4561c3a2-4bbf-40af-b33a-3d5fc17bdad9 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-932/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40192-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V.

D. (V. D.) ir jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. (V. D.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį taikant laidavimÄ be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) vieneriems metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. D. paskirta 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. V. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2019 m. balandžio 18 d., apie 9.36 val., Vilniaus r., JuodÅ¡ilių sen., MiÅ¡kinių k., vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Baltosios Vokės g. eismo juosta nuo JuodÅ¡ilių k. pusės ir artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos su MiÅ¡kinių Sodų 2-Ä ja g., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, ir 129 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, t. y. keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį virÅ¡ijančiu apie 92 km/h greičiu, dėl ko vairuojamu automobiliu susidÅ«rė su Baltosios Vokės g. prieÅ¡ingos krypties eismo puse važiavusiu ir sankryžoje į kairę, į MiÅ¡kinių Sodų 2-Ä jÄ g., sukusiu A.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai važiuojant ne didesniu kaip leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu jam vairuojamo automobilio nestabdant ir nekeičiant jo judėjimo krypties transporto priemonių susidūrimo būtų išvengta. Eismo įvykio metu automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas jam priklausantis automobilis „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. IÅ¡ dalies nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, V. D. gynėjas advokatas D. Fomkinas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir neskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET, ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-20/2011, 2K-103/2010). 2.2.

Pabrėžiama, kad BK 68 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigÄ skirti Å¡iame straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pasak gynėjo, Å¡iuo atveju nuosprendžiu paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nusikaltimų asmenų fondÄ laikytina pakankama. V. D. nuo 2017 m. nepadarė jokių KET pažeidimų, nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, dėl jo gailisi. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo dirba Lietuvos įmonėje, bet yra nuolat komandiruojamas į Å vedijÄ .

Jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl netekęs specialiosios teisės, neteks ir darbo. Atkreipiamas dėmesys, kad dabartinį darbÄ V. D. susirado jau po nusikalstamos veikos padarymo.

3. Teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. gynėjas advokatas D. Fomkinas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras A. Survila prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. D. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. IÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei veikos kvalifikavimas, pilnai sutinkama su sprendimu dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, paskirta baudžiamojo poveikio priemone – nustatyto dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokos sumokėjimo terminu, tačiau skundžiama nuosprendžio dalis, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teise naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų laikotarpiui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrins baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis.

5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmė jam nėra skirta, tačiau pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, su kurių viena yra nesutinkama. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir numatyta BK 68 straipsnyje, paskirtos siekiant teigiamai paveikti kaltininkÄ ir atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų ateityje, bÅ«tina, įvertinant V. D. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, patikrinti, ar pritaikyta apelianto nesutinkama baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia minėtiems tikslams pasiekti.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. D. važiavo leistinÄ maksimalų 50 km/h greitį virÅ¡ijančiu greičiu (apie 92 km/h), dėl ko vairuojamu automobiliu susidÅ«rė su prieÅ¡ingos krypties eismo puse važiavusiu ir sankryžoje į kairę sukusiu nukentėjusiuoju, kai važiuojant ne didesniu kaip leistinu maksimaliu greičiu V. D. vairuojamo automobilio nestabdant ir nekeičiant jo judėjimo krypties transporto priemonių susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta. Nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus.

Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, nusikaltimo metu buvo blaivus, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmÄ kartÄ , anksčiau administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir greičio virÅ¡ijimÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei nustatydamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , į Å¡ias aplinkybes atsižvelgė.

Taigi visos reikšmingos aplinkybės neliko neįvertintos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių kitų naujų aplinkybių ar argumentų, kurie leistų su nagrinėjamu baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu susijusius duomenis vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama už sistemingus, Å¡iurkščius KET pažeidimus ar tais atvejais, kai kaltininkas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Nekyla ginčo, kad V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus (prieÅ¡ingu atveju, pastarajam kiltų kur kas griežtesnė atsakomybė), tačiau esminis Å¡io nusikaltimo veiksnys, kaip jau minėta, buvo beveik du kartus virÅ¡ytas maksimalus leistinas greitis.

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. D. turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ už KET pažeidimÄ , po nusikalstamos veikos padarė dar du KET pažeidimus, vienÄ iÅ¡ jų, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po nusikaltimo. Nors nusižengimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, tačiau jie rodo, kad asmuo nevengia pažeisti įstatymu įtvirtintus draudimus. Svarbu tai, kad V. D. dar anksčiau administracine tvarka kelis kartus buvo baustas dėl KET pažeidimų virÅ¡ijant leistinÄ greitį (t. 1, b. l. 121-123).

Nors pastarieji pažeidimai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nebegaliojantys, tačiau sprendžiant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ tokie duomenys nėra nereikÅ¡mingi, jie charakterizuoja asmenį ir leidžia tiksliau įvertinti, specialiosios teisės atėmimo taikymo tikslingumÄ ir apimtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už paskutinį, t. y. 2017 m. rugsėjo 2 d., administracinį nusižengimÄ apeliantui jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui.

Ypač svarbu tai, kad tokiu atveju asmeniui teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomÄ vairuotojų mokymÄ (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai iÅ¡ Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 patvirtintų papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraÅ¡o III skyriaus, nustatančio papildomo vairuotojų mokymo turinį, matyti, kad minėtų mokymų metu vairuotojas privalo su psichologu atlikti savo KET pažeidimo analizę, kurios tikslas suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes, suprasti, kaip jų iÅ¡vengti, taip pat iÅ¡klausyti specialų psichologo kursÄ , atlikti kitus praktinio ir teorinio pobÅ«džio testus.

Tai, kad V. D., net ir anksčiau praradęs teisę vairuoti (taigi realiai pajutęs teisinių teisinių pasekmių kylančius nepatogumus ir apsunkinimus), specialių mokymų metu iÅ¡klausęs kursÄ bei vertinęs savo pažeidimo galimas grėsmes, keliamÄ pavojų, vis tiek yra linkęs rizikuoti virÅ¡yti maksimalų leistinÄ greitį, kas Å¡iuo atveju nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ , sukėlė realius padarinius, rodo bei pagrindžia baudžiamosios poveikio priemonės taikymo tikslingumÄ .

8. Be kita ko, apelianto pabrėžiama neigiama baudžiamosios poveikio priemonės pasekmė, t. y. galimybė netekti darbo, nėra esminė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta netinkamai.

Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas V. D. turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, jog tokie atvejai nepasikartotų – lengvabÅ«diÅ¡ku elgesiu nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Laikinos neigiamos finansinės pasekmės galimai netekus darbo, negali atsverti tikslo užtikrinti visuomenės saugumÄ . Be to, apeliantui paskirta įmoka į nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikalstamų veikų fondÄ pasižymi kitokiais tikslais, neturi tokios prevencinės funkcijos kaip specialiosios teisės atėmimas, todėl tik vienos baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas neužtikrintų Å¡ioms priemonėms BK 67 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų.

9. Tuo pačiu pastebėtina, kad tiesioginėms V. D. pareigoms (fasadų Å¡iltintojo) specialioji teisė vairuoti nėra bÅ«tina, todėl jos atėmimas savaime nereiÅ¡kia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo neteks darbo. Kaip galima matyti iÅ¡ darbovietės pateiktos charakteristikos (2 t., b. l. 11), įmonė vertina V. D., apibÅ«dina jį kaip darbÅ¡tų, komunikabilų, turintį kolektyvo lyderio savybes, gebantį operatyviai priimti sprendimus, rÅ«pintis komandos atliktų darbų kokybe, bÅ«tent pastarasis tiesiogiai bendrauja su darbų vadovais, stengiasi iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas abiem pusėms priimtinu bÅ«du, taip pat jam yra skirtas automobilis, kuriuo vežioja darbuotojus į darbo vietÄ .

Sprendžiant iÅ¡ tokios charakteristikos, galima pagrįstai manyti, kad įmonė bus suinteresuota darbuotojÄ , kurį vertina ir kuriuo pasitiki, iÅ¡laikyti, kadangi tiesiogines funkcijas pastarasis vykdyti gali, o dėl specialiosios teisės atėmimo negalėjimas atlikti papildomas pareigas (vežioti darbuotojus) truks tik laikinai. Be to, V. D. minėtÄ darbÄ surado jau po to, kai padarė nusikalstamÄ veikÄ , žinojo apie tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu, baudžiamoji byla nagrinėjimui iÅ¡siųsta į teismÄ , todėl turėjo apsvarstyti, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ jam, be kita ko, gali bÅ«ti atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

10. Neneigdama apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių (padarytas neatsargus nusikaltimas, asmuo anksčiau neteistas, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, įvykio metu buvo blaivus) reikÅ¡mės, teisėjų kolegija pažymi, kad visa tai skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta nustatant minimalų vienerių metų uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminÄ . Maksimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis), todėl paskirtÄ terminÄ byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiÅ¡kiai neproporcingÄ nėra teisinio pagrindo.

11. Tad, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimÄ , todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. (V. D.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis