456cf768-daa3-45f0-ae3d-d3046c12451d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1778-896/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11951-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo, suinteresuoti asmenys byloje S. P., G.

B., Vaikų gerovės centras „Pastogė“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyrius (toliau – pareiÅ¡kėjas) prašė iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnamečius vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jų motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. Prašyme nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 18.30 val. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti mažamečiai vaikai: V. P., A. P. ir T. P. dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje. T. P. medikams teigė, kad jį mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna, vaikas skundėsi kaklo ir kairiojo šono skausmu. Medikų apžiūros metu buvo pastebėta kaktos srityje guzas, kaklo srityje hematoma su šašu, ant kairės menties trys pailgos hematomos, ant kairiojo šono dvi pailgos hematomos su šašais, ant dešiniojo šono dvi pailgos hematomos, kairės kojos srityje didelė 10x15 hematoma, dešinės kojos šlaunies srityje pailga hematoma.

Medikai ant A. P. kÅ«no pastebėjo deÅ¡inės rankos srityje gyjantį 0,5 cm randÄ bei 0,5 cm diametro Å¡viežesnę žaizdelę, kairės rankos srityje geltonos spalvos hematomÄ , kaklo srityje dvi vertikalias hematomas, abiejų kojų srityje įvairaus senumo hematomas. V. P. medikams teigė, kad jÄ mušė tėvas, sudavė su vandens žarna per galvÄ , rankas bei nugarÄ . Medikų apžiÅ«ros metu pastebėta deÅ¡inio žasto srityje horizontalaus dydžio sumuÅ¡imo žymė ir besiformuojanti hematoma, deÅ¡inės rankos antro pirÅ¡to distalinėje dalyje sena pjautinė žaizda, kairėje žasto srityje dryžio formos hematoma, kairės alkÅ«nės vidinėje pusėje horizontalaus dryžio formos hematoma, kairės plaÅ¡takos antro ir krumplių patinimas, nugaroje kairiajame Å¡one nuo smÅ«gio pailgos daugybinės hematomos, kairiajame Å¡launikaulyje dryžio formos hematoma, kairio blauzdikaulio srityje hematoma ir nubrozdinimai.

Pagal šį faktÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22824-21. S. P. pareikÅ¡tas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Ä®tariamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ namų adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Vaikų motina G. B. pareiÅ¡kėjui bei policijos darbuotojams nežinoma, S. P. teigimu motina nuo vaikų auklėjimo priežiÅ«ros bei iÅ¡laikymo yra nusiÅ¡alinusi, vaikais nesirÅ«pina ir nesidomi.

G. B. deklaravus gyvenamÄ jÄ vietÄ prie Kėdainių raj. savivaldybės. Vadovaujantis Asmens (Å¡eimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste tvarkos apraÅ¡u S. P. Å¡eimai nuo 2018 m. liepos 20 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiasi iki dabar. Socialiniai darbuotojai identifikavo pagrindines Å¡eimos problemas: tėvui kyla sunkumų savarankiÅ¡kai patenkinti vaikų poreikius, rÅ«pintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti tėvo pareigas, savarankiÅ¡kai funkcionuoti.

S. P. neužtikrina vaikų asmens higienos, nuolat buvo motyvuotas susitvarkyti Å¡eimos namus, jo Å¡eimai yra skirta socialinio darbuotojo padėjėjo pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei turimÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad S. P. ir G. B. nesirÅ«pina savo vaikais, daro vaikams žalÄ , psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ vaikus, juos traumuoja. Nepilnamečiai vaikai yra likę be įstatyminio atstovo. PareiÅ¡kėjo sprendimu vaikai laikinai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino, leido paimti nepilnamečius vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jų motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų motina yra G. B., tėvas – S. P.. IÅ¡klausius nepilnametės V. P. nuomonę dalyvaujant psichologui dėl Å¡iuo metu susidariusios situacijos, mergaitė teisme nurodė, jog Å¡iuo metu gyvena „Pastogėje“ bet nori namo, kur gyvena tik su tėčiu. „Pastogėje“ gyvena dėl to, kad tėtis mušė jÄ ir brolį su „šlanga“. Mušė dėl to, kad grįžo per vėlai. Tėtis mušė daug kartų per pirÅ¡tus, per nugarÄ , ji jautėsi labai blogai, skaudėjo.

Apie tai pasakė socialinei darbuotojai, kuri iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , juos nuvežė į ligoninę. Tėtis yra mušęs ir daugiau kartų, labai daug. MuÅ¡a tėtis su diržu, su „šlanga“. Dėl to ji jaučiasi labai blogai. Gyvendama „Pastogėje“ pasiilgo tėčio, nes jis yra geras. IÅ¡klausius nepilnamečio T. P. nuomonę dalyvaujant psichologui dėl Å¡iuo metu susidariusios situacijos, berniukas teisme nurodė, jog jis gyvena Å¡iuo metu vaiko gerovės centre „Pastogė“ dėl to, kad tėtis jį mušė su Å¡langa, per keletÄ vietų, jam labai skaudėjo.

Tėtis mušė jį tik vienÄ kartÄ , po to atsiprašė. Tėtis mušė, nes jis grįžo vėlai naktį namo. Namuose tėtis daro valgyti, maisto jam užtenka. Tėtis yra geras. Nori gyventi su tėčiu. IÅ¡klausius nepilnametės A. P. nuomonę dalyvaujant psichologui dėl Å¡iuo metu susidariusios situacijos, mergaitė teisme nurodė, jog gyveno tik su tėčiu. Dabar su tėčiu gyventi negali, nes tėtis muÅ¡a T. ir V. Mušė dėl to, kad jie išėjo į laukÄ ir naktį tik grįžo.

Tėtis mušė daug kartų. Dar tėtis yra mušęs su diržu visus juos. Mušė dėl to, kad neklauso. Daug kartų tėtis mušė T., nežino kodėl taip darė. V. tėtis mušė dar daugiau kartų, nes ji neklauso. „Pastogėje“ jai linksma, ji turi draugų, žaislų. „Pastogėje“ gyventi geriau, nes niekas nemuša. Tėčio nepasiilgo. Tėtis rūpinasi jų drabužiais, maistu. Tėtis yra piktas, dažnai pyksta, kad jie neklauso, tada muša diržu. Bet dažniau būna tėtis geras.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad vaikų tėvui pareikšti įtariamai dėl smurto prieš vaikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams. Bylos duomenimis, vaikų tėvas S. P. smurtavo prieš savo mažamečius vaikus. Tėvui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šeima vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 m. dėl nuolat pasikartojančios vaikų nepriežiūros.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikų tėvas S. P. netinkamai rÅ«pinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgÅ«džių, taiko netinkamus auklėjimo bÅ«dus. Vaikų tėvas agresyviai elgėsi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikų motinos buvimo vieta nežinoma, ji su vaikais kartu negyvena, juos palikusi ir nesirÅ«pina, kiek žinoma su jais nebendrauja jokiomis priemonėmis, todėl ir vaikams negali užtikrinti saugios aplinkos. Teismo vertinimu, nors vaikų tėvas ir neprieÅ¡tarauja specialistų rekomenduojamiems kursams ir programoms dėl jo elgesio modelio kaitos, tačiau Å¡iuo atveju kol kas neįžvelgė aspektų, kurie teismui suponuotų iÅ¡vadÄ , kad Å¡is 2021 m. liepos 9 d. atvejis, pasireiÅ¡kęs smurto protrÅ«kiu, bÅ«tų atsitiktinis ir vienkartinis.

Medikų nustatyti sužalojimai ant vaikų kÅ«nų bei vaikų nurodytos aplinkybės jų nuomonės iÅ¡klausymo metu teisme, rodo, jog vaikai smurtÄ patiria ne pirmÄ kartÄ . Todėl teismas sprendė, kad siekiant apginti nepilnamečių (Å¡iuo atveju mažamečių) vaikų interesus, jų teisę į saugiÄ aplinkÄ , tinkamÄ gyvensenÄ , bÅ«tina Å¡iuo metu atskirti juos nuo tėvų, kurie nededa pakankamų pastangų kurti vaikų gerovę taip, kad bÅ«tų užtikrinta saugi vaikams aplinka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. P., atstovaujamas advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus, praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio nuostatas ir, leidęs paimti iÅ¡ tėvų visus tris vaikus, per daug suvaržė bei susiaurino pačių tėvų galimybes teisėtai įgyvendinti teises ir pareigas auklėjant savo nepilnamečius vaikus, lavinant ir ugdant juos, rÅ«pinantis jų sveikata, įskaitant ir psichinę sveikatÄ . 7.2.

Nors visi trys vaikai ir apklausiami nurodė, kad tėtis yra geras (V. P. ir T. P.) ar dažniau yra geras (A. P.), o T. P. pareiÅ¡kė, kad jis nori gyventi su tėčiu, teismas neatsižvelgė į geriausius vaikų interesus iÅ¡saugoti Å¡eimos santykius tarp tėvų ir vaikų, puoselėti tarpusavio meilę, artimumÄ , savumÄ , giminiÅ¡kumÄ , nežiÅ«rint užplÅ«dusių laikinų negandų bei sunkumų, kurie irgi grÅ«dina bei stiprina Å¡eimÄ . 7.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad valstybės globoja Å¡eimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir atskyrė tris nepilnamečius tėvus nuo tėvo.

Vaikų iÅ¡plėšimas nuo tėvų akivaizdžiai nepridėjo jiems psichinio saugumo ir dar didesniu mastu gali sukelti grėsmę jų sveikatai, psichinei bÅ«klei, kėsintis apsunkinti Å¡eimyninius santykius tarp tėvų ir trijų nepilnamečių vaikų, kuriuos pastaruoju metu augino ir jais rÅ«pinosi vien tik tėvas. Jau apie pusantro mėnesio trunkantis vaikų atskyrimas nuo tėvų, teismui nutartyje konstatavus, kad vaikų grÄ Å¾inimas tėvams neatitiktų vaikų interesų dėl per didelių rizikos veiksnių, nes tėvai neužtikrina vaikams saugios aplinkos įstatyme nurodytomis priemonėmis ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui ir gali sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei, virÅ¡ija CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytus protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. 7.4.

Teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, jog vaikai, praleidę daugiau kaip mėnesį laiko vaikų gerovės centre „Pastogė“ jaučiasi blogai, ilgisi namų, nori gyventi pas tėtį, todėl patiria stresÄ , baimes, nerimÄ . BÅ«dami atskirti nuo Å¡eimos ir kad centre „Pastogė“ vaikams suteikti žaislai ir kitos gėrybės, vaikams negali atstoti Å¡eimos ir tėvų artimos prigimtinės meilės ir Å¡ilumos. 7.5.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) 365 straipsnio 1 dalies ir CK 3.254 straipsnio 3 punkto nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad S. P. netinkamai rÅ«pinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgÅ«džių, taiko netinkamus auklėjimo bÅ«dus, elgiasi agresyviai su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įrodymų tyrimo, nevertino, kad visas abejotinas iÅ¡vadas ir duomenis apie netinkamÄ vaikų priežiÅ«rÄ , tėvo padarytus pažeidimus pareiÅ¡kėjas surinko paėmęs vaikus iÅ¡ tėvų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu:

1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis Å¡io įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) Å¡io įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau Å¡eimoje iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

Remiantis informacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 2IGP-1388 (2021 m. liepos 9 d.) V. P. pasakė, kad jÄ ir brolį tėtis sumušė su Å¡langa per nugarÄ , kad tai buvo pirmÄ kartÄ , kad su tėčiu sutaria gerai, kad namuose nieko netrÅ«ksta, kad tėtis jais rÅ«pinasi. IÅ¡ to vaikų apsaugos skyrius padarė iÅ¡vadÄ , kad mergaitė galimai patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ savo tėvo, atrodo nelabai prižiÅ«rėta. Kad tėtis smurtÄ prieÅ¡ jos sesę V.

P. ir brolį T. P. naudojo pirmÄ kartÄ patvirtino kita dukra A. P. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 2IGP-1389 (2021 m. liepos 9 d.), kuri taip pat nurodė, kad namuose turi katę, kuri labai kandžiojasi, taigi yra jos įkandimo žymių. T. P. taip pat informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 2IGP-1387 (2021 m. liepos 9 d.) taip pat nurodė kaip ir jo sesutės, jog tėtis už neklausymÄ jį ir sesę V. sumušė pirmÄ kartÄ , kad jis pats užsigauna kieme.

Akte taip pat buvo įraÅ¡yta, kad vaikas myli tėtį, bendrauja nenoriai, matomos muÅ¡imo žymės. Akte vaiko situacija buvo įvertinta, kad galimai patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ savo tėvo. V. P. vaiko laikino apgyvendinimo akte, taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime buvo nurodytas visų vaikų laikino apgyvendinimo pagrindas, kad vaikų situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaikų sveikatai, kas reiÅ¡kė pagal vaikų apsaugos skyrių, kad smurtauta buvo prieÅ¡ visus tris vaikus.

Vaikų apsaugos skyrius į bylos medžiagÄ taip pat pateikė vaikų medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡us tai pačiai 2021 m. liepos 9 d., kuriuose buvo fiksuota vaikų sveikatos bÅ«klė, sumuÅ¡imai, nukritimai, nepatikslinta veikla. Tačiau Å¡ių sumuÅ¡imų kilmė ir pobÅ«dis, jų vertinimas teismo medicinos požiÅ«riu civilinėje byloje Nr. eS2-19357-1107/2021 teismo nebuvo vertinti. Tėvo S. P. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams dar nėra įrodyta, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22824-21 yra nebaigtas.

Todėl vaikų apsaugos skyriaus konstatuotas kilęs realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaikų sveikatai ir jų 2021 m. liepos 9 d. laikinas apgyvendinimas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir po 12 dienų sekęs praÅ¡ymas teismui dėl leidimo paimti visus tris vaikus, prieÅ¡taravo CK 3.254 straipsnio pagrindams, nes grėsmė vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaikų sveikatai, buvo tik galima, tiksliai ir aiÅ¡kiai nenustatyta.

Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindo Å¡ioje situacijoje, nes vaikų apsaugos skyrius netaikė bÅ«tinų taikyti teisės pagrindų kartu su CK 3.254 straipsniu, kurie turėjo bÅ«ti privalomi pagal VTAPÄ® 365 straipsnio 1 dalies nuostatas, esant jungiamai sÄ lygai „ir jeigu“:

1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis Å¡io įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) Å¡io įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau Å¡eimoje iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

8. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyrius praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Atsiliepime nurodo Å¡iuos esminius motyvus: 8.1. Å eima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 metų, buvo įraÅ¡yti į socialinės rizikos Å¡eimų auginančius vaikus apskaitÄ , dėl socialinių įgÅ«džių stokos, nuolat besikartojančios vaikų nepriežiÅ«ros.

Kauno miesto socialinių paslaugų centras S. P. šeimai nuo 2018 m. liepos 20 d. teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar)atkūrimo paslaugas, kurios vyksta iki šiol, kadangi S. P. vaikus augina vienas, motina G. B. nuo vaikų auginimo, auklėjimo priežiūros nusišalinusi. Socialinių paslaugų teikimo metu Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai pastebėjo, kad tėvui kyla sunkumų savarankiškai patenkinti vaikų poreikius, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, savarankiškai funkcionuoti.

Buvo pastebėta, kad S. P. neužtikrina vaikų higienos, nuolat buvo motyvuojamas susitvarkyti Å¡eimos namus, yra skirta socialinio darbuotojo pagalba, tačiau S. P. į siÅ«lomÄ pagalbÄ nereagavo, pagalbos nepriėmė, Socialinių paslaugų centras nuolat gaudavo praneÅ¡imus iÅ¡ ugdymo įstaigų dėl vaikų netinkamos higienos. Darytina iÅ¡vada, kad tėvas neužtikrina savo vaikų teisės į tokias sÄ lygas, kurios bÅ«tinos vaikų vystymuisi. Å ios teisės įtvirtintos VTAPÄ® 1 punkte - vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ .

Socialinio darbo metu stebint Å¡eimÄ pastebėta, kad tėvas neužtikrina sistemingo vaikų ugdymo, nepriėmė specialistų pagalbos, vaikus auklėjo savo suvokimo ribose, netenkino ar aplaidžiai tenkino savo vaikų bÅ«tinuosius poreikius ir galimai trikdė jų normaliÄ raidÄ . 8.2. 2021 m. liepos 8 d. apie 18 val. 30 min. į LSMUL Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti mažamečiai vaikai: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T.

P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje. Vaikai medikams teigė, kad juos mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna. Vaikai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologui, buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai, kurie patvirtino, kad tėvas juos mušė, vaikų tėvui pareikšti įtariamai dėl smurto prieš vaikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams, tėvui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog vaikų tėvas S. P. netinkamai rÅ«pinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgÅ«džių, taiko netinkamus auklėjimo bÅ«dus. Vaikų tėvas agresyviai elgėsi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikų motinos buvimo vieta nežinoma, ji su vaikais kartu negyvena, juos palikusi ir nesirÅ«pina, kiek žinoma su jais nebendrauja jokiomis priemonėmis, todėl ir vaikams negali užtikrinti saugios aplinkos. 8.3.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai pradžioje pastebėjo vaikų nuotaikų kaitÄ , pyktį ir liÅ«desį, baimę sumiÅ¡usiÄ su įtampa, epizodiÅ¡kai pasireiÅ¡kia fiziologinės organizmo reakcijos, kurios gali bÅ«ti bÅ«dingos vaikams patyrusiems smurtÄ . 2021 m. rugpjūčio 18 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialinė darbuotoja informavo, kad vaikams sekasi gerai, specialistai pastebi, kad gerėja vaikų socialiniai įgÅ«džiai, ko anksčiau nebuvo, trÅ«ko higienos.

Vaikai ramesni, gauna intensyvias psichologo paslaugas, specialistai buvo pastebėję, kad T. naktimis krūpčiodavo, dabar vaikas miega ramiai. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyriaus praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti mažamečius vaikus iÅ¡ jų įstatyminio atstovo.

11. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma, situacijÄ turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir VTAPÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma.

Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

12. VTAPÄ® 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotÄ siÅ«lymÄ imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumÄ , vadovaudamasis VTAPÄ® 365 straipsniu paima vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis). PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

13. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkte numatyta, kad gavę praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ formÄ , atlieka VTAPÄ® 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimÄ , užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketÄ (7 punktas, 7.3 papunktis, 15 punktas).

Nustačius, kad vaikas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymÄ dėl to, kad <...> gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi VTAPÄ® 365 straipsnyje numatytų veiksmų (VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimÄ , nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku (VTAPÄ® 361 straipsnio 3 dalis).

Vertinant vaiko apsaugos poreikį turi bÅ«ti įvertinti rizikos veiksniai, numatyti ApraÅ¡o 30.1-30.11 papunkčiuose. ApraÅ¡o 31 punkte numatyta, kad vertinant vaiko situacijÄ , bent vienos 31.1-31.10 papunktyje numatytos sÄ lygos, kuri iÅ¡ esmės yra padidėjusios ar didelės rizikos veiksnys, buvimas lemia vaiko apsaugos poreikio nustatymÄ . Vaiko apsaugos poreikis nustatomas tuo atveju, jei, nustačius bent vienÄ iÅ¡ ApraÅ¡o 30 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nėra nustatomas apsaugos veiksnys (37 punktas).

Pažymėtina, kad jei vertinant vaiko situacijÄ , vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio bÅ«tina vaikÄ paimti iÅ¡ jam nesaugios aplinkos, ar yra CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius apgyvendina vaikÄ saugioje aplinkoje VTAPÄ® 43 straipsnyje nustatyta tvarka, užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktÄ (16 punktas). VTAPÄ® 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡io įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir 363 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iÅ¡ jam nesaugios aplinkos, negali bÅ«ti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ , jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.

14. Apelianto teigimu, nebuvo pagrindų, numatytų CK 3.254 straipsnyje, Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai teikti praÅ¡ymÄ teismui dėl leidimo paimti visus tris vaikus, nes grėsmė vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaikų sveikatai, buvo tik galima, tiksliai ir aiÅ¡kiai nenustatyta.

15. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 18.30 val. į LSMU Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti mažamečiai vaikai: V. P., A. P. ir T. P. dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje. Vaikai medikams teigė, kad juos mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna. Vaikai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Pagal šį faktÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22824-21.

S. P. pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Ä®tariamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ namų adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Vaikų motina G. B. pareiÅ¡kėjui bei policijos darbuotojams nežinoma, S. P. teigimu motina nuo vaikų auklėjimo priežiÅ«ros bei iÅ¡laikymo yra nusiÅ¡alinusi, vaikais nesirÅ«pina ir nesidomi. G. B. deklaravus gyvenamÄ jÄ vietÄ prie (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Asmens (Å¡eimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste tvarkos apraÅ¡u S. P. Å¡eimai nuo 2018 m. liepos 20 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiasi iki dabar.

Šeima vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 m. dėl nuolat pasikartojančios vaikų nepriežiūros. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologui, buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai, kurie patvirtino, kad tėvas juos mušė. Nepilnametė V. P., kuri yra vyriausia iš vaikų, jai yra 9 metai, apklausiama teismo posėdyje dalyvaujant psichologei nurodė, kad tėtis yra mušęs ir daugiau kartų, labai daug, muša tėtis su diržu, su „šlanga“. Iš 2021 m. liepos 9 d.

Medicinos dokumentų iÅ¡rašų/siuntimų nustatyta, kad nustatyti sužalojimai ant vaikų kÅ«nų yra padaryti ir anksčiau (pvz. sena pjautinė žaizda, abi kojos pilnos hematomų įvairaus senumo). Å ios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad vaikai smurtÄ patiria ne pirmÄ kartÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog vaikų tėvas S. P. netinkamai rÅ«pinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgÅ«džių, taiko netinkamus auklėjimo bÅ«dus, agresyviai elgėsi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas pagrindo paimti mažamečius vaikus iÅ¡ jų įstatyminių atstovų pagal įstatymÄ , įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties nėra pagrindo naikinti, todėl ji paliktina nepakeista. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Tomas Romeika