2019-04-03 Nr. AB-8636-3-61-3-02550-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-238-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02550-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A-63-158/18 (3.2.1-EM4) kaip neteisėtą ir prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo ir atsakyti į jį įstatymų nustatyta tarka.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo G. B. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti ir skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu aktu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą tenkino. Teimas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A63-158/18 (3.2.1-EM4) „Dėl naikinamo augalo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo G. B. 2018 m. balandžio 5 d. skundą iš naujo.

Teismas sprendė, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 7 d. raštas Nr. A63-158/18 (3.2.1-EM4) „Dėl naikinamo augalo“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas, nusprendęs panaikinti ginčijamą raštą, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą savo kompetencijos ribose ir priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

II. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai 215 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, todėl turėtų būti priteista pilna apimtimi.

Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė pareiškėjo G. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovas prašė pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 215 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, nors ir neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio už advokato suteiktas paslaugas, vis dėlto yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei darbo laiko sąnaudų dydžiui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo G. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir likusios pareiškėjo prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašo priteisti iš atsakovo likusią 65 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad bylos apimtis buvo nedidelė. Nurodo, kad bylos medžiagą sudaro du tomai ir teismo argumentas, jog bylos apimtis buvo nedidelė, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti mažinamas, vadovaujantis Rekomendacijų 2.1 punktu. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad byla buvo nesudėtinga ir teigia, kad teismo nutartis yra šališka, nes nėra aiškių nutarimo motyvų.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama administracinė byla nebuvo sudėtinga, tuo tarpu, nors pats pareiškėjas su šia išvada nesutinka, tačiau nurodo tik subjektyvų byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimą, o ne objektyvias priežastis dėl kurių bylos sudėtingumas turėtų būti vertinamas kitaip. Atsakovas pastebi, kad šioje administracinėje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nebuvo keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, byloje keliamas reikalavimas – standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose. Dėl šios priežasties, atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundas buvo itin nedidelės apimties, jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, priešingai – skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo pagrįstos net įstatymo ar kitų teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sprendė, kad tokio skundo parengimas nereikalavo net teisinės aplinkybių analizės, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos teikiant konsultacijas neturėjo būti didelės. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, skųsdamas įvairius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus inicijavo eilę teisminių procesų, o identiškoje byloje pagal pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakant į pareiškėjo skundą dėl Gebenės lipikės, tariamo masinio naikinimo, administracinės bylos Nr. eI-3290-821/2018, G. B. atstovavo advokatė S. B.. Atsakovo manymu, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo atstovei neprireikė iš naujo tirti faktinės bylos situacijos, atlikti teisnio aplinkybių vertinimo ir kt., o tai yra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovo nuomone, nepagrįstai dideles laiko sąnaudas (2 valandas) pareiškėjo atstovas nurodo patyręs konsultuojant pareiškėją rengiant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Taip pat atsakovas prašo įvertinti, ar pareiškėjas nepiktnaudžiauja teisinių paslaugų teikimu.

Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, už kuriuos turi būti atlyginama, parengimas nebuvo sudėtingas ir dėl šių priežasčių manytina, kad pareiškėjo atstovo iš viso 5 valandos konsultacijų yra nurodomos ne tik nepagrįstai, bet ir aiškiai nesąžiningai, siekiant nepagrįstai pasipelnyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąskaita.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo G. B. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui G. B. priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties dalimi, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nesutinka su teismo nuomone, jog bylos apimtis buvo nedidelė ir nesudėtinga. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija, kad didžioji dalis pirmąjį bylos tomą sudarančių dokumentų yra kitą administracinę bylą Nr. eI-329-821/2018 ir administracinę bylą Nr. eAS-651-624/2018 sudarantys dokumentai, o antrąjį bylos tomą sudaro tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas ir jį lydintys dokumentai, teismo nutartis, lydraščiai ir tik 1 lapo G. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nekėlė naujų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, pirmosios instancijso teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgus į Rekomendacijų 8 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, į tai, kad bylos apimtis nebuvo didelė, byla nesudėtinga, į parengtų skundo, atskirojo skundo ir prašymo turinį, pareiškėjo prašoma priteisti 215 Eur suma (už 5 valandų konsultaciją) yra per didelė, todėl mažintina iki 150 Eur.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra šališka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalių išlaidavimo. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra šališkas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė