2019-02-13 Nr. ANB-99-4-69-3-00678-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-719/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00678-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.4; 21.2.3; 21.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK, Institucijos) 2018 m. kovo 28 d. nutarimu A. M. skirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. vasario 28 d. apie 08.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo juostą, pažeisdamas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.3 punkto, 1 priedo 325 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundas tenkintas iš dalies ir pakeista Kauno apskrities VPK 2018 m. kovo 28 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. M. už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Kita Institucijos 2018 m. kovo 28 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas tenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis panaikinta, ir priimta nauja nutartis, kuria paliktas galioti Kauno apskrities VPK 2018 m. kovo 28 d. nutarimas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nes Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartyje yra padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Skundžiamos apygardos teismo nutarties 4 punkte yra neteisingai nurodoma, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje „atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta“. Pareiškėjas, aptardamas ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 569 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, nurodo, kad jis per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą. Todėl apygardos teismas, nevertindamas pareiškėjo pateikto atsiliepimo, suvaržė jo teises, nustatytas ANK 577 straipsnyje, ir pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas. Kartu šie padaryti teisės pažeidimai ir pareiškėjo teisių suvaržymas akivaizdžiai parodo teismo šališkumą priimant skundžiamą nutartį, nes pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų teismas neįvertino ir priimtoje nutartyje, sunkinančioje jo teisinę padėtį, vadovavosi išimtinai tik apeliacinio skundo argumentais.

5.2. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė nesutinkantis su šio skundo argumentais, nes apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino ir išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei, vadovaudamasis pamatiniais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, priėmė pagrįstą nutartį. Pareiškėjo nuomone, apeliacinio skundo prašymas panaikinti šią apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir palikti galioti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – yra nepagrįstas. Pagal ANK 27 straipsnį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas nėra priskiriamas prie administracinių nuobaudų, todėl pareiškėjas neskundė jam paskirtos minėtos nuobaudos (170 Eur baudos), suprasdamas, kad padarė administracinį nusižengimą, ir už tai prisiimdamas atsakomybę. Pareiškėjo nuomone, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba, paskirdama jam minėtą poveikio priemonę (specialiosios teisės atėmimą), įstatymų nuostatas taikė tik formaliai, nevertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, o priimtu 2018 m. kovo 28 d. nutarimu buvo išskirtinai siekiama ne tik jį nubausti, bet ir sukelti kuo sunkesnes neigiamas pasekmes, neatsižvelgiant į kitus administracinės atsakomybės taikymo tikslus, tokius kaip auklėjimas, pagarba bendro gyvenimo taisyklėms, naujų teisės pažeidimų prevencija.

5.3. Aptardamas ANK 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjas teigia, kad jo veiksmai – lėtai judančios kitos transporto priemonės lenkimas uždraustoje vietoje – faktiškai nebuvo pavojingi ir tik formaliai atitiko administracinio nusižengimo požymius. Be to, šį lenkimą jis atliko tiesioje kelio dalyje, esant palankioms oro sąlygoms ir geram matomumui, įsitikinęs, kad aplink nėra kitų transporto priemonių, judančių priešinga kryptimi, t. y. įsitikinęs, kad jo veiksmai negali niekam sukelti net teorinio pavojaus. Apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes, tinkamai vadovavosi formuojama teismų praktika ir priimtoje nutartyje teisingai nurodė, kad teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kartu pareiškėjas teigia, kad bausmė ar kita įstatymų nustatyta teisinė sankcija turėtų būti paskiriama atsižvelgus į visas reikšmės turinčias aplinkybes ir tinkamas įstatymo taikymas yra kartu ir įpareigojimas prievartos priemones taikyti taip, kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų teisės.

5.4. Nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo gyvenamosios ((duomenys neskelbtini)) bei darbo ((duomenys neskelbtini)) vietas ir atliekamo darbo svarbą visuomenei. Todėl pareiškėjas teigia, kad apygardos teismui tenkinus Institucijos apeliacinį skundą ir pareiškėjui pritaikius administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – jis fiziškai negalės tęsti savo darbinės veiklos minėtoje darbo vietoje, dėl to šios vietos gyventojams teks medicininės pagalbos ieškoti aplinkinėse seniūnijose, iki bus rastas kitas gydytojas. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principą ir neatitinka administracinių nuobaudų tikslų, nes nagrinėjamu atveju sukeltos neigiamos pasekmės būtų žymiai didesnės, nei įstatymų leidėjo nustatytos ANK nuostatose. Juolab kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra nepavojinga veika, tik formaliai atitinkanti administracinio nusižengimo požymius. Tačiau pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė neigiamai atsiliepia ir daliai visuomenės, nes paveikia dalies žmonių teises į tinkamas medicinines paslaugas, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje.

6. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas V. Lukošius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. prašymą teigia, kad su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka, nes skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Apygardos teismas pagrįstai tenkino Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą ir priėmė teisėtą nutartį. Pareigūnas, aptardamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismų praktikos poziciją, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010), teigia, kad nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra. Be to, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Be to, skiriant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatant jo minimalų terminą, nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo visiškai atsižvelgta į A. M. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu tai reiškia, kad mažinti minėtą terminą nėra teisinio pagrindo.

6.2. Atsiliepime sutinkama su apylinkės teismo teiginiais, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinio nusižengimo dispozicijoje nustatytam laikotarpiui tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti, gali ne iki galo atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais. Tačiau pareigūnas mano, kad tai nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Be to, pareiškėjas, darydamas tokį pažeidimą, pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką; žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

6.3. Kartu pareigūnas teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir pareiškėjui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjas A. M., darydamas administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui. Kartu tai reiškia, kad šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Juolab kad ir įstatymo leidėjas už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje nustatė griežtą nuobaudą ir taip tik pabrėžė nusižengimo sunkumą bei jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pareigūno teigimu, tai, kad pareiškėjui teisė vairuoti reikalinga jo darbinėje veikloje, neeliminuoja jo atsakomybės už padarytą nusižengimą, nes administracinė nuobauda skirta pažeidėjui auklėti. Apibendrindamas pareigūnas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymas netenkintinas.

Dėl prašymo argumentų dėl apeliacinio proceso

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašyme teigiama, kad nagrinėjamoje byloje padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nes apygardos teismas apeliacinio proceso metu neįvertino pareiškėjo pateikto atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą ir taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies, 577 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

9. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 662 straipsnio 13 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-20-648/2018).

10. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

11. Viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, nustatytų ANK 577 straipsnio 2 dalyje, yra tai, kad šis asmuo gali teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka (ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

12. ANK 649 straipsnio 1 dalyje nustatyti apylinkės teismo veiksmai priėmus apeliacinį skundą, tarp kurių yra ir tai, kad, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per apylinkės teismą, o pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui – tiesiogiai apygardos teismui. ANK XXXVII skyriaus, reglamentuojančio apeliacinio proceso dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų tvarką, terminus ir taisykles bei kitus ypatumus, 650 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, pasirengiant nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo teismo posėdyje, paskirtasis teisėjas, gavęs apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo bylą bei atsiliepimus į apeliacinį skundą, su jais susipažįsta.

13. Kauno apylinkės teisme 2018 m. birželio 11 d. gautas Institucijos apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties A. M. administracinio nusižengimo byloje. Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. (taip pat ir jo atstovui advokatui) 2018 m. birželio 12 d. išsiųsti pranešimai dėl apeliacinio skundo kopijos siuntimo, kuriuo informuojama apie teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat apie bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams teismo posėdyje nedalyvaujant, o apie teismo posėdį pranešama Kauno apygardos teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje; prie pranešimo, išsiųsto A. M., pridėta apeliacinio skundo kopija (b. l. 51, 52). Byla Kauno apygardos teisme gauta 2018 m. birželio 13 d., paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. liepos 2 d. 9.00 val. (b. l. 52). Pareiškėjo A. M. 2018 m. birželio 24 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą apylinkės teisme gautas 2018 m. birželio 25 d. (b. l.

54) ir kitą dieną persiųstas Kauno apygardos teismui, jame šis skundas gautas 2018 m. birželio 28 d. (b. l. 53). Ši administracinio nusižengimo byla apygardos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir skundžiama apygardos teismo nutartis priimta 2018 m. liepos 2 d. (b. l. 57). Taigi minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą apygardos teisme buvo gautas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir yra pridėtas nagrinėjamoje administracinėje byloje (b. l. 54–56). Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas savo teisę teikti raštu paaiškinimus, šiuo atveju – atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, realizavo, todėl nėra pagrindo teigti apie pažeistas ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

Nors minėti duomenys (nustatytu terminu pareiškėjas pateikė savo atsiliepimą į apeliacinį skundą) kartu patvirtina ir tai, kad skundžiamos apygardos teismo nutarties 4 punkte yra neteisingai nurodyta, kad atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas priimtoje nutartyje, atsakydamas į Institucijos apeliacinio skundo prašymus, iš esmės aptarė ir visus pareiškėjo atsiliepime į šį apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsiliepime nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški argumentams, išdėstytiems jo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, t. y. nesutinkama su Institucijos apeliacinio skundo prašymu panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę (teisės atėmimą vairuoti transporto priemonę), nurodomi jo darbo ir gyvenamosios vietų duomenys, pažymimas darbo pobūdis, akcentuojamos galimai kilsiančios pasekmės, jei jam būtų taikoma minėta poveikio priemonė, pažymima jo padaryto administracinio nusižengimo tik formali atitiktis administracinės teisės normai ir tokių jo veiksmų nepavojingumas.

Priešingai nei teigiama prašyme, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė išsamius ir motyvuotus argumentus, dėl ko nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti A. M. administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo), ir dėl padaryto administracinio nusižengimo vertinimo kaip mažareikšmio. Šioje nutartyje teismas patikrino apylinkės teismo įrodymų vertinimo teisingumą, išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas kritiškai vertina apylinkės teismo išvadą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, taip pat dėl ko Institucijos apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti ir šis skundas yra tenkinamas.

Taigi apygardos teismas tinkamai vadovavosi ANK 651 straipsnio 1 dalies, 652 straipsnio nuostatomis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bei įvertino nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai A. M. neskyrė administracinio poveikio priemonės už jo padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju minėtas apygardos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas dėl nutartyje nurodytos neteisingos aplinkybės, kad atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta, vertintinas tik kaip formalaus pobūdžio, nes svarbesnis ir prioritetinis teisine prasme yra šios apygardos teismo nutarties, naikinančios apylinkės teismo nutartį, turinys, o ne jos forma ar joje padaryti minėti ir šiuo atveju neesminiai pažeidimai.

Taigi konstatuotina, kad apygardos teismo vidinis įsitikinimas, pagal kurį jis vertino administracinio nusižengimo bylos įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Kartu darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo A. M. administracinėje byloje, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl prašymo argumentų dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

14. Pareiškėjas prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentuoja dar ir tuo, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams – yra per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui, kuris, pareiškėjo teigimu, nebuvo pavojingas ir tik formaliai atitinka administracinio nusižengimo požymius.

15. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už šį ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kurio sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur, privalomai yra skiriama ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos 2018 m. kovo 28 d. nutarimu A. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tris mėnesius. Taigi A. M. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra paskirta šios teisės normos sankcijoje nustatyta minimali bauda ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės minimalus dydis.

16. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

17. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

18. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo A. M. paskirta ir minėta administracinio poveikio priemonė, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes (beje, analogiškas pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms), t. y. kad nustatyta A. M. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertintas jo darbo pobūdis, darbovietės ir gyvenamosios vietos, kad darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Teismas, atsižvelgęs ir į tai, kad A. M. anksčiau buvo baustas net 4 kartus už KET pažeidimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tai patvirtina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Visa tai įvertinęs, apygardos teismas padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė pagal teisės akto, nustatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos minimaliausią trukmę atitinka konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, į kurias atsižvelgė apygardos teismas spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų (ne)taikymo A. M. ir priimdamas skundžiamą nutartį, daro išvadą, kad bylos aplinkybes teisingai įvertino ir įstatymą tinkamai pritaikė apygardos teismas. Šioje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti. Šioje nutartyje pirmiau minėta, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi A. M. pareiškime nurodytos aplinkybės, į kurias, jo nuomone, reikėtų atsižvelgti ir jas vertinti kitaip, nei tai padarė apygardos teismas, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, neanalizuojamos.

20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apygardos teismas, priėmęs nutartį panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą be pakeitimų, esminio proceso ar materialiosios teisės pažeidimo, dėl kurio būtų suvaržytos įstatymų garantuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, nepadarė, todėl naikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį, vadovaujantis prašyme išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Ridikas