4562a4e7-de95-4bab-9e5a-bcdbc4e47c8d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5626-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00457-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. A., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Å lečkui, 2019 m. rugpjūčio 19 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

A. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ (b. l. 1 - 7), praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) virÅ¡ininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo L. A.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nurodo, jog yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas. Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-5 „Dėl L. A. ir L. G. veiksmų“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas. IÅ¡vadoje konstatuojama, jog jis kartu su kolege L. G. 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., patruliuodami tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ ir iÅ¡važiuodami į magistralinį keliÄ A13, kuris yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato aptarnaujama teritorija, žinodamas, kad Å¡is kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktÅ«rinio padalinio kompetencijai, stabdė automobilį „Audi A8“ ne pareiÅ¡kėjo kompetencijai skirtame marÅ¡rute.

IÅ¡vadoje akcentuojama, jog pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas stabdyti minėtÄ automobilį – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių policijos tarnybÄ , apie transporto priemonės sustabdymÄ nepranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui radijo ryÅ¡io kanalu „KL10Kelias“, įtaręs vairuotojÄ , kad Å¡is galimai yra neblaivus, nepatikrino jo blaivumo tam skirta matavimo priemone, neiÅ¡siaiÅ¡kino priekinio Å¡oninio stiklo nuleidimo priežasties, nefiksavo savo bendravimo su tikrinamu asmeniu mobiliuoju įrenginiu „Body“ kamera.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nesutinka su IÅ¡vadoje pateiktomis aplinkybėmis. Nurodo, kad jis 2019 m. sausio 21 d. dirbo ekipaže su kolege L. G. Vykdydami dienos užduotyje numatytas užduotis, dirbo Klaipėdos rajone. Apie 16.20 val., bÅ«nant Kretingalės miestelyje, pastebėjo „Audi“ automobilį su atviru langu, nors oro sÄ lygos buvo prastos - snigo, Å¡lapdriba, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai yra neblaivus. Eismas buvo intensyvus, kelias slidus, todėl automobilį „Audi A8“ sustabdė tik A13 kelyje, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, iÅ¡lipdamas iÅ¡ tarnybinio automobilio, paprašė kolegės praneÅ¡ti radijo kanalu apie tikrinamÄ automobilį ir įsijungė „Body“ kamerÄ . Vairuotojui pateikus visus dokumentus ir su juo pabendravus, nekilo abejonių dėl jo neblaivumo, todėl nutarė, kad tikrinti vairuotojo blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu netikslinga, vairuotojÄ paleido. Jis minėtas aplinkybes nurodė ir paaiÅ¡kinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. IÅ¡vadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aiÅ¡ku kokiais veiksmais padarytas tariamas tarnybinis nusižengimas, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos, nevertintas jo kaltės klausimas. Tik tarnybinio patikrinimo metu jam tapo žinoma, jog magistralinis kelias A13 nepatenka į jo aptarnaujamÄ teritorijÄ . Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariatas neturi prietaiso, leidžiančio nustatyti automobilio stiklų Å¡viesos pralaidumÄ , jis nėra apmokytas dirbti su tokiu prietaisu.

Å ios ir kitos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, neįrodyta jo kaltė, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas L. A. palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausias policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 31 – 34) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., važiuodamas tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ magistraliniame kelyje A13, kuris ribojasi su jo prižiÅ«rimos teritorijos riba, ir žinodamas, kad Å¡is kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktÅ«rinio padalinio kompetencijai, suvokė, jog sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“ ne jo kompetencijai skirtame marÅ¡rute, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas tai daryti – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių policijos tarnybÄ , todėl buvo konstatuota, kad jis savo veika pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d.

įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktÄ â€“ magistraliniuose keliuose patruliavimÄ vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigÅ«nai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas automobilį „Audi A8“ sustabdė įtardamas, jog galimai vairuotojas yra neblaivus, tačiau vairuotojo neblaivumo nepatikrino alkoholio kiekio matuokliu. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinime nurodė, kad vairuotojas vairavo automobilį atviru langu, nors oro sÄ lygos buvo prastas, todėl kilo įtarimas, jog jis gali bÅ«ti neblaivus ir nusprendė patikrinti vairuotojÄ .

Minėtus pareiÅ¡kėjo teiginius paneigė tyrimo metu apklaustas „Audi A8“ vairuotojas, paaiÅ¡kindamas, jog priekinio lango stiklÄ anksčiau nebuvo nuleidęs, nes lauke krito Å¡lapdriba, stiklÄ nuleido tik stabdžiusiam pareigÅ«nui priėjus prie jo automobilio. PareigÅ«nas patikrino dokumentus ir atsisveikino, nepamena ar buvo užduotas klausimas apie alkoholio vartojimÄ , tačiau blaivumas prietaisu nebuvo tikrintas. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas tikrinimo metu neužfiksavo minėto vairuotojo padaryto pažeidimo – mažesnio nei nustatyto priekinių Å¡oninių stiklų Å¡viesos laidumo.

Klaipėdos AVPK pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta ne už tai, jog jis magistraliniame kelyje sustabdė patikrinti automobilį. Pastaba pareiÅ¡kėjui skirta už tai, jog apie darbÄ magistraliniame kelyje ir sustabdytÄ transporto priemonę teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Klaipėdos AVPK budėtojo, neatliko visų bÅ«tinų priemonių, pagrindžiančių paties pareiÅ¡kėjo deklaruojamo automobilio sustabdymo priežastį (nepatikrino vairuotojo blaivumo) ir neužfiksavo vairuotojo padaryto pažeidimo.

Atsakovo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra teisėta bei pagrįsta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Aidas Å lečkus prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime pateiktų aplinkybių pagrindu. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 30-TE-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo L.

A.“, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-27). Statuto 39 straipsnio 1 dalis teigia, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautÄ informacijÄ .

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ Â gauta informacija gali bÅ«ti panaudota skiriant pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ tik tuo atveju, kai Å¡i informacija iÅ¡slaptinama. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimo pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardo pažeminimo arba sudaro komisijÄ Å¡iam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimÄ atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui.

Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui.

Å iuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. PareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui ar pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ tyrimų padalinio ar Å¡iam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2019 m. vasario 12 d. priėmus įsakymÄ Nr. 1V-412 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, Tvarkos apraÅ¡as neteko galios, tačiau vadovaujantis minėto įsakymo 2.1 punktu – procedÅ«ros, pradėtos iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo galiojusiÄ tvarkÄ .

Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 1V-142 įsigaliojo 2019 m. vasario 13 d., o iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas 2019 m. vasario 7 d. (b. l. 36 – 37). Ä®vertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, jog tarnybinis patikrinimas privalėjo bÅ«ti atliktas remiantis iki 2019 m. vasario 13 d. galiojusio Tvarkos apraÅ¡o nuostatomis. Tvarkos apraÅ¡o 7 punktas numato, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informacijos priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus apraÅ¡o 8 punkte nustatytÄ atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Jeigu informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ gauna pareigÅ«no tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ raÅ¡tu perduoti Å¡iÄ informacijÄ vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti, gali bÅ«ti sudaroma komisija. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ , gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimo pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo.

Jeigu dėl Å¡io tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigÅ«nas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu Å¡is tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Å iuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas. Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ .

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.). Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas eina Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas, t. y. jis yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais L.

A., kaip statutinio pareigÅ«no, veiklÄ . Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2-2544 (b. l. 38 – 39) kreipėsi į Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkÄ teigdama, kad atlikus patikrinimÄ nustatyta, jog 2019 m. sausio 21 d. magistraliniame kelyje A13, automobilį „Audi A8“ galimai sustabdė Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus ekipažas L2002, kuriame dirbo pareiÅ¡kėjas ir L.

G. IÅ¡klausius radijo ryÅ¡io įraÅ¡us, nustatyta, kad apie automobilio „Audi A8“ sustabdymÄ Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigÅ«nai nepranešė. Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis 2014 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktu, magistraliniuose keliuose patruliavimÄ vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigÅ«nai, o duomenų, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigÅ«nams pagal tarnybos užduotį ar policinės priemonės planÄ bÅ«tų pavestas patruliavimas magistraliniame kelyje A13, negauta.

Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja pasiÅ«lė dėl galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimÄ . Klaipėdos APVK virÅ¡ininkas, susipažinęs su 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, 2019 m. vasario 7 d. elektroninio dokumento rezoliucija pavedė Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiÄ jÄ tyrėjÄ V. P. atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimai neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų.

Vadovaujantis Tvarko apraÅ¡o 23 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, suraÅ¡o Tvarkos apraÅ¡o priede nurodytÄ praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2019 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2019 m. vasario 26 d. praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-4 (b. l. 71).

Å iuo praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjas informuotas, kad jo atžvilgiu Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnybos Vidaus tyrimų skyriuje yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir iÅ¡ turimų duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., dirbdamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato ekipaže L 2002, neturėdamas įgaliojimo A13 kelyje vykdyti eismo priežiÅ«ros kontrolės, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“, tačiau apie jo sustabdymÄ nepranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui, teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrino vairuotojo blaivumo, neužfiksavo pažeidimo dėl plėvele akivaizdžiai tamsino priekinio lango stiklo, automobilio stabdymo ir dokumentų tikrinimo nefiksavo tarnybiniame automobilyje įrengtais vaizdo/garso fiksavimo įrenginiais bei paskirta „Body camera“ ir taip aplaidžiai vykdė savo pareigas.

PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 1 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkui Aidui Å lečkui pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl gauto praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ (b. l. 76 – 78), kuriame iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡to įtarimo padarius tarnybinį nusižengimÄ . Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ nepraleidus Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatyto termino.

Tvarkos apraÅ¡o 26 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei jÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba, baigusi tarnybinį patikrinimÄ , 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-5 „Dėl L. A. ir L. G. veiksmų“ (b. l. 92 – 101). IÅ¡vadoje teigiama, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 21 d. ne jam paskirto marÅ¡ruto magistraliniame kelyje A13 tikrino automobilio „Audi A8“ vairuotojo dokumentus, įtaręs vairuotojÄ , jog Å¡is yra galimai neblaivus, nepatikrino jo blaivumo tam skirta matavimo priemone, nors minėtas įtarimas kilo dėl važiavimo blogomis oro sÄ lygomis su nuleistu Å¡oniniu lango stiklu, neiÅ¡siaiÅ¡kino lango stiklo nuleidimo priežasties, nuleistas vairuotojo durelių stiklas leido daryti prielaidÄ apie mažesnio langų stiklų Å¡viesos pralaidumo nustatymo vengimÄ , todėl vairuotojas M.

G. tuo metu iÅ¡vengė administracinės atsakomybės, nefiksavo savo bendravimo su tikrinamu asmeniu mobiliuoju įrenginiu „Body“ kamera. IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 5V-227 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5V-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolė ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir SÄ raÅ¡as) 2.2.3 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo bÅ«du užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtino“ patvirtintų Vaizdo stebėjimo bÅ«du užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 81.4 punktÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, IÅ¡vadoje siÅ«loma pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Statuto 39 straipsnio 4 dalis teigia, jog tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimÄ , – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos.

Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. AnalogiÅ¡kas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos apraÅ¡o 35 punkte. Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į IÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjui skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Ä®vertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos apraÅ¡o 35 punkte numatyto termino. Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų teisėtumo Kaip ir anksčiau minėta, IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas ir savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, SÄ raÅ¡o 2.2.3 punkto ir Taisyklių 81.4 punkto reikalavimus. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas teigia, jog pareigÅ«nas privalo gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka praneÅ¡ti apie tai policijai.

Å iame punkte nustatyti reikalavimai (iÅ¡skyrus reikalavimÄ praneÅ¡ti apie tai policijai) netaikomi pareigÅ«nui tais atvejais, kai Å¡ios pareigos atlikimas iÅ¡ esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nas privalo atlikti ir kitas įstatymuose jam nustatytas pareigas. SÄ raÅ¡o 2.2.3 punkte nurodyta, jog magistraliniuose keliuose patruliavimÄ vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigÅ«nai.

Taisyklių 81.4 punktas reglamentuoja, kad vaizdo stebėjimas, fiksuojant tik vaizdo arba vaizdo ir garso duomenis, vykdomas atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslÄ . Priklausomai nuo vaizdo stebėjimo vietos ir duomenų tvarkymo tikslo, gali bÅ«ti tvarkomi Å¡ie duomenys: policijos tarnybinėse transporto priemonėse ir naudojant mobiliuosius įrenginius, pavyzdžiui, prie uniformos tvirtinamas kameras (body camera), operacijų, patruliavimo, vieÅ¡osios tvarkos ir saugumo palaikymo metu, siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ ir tyrimÄ , asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugÄ , fizinį ir psichologinį neliečiamumÄ â€“ vaizdo ir garso duomenys.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso Å¡alių nėra ginčo, kad 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val. pareiÅ¡kėjas, dirbdamas kartu su kolege L. G., magistraliniame kelyje A13, netoli „Žaliojo slėnio“ gyvenvietės sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G. PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl gauto praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ (b. l. 76-78) nurodė, kad patruliuodamas nustatyme marÅ¡rute, t. y.

Kretingalės miestelyje, pastebėjo automobilį „Audi A8“, kurio vairuotojas vairavo automobilį su atidarytu priekiniu langu. Kadangi oro sÄ lygos buvo prastos - Å¡lapdriba, kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, todėl nutarė sustabdyti automobilį. Eismas buvo intensyvus, kelio danga slidi, todėl automobilio sustabdyti Kretingalėje, nesukeliant pavojaus eismo saugumui, nepavyko. „Audi A8“ buvo pavyta ir sustabdyta kelyje A13, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete.

Akcentuoja, kad susitarė su kolege, jog apie sustabdytÄ automobilį ji praneÅ¡ radijo ryÅ¡io kanalu „KL10kelias“, o jis iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, įsijungė „Body“ kamerÄ ir priėjo prie sustabdyto automobilio. Vairuotojui pateiktus reikalingus dokumentus ir su juo pabendravus, neblaivumo požymių nenustatė, todėl nutarė, kad nėra pagrindo tikrinti vairuotojo blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu. Patikrinimo metu kitų administracinių nusižengimo požymių nenustatyta, vairuotojas buvo paleistas.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus nurodė ir pareiÅ¡kėjo ekipažo kolegė L. G. (b. l. 73 – 74). Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-724 patvirtino Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ (b. l. 86 – 88). Minėto apraÅ¡ymo 6.2 punktas reglamentuoja, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs praneÅ¡imus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus bÅ«tinus veiksmus, kad operatyviai ir iÅ¡samiai bÅ«tų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar iÅ¡tirtos nusikalstamos veikos.

VieÅ¡osios policijos patrulių organizavimÄ ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 4 punktas numato, jog policijos patrulinių padalinių veiklos sritys, teritorijos, kurioje patruliuojama, ribos nustatomos Å¡ių padalinių nuostatuose. Veiklos teritorijos skirstomos ir įvardijamos sektoriais jose veikiančių teritorinių policijos įstaigų vadovų įsakymais.

Patruliavimo marÅ¡rutus ir postus nustato patrulinių padalinių vadovai. IÅ¡skirtiniais atvejais, jei pradedamas vykdyti specialusis planas ar reikÅ¡mingai pakinta kriminogeninė arba avaringumo padėtis, yra informacijos apie galimus teisės pažeidimus, policijos postus nustato teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigÅ«nas. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ , akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai vykdo pareigas jiems padalinio vadovo sprendimu paskirtuose patruliavimo sektoriuose, marÅ¡rutuose.

Iš Tarnybos užduoties nustatyta, jog 2019 sausio 21 d. pareiškėjui buvo nustatytos šios tarnybos užduotys (b. l. 55) – nesant įvykių darbas Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnija, Gargdžų Dauparų – Kvietinių. Visos pamainos metu viešosios tvarkos užtikrinimas ir eismo priežiūra. Ypatingai atkreipiant dėmesį į:

1) prioritetinius KET pažeidimus;

2) neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis;

3) asmenis, galinčius vykdyti nusikalstamas veikas, įsibraunant į statomus objektus, gyvenamuosius namus, vykdančius įvairias vagystes. Tikrinti tokius asmenis, jų neÅ¡ulius, automobilius, kuriais vyksta, nustatyti asmenų tapatybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo ekipažo patruliavimo sektorius apėmė darbÄ Klaipėdos rajone, Sendvario, Gargdždų Dauparų – Kvietinių seniÅ«nijose. Kaip ir anksčiau minėta, SÄ raÅ¡o 2.2.3 punktas reglamentuoja, jog magistraliniuose keliuose patruliavimÄ vykdo tik apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigÅ«nai, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigÅ«nai nėra atsakingi už magistraliniuose keliuose organizuojamÄ KET taisyklių pažeidimų prevencijÄ , eismo kontrolę bei kitų policijos funkcijų vykdymÄ .

Tai patvirtina ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

54) nurodytos aplinkybės. Byloje tarp proceso Å¡alių nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas su ekipažo kolege sustabdė automobilį „Audi A8“ ne jų patruliavimo sektoriaus teritorijoje, t. y. magistraliniame kelyje A13, netoli „Žaliojo slėnio“ gyvenvietės, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde ir 2019 m. kovo 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime akcentuoja, jog „Audi A8“ važiavo atidarytu priekiniu langu, nors tuo metu oro sÄ lygos buvo prastos, todėl kilo įtarimas, jog automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, dėl to nutarta sustabdyti minėtÄ automobilį ir patikrinti jo vairuotojÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, jog buvo intensyvus eismas ir prastos kelio sÄ lygos, todėl automobilį „Audi A8“ pasivijo ir sustabdė tik iÅ¡važiavus į magistralinį keliÄ A13. Instrukcijos 22.1 punktas nurodo, jog policijos patruliai gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotojÄ , kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliuose įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismÄ , reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo bÅ«ti padaryti.

Taip pat policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotojÄ , kai įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo ar dalyvauja darant teisės pažeidimÄ (Instrukcijos 22.4 punktas). PrieÅ¡ stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismÄ , sudaryti transporto grÅ«stį (Instrukcijos 24 punktas).

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigojÄ pareigÅ«nÄ gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, jog pareigÅ«nas turi teisę palikti savo patruliavimo sektorių, jeigu yra pagrįstas įtarimas, kad automobilio vairuotojas padarė nusikalstamÄ veikÄ arba administracinį teisės pažeidimÄ , pvz. automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nėra galimybės saugiai sustabdyti pastebėtÄ transporto priemonę patruliavimo sektoriaus ribose.

Pažymėtina, jog remiantis Instrukcijos 20.8 punktu, policijos patruliui tarnybos metu draudžiama iÅ¡vykti iÅ¡ patruliavimo sektoriaus, marÅ¡ruto ar posto be budėtojo leidimo. Sustabdęs ar prieÅ¡ prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryÅ¡io priemone privalo praneÅ¡ti budėtojui tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, Å¡io punkto reikalavimai netaikomi, o informacijÄ apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu praneÅ¡imu budėtojui pateikia už priemonės vykdymÄ atsakingas pareigÅ«nas (Instrukcijos 28 punktas).

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog policijos patrulis iÅ¡vykti iÅ¡ patruliavimo sektoriaus gali tik su budėtojo leidimu, o sustabdžius automobilį patikrinimui, pareigÅ«nas turi pareigÄ radijo ryÅ¡io priemonėmis praneÅ¡ti apie tikrinimo vietÄ , automobilio markę, valstybinį numerį ir stabdymo ar tikrinimo priežastį. Analizuojant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 85), akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie sustabdytÄ automobilį „Audi A8“ neprašė radijo kanalu „KL10Kelias“, negavo iÅ¡ budėtojo leidimo palikti patruliavimo sektorių.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis susitarė su kolege L. G., jog ji praneÅ¡ apie sustabdytÄ transporto priemonę minėtu radijo kanalu, tačiau paleidus sustabdytÄ vairuotojÄ nepasitikslino ar apie sustabdytÄ automobilį buvo tinkamai praneÅ¡ta radijo ryÅ¡io priemonėmis bei ar buvo gautas budėtojo leidimas palikti patruliavimo sektorių, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, sustabdęs automobilį „Audi A8“ ne jam priskirtoje teritorijoje, nepranešė apie šį faktÄ Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui ar Kelių policijos tarnybai, todėl IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė SÄ raÅ¡o 2.2.3 punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad įtarė, jog automobilio „Audi A8“ vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl nutarė sustabdyti automobilį patikrinti. MinėtÄ automobilį 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val. vairavo M. G.. Minėtas vairuotojas 2019 m. vasario 26 d. paaiÅ¡kinime (b. l.

62) nurodė, kad 2019 m. sausio 21 d. važiavo iÅ¡ Kretingos į KlaipėdÄ keliu Palanga – Jakų žiedas ir ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete jį sustabdė policijos ženklais pažymėtas automobilis. Jis priekinių durelių lango stiklÄ nuleido tik priėjus pareigÅ«nui, jo anksčiau nebuvo nuleidęs, nes tuo metu krito Å¡lapdriba. Priėjęs pareigÅ«nas prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, tačiau klausimų apie alkoholio vartojimÄ neuždavė, jokiu prietaisu blaivumo netikrino.

PareiÅ¡kėjas skunde minėtos aplinkybes neneigia, pabrėžia, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 birželio 20 d. įsakyme Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ reglamentuota bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika. Vairuotojui iÅ¡ burnos nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo riÅ¡liai, judesiai buvo koordinuoti, todėl nebeturėjo pagrindo įtarti, kad jis yra neblaivus ir nutarė netikrinti vairuotojo alkoholio kiekio matuokliu.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos padalinio Veiklos skyriaus pajėgų išdėstymo plane (b. l.

50) nurodyta, jog ekipaže „L2002“, kuriame nuo 14.00 val. iki 23.00 val. dirbo pareiÅ¡kėjas, buvo Å¡ios spec. priemonės – alkoholio kiekio matuoklis, fotoaparatas ir elektros Å¡oko įtaisas. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo tarnybiniame automobilyje buvo alkoholio kiekio matuoklis ir jis turėjo visas galimybes juo pasinaudoti siekiant patikrinti „Audi A8“ vairuotojo blaivumÄ . Kaip ir anksčiau minėta, pareiÅ¡kėjas transporto priemonę sustabdė turėdamas įtarimų, kad vairuotojas yra galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių, leidžiančių paneigti įtarimÄ objektyviomis priemonėmis.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog 2019 m. sausio 21 d. 16.34 val. „Audi A8“ vairuotojui M. G. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-4203-2018 (b. l. 43 – 44) už tai, kad vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklų Å¡viesos laidumas mažesnis nei numato teisės aktų reikalavimai ir neturėjo Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo. Vairuotojas sutiko su pažeidimu ir nurodė, kad labai gailisi. MinėtÄ protokolÄ surašė Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis M.

K. M. G. 2019 m. vasario 26 d. paaiÅ¡kinime neneigė, jog to automobilio priekiniai langai buvo tamsinti plėvele. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas, tikrindamas sustabdytÄ automobilį „Audi A8“ nepastebėjo, jog automobilio priekinių stiklų langų Å¡viesos laidumas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir paleido administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį, nesurašęs jam administracinio nusižengimo protokolo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tarnybiniame automobilyje neturėjo stiklų skaidrumo matuoklio, nėra apmokytas juo naudotis, tačiau Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymas įpareigojÄ jį imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog patruliuojant Kretingalės miestelyje jam sukėlė įtarimÄ , kad „Audi A8“ vairuotojas važiuoja nuleidęs priekinį durelių langÄ , nors tuo metu lauke krito Å¡lapdriba. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiÅ¡kėjas, sustabdęs automobilį pasiteiravo vairuotojo, kodėl jis važiavo nuleidęs priekinių durelių langÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tarnybiniame automobilyje nebuvo stiklų skaidrumo matuoklio, tačiau jis turėjo galimybė kreiptis pagalbos į kolegas, kurie turi minėtÄ prietaisÄ ir yra apmokyti juo naudotis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, tikrindamas automobilį „Audi A8“ savo pareigas vykdė aplaidžiai. Instrukcijos 20.2 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryÅ¡io priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (iÅ¡jungti radijo stotį, telemetrinę įrangÄ , automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangÄ ar pan.). Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos virÅ¡ininkas 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2-3443 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 67 – 68) kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato virÅ¡ininkę su praÅ¡ymu pateikti pareiÅ¡kėjo naudotos „Body“ kameros, kai 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 – 16.30 val. tikrino automobilio „Audi A8“ vairuotojo dokumentus, įraÅ¡o kopijÄ .

Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-3671 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 69 – 70) nurodė, kad nėra galimybės pateikti prašomo vaizdo įrašo kopijos, kadangi jis nėra išsaugotas, galimai ant šio vaizdo įrašo buvo padarytas kitas vaizdo įrašas. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, policijos įstaigos privalo užtikrinti, kad policijos įstaigų patalpose ir joms priklausančiose teritorijose esančiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo duomenys būtų saugomi 30 dienų.

Policijos patruliams vykdant savo funkcijas užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi 60 dienų. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos virÅ¡ininko praÅ¡ymas pateikti vaizdo įraÅ¡o kopijas buvo pateiktas vykdymui dar nepraėjus 60 dienų vaizdo duomenų iÅ¡ „Body“ kamerų saugojimo terminui, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val. naudotos „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡as neegzistuoja. Minėtos aplinkybes neleidžia patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas, tikrindamas sustabdytÄ automobilį, buvo įsijungęs „Body“ kamerÄ , taip pat nėra galimybės įvertinti pačios tikrinimo procedÅ«ros.

Ä®vertinus Å¡ias ir anksčiau minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad IÅ¡vadoje pagrįstai teigiama, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., tikrindamas sustabdytÄ automobilį „Audi A8“, savo tarybines funkcijas vykdė aplaidžiai, savo veiksmais sÄ moningai nesilaikė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, SÄ raÅ¡o 2.2.3 punkto ir Taisyklių 81.4 punkto reikalavimų. Dėl paskirtos tarybinės nuobaudos pagrįstumo Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimÄ pareigÅ«nams gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Už vienÄ tarnybinį nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ tarnybinę nuobaudÄ (Statuto 33 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos i) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ (Statuto 33 straipsnio 1 dalis).

Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as pateikiamas Statuto 40 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ . Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. birželio 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1838/2012; 2007 m. kovo 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-319/2007).

Skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y. Å¡velniausia tarybinė nuobauda. IÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad, siÅ«lant pareiÅ¡kėjai skirti tarnybinę nuobaudÄ , buvo atsižvelgta į įvykdyto tarnybinio nusižengimo sunkumÄ , pareiÅ¡kėjos teigiamÄ charakteristikÄ . Skiriant tarnybinę nuobaudÄ , pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo medžiaga IÅ¡vados turinys, teisminio nagrinėjimo metus nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai (neveikimas) prieÅ¡taravo Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, SÄ raÅ¡o 2.2.3 punkto ir Taisyklių 81.4 punkto nuostatoms.

Ä®vertinus tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog įvykdytu tarnybiniu nusižengimu yra padaryta didėlė žala teisės aktų saugomoms vertybėms, konstatuotina, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga įvykdyto pažeidimo sunkumui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus anksčiau nurodytų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustatyta Klaipėdos apskrities policijos komisaro virÅ¡ininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 30-TE-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo L. A.“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo L. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Laimutė Jokubauskaitė