Legislator Case Law & Legislation
456c4841-e0ab-4dc1-91e3-2a723eab2a59 AI generated

456c4841-e0ab-4dc1-91e3-2a723eab2a59 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 456c4841-e0ab-4dc1-91e3-2a723eab2a59
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

konkretaus įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

Legislator headnote

AI generated

456c4841-e0ab-4dc1-91e3-2a723eab2a59 · Vilniaus apygardos teismas: Priimto sprendimo pagrindu atsakovui 2001-08-22 buvo iÅ¡mokėti 36000 Lt (kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 246, b.l. 23). Fizinių asmenų pajamų mokestis nuo iÅ¡mokėtų lėšų valstybei nebuvo sumokėtas. 2006-01-18 VMI atliko ieÅ¡kovo bendrovės mokestinį tyrimÄ ir nustatė, kad vadovaujantis 1990-10-05 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 33-34 straipsniais ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas laisvas bendrovės lėšas, privalėjo apmokestinti jas 20 procentų pajamų mokesčio tarifu ir sumokėti į valstybės biudžetÄ 19200 Lt, jų tarpe 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio už R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.Jaržemskis                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 43.2      (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės,              kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12133-863/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB „SUZA“ ieÅ¡kinį atsakovui R. R. dėl nepagrįstai įgyto turto priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „SUZA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti 6400 Lt, kaip nepagrįstai įgytÄ turtÄ , ir 1369,42 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2001-05-10 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš bendrovės lėšų buvo padidintas UAB „SUZA“ įstatinis kapitalas iki 108000 Lt. Atsakovui R. R., kaip bendrovės akcininkui, buvo nemokamai perduotos 360 paprastosios vardinės 100 Lt nominalo vertės akcijos 36000 Lt sumai. 2001-08-17 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo sumažintas UAB „SUZA“ įstatinis kapitalas 108000 Lt, laisvas bendrovės lėšas išmokant akcininkams, proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei, t.y. anuliuojant akcijas. 2001-08-17 sprendimu nutarta atsakovui išmokėti 36000 Lt.

Pinigų iÅ¡mokėjimÄ patvirtina UAB „SUZA“ 2001-08-22 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 246. IÅ¡mokant laisvas bendrovės lėšas, nebuvo iÅ¡skaičiuojamas ir sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis valstybei. Atsakovo akcininko įnaÅ¡as sudarė 4000 Lt, UAB „SUZA“, iÅ¡mokėdama atsakovui laisvas bendrovės lėšas, turėjo iÅ¡skaičiuoti 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį. Atsakovui iÅ¡mokėdama 36000 Lt, UAB „SUZA“ 2006-01-18 sumokėjo 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį.

Kadangi atsakovas nepagrįstai UAB „SUZA“ sÄ skaita įsigijo 6400 Lt, jis privalo grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui. UAB „SUZA“ 2006-02-03, 2006-03-15 bei 2010-05-04 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti nepagrįstai įgytas lėšas, tačiau pastarasis atsisako sumokėti pinigus, todėl 6400 Lt turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti teismine tvarka. Apie nepagrįstai įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovas atsakovÄ informavo 2006-02-03 praÅ¡ymu Nr. 09 ir paprašė grÄ Å¾inti nepagrįstai jam iÅ¡mokėtÄ sumÄ per 30 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos, palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos nuo 2006-03-08 (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 1 d.).Atsakovas R.

R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neteikia teismui jokių leistinų ir neginčytinų įrodymų, kad jis apskritai sumokėjo už atsakovÄ 6400 Lt sumÄ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismui ieÅ¡kovo yra teikimas 2006-01-19 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2006-01-18 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 19200 Lt sumÄ , tačiau Å¡i mokėjimo suma neatitinka aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus atsakovui ir teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 6400 Lt sumÄ .

Už kokius asmenis ieÅ¡kovas mokėjo Å¡iuo pavedimu ir dėl ko, iÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o nėra aiÅ¡ku, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is mokėjimas kaip nors susijęs su ginčo 6400 Lt suma. IeÅ¡kovas nepagrindžia ieÅ¡kinio teisiÅ¡kai. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagrindas reikalauti iÅ¡ atsakovo 6400 Lt sumÄ yra LR CK 6.237 str. įtvirtintas nepagrįsto praturtėjimo draudimas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiÅ¡kas civilinės teisės institutas, kurio teisiniai santykiai gali bÅ«ti kvalifikuojami, kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, remdamasis savo teisių į turtÄ Ä¯gijimo teisiniu pagrindu, nes tokio teisinio pagrindo nėra. IeÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų ir esančių faktinių aplinkybių teisinis pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui gauti pinigines lėšas buvo UAB „SUZA“ 2001-08-17 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ , laisvas lėšas iÅ¡mokant akcininkams proporcingai nuosavybes teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Å is akcininkų sprendimas yra teisėtas, nepanaikintas ir galiojantis. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas atsakovui 3600 Lt, neveikė iÅ¡skirtinai savo interesais bei neatliko jokių teisėtų veiksmų nemokant už atsakovÄ 6400 Lt mokesčių nuo 36000 Lt sumos, nors tokiÄ pareigÄ jam įsakmiai nustatė tuo metu galiojęs LR fizinių asmenų pajamų mokesčių laikinasis įstatymas. IeÅ¡kovas, neiÅ¡skaičiavęs iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokamos sumos, pažeidė Å¡io teisės akto reikalavimus, todėl jo veiksmai laikytini neteisėti, kÄ nustatė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2010) nurodė, jog įstatymo tam tikrais atvejais pripažįstamas pateisinamu turto gavimas be teisinio pagrindo arba gauto turto iÅ¡reikalavimas laikomas iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančiu sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principams. IeÅ¡kovas nevykdė ir nesilaikė savo įstatyminės pareigos bÅ«ti atidžiu, protingu ir rÅ«pestingu, bandydamas perkelti savo pareigos nevykdymo pasekmes atsakovui. Atsakovas pažymi, jog Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta prieÅ¡ 9 metus, Å¡iuos pinigus jis seniai iÅ¡leido ir jų neturi, Å¡iuo metu atsakovas yra pensininkas, gaunantis fiksuotÄ socialinio draudimo senatvės pensijos iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 6400 Lt sumÄ , praėjus daugiau nei 10 metų prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

IeÅ¡kovas teisę į ieÅ¡kinį įgijo 2006-03-08, todėl vadovaujantis LR CK 1.125 str. 8 d. bei 1.127 str. 1 d. trijų metų sutrumpintas senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigėsi 2009-03-08 (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d., 6.237 str. -6.242 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-15 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. 6400 Lt be pagrindo įgyto turto, 1369,42 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-07-13 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1142,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo UAB „SUZA“ naudai; priteisti iÅ¡ atsakovo R.

R. 22,54 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į biudžetÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas buvo vienas iÅ¡ trijų ieÅ¡kovo bendrovės – UAB „SUZA“ steigėjų. Bendrovės akcininku atsakovas buvo nuo 1997-01-30 iki 2002-09-25 (Akcininkų registras, b. l. 106-108). Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį bendrovėje buvo trys akcininkai, turintys vienodÄ akcijų ir balsų skaičių. 2001-08-17 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu akcininkai vienbalsiai nutarė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ 108000 Lt, laisvas bendrovės lėšas iÅ¡mokant akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, b.l. 14).

Priimto sprendimo pagrindu atsakovui 2001-08-22 buvo iÅ¡mokėti 36000 Lt (kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 246, b.l. 23). Fizinių asmenų pajamų mokestis nuo iÅ¡mokėtų lėšų valstybei nebuvo sumokėtas. 2006-01-18 VMI atliko ieÅ¡kovo bendrovės mokestinį tyrimÄ ir nustatė, kad vadovaujantis 1990-10-05 Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. I-641 33-34 straipsniais ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas laisvas bendrovės lėšas, privalėjo apmokestinti jas 20 procentų pajamų mokesčio tarifu ir sumokėti į valstybės biudžetÄ 19200 Lt, jų tarpe 6400 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio už R.

R. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (VMI raÅ¡tas b.l. 104). NesumokėtÄ 19200 Lt mokestį ieÅ¡kovas į valstybės biudžetÄ pervedė 2006-01-18 pavedimu (mokėjimo nurodymas Nr. 638, b.l.

29) ir kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl už jį sumokėto mokesčio gražinimo (ieÅ¡kovo raÅ¡tai atsakovui, b.l. 34-40). Atsakovas atsisakė padengti ieÅ¡kovui sumokėtÄ mokestį, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, jog nepraÅ¡o iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, kilusiam ginčui iÅ¡spręsti praÅ¡o taikyti be pagrindo įgyto turto instituto nuostatas. Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kovo reikalavimams senaties terminÄ , nes įstatymas nenumato sutrumpinto senaties termino reikalavimams dėl nepagrįsto turto gavimo reikÅ¡ti.

Bendras – 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo ieÅ¡kovo už atsakovÄ sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimo dienos – 2006-01-18, nėra suėjęs, todėl teismas vertino, ar yra įstatymo nustatytos sÄ lygos nepagrįstai įgyto turto institutui taikyti ir be pagrindo įgytų lėšų iÅ¡reikalavimui iÅ¡ atsakovo. LR CK 6.237 str. 1 d. nustato, jog asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje.

Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grÄ Å¾inti turtÄ , gautÄ be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iÅ¡ pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtÄ gauti, o vėliau jis iÅ¡nyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju laisvos bendrovės lėšos buvo iÅ¡mokėtos akcininkų sprendimo pagrindu, tokiÄ teisę jiems suteikia įstatymas. Tačiau pagal pinigų iÅ¡mokėjimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo redakcijos 34 straipsnį, iÅ¡mokant lėšas fiziniams asmenims, iÅ¡ jų turėjo bÅ«ti iÅ¡skaitytas ir sumokėtas į biudžetÄ pajamų mokestis.

TokiÄ pareigÄ Ä¯statymas numatė juridiniam asmeniui, iÅ¡mokančiam lėšas. Lėšos atsakovui buvo iÅ¡mokėtos neiÅ¡skaičiavus įstatymo nustatyto dydžio pajamų mokesčio t. y. ne pagal įstatymo reikalavimus, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pirmoji nepagrįstai įgyto turto instituto taikymo sÄ lyga. Vertinant, ar ieÅ¡kovo veiksmai, kuriais atsakovas gavo lėšas, yra teisėti, bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis minėtos lėšos buvo iÅ¡mokėtos. Lėšos atsakovui buvo pervestos nesilaikant įstatymo reikalavimų iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ iÅ¡mokamų lėšų fizinių asmenų pajamų mokestį.

Teismų praktikoje yra suformuotos nuostatos apie tai, kad juridiniam asmeniui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, todėl juridiniam asmeniui pažeidus teisės aktų reikalavimus ir neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio, negalima juridinio asmens padaryto pažeidimo neigiamų padarinių perkelti kitai šaliai, fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010). Tokia teisės praktika kasacinio teismo suformuota byloje, kurioje ginčas kilo tarp juridinio asmens ir su juo nesusijusių fizinių asmenų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškovu, kaip juridiniu asmeniu, buvo tiesiogiai susijęs, nes atsakovas buvo vienas iš pagrindinio juridinio asmens valdymo organo narių. Pats atsakovas, kartu su kitais dviem akcininkais, iš kurių vienas – A. O. buvo ir juridinio asmens vadovas, nusprendė sau išmokėti laisvas juridinio asmens lėšas. Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė kaip verslininkas, kuriam taip pat yra keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl paminėta kasacinio teismo praktika šioje byloje netaikytina.

Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovo finansininkas V. N. paaiÅ¡kino, kad akcininkams nusprendus iÅ¡simokėti sau laisvas lėšas, nebuvo aiÅ¡ku, ar jas reikia apmokestinti ir kokiu tarifu. Tuo metu niekas negalėjo pakonsultuoti Å¡iuo klausimu, todėl atsižvelgus į tai, kad tos lėšos vienÄ kartÄ jau buvo apmokestintos įmonei sumokėjus pelno mokestį, buvo nutarta, kad kitokio mokesčio mokėti nereikia ir akcininkams buvo iÅ¡mokėtos neapmokestintos lėšos. Kai mokesčių inspekcijai pareikalavus mokestis buvo sumokėtas, bendrovė kreipėsi į asmenis, kuriems, buvo iÅ¡mokėtos laisvos lėšos, kad tÄ mokestį sugražintų.

Du iÅ¡ trijų buvusių akcininkų mokestį sugrÄ Å¾ino, atsakovas atsisakė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir liudytojo paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laisvų lėšų iÅ¡mokėjimo metu ieÅ¡kovo akcininkai nežinojo apie tai, jog jų sprendimu iÅ¡mokėtinos laisvos lėšos turėjo bÅ«ti apmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu. IeÅ¡kovas teisėtai iÅ¡mokėjo atsakovui laisvas lėšas ir dėl nežinojimo įstatymo reikalavimų atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo valdymo organo nariu, be pagrindo ieÅ¡kovo sÄ skaita įgijo 6400 Lt daugiau lėšų nei jam priklausė.

IeÅ¡kovui nėra kito bÅ«du iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovo už jį sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio, todėl yra visos CK 6.237 straipsnyje numatytos nepagrįstai įgyto turto instituto taikymo sÄ lygos. CK 6.210 str. 1 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Remdamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, ieÅ¡kovas atsakovui paskaičiavo ir prašė priteisti 1369,42 Lt dydžio palÅ«kanas už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , paskaičiuotas iki bylos teismui pateikimo (palÅ«kanų paskaičiavimas, b.l.

4) ir remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ atsakovo prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai dėl palÅ«kanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini visiÅ¡kai. Teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad Å¡iuo metu lėšų priteisimas iÅ¡ jo bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, nes jis yra pensininkas. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad dėl sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas į atsakovÄ kreipėsi dar 2006 metais (b.l. 34-40).

Atsakovas teismo posėdžio metu teismui patvirtino, jog ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡kus reikalavimus gavo, tačiau rimtai jų nevertino. Ä®vertinęs atsakovo elgesį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jis delsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, todėl privalo prisiimti iÅ¡ to atsiradusius padarinius t. y. privalo sumokėti ieÅ¡kovui ne tik be pagrindo gautas lėšas, bet ir palÅ«kanas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., 6.237 str., 6.241 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai                          Atsakovas R.

R. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-15 sprendimÄ , kuriuo teismas nusprendė ieÅ¡kovo UAB „SUZA“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog byla yra nagrinėtina pagal be pagrindo įgyto turto instituto nuostatas, nes ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė atsakovui ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, o prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepagrįstai įgytÄ turtÄ .

Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, automatiÅ¡kai nesuponuoja, jog žalos atlyginimo teisės instituto normos Å¡ioje byloje nėra taikytinos. Tam, kad iÅ¡ atsakovo galima bÅ«tų reikalauti pinigų, remiantis LR CK 6.237 str. 1 d., yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: turtÄ atsakovas turėjo gauti be teisinio pagrindo, turtÄ atsakovas turėjo įgyti savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du, turtÄ atsakovas turėjo įgyti tyčia ar dėl neatsargumo, įgyto turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais, t.y. taikant nuostolių atlyginimo institutÄ .

Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad iÅ¡ jam priskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos 36000 Lt sumos nebÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas pajamų mokestis. Atsakovas 2002 m. deklaravo, kad gavo 36000 Lt, iÅ¡ kurių mokesčiai ieÅ¡kovo iÅ¡skaičiuoti nebuvo. Ne atsakovas, o ieÅ¡kovas neatliko bÅ«tinų veiksmų ir pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Jokio turto atsakovas neįgijo tyčia ar dėl neatsargumo. Pinigų atsakovas gavo tiek, kiek buvo įraÅ¡yta kasos iÅ¡laidų orderyje.

Kasos iÅ¡laidų orderį pasirašė ieÅ¡kovo darbuotojai, įmonės vadovas ir finansininkas. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovas patyrė žalÄ ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl darbuotojų kaltės. Be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo teisinis institutas taikytinas tik tuo atveju kai galimai pažeistų teisų apginti negalima jokiais kitais pagrindais, t.y. taikant nuostolių atlyginimo institutÄ . Jeigu asmuo praturtėja ar turtÄ gaunÄ pagal įstatymÄ ar sandorį, toks asmuo negali bÅ«ti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtÄ be pagrindo.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, remdamasis savo teisių į turtÄ Ä¯gijimo teisiniu pagrindu, nes tokio teisinio pagrindo nėra. Teisinis pagrindas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti pinigines lėšas buvo UAB „SUZA“ 2001-08-17 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ , laisvas lėšas iÅ¡mokant akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Å is akcininkų nutarimas yra teisėtas, nepanaikintas ir galiojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006) pažymėjo, jog nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas;

2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ ar jį pagerino, yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Teisinis pagrindas iÅ¡mokėti 36000 Lt piniginių lėšų atsakovui buvo ne teismo minimas įstatymas ar teisės akto nebuvimas, o minėtas akcininkų nutarimas, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Teismas nepagrįstai sutapatina atsakovÄ , kuris tuo metu buvo tik dalies ieÅ¡kovo akcijų savininkas, ir ieÅ¡kovÄ , juridinį asmenį, nurodydamas, kad tikėtina, jog atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, nežinant apie privalomai mokėtinus mokesčius, ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens, veiksmai, iÅ¡mokant lėšas dėl to yra teisėti.

Pareiga apskaičiuoti, iÅ¡mokant pinigus fiziniams asmeniui, ir sumokėti už jį mokesčius valstybei, yra nustatyta imperatyviai tesės aktuose tik ieÅ¡kovui kaip juridiniam asmeniui. Teismas daro viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, t.y. iÅ¡ pradžių teismas sprendime nurodo, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas atsakovui visÄ 36000 Lt, pažeidė LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 34 str., vėliau jau teismas daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas visÄ sumÄ atsakovui, elgėsi tesėtai.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteisė 1369,42 Lt palÅ«kanų, tačiau nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas po savo 2006 m. pretenzijos atsakovui, pats nesiėmė jokių veiksmų realizuoti savo menamÄ teisę į permokos grÄ Å¾inimÄ . Apeliantas teigia, jog pats faktas, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo pareigos įrodyti pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, buvo pagrindas ieÅ¡kinyje pateiktų reikalavimų netenkinti, o patį ieÅ¡kinį atmesti.

Ä®statymo leidėjas ir teismai pripažįsta, jog tam tikrais atvejais net ir turto gavimÄ be teisinio pagrindo galima pripažinti pateisinamu, o taip pat gauto turto iÅ¡reikalavimÄ laiko prieÅ¡taraujančiu sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (LR CK 1.137 str. 3 d., 6.241 str., 6.242 str. 3 d.).             IeÅ¡kovas UAB „SUZA“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pats akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalÄ yra teisėtas ir neprieÅ¡taraujantis įstatymams, tačiau atsakovas nepagrįstai gavo 6400 Lt, kurie turėjo bÅ«ti sumokėti kaip gyventojų pajamų mokestis, atimant iÅ¡ bendrosios atsakovui iÅ¡mokėtos 36000 Lt sumos, t.y. atsakovas be pagrindo gavo 6400 Lt daugiau nei turėjo.

IeÅ¡kovas teigia, jog nepagrįstai įgyti turtÄ galima ir dėl kitų asmenų tyčios ar neatsargumo. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimÄ , nenustatė jokių mokesčių įstatymams prieÅ¡taraujančių sprendimų, neskyrė administracinių nuobaudų, tik įpareigojo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kÄ ieÅ¡kovas nedelsiant padarė. Nepagrįstai įgytų lėšų iÅ¡reikalavimas iÅ¡ atsakovo atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (LR CK 1.125 str. 9 d., 1.137 str. 2 d., 3 d.).IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju byloje atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo turto sÄ skaita, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkinti ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas įrodė, kad 6400 Lt sumai galimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas.

IeÅ¡kovas įrodė priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo įvardijamo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, ir ieÅ¡kovas įrodė, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų.Ta aplinkybė, kad akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalÄ yra teisėtas ir nepanaikintas nustatyta tvarka, sudaro teisinį pagrindÄ ` konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai gavo 6400 Lt sumÄ , kuri turėjo bÅ«ti sumokėta, kaip gyventojų pajamų mokestis, atimant iÅ¡ bendrosios atsakovui priklausančios 36000 Lt sumos, t.y. atsakovas be pagrindo gavo 6400 Lt sumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad yra visos LR CK 6.237 str. 1 d. numatytos bÅ«tinos nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygos: 1) 6400             Lt atsakovas gavo be teisinio pagrindo, nes Å¡i suma turėjo bÅ«ti pervesta kaip fizinio asmens pajamų mokestis;

2) gaudamas perteklinę 6400 Lt sumÄ , atsakovas jos negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, nors pagal pinigų gavimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 34 straipsnį, iÅ¡mokant lėšas fiziniams asmenims, iÅ¡ jų turėjo bÅ«ti iÅ¡skaitytas ir sumokėtas į biudžetÄ pajamų mokestis. Ta aplinkybė, kad atsakovÄ , kaip kitas pajamas (pinigais) gaunantį asmenį, turėjo apmokestinti ieÅ¡kovas, kaip įmonė, iÅ¡mokanti pinigus, ir to laiku nepadarė, savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinį, nes iÅ¡ ne teisės negali atsirasti atsakovo teisė į ginčo 6400 Lt sumÄ ;3) atsakovas 6400 Lt sumÄ gavo dėl neatsargumo, nes bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas asmuo, turėjo pasidomėti dėl to, kas turi sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį ir iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad 6400 Lt suma yra perteklinė, grÄ Å¾inti jÄ ieÅ¡kovui.

Tai, kad atsakovas 2002 m. deklaravo, kad gavo 36000 Lt, iÅ¡ kurių mokesčiai ieÅ¡kovo iÅ¡skaičiuoti nebuvo, neužkerta kelio patikslinti atsakovui deklaracijÄ ir operatyviai grÄ Å¾inti nepagrįstai gautÄ 6400 Lt sumÄ ieÅ¡kovui; 4) Å¡ios 6400 Lt sumos negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais. Tai, kad atsakovo veiksmuose nenustatyta tyčia dėl 6400 Lt sumos gavimo, nereiÅ¡kia, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 6400 Lt sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas per klaidÄ jam iÅ¡mokėjo.

Ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas turi bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, atidžiai ir rÅ«pestingai. Ta aplinkybė, kad atsakovas gavo tiek pinigų (36000 Lt), kiek buvo įraÅ¡yta ieÅ¡kovo kasos iÅ¡laidų orderyje, pasiraÅ¡ytame ieÅ¡kovo darbuotojų, nereiÅ¡kia, kad paaiÅ¡kėjus klaidai po atlikto mokesčio administratoriaus patikrinimo pas ieÅ¡kovÄ , atsakovas įgijo nuosavybės teisę į 6400 Lt sumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo kasos iÅ¡laidų orderis tik patvirtina ieÅ¡kovo atliktÄ Å«kinę operacijÄ , bet neįrodo atsakovo teisėtos nuosavybės teisės į 6400 Lt sumÄ .

Ta aplinkybė, kad UAB „SUZA“ 2001-08-17 visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimÄ sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ , laisvas lėšas iÅ¡mokant akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, nes iÅ¡ 36000 Lt sumos turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuota 6400 Lt suma, pervedant jÄ už atsakovÄ , kaip fizinio asmens pajamų mokestį. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pavėluotai pervedė už atsakovÄ fizinio asmens pajamų mokesčio 6400 Lt sumÄ , savaime nesukuria atsakovui teisėtos nuosavybės teisės į 6400 Lt permokÄ .

Teisinis pagrindas iÅ¡mokėti 36000 Lt piniginių lėšų sumÄ pagal minėtÄ akcininkų nutarimÄ reiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas, kaip juridinis asmuo, turėjo už atsakovÄ , kaip fizinį asmenį, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 34 straipsnį įgyvendinti atsakovo mokestinę prievolę, o atsakovas, kaip rÅ«pestingas ir atidus fizinis asmuo, sužinojęs apie 6400 Lt sumos permokÄ , jÄ nedelsiant grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Ta aplinkybė, kad įstatymas numatė ieÅ¡kovui pareigÄ apskaičiuoti, iÅ¡mokant pinigus fiziniam asmeniui, ir sumokėti už jį mokesčius valstybei, nesukÅ«rė atsakovui nuosavybės teisių į 6400 Lt permokÄ , nes teisinių santykių dalyviai turi sÄ Å¾iningai realizuoti savo teises ir pareigas.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteisė 1369,42 Lt palÅ«kanų, nes atsakovas, gavęs 2006-02-03 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti per 30 dienų 6400 Lt permokÄ , to nepadarė, įgydamas prievolę nuo 2006-03-08 mokėti 5 % dydžio palÅ«kanas už naudojimÄ si ieÅ¡kovo pinigais.

IeÅ¡kovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, t.y. procesines palÅ«kanas. Å ie ieÅ¡kovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis negrÄ Å¾ino 6400 Lt permokos geruoju, dėl to ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ .

Per bylinėjimosi laikÄ atsakovas naudojosi ieÅ¡kovo lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, tuo pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s ieÅ¡kovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kad atsakovo prievolė grÄ Å¾inti 6400 Lt permokÄ atsirado nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, nes procesinių palÅ«kanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų – 6400 Lt permokos negrÄ Å¾inimo geruoju.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nes pagal Å¡alių veiksmus yra akivaizdu, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos konstatuoti nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kadangi yra priežastinis ryÅ¡is (neatsargumo forma) tarp atsakovo veiksmų, gaunant 6400 Lt sumÄ , ir ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo 6400 Lt, įvardijamų kaip be pagrindo įgytas turtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiÅ¡kai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ skirti bylos nagrinėjimÄ apeliacine žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.). Å alys pasinaudojo teise bÅ«ti iÅ¡klausytomis pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme pateikė procesinius dokumentus (tiek apeliacinį skundÄ , tiek atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ), tinkamai realizuodamos savo procesines teises ir pareigas dėl galimybės iÅ¡dėstyti argumentus raÅ¡tu, tuo užsitikrinant savo interesų gynybÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobÅ«džio samprotavimai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Netenkinant apeliacinio skundo, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui iš atsakovo nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes nepateikti įrodymai dėl jų dydžio (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 Neringa Å vedienė Teisėjos                                                                                                                   Alma Urbanavičienė   Aldona Tilindienė                                                                                              Â