455c767a-16cc-4eef-9bd5-32b92fd5a50c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2468-260/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01302-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1592-950/2015 pagal ieÅ¡kovo M.

J. ieÅ¡kinį atsakovei I. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė: I. Ginčo esmė Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo M. J. ieÅ¡kinį atsakovei I. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pagal jo nurodytÄ grafikÄ , institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo ir jo nepilnametės dukros M.

J., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ jis paima nepilnametę dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar darželio kiekvienÄ antradienį ir Å¡eÅ¡tadienį nuo 14.00 val. iki 21.00 val. Nurodė, kad tarp jo ir nepilnametės dukters yra glaudus ir artimas ryÅ¡ys, kuriam nutrÅ«kus, tiek jis, tiek ir nepilnametė dukra jaučia stresÄ , nuolatinę emocinę įtampÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarkÄ â€“ atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su nepilnamete dukra iÅ¡sikėlė gyventi kitur vos prieÅ¡ vienÄ mėnesį, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamete dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis bei tuo, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu yra taikyta konkreti kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo byloje – draudimas artintis ir bendrauti su atsakove nukentėjusiÄ ja I. B., sprendė, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas M. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkÄ , atmestas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė neleidžia tėvui bendrauti su dukra, tokiu bÅ«du stengiasi nutraukti labai artimÄ jų ryšį.Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai vertino tarp Å¡alių susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas, po 2015 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio konflikto, tik kelis kartus turėjo galimybę pasikalbėti su dukra telefonu. Atsakovė vengia bendrauti, telefonu neatsiliepia, neleidžia susitikti ir bendrauti su dukra. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nenurodydama ieÅ¡kovui savo sÄ skaitos numerio nepriima jo teikiamo iÅ¡laikymo dukrai, tokiu bÅ«du pažeisdama nepilnametės dukros interesus ir siekdama nutraukti tėvo ir dukros tarpusavio ryšį, sukeldama vaikui psichologinį stresÄ , neigiamÄ Ä¯takÄ jos vystymuisi, dvasinei savijautai.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, negalėjo remtis vien tuo faktu, jog dėl to, kad ieÅ¡kovui yra taikoma kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo byloje – draudimas nesiartinti ir neieÅ¡koti ryÅ¡io su I. B., neįmanomas dukros paėmimas be ieÅ¡kovo ir atsakovės kontakto. Nurodo, kad galima kitų artimųjų asmenų – senelių pagalba, kurios padėtų perduoti dukrÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui. Pažymi, kad kardomoji priemonė, draudžiant ieÅ¡kovui kontaktuoti su atsakove, nesudaro pagrindo drausti bendravimÄ tarp nepilnametės dukros ir jos tėvo.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovė I. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Reikalavimo nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Nurodo, kad netoleruoja ieÅ¡kovo žiauraus elgesio jos ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu dėl ko laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra negali pasimatyti ne dėl to, kad atsakovė jam to neleidžia daryti, bet dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės. Pažymi, kad niekada nedraudė ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, jis gali tai netrukdomai daryti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, tačiau pati dukra ne visada to nori.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog negali teikti dukrai iÅ¡laikymo, kadangi atsakovė nenurodė jam savo asmeninės sÄ skaitos numerio. TokiÄ galimybę ieÅ¡kovas turi, kadangi jam yra žinomas atsakovės sÄ skaitos numeris, be to pinigus dukrai jis gali perduoti per savo mamÄ . Dėl dukros perdavimo apeliantui jų susitikimų metu, nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad Å¡iame procese galima artimųjų pagalba, kadangi jų nuomonė niekur neiÅ¡reikÅ¡ta, be to jie nėra įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis.

Laiko, kad bÅ«tina atsižvelgti į labai maÅ¾Ä dukros amžių, į tai, kad ji labai prisiriÅ¡usi prie motinos, o ieÅ¡kovas gyvenant kartu, niekada nėra pasilikęs vienas su dukra ilgesniam laiku, tÄ jis pavesdavo daryti močiutėms, todėl mano, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamete dukra yra negalima. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ­â€“ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nustatyti Å¡alių vaiko bendravimo tvarkÄ su ieÅ¡kovu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, akcentuoja, kad šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus.

CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti Å¡eimos santykių tvarkymas, Å¡eimos normų aiÅ¡kinimas bei taikymas. Vienas iÅ¡ CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų požiÅ«riu bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti.

Šį principÄ iÅ¡reiÅ¡kia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas Å¡eimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai bÅ«tų apsaugoti nuo netinkamos kitų Å¡eimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti laikinÄ jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkÄ .

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimÄ tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.

Pažymėtina, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡omÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę grindžia tuo, kad atsakovė neleidžia jam susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra.

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariate 2015 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas bei priimtas nutarimas skirti kardomÄ jÄ priemonę – nesiartinti ir neieÅ¡koti ryÅ¡io su atsakove – I. B.. Todėl, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieÅ¡kovas pasimatyti su nepilnamete dukra negali ne dėl to, kad atsakovė jam to neleidžia, bet dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki ir jie neabejotinai sukelia vaikui psichologinę įtampÄ , kenkia jo psichologinei bÅ«senai, socialinei raidai bei pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje aplinkoje.

Nors klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dar nėra priimtas, tačiau Å¡i aplinkybė nėra svarbi nagrinėjant ginčijamÄ klausimÄ civilinėje byloje (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, kurios pagrindu aptariamu atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo elgesys tiek sutuoktinės, tiek nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra visiÅ¡kai netinkamas ir nepateisinamas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Teismas nustatė, kad atsakovė leidžia ieÅ¡kovui bendrauti su nepilnamete dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, kadangi kitos galimybės bendrauti nėra dėl ieÅ¡kovui taikytos kardomosios priemonės. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismui nustačius jo ir nepilnametės dukters laikinÄ bendravimo tvarkÄ , vaiko perdavimo ieÅ¡kovui procese gali dalyvauti ne atsakovė, o artimi giminaičiai.

Atsakovė nurodo, jog dukra su tėvu bendrauja nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, ieÅ¡kovas to neneigia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių byloje, tėvo ir dukros bendravimas nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis laikytinas pakankamai maksimalia ir įgyvendinama bendravimo priemone bei sudaranti pakakamÄ pagrindÄ laikyti, kad tokiu bÅ«du užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudaryta galimybė vaikui bendrauti su tėvu.

Tėvas turi pats dėti visas įmanomas pastangas tam, kad palaikytų ryšį su vaiku. Pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas (CPK 144 straipsnis). Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡nykus aplinkybėms Å¡iuo metu trukdančioms ieÅ¡kovo praÅ¡ymui patenkinti, jis turi galimybę pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, keisti skundžiamÄ nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista                     (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies1 punktu,nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas             Raimondas Buzelis