertinimo išvadomis, todėl prašo turimos III kvalifikacinės klasės nenaikinti ir perkelti į kitą departamentą (I t., b. l. 12–14). Valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K-67 1 punkte, vadovaujantis Vertinimo taisyklių 54 punktu ir atsižvelgus į Komisijos 2011 m. vasario 22 d. vertinimo išvadą Nr. 72, pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 1 d. panaikinta turima III kvalifikacinė klasė, o 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. K-70 buvo pakeistas 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K-67 1 punktas ir nurodyta, kad B. G. nuo 2011 m. kovo 1 d. panaikinta turima III kvalifikacinė klasė ir nurodoma tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 15, 37).

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K-67 pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir Komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo, kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. A143-46/2009 ir kt.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo, aiškinosi, ar 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo ir Komisijos 2011 m. vasario 22 d. tarnybinio vertinimo išvada, kurios yra skundžiamo Valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr.K-67 sudėtinės dalys, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Taip pat aiškinosi, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ginčus dėl vertinimo komisijos išvados pagrįstumo ir teisėtumo, būtina nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktais nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, tačiau ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750-2006, 2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-230/2007, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

Įstaigų vadovų, karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą ir kvalifikacinių klasių jiems suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės. Valstybės kontrolėje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo principai, procedūros ir kriterijai, vertinimo rezultatų panaudojimas dirbančiųjų mokymui ir karjeros valdymui yra nustatyti Valstybės kontrolieriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-349 patvirtintame Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo, mokymo ir karjeros valdymo sistemos apraše, kurio 9 punkte nurodoma, kad valstybės tarnautojų veiklos vertinimas atliekamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, šį įstatymą įgyvendinančiais teisės aktais ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Darbuotojų kompetencijos vertinimo procedūras ir reikalavimus reglamentuoja Valdymo sistemos aprašo 2 priedas - Darbuotojų kompetencijos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Kompetencijos vertinimo tvarkos aprašas), kurio 6 punkte yra nustatyta kompetencijos vertinimo skalė. Pagal pateiktoje vertinimo skalėje nustatytus kriterijus darbuotojų kompetencija vertinama balais nuo 0 iki 4, tuo atveju, kai kompetencijos reikalavimas netaikomas, pildomoje kompetencijos lentelėje pažymima „N“, kai nėra galimybės įvertinti kompetenciją pagal konkretų reikalavimą – „G“. Kompetencijos vertinimo eiga susideda iš etapų: darbuotojo kompetencijos savianalizė – savo kompetenciją įvertina pats darbuotojas; pirminis darbuotojo kompetencijos vertinimas – darbuotojo kompetenciją balais įvertina jo tiesioginis vadovas ar jo paskirtas kitas darbuotojas; galutinis darbuotojo kompetencijos vertinimas – atliekamas pokalbio metu dalyvaujant vertinamajam darbuotojui ir pirminį jo kompetencijos vertinimą atlikusiam darbuotojui, tiesioginiam vadovui.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjos kompetencija buvo įvertinta užpildant Kompetencijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos lentelę (I t., b. l. 51–56). Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjos kompetencijos vertinimo lentelės matyti, jog kompetencijos vertinimas buvo atliekamas paviršutiniškai, formaliai, todėl toks vertinimas nelaikytinas objektyviu. Teismas šią išvadą grindė tuo, kad kompetencijos vertinimo lentelėje atskirose kriterijų vertinimo pozicijose galutinis vertinimo balas (skiltyje „galutinis vertinimas“) buvo nustatytas prieštaringai, remiantis neįvardytais vertinimo kriterijais, pažeidžiant Valdymo sistemos aprašo 6 punkto nuostatas, nes:

1) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus „Produktyvumas“ III poskyrio kriterijaus „Bendradarbiavimas“ punktas „Geranoriškai teikia pagalbą kolegoms“ galutinai įvertintas 2, tačiau tiek pati pareiškėja, tiek tiesioginis vadovas šį kriterijaus punktą buvo įvertinę 3; kriterijaus „Kompetencija“ V poskyrio kriterijaus „Duomenų bazių naudojimo įgūdžiai“ punktas „Teisinės bazės informacinė sistema“ ir kriterijaus „Veiklos audito atlikimo įgūdžiai“ punktas „Nustato pagrįstas nagrinėjamos srities problemas“ galutinai įvertinti 2, tačiau tiek pati pareiškėja, tiek tiesioginis vadovas šiuos kriterijų punktus buvo įvertinę 3;

2) tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus „Produktyvumas“ IV poskyryje „Vadovavimas“, vertinimo kriterijaus „Kompetencija“ V poskyrio „Profesiniai įgūdžiai ir žinios“ punktuose „Finansinio audito vadovas“, „IS audito metodikos rekomendacijos“, „Veiklos audito atlikimo įgūdžiai“, „Audito kokybės užtikrinimo įgūdžiai“ pagal atskiruose punktuose nurodytus kriterijus pirminis vertinimas atliekamas nebuvo (nurodoma „G“, t. y. nėra galimybės įvertinti kompetenciją), tačiau galutinis vertinimas buvo atliekamas, įvertinant pareiškėjos veiklą atitinkamais balais, kurie visais atvejais buvo mažesni už nustatytus standartus, t. y. pareiškėjai nepalankiai.

Be to, 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos tarnybinė veikla pagal produktyvumo kriterijų įvertinta patenkinamai dėl tos priežasties, jog pareiškėja pagal pareigybės charakteristiką turėtų vadovauti audito grupei, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją peržiūrą, kad užtikrintų reikiamą audito kokybę, tačiau tai jai nebuvo pavesta ir to ji nedarė. Atsižvelgęs į tai, kad vertinimo laikotarpiu pareiškėjai nebuvo pavesta vadovauti audito grupei, kompetencijos vertinimo lentelėje pažymint, jog pagal šį kriterijų veiklos vertinti nėra galimybės (žyma „G“), teismas konstatavo, kad toks vertinimas nelaikytinas objektyviu ir pagrįstu.

Pareiškėjos tiesioginis vadovas R. S. patvirtino, kad pradėtas pareiškėjos atžvilgiu tarnybinis patikrinimas neturėjo įtakos pareiškėjos kvalifikacijos vertinimui (I t., b. l. 178). Teismas nustatė, kad šios aplinkybės pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui nebuvo reikšmingos, todėl Išvadoje Nr. TV-17 nurodytos nepagrįstai.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog veiklos auditas „Mokesčių nepriemokų administravimas“, kuriame dalyvavo pareiškėja, buvo atliekamas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d. Tačiau pareiškėja į šio audito atlikimą buvo įtraukta nuo 2010 m. liepos 14 d., taigi, dirbo mažiau nė keturis mėnesius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad audito planas „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ buvo patvirtintas tik 2010 m. rugsėjo 1 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog pareiškėja privalėjo jai pavestą klausimą dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo sąnaudų išnagrinėti iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki audito plano patvirtinimo, o jos indėlis nebuvo reikšmingas, yra prieštaringi ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

Teismas akcentavo, kad 2012 m. gegužės 4 d. įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kurių pagrindu buvo įvertinta pareiškėjos tarnybinė veikla, t. y. nurodyti: kokią informaciją, vykdydama jai pavestą audito dalį, turėjo surinkti ir įvertinti pareiškėja; įvardyti konkrečius faktus, pagrįsti šiuos faktus objektyviais įrodymais, kokie pareiškėjos veiklos trūkumai lėmė jos vertinimą pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus (II t., b. l. 147). Valstybės kontrolės 6 audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės teismui pateiktame 2012 m. gegužės 28 d. rašte nenurodyti jokie konkretūs faktai, nepateikti jokie įrodymai, kuriuos vertinant galėtų būti grindžiama išvada dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus (III t., b. l. 5–6). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas negali būti grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais („turėjo surinkti pakankamus, patikimus, tinkamus ir racionalius audito įrodymus“, „pareiškėja savo veiksmų nederino“, „ne visada turima informacija dalinosi su audito grupe“), nes toks vertinimas nelaikytinas objektyviu.

Atsakovo 2012 m. gegužės 29 d. rašte, be kitų nurodytų aplinkybių, kurios jau buvo teismo įvertintos (prieštaravimai tarp audito plano patvirtinimo ir šiame plane nurodytų užduočių įvykdymo terminų; bendro pobūdžio teiginiai apie veiklos trūkumus), pažymima, kad valstybinio audito projekto „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ 2010 m. rugsėjo 27 d. darbiniame variante B. G. darbas „Kiek kainuoja išieškoti mokestines“ buvo taisomas ir skyrėsi nuo galutinės valstybinio audito ataskaitos (III t., b. l. 1–4). Tačiau iš byloje esančios audito ataskaitos „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ darbinio varianto, pirmu skaitymu taisyto 2010 m. rugsėjo 24 d., matyti, kad šios ataskaitos visi skyriai yra redaguoti, teiktos pastabos, pastebėjimai (II t., b. l. 26–45). Be to, byloje esanti medžiaga liudija, kad audito ataskaita „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ buvo koreguota 2010 m. gegužės 25 d. (taip pat nurodoma, kad atliekant pirmą skaitymą), iš esmės visuose ataskaitos skyriuose buvo atlikti taisymai, teikti papildymai, pareikštos pastabos (I t., b. l. 110–128). Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ataskaitos derinimas ir šio proceso metu atliekami pataisymai, nurodomi papildymai ir pastabos laikytini objektyviai neišvengiama ataskaitos galutinio varianto ruošimo procedūrine dalimi. Be to, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai (vertinimai), kad pareiškėjos atliktos ataskaitos dalies trūkumai buvo tokio masto, kad jos tarnybinė veikla 2010 metais turėjo būti įvertinta nepatenkinamai, ar vertinant visą pareiškėjos veiklą šie trūkumai yra akivaizdžiai proporcingi jos tarnybinės veiklos nepatenkinamam vertinimui.

Vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvada nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl nelaikytina pagrįsta. Komisija, atlikusi vadovo 2010 m. gruodžio 15 d. surašytos kasmetinio vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, neatsižvelgė į pareiškėjos išsakytus argumentus, nevertino teismo nurodytų šios ataskaitos trūkumų, todėl Komisijos 2011 m. vasario 22 d. išvadoje Nr. 72 pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjos turimą III kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją taip pat yra nepagrįstas. Teismas nusprendė, kad Valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. K-67 (pakeistas 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. K-70), kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 1 d. panaikinta turima III kvalifikacinė klasė ir nurodoma tobulinti kvalifikaciją, remiasi Komisijos 2011 m. vasario 22 d. išvada Nr. 72, kuri nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjos ginčijamas įsakymas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

IV. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 110–115) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai ir neteisingai nustatė bei įvertino bylos faktines aplinkybes, jų visų neištyrė.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Iš skundžiamo Įsakymo Nr.K-67 matyti, kad jame nurodyti motyvai ir argumentai, kurių pagrįstumas ir teisėtumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendime nagrinėjo Įsakymo Nr.K-67 motyvus ir argumentus ne visa apimtimi, netinkamai juos vertino.

2. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Aiškindamas šią įstatymo normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012), kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra saistomas vertinimo komisijos išvados ir joje pateiktų pasiūlymų tik ta prasme, kad gali priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo. Tai reiškia, kad, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (atsakovas) neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) ir jų atitinkama argumentacija taip pat laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi.

3. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Vertinimo taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos) kompetencija, nes jie saistomi Vertinimo taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (VTĮ 26 str. 29 d., Vertinimo taisyklių 1 priedas). Šiais Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas dėl atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų (įgyvendintų atitinkamu administraciniu sprendimu) pagrįstumo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesivadovavo minėtais kriterijais. Apeliantas akcentuoja, kad surašant B. G. vertinimo išvadą vadovautasi Vertinimo taisyklių 1 priedu, kuriame pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę yra pateiktos rekomendacijos vertinimo rodiklio patenkinamai turiniui. Pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, nes buvo pastebėti valstybės tarnautojos profesinių įgūdžių trūkumai, užduotys buvo dažnai įvykdomos ne laiku ir nepakankamai gerai atliekamos funkcijos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė nė vieno motyvo, kuris paneigtų minėtus rodiklius.

4. Vertinimo taisyklių 18 ir 20 punktai nustato valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo ir nagrinėjimo procedūrą vertinimo komisijoje. Tiesioginio vadovo kasmetinio vertinimo išvada yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo panaikinti trečią kvalifikacinę klasę, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos ir procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnis) Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Vertinimo taisyklėmis nustatytų reikalavimų kontekste nepatikrino tiek Komisijos, tiek pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagal nustatytus kriterijus pagrįstumo.

5. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Išvadoje Nr. TV-174 įrašė, kad pagal Vilniaus AVPK skundą inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Apelianto nuomone, šis įrašas yra svarbus pareiškėjos vertinimui, kadangi byloje esantys dokumentai (I t., b. 1. 60–73) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011 (II t., b. l. 46–56) patvirtina, kad pareiškėja naudojo tarnybos (darbo) laiką ir kitas tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams, tarnybos metu dirbo kitą darbą. Šios aplinkybės patvirtina, kad (ir dėl kokių priežasčių) pareiškėja jai pavestas užduotis dažnai įvykdydavo ne laiku ir nepakankamai gerai atliko savo, kaip vyriausiosios valstybinės auditorės, funkcijas, o pastebėti valstybės tarnautojos profesinių įgūdžių trūkumai ir veiklos kokybė bei produktyvumas gali būti įvertinti tik patenkinamai. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, jog teismo išvada, kad šios aplinkybės pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui nebuvo reikšmingos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

6. Teismas sprendime pasisakydamas, kad pareiškėjos indėlis į auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ nebuvo reikšmingas, klaidingai nurodo, jog tai nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Apeliantas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys, jog pareiškėja vėlavo išnagrinėti klausimą dėl mokesčių administratorių mokestinių nepriemokų išieškojimo sąnaudų. Pagal Audito plano 3.3 punktą (I t., b. 1. 90–95, 167–169) pareiškėja privalėjo šį klausimą baigti nagrinėti 2010 m. rugpjūčio 31 d., tačiau atsakymą tiesioginiam vadovui pateikė tik 2010 m. spalio 7 d.

Tai patvirtina Valstybės kontrolės audito procedūrų ir darbo dokumentų rengimo ir peržiūrų ataskaitos 1 priedas (III t., b. 1. 63–72). Be to, pareiškėja nekokybiškai parengė dokumentą „Kiek kainuoja išieškojimas VMI ir „Sodroje“ (TeamMate dokumentas skaitomas kaip B.6.1. Valstybės kontrolės audito procedūrų ir darbo dokumentų rengimo ir peržiūrų ataskaitos 2 priedas, iš kurio matyti tiesioginio vadovo peržiūros pastebėjimai). Pirminis ataskaitos projektas, kuriame turėjo būti išnagrinėtas ir pareiškėjai pavestas klausimas, pareiškėjos buvo pateiktas tiesioginiam vadovui – 6-ojo audito departamento direktoriui R.

S. tik 2010 m. rugsėjo 27 d. Valstybinio audito ataskaitos projekto „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ 2010 m. rugsėjo 27 d. darbiniame variante su taisymais pareiškėjos darbas skyriuje „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“ atsispindi tik keliais sakiniais (II t., b. 1. 26–45) ir visiškai skiriasi nuo galutinės valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-60-1-20 „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ dalies „Mokestinių nepriemokų ir įmokų įsiskolinimo išieškojimo sąnaudos“ (II t., b. 1. 3–25 (B.

G. darbas – b. 1. 18–19)) (po to, kai gavo pastabų (Valstybės kontrolės audito procedūrų ir darbo dokumentų rengimo ir peržiūrų ataskaitos 2 priedas), ir buvo pataisyta). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, taikydama audito procedūras, turėjo surinkti pakankamus, patikimus, tinkamus ir racionalius audito įrodymus, kad atliktų jai pavestas užduotis. Kokią ir iš kokių šaltinių informaciją gauti, sprendžia pats auditorius (pagal Veiklos audito vadovą (III t., b. 1. 19–62)). Kai kuriais atvejais pareiškėja savo veiksmų nederino su audito grupės vadove (pvz., audito grupės vadovė K.

V. nebuvo pareiškėjos informuota apie tai, kad pareiškėja kreipdavosi dėl dokumentų (informacijos) pateikimo iš audituojamų subjektų), nors pagal Pareigybės aprašymą pareiškėja privalėjo tai padaryti. Tai patvirtina K. V. paaiškinime nurodytos faktinės aplinkybės (III t., b. 1. 5–6). Pareiškėja yra vyriausioji valstybinė auditorė ir pagal Pareigybės aprašymą, Valstybinio audito reikalavimų 103–104 punktus ir Veiklos audito vadovą (5 dalis „Darbo dokumentavimas“, 45–46 psl. (III t., b. 1. 19–62)) turi atidžiai ir kruopščiai rengti darbo dokumentus ir pati spręsti, koks bus jų turinys, kaip bus fiksuojama informacija.

Darbo dokumentai turi būti suprantami, išsamūs, tikslūs, glausti, tvarkingi, jų rengimo sąnaudos neturėtų viršyti teikiamos naudos. Auditorius turi dokumentuoti audito procesą taip, kad audito metu priimti sprendimai (ir jų motyvai) būtų suprantami audite nedalyvavusiam asmeniui. Iš Valstybės kontrolės audito procedūrų ir darbo dokumentų rengimo ir peržiūrų ataskaitos matyti, kad audito metu reikėjo tikslinti dalį faktų, įrodymų, informacinėje sistemoje TeamMate tiesioginis vadovas R. S. teikė pastabas dėl vykdomo audito.

Be to, tiesioginio vadovo pastabos dėl atliekamo audito surašytos ranka ant valstybinio audito ataskaitos projekto „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ 2010 m. rugsėjo 27 d. darbinio varianto (II t., b. 1. 26–46 (B. G. darbas – b. 1. 41)). Darbo dokumentai turi būti parengti prieš audito ataskaitos projekto rengimą. Kiekvieno audito darbo dokumentai tvarkomi atskirai. Jie įkeliami į Valstybės kontrolės kompiuterinę audito valdymo ir dokumentavimo sistemą (TeamMate). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl pastabų teikimo ir daromų pataisymų, apsiribojo tik paviršutinišku (vizualiniu) audito vertinimu, t. y. neatsižvelgė į turinį, todėl negalėjo motyvuotai jų įvertinti.

Apelianto nuomone, teismo sprendimas ir dėl šios priežasties negali būti laikomas pagrįstas, nes negalima sugretinti kiekvieno pastebėjimo ar pataisymo audito metu, nežinant audito masto ir apimties, skirtingų audito grupės narių pareigų ir jiems keliamų reikalavimų (audito grupės nariai A. M. ir T. S. yra vyresnieji valstybiniai auditoriai, o pareiškėja – vyriausioji valstybinė auditorė). Pareiškėja, kaip vyriausioji valstybinė auditorė, darė net skaičiavimo klaidų (III t., b. 1. 73–77), o valstybinio audito ataskaitos projekto „Mokestinių nepriemokų administravimo vertinimas“ 2010 m. rugsėjo 27 d. darbiniame variante nėra surinkta net pirminės informacijos.

7. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą laikydamas, jog pareiškėja buvo įvertinta nepatenkinamai, nors byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kad pareiškėja buvo įvertinta patenkinamai. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad teismas neįsigilino į byloje esančius įrodymus, sprendime nenurodė motyvų, kurių pagrindu būtų galima naikinti ginčijamą įsakymą, klaidingai taikė vertinimo kriterijus ir rodiklius, dėl to priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

Pareiškėja atsiliepimo į apeliacinį teismą nepateikė. Atsakovo apeliacinio skundo kopija jai buvo išsiųsta 2012 m. liepos 27 d. pasiūlant pateikti atsiliepimą (III t., 118 b.l.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsakovo apeliacinis skundas pateiktas po 2012 m. liepos 1 d. (2012 m. liepos 16 d.), todėl jo nagrinėjimui taikytinos procesinės normos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Motyvavo tuo, kad byla sudėtinga, būtina įvertinti daug įrodymų. Atsakovas apeliaciniame skunde savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus išdėstė išsamiai, aiškiai, be kita ko, pareikšdamas savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir pateikdamas nuorodas į konkrečius bylos lapus. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas yra skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė nesutikdama su Valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.K-67 (2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.K-70 redakcija), kuriuo pareiškėjai – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-o audito departamento vyriausiajai valstybinei auditorei – buvo panaikinta jos turima III kvalifikacinė klasė nurodant tobulinti kvalifikaciją. Minėtas administracinis aktas buvo priimtas atsižvelgiant į valstybės tarnautojos (pareiškėjos) tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo (VTĮ 22 str. 6 d., Vertinimo taisyklių 10,12,17,25,54 p.) procedūroje pateiktą Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2010 m. vasario 22 d. išvadą Nr.72, kurioje pareiškėjos 2010 metų tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai pasiūlant panaikinti valstybės tarnautojos (pareiškėjos) turimą III kvalifikacinę klasę ir rekomenduota tobulinti kvalifikaciją.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo patenkintas, o skundžiamas administracinis aktas panaikintas, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (Vertinimo taisykles), neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, neįsigilino į byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

ABTĮ 143 straipsnyje nurodyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė ar išaiškino. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šio straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodyti procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo atvejai, kurie pripažįstami pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo absoliučiais pagrindais, tarp jų, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (ABTĮ 142 str.2 d.5 p.). Apeliaciniame skunde nėra konkrečių nuorodų į ABTĮ 142 straipsnio konkrečias nuostatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, kuriame akcentuojami įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai, taip pat teismo sprendimo motyvavimo klausimai, be kita ko, patikrino, ar yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo atžvilgiu taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 5 punkto nuostatas.

ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija tikrindama bylą atsižvelgė ir į šį įstatymo reikalavimą.

Kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str.6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus teisinis reguliavimas dėl karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio (eilinio) vertinimo.

Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis (bylai aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1175). Nustatyti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką (procedūrą) ir vertinimo kriterijus įstatymų leidėjas pavedė Vyriausybei (VTĮ 22 straipsnio 18 dalis). Šią įstatymo normą įgyvendinančios Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (bylai aktuali Vyriausybės 2007 m.spalio 17 d. nutarimo Nr.1106 redakcija)

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas (VTĮ 22 str. 5 d.). Jeigu valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina patenkinamai, jo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 str. 6, 8 ,10 d.). Pareiškėjos tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą 2010 metais įvertino patenkinamai (2010 m. gruodžio 15 d. išvada Nr.TV-174), pasiūlydamas panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę, todėl jos tarnybinę veiklą vertino komisija. Komisija 2011 m. vasario 22 d. posėdyje pareiškėjos tarnybinę veiklą taip pat įvertino patenkinamai.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalis nustato, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (VTĮ 22 str.17 d.). Komisija 2011 m. vasario 22 d. išvadoje Nr.72 pasiūlė panaikinti pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi diskreciją spręsti, ar įgyvendinti vertinimo komisijos pasiūlymą. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia (VTĮ 22 str.26 d.). Nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolierė priėmė Komisijos pasiūlymą ir 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.K-67 (2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr.K-70 redakcija) panaikino pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 1 d. jos turimą trečią kvalifikacinę klasę ir nurodė tobulinti kvalifikaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17,18,19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2006 m. vasario 3 d. Nr.A2-750/2006 2007 m. vasario 27 d. Nr. A11-230/2007; 2008 m. spalio 8 d. Nr.A556-1727/2008; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr.A146-1271/2009;2010 m. vasario 8 d. Nr.A756-146/2010, 2010 m.gegužės 24 d.Nr.A146-702/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybinės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose:2006 m. vasario 3 d. Nr.A2-750/2006; 2008 m. spalio 8 d. Nr.A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. Nr.A143-646/2009 ir kt.).

Valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, vertindamas karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, taip pat vertinimo komisija yra saistomi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje bei šio straipsnio nuostatas įgyvendinančiose Vertinimo taisyklėse nustatytų procedūrų, vertinimo kriterijų bei vertinimo skalės turinio reikalavimų. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, kuris priimtas įgyvendinant vertinimo komisijos išvadą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrą teismas turi atlikti šių teisės aktų reikalavimų kontekste.

Vertinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina pagal Vyriausybės patvirtintus valstybės tarnautoju tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas į valstybės tarnautoju tarnybinės veiklos vertinimo skalę (Vertinimo taisyklių 1 priedas). Vertinimo taisyklės numato, kad karjeros valstybės tarnautojų tarnybinė veikla turi būti vertinama pagal tris kriterijus: produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Vertinimo taisyklės pateikia karjeros valstybės tarnautojo veiklos vertinimo pagal kiekvieną vertinimo kriterijų rekomenduojamą turinį. Vertinimo taisyklių priede taip pat yra pateiktos rekomendacijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalės rodiklių (labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai) turiniui. Vertinimo skalės rodiklis - patenkinamai rekomenduojamas tuo atveju, kai pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos.

Vertinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 p.); valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 p.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai (18.3 p.); vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją (Vertinimo taisyklių 19 p.).Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas, t.y. pirmasis vertinimo procedūros etapas, susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 p.). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui gali pasiūlyti išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (Vertinimo taisyklių 21 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo veiklos nagrinėjimui, aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo veiklos įvertinimą. Pasibaigus aptarimui komisijos nariai savo nuomonę dėl valstybės tarnautojo veiklos įvertinimo išreiškia balsuodami (Vertinimo taisyklių 22, 23 p.). Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, turi priimti sprendimą dėl vieno iš valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14,15,17,18,19 ar 20 dalyse nurodytų siūlymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo.

Aptartos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Vertinimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Vertinimo komisija, atlikdama valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumo patikrinimo funkciją, be kita ko, turi įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, paisė Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų, apibūdinančių tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų bei vertinimo skalės rodiklių turinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijos 2011 m. vasario 22 d. išvada Nr.72, kurią ji pateikė atlikusi pareiškėjos tiesioginio vadovo 2010 m. gruodžio 15 d. kasmetinio vertinimo išvadą, nepagrįsta, o tuo pačiu nepagrįstas ir šioje išvadoje pateiktą siūlymą įgyvendinantis Valstybės kontrolierės 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr.K-67.

Bylos proceso šalys pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas 2010 m. gruodžio 15 d. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje Nr.TV-174 Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės tarnybinę veiklą 2010 metais pagal du vertinimo kriterijus (produktyvumo ir veiklos kokybės) įvertino patenkinamai, pagal vieną kriterijų (kompetencijos) įvertino gerai. Taigi pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą patenkinamai lėmė įvertinimai pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus.

Vertinimo taisyklės pateikiant karjeros valstybės tarnautojo vertinimo pagal kiekvieną vertinimo kriterijų rekomenduojamą turinį, vertinant pagal veiklos produktyvumo kriterijų rekomenduoja atsižvelgti į: pasiektus veiklos rezultatus ir jų atitiktį struktūrinio padalinio ar įstaigos nustatytiems tikslams; įvairaus apibrėžtumo, kompleksiškumo ir sudėtingumo užduočių vykdymą; informacijos valdymą (jos rinkimą, apdorojimą ir analizę, išvadų darymą, problemos sprendimo būdo parinkimą); darbo planavimą ir organizavimą, efektyvų darbo laiko paskirstymą; bendravimą ir bendradarbiavimą (darbas komandoje, tarnybinę pagalba, požiūrį į interesantus). Vertinant pagal veiklos kokybės kriterijų rekomenduojama atsižvelgti į tai, ar: tinkamai ir laiku atliktas užduotys; veiklos rezultatai, atsižvelgiant į darbo kiekybės ir kokybės santykį; asmeninių tikslų (veiklos rezultatų, karjeros, naujovių siekimo, individualių ugdymosi tikslų) ir planų suderinimas su įstaigos tikslais bei planais ir jų įgyvendinimas; savo veiklos analizė; atsakingumas už darbo rezultatus.

Byloje nustatyta, kad Valstybės kontrolierius 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-349 patvirtino lokalinius teisės aktus, susijusius su valstybės tarnautojų tarnybinės vertinimo sistemos Valstybės kontrolėje nustatymu, kuri, atsižvelgiant į šios įstaigos veiklos specifiką, padėtų įstaigos vadovybei vertinti ir efektyviai valdyti žmogiškuosius išteklius, t.y. Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo, mokymo ir karjeros valdymo sistemos aprašą; Kompetencijos vertinimo tvarkos aprašą bei Vertinimo tvarkos aprašą.

Į Vertinimo tvarkos aprašą perkeltos valstybės tarnybos įstatymo ir Vertinimo taisyklių normos. Vertinimo tvarkos aprašo 1 priede į Vertinimo taisyklėse patvirtintos formos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų lentelėje dėl tarnybinės veiklos vertinimo pagal produktyvumo kriterijų nurodyta, kad atsižvelgiama į valstybės tarnautojo veiklos kryptį, darbo atlikimą ir bendradarbiavimą apibūdinančių kompetencijų įvertinimą, taip pat į kitus veiklos aspektus apibūdinami valstybės tarnautojo pasiekti veiklos rezultatai, jų atitiktis Valstybės kontrolės ir struktūrinio padalinio nustatytiems tikslams (planams), įvairaus kompleksiškumo ir sudėtingumo užduočių vykdymas.

Toje pačioje lentelėje dėl vertinimo pagal veiklos kokybės kriterijų nurodyta, kad vertinant atsižvelgiama į valstybės tarnautojo asmeninį efektyvumą apibūdinančių kompetencijų įvertinimą, taip pat apibūdinami valstybės tarnautojo veiklos rezultatai, atsižvelgiant į kiekybės ir kokybės santykį bei pavestų užduočių įvykdymas laiku ir tinkamai. Valstybės kontrolierės 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-349 taip pat buvo patvirtintas Kompetencijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas - vertinimo lentelė (pavadinta Valstybės tarnautojo kompetencijos vertinimo lentele), kurioje pateikti kiekvienam Vertinimo taisyklėse nurodytam valstybės tarnautojo veiklos vertinimo kriterijui (produktyvumas, kompetencija, veiklos kokybė), kurių turinys nurodytas pirmiau minėtame Vertinimo tvarkos aprašo 1 priede (Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai), įvertinti reikšmingi elementai, atsižvelgiant į atitinkamai pareigybei nustatytus reikalavimus.

Vertinimo tvarkos apraše (6 p.) numatyta vertinimo balais skalė (nuo 0 iki 4) pagal kiekvieną vertinimo poziciją, taip pat atvejis (G), kai nėra galimybės įvertinti pagal konkretų reikalavimą. Vertinimu tvarkos apraše į šios lentelės sudarymo procedūrą įtrauktas pats vertinamasis (7.1 p.), taip pat numatytas pirminis įvertinimas, kurį atlieka tiesioginis vadovas, arba jo paskirtas kitas darbuotojas, arba darbuotojas, kuriam, pavaldus vertinamasis (7.2 p.) bei galutinis vertinimas, kurį atlieka tiesioginis vadovas pokalbio su vertinamuoju metu (7.3 p.).

Vertinimo tvarkos aprašo 2 priede numatyta lentelė, kurią pagal Valstybės kontrolierius 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. V-349 numatyta užpildyti atliekant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą iki Vertinimo taisyklėse numatytos valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados surašymo, yra tik pagalbinė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priemonė, nes aukštesnės galios teisės aktai nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada pateikiama specialios Vertinimo taisyklėse numatytos formos ir turinio dokumente – tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje (VTĮ 22 str. 9,10,11 d., Vertinimo taisyklių 10 p.).

Iš 2010 m. gruodžio 15 d. užpildytoje vertinimo lentelėje (Vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas) esančių įrašų matyti, kad tiesioginiu vadovu, atlikusiu pirminį vertinimą nurodyta K. V., t.y. valstybės tarnautoja, kuri vadovavo Išvadoje Nr.TV-174 nurodytam veiklos auditui „Mokestinių nepriemokų administravimas“, galutinį vertinimą atliko pareiškėjos tiesioginis vadovas 6-ojo departamento direktorius R. S.. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad Vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas (vertinimo lentelė) yra pareiškėjos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo dalis.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, šioje lentelėje pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą balais apibūdino kaip formalų ir neobjektyvų. Minėtoje vertinimo lentelėje vertinimo duomenys pateikiami tik skaitmenine išraiška (balais), kaip numatyta Vertinimo tvarkos aprašo 6 ir 7 punktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vertinimo tvarkos aprašo 2 priede (vertinimo lentelėje) nurodyti vertinimo duomenys gali būti efektyvūs tik tuo atveju, jeigu jie atskleidžiami (jais remiamasi) tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje apibūdinant valstybės tarnautojo veiklą pagal Vertinimo taisyklėse nurodytus produktyvumo, kompetencijos ir veiklos kokybės kriterijus.

Kita vertus, tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti vertinimo komisijoje, o kilus ginčui, teisme. Taigi pirmosios instancijos teismo nagrinėtos vertinimo lentelės duomenys gali būti reikšmingi tik ta apimtimi, kuria jie panaudoti tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr.TV-174 apibūdinant pareiškėjo veiklą pagal nagrinėjamam ginčui aktualius produktyvumo ir veiklos kokybės vertinimo kriterijus pagal kuriuos pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyto karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos kasmetinio eilinio vertinimo periodiškumas – kalendoriniai metai, tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją. Valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas vertinimo išvadą turi pateikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d., vertinimo procedūra vertinimo komisijoje turi būti atlikta ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 1 d. (Vertinimo taisyklių 12,17 p.). Už trumpesnį laikotarpį valstybės tarnautojo veikla gali būti vertinama tik įstatymu numatytu atveju, t.y., jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo veikla (VTĮ 22 str.4 d.). Išvadoje Nr.TV-174 pareiškėjos tarnybinė veikla pagal produktyvumo ir veiklos kokybės kriterijus įvertinta nurodant, kad ji dalyvavo darbo grupėje, kuri atliko auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja į šį auditą atliekančią darbo grupę buvo įtraukta 2010 m. liepos 14 d. Šis auditas, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 11 d. išvadoje Nr.VA-P-60-1-20, buvo baigtas 2010 m. lapkričio 8 d. Į bylą pateiktame Vertinimo komisijos posėdžio garso įraše yra duomenys apie tai, kad pareiškėja 2010 metais apie 5 mėnesius nedirbo (sirgo ir atostogavo), tačiau ir su šiais duomeninis vertinimo išvada neapima visos likusios kalendorinių metų dalies. Taigi pareiškėjos 2010 metų tarnybinė veikla faktiškai buvo vertinta tik pagal jos dalyvavimą atliekant šį auditą, t.y. maždaug 4 mėnesių tarnybinė veikla.

Išvadoje Nr.TV-174 dėl pareiškėjos veiklos produktyvumo nurodyta, kad pagal pareigybės aprašymą vyriausioji valstybinė auditorė turėtų vadovauti, planuoti ir organizuoti grupės darbą, vykdyti detaliąją priežiūrą, kad užtikrinti reikiamą audito kokybę, tačiau tai jai nebuvo pavesta ir to ji nedarė. Šis vertinimo išvados teiginys pareiškėjos tarnybinės veiklos produktyvumo neapibūdina nei iš teigiamos, nei iš neigiamos pusės, o tik patvirtina faktą, kad pareiškėjos vadovai 2010 metais jai nebuvo pavedę vadovauti auditorių grupei, nors pagal Pareigybės charakteristiką (7.5 p.) tai viena iš vyriausiojo valstybinio auditoriaus funkcijų. Šios aplinkybės kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Vertinimo tvarkos aprašo 2 priedo (vertinimo lentelės) IV dalyje „Vadovavimas“ įrašytus neadekvačius faktinėms aplinkybėms vertinimo duomenis. Šią lentelę pildęs tiesioginis vadovas pagal šioje lentelės dalyje išdėstytas vertinimo pozicijas pažymėjo, kad įvertinti kompetenciją pagal šį reikalavimą nėra galimybės („G“), o aukštesnis vadovas, nepaisant to, kad pareiškėjai 2010 metais nebuvo pavesta vadovauti grupei, jos tarnybinę veiklą 2010 metais šioje srityje vertino balais nepalankiai.

Pagal Vertinimo taisyklėse nurodytas vertinimo kriterijų turinio rekomendacijas užduočių įvykdymas laiku ir tinkamai nurodytas apibūdinančiu veiklos kokybės kriterijaus turinį. Į šią rekomendaciją atsižvelgta Valstybės kontrolierius 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-349 patvirtinant Vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą ir jame nurodant, kad vertinant pagal veiklos kokybės kriterijų, be kita ko, atsižvelgiama į pavestų užduočių įvykdymą laiku ir tinkamai. Išvadoje Nr. TV-174 į šias rekomendacijas atsižvelgta tik iš dalies, nes užduočių vykdymo laiku ir tinkamai aspektas, remiantis iš esmės tais pačiais duomenimis, naudojamas vertinant ir pagal produktyvumo ir pagal veiklos kokybės kriterijų.

Pagal Vertinimo taisykles, vertinimo skalės rodiklis - patenkinamai rekomenduojamas tuo atveju, kai pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos. Apeliantas remiasi šiomis rekomendacijomis ir nurodo, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinami būtent dėl to, kad buvo pastebėti profesinių įgūdžių trūkumai, užduotys buvo dažnai įvykdomos ne laiku ir nepakankamai gerai atliekamos funkcijos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

Profesinių įgūdžių trūkumų Išvadoje Nr.TV-174 nebuvo nurodyta. Vertinant pagal kompetencijos kriterijų nurodyta, kad pareiškėjos profesinės žinios ir įgūdžiai vertinami gerai. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja vėlavo išnagrinėti klausimą dėl mokesčių administratorių mokestinių nepriemokų išieškojimo sąnaudų (privalėjo pateikti iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., pateikė 2010 m. spalio 7 d.), pirminis ataskaitos projektas, kuriame turėjo būti išnagrinėtas šis pareiškėjai pavestas klausimas, departamento vadovui buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 27 d. (turėjo būti pateiktas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.).

Analogiškus duomenis atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui 2012 m. gegužės 29 d. rašte Nr.S-(302-1.8)-1223 ir prie jo pridėtame audito grupės vadovės paaiškinime. Taigi pagal atsakovo duomenis, vertinamaisiais metais buvo du vėlavimo atlikti užduotis atvejai, o tai Vertinimo taisyklėse apibrėžtame vertinimo skalės rodiklio – patenkinamai – kontekste nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja užduotis dažnai įvykdydavo ne laiku. Be to, teisėjų kolegija patikrinusi bylą pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų iš kurių būtų galima nustatyti kada būtent pareiškėja sužinojo patikslinto (2010 m. rugsėjo 1 d.) audito plano 3.3 punkte nurodyto klausimo „Ar mokesčių administratoriaus išieškojimo sąnaudos neviršija išieškotinos sumos“, kuris pagal ankstesnį planą buvo pavestas kitai auditoriai, išnagrinėjimo terminą.

Atsakovo 2012 m. gegužės 29 d. rašte Nr.S-(302-1.8)-1223 ir jo priede yra pateikti duomenys apie tai, kad išnagrinėti šį klausimą pareiškėjai 2010 m. liepos 14 d. žodžiu pavedė audito grupės vadovė K. V., tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad duodant šį pavedimą pareiškėjai buvo nustatytas atitinkamas jo įvykdymo terminas. Patikslinto audito plano, kuris patvirtintas 2010 m. rugsėjo 1 d., 3.3 punkte nurodyta, kad auditorė B. G. šį darbą turėjo atlikti iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., t.y. anksčiau nė departamento direktorius patvirtinto patikslintą audito planą, kuriame nurodyta užduoties įvykdymo data.

Į bylą yra pateikti įrodymai, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 2 d. audito grupės vadovė siuntė grupės nariams pataisytą audito planą derinimui. 2010 m. rugpjūčio 31 d. rašte (I t., 98 b.l.), kuris buvo išsiųstas ir pareiškėjai, be kita ko, nurodyta, kad datos bus surašytos vėliau. Šių aplinkybių kontekste faktinė termino užduočiai įvykdyti nustatymo data (2010 m. rugpjūčio 31 d.) lieka neaiški. Nors tai nepaneigia atsakovo nurodyto fakto, kad pareiškėja dokumentą pateikė 2010 m. spalio 7 d., tačiau byloje nėra įrodymų, kad užduoties įvykdymo data buvo nurodyta anksčiau nė patvirtintas patikslintas audito planas (2010 m. rugsėjo 1 d.).

Į šias aplinkybes atsižvelgtina.

Išvadoje Nr.TV-174 nurodyta, kad pareiškėja nepakankamai gerai atlieka funkcijas. Vertinant tarnybinę veiklą pagal produktyvumo kriterijų buvo nurodyta, kad pareiškėjos indėlis į auditą „Mokestinių nepriemokų administravimas“ nebuvo reikšmingas, ji ne visada sugebėjo tinkamai ir laiku surinkti, apdoroti ir analizuoti auditui reikiamą informaciją ir tinkamai formuluoti vertinimus bei išvadas. Vertinant pagal veiklos kokybės kriterijų buvo nurodyta, kad audito metu reikėjo dalį faktų, įrodymų, vertinimų bei parengtų atskirtų ataskaitos dalių projektų tikslinti, grupės vadovė bei teisininkė turėjo papildomai įsitikinti faktų pagrįstumu.

Apeliantas šiais aspektais akcentuoja, kad ataskaitos 2010 m. rugsėjo 27 d. darbiniame variante pareiškėjos atliktas darbas, kuris yra skyriuje „Kiek kainuoja išieškoti mokestines skolas“ atsispindi tik keliais sakiniais ir visiškai skiriasi nuo galutinio varianto, kuris išdėstytas audito ataskaitoje Nr.VA-P-60-1-20 po to, kai pareiškėja gavo pastabų. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino pažymėdamas, kad pastabos buvo pateiktos dėl visų ataskaitos skyrių, o ne tik dėl pareiškėjos parengto dokumento, t.y. kaip objektyvią audito ataskaitos galutinio varianto rengimo procedūros dalį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka iš dalies. Ataskaitos projekto koregavimas yra darbo procesas, tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad ataskaitos projekto rengimo procese pareiškėjos darbas apsiribojo keliais sakiniais (nedidelės apimties lentelė, kurioje lyginami 2007-2009 m. VMI ir SoDros duomenys pagal 4 pozicijas ir du sakiniai), o tai liudija apie tai, kad užduotis nebuvo atlikta kokybiškai, todėl gavus pastabas teko taisyti iš esmės. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, kad pareiškėja, dirbdama audito grupėje, nesilaikė reikalavimo keistis informacija su kitais grupės nariais, neinformavo grupės narių apie gautą auditui atlikti informaciją iš SoDros, dėl to susidarė situacija, kad audito grupės vadovė kreipėsi į SoDrą dėl tos pačios informacijos pateikimo.

Kitų teiginių dėl nepakankamai gerai atliekamų funkcijų atsakovas įrodymais nepagrindė, nors pirmosios instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria byla pagal pareiškėjos skundą buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2012 m. gegužės 4 d. raštu pasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius vertinimo išvadoje nurodytas aplinkybes.

Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įrašas patvirtina, kad Komisija susipažino su vertinimo išvada, išklausė vertinamosios, taip pat vertinimo išvadą pateikusio tiesioginio vadovo paaiškinimų, Komisija uždavė jiems klausimų, susijusių su vertino išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Komisija nutarė, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui neturi įtakos tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjos atžvilgiu inicijuotas tyrimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos kasmetinio vertinimo išvada nėra išsami, tačiau pateikė analogišką išvadą – pareiškėjos veiklą vertino patenkinamai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su apelianto argumentais ta apimtimi, kad į bylą pateikti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėja nepakankamai gerai atliko funkcijas. Taigi pagal pateiktus į bylą įrodymus pareiškėjos 2010 metų tarnybinės veiklos vertinamas patenkinamai gali būti pripažintas pagrįstu tik pagal šį vertinimo skalės rodiklį. Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes (audito atlikimo aplinkybes, faktinę vertinimo laikotarpio trukmę (pareiškėja sirgo), įrodymų trūkumų apimtį ir pobūdį) teisėjų kolegija, iš dalies pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, konstatuoja, kad adekvati ir pakankama reagavimo į patenkinamą tarnybinės veiklos vertinimą priemonė galėjo būti įpareigojimas pareiškėjai tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (VTĮ 22 str.17 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos skundą ir panaikindamas skundžiamą administracinį aktą, bylą išsprendė iš esmės teisingai.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta, jog pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Šie teiginiai yra nurodyti dvejose paskutinėse teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipose, tačiau motyvuojamosios sprendimo dalies pradžioje nagrinėjant įrodymus yra teisingai nurodyta, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai. Vertinimo rezultatai teisingai nurodyti ir kitose teismo sprendimo dalyse. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė laikytina rašymo apsirikimu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta aplinkybė apie inicijuotą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo yra perteklinė, nes rašant vertinimo išvadą minėtas tyrimas nebuvo užbaigtas ir jo rezultatai paaiškėjo tik 2011 m. sausio mėnesį.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.6 d.).

Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus turinio reikalavimus (ABTĮ 87 str. 4 d.). Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nuorodos į teismo posėdyje ištirtus įrodymus (ABTĮ 57 str.6 d.), kuriais pagrįstos teismo išvados dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšmingų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo aspektų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija procesinės teisės normų pažeidimų nenustatė. Pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto bei 143 straipsnio nuostatas nėra.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys