2019-02-27 Nr. AB-5594-3-61-3-00129-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1594-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00129-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. jam turėjo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija (vaizdo skambučiu), tačiau ji nebuvo įrengta. Pareiškėjui nė karto nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su artimaisiais, gyvenančiais užsienio valstybėse, internetinės telefonijos pagalba, todėl, jo tvirtinimu, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo nuomone, skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Teisė paskambinti pareiškėjui buvo užtikrinta, todėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo D. T. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN dėl vaizdo skambučio suteikimo. Vilniaus PN 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 42-28 jam paaiškino, kad internetinė telefonija nėra įdiegta, o ją įdiegus nebus taikomas lygiateisiškumo principas, lyginant su kitais nuteistaisiais, esančiais kituose pataisos namuose, kuriuose nėra galimybės šiuo metu įdiegti internetinę telefoniją; kai bus įgyvendinti tam reikalingi techninio pasiruošimo darbai, internetinė telefonija turėtų būti diegiama visose laisvės atėmimo įstaigose centralizuotai; nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, kas prilygsta internetinei telefonijai. Vilniaus PN 2018 m. sausio 4 d. raštu Nr. 42-19 pareiškėją informavo, kad, reaguojant į jo 2017 m. gruodžio 7 d. prašymą dėl neveikiančio taksofono, buvo informuota įmonė, kuri aptarnauja įstaigoje esančius aparatus, o rašto pateikimo metu visi įstaigoje esantys taksofonai yra sutvarkyti ir techniškai tvarkingi.

7. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu (alternatyva). Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo paaiškinimus, jog šiuo metu nėra techninių galimybių įrengti internetinę telefoniją Vilniaus PN, todėl laikė, kad tokia teisė pareiškėjui nesuteikiama dėl objektyvių priežasčių.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, kad korpuse yra du taksofonai ir jie abu veikia ne visada, atsižvelgė į byloje esančius dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas vien nuo 2017 m. lapkričio 13 d. telefonu skambino 44 kartus, o taksofono gedimas buvo laikinas bei operatyviai pašalintas. Laikinas gedimas, atsižvelgiant į pareiškėjo plačiai realizuojama teisę skambinti, negalėjo jam sukelti itin didelių nepatogumų, galinčių lemti neturtinės žalos kilimą.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl ši įstaiga neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Teismas taip pat neturėjo pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, kurie galėtų būti pripažinti pareiškėjui kilusia neturtine žala.

III. 10. Pareiškėjas D. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas nesutinka, kad skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija gali būti prilyginamas skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kadangi, naudodamasis internetine telefonija, jis galėtų matyti sau artimus žmones. Pareiškėjas teigia, jog, atsižvelgiant į Vilniaus PN pateiktus atsakymus, galima teigti, jog dėl to, kad kai kuriuose kituose pataisos namuose nėra galimybės įrengti internetinę telefoniją, jis turi patirti neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl negalėjimo bendrauti su artimaisiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad galimybė bendrauti internetine telefonija turėjo būti sudaryta dar 2016 metais. Be to, iš atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Vilniaus PN jau yra sudariusi sutartį dėl telefoninių pokalbių ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo, todėl internetinės telefonijos paslaugas bus pradėta teikti per artimiausius 4 mėnesius, pareiškėjas sprendžia, kad, jei atsakovo atstovas būtų norėjęs, jis būtų galėjęs pradėti šią paslaugą teikti nuo 2016 m. balandžio 1 d.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyti jokie objektyvūs argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą panaikinti šį teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos galimybės skambinti ir kalbėti internetine telefonija Vilniaus PN neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis būtent internetine telefonija, todėl atsakovo atstovas Vilniaus PN, pareiškėjui tokios galimybės nesudarydamas, neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, subjektyvia pareiškėjo nuomone apie Vilniaus PN pareigą jam sudaryti galimybę skambinti ir kalbėti būtent internetine telefonija. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl pareiškėjo teisės naudotis internetine telefonija.

17. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte (2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. balandžio 1 d.) nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės nuostatą, yra akcentavęs, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – Bausmių vykdymo kodeksas – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 7 d. prašymo suteikti vaizdo skambutį pateikimo metu Vilniau PN nebuvo sudarytos techninės galimybės skambinti ir kalbėti internetine telefonija. Pareiškėjo teiginiai, kad internetinė telefonija Vilniaus PN galėjo būti įrengta dar 2016 metais, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus PN atsisakymas tenkinti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 7 d. prašymą (2018 m. sausio 9 d. raštas Nr. 42-28, b. l. 2) yra grindžiamas objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiškėjo teisė skambinti būtent internetine telefonija arba bendrauti su artimaisiais kitu jo pageidaujamu būdu, aiškiai neįtvirtintu teisės normose, pareiškėjo teisės ir įstatymų ginami interesai nelaikytini pažeistais.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju neegzistuoja būtinoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra netenkintinas.

21. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino laikotarpio, kurį pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija, t. y. nuo 2016 metų, teisėjų kolegija pakartoja, jog, kaip minėta, teisė skambinti internetinės telefonijos būdu tėra teisės skambinti telefonu alternatyva, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN privalėjo pareiškėjui sudaryti galimybę skambinti būtent internetine telefonija. Pastebėtina ir tai, kad pats pareiškėjas dėl tokios teisės suteikimo į Vilniaus PN kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 7 d. (byloje nėra duomenų apie ankstesnius tokio pobūdžio jo prašymus). Taigi, šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė