2021-07-21 Nr. AB-15538-3-62-3-02736-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1758-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02736-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto sprendimą Nr. l9-IL-20-03381-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Kauno AVPK grąžinti pareiškėjui M. Ž. iš jo paimtą ginklą – (duomenys neskelbtini), kl. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002948. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskyrė 250 Eur baudą. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2019 m. spalio 5 d. apie 23 val. 50 min. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, būdamas neblaivus (1,66 promilių girtumas), su savimi nešiojosi legaliai laikomą šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini), kl. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 šovinius.

1.2. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XII skyriaus 92–94 p., priėmė byloje ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui anksčiau išduotą leidimą.

1.3. Sprendimas naikintinas, nes kompetentingam viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga surinkti duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir tai būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti. Kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A10-2592-540/2019 nustatė pirmąją sąlygą – pareiškėjas buvo neblaivus, tačiau teismas šiuo nutarimu nenustatė, kad pareiškėjas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

1.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, privalėjo pagrįsti esant ir antrąją sąlygą – motyvuoti kokiu būdu ir, ar objektyviai esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjas kėlė realią grėsmę įstatyme nurodytoms vertybėms. Sprendime tik deklaruota, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau šie teiginiai iš esmės nėra pagrįsti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, parinkdamas bausmę pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje Nr. A10-2592-540/2019, turėjo teisę nuspręsti konfiskuoti jo turėtą ginklą bei šovinius. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visą byloje esančią medžiagą bei išklausęs pareiškėjo paaiškinimų, nenustatė, kad pareiškėjo veiksmai kėlė grėsmę įstatyme nurodytoms vertybėms – kitų asmenų ar savo gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo konfiskuoti ginklo ir šovinių ir nusprendė palikti juos pareiškėjo nuosavybėje. Administracinėje byloje ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas remiantis išimtinai tik Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A10-2592-540/2019 esančiais duomenimis. Kadangi Kauno apylinkės teismas pagal anksčiau nustatytas ir detaliai išanalizuotas aplinkybes padarė išvadą, kad pareiškėjas ir toliau gali naudotis ginklu, laikytina, jog atsakovui Sprendimu taip pat taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Kauno AVPK Žaliakalnio policijos komisariatas už Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimą pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 227 straipsnio 2 dalį.

2.2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 250 Eur bauda, kuri sumokėta 2019 m. spalio 29 d.

2.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog policija, priimdama Sprendimą, nenustatė antrosios Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos sąlygos – grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilės girtumas) viešoje vietoje su savimi nešiojosi teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą ir 8 šovinius.

2.4. Pažeidimo pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kėlė grėsmę jo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo nešiojimas, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Nustačius aplinkybę, jog asmuo būdamas neblaivus su savimi nešiojosi, gabeno A, B, C kategorijos ginklą, jų šaudmenis, visais atvejais preziumuojama, jog toks asmuo kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, neatsižvelgiant į atsiradusias/neatsiradusias neigiamas pasekmes.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

4.1. 2001 m. gegužės 16 d. Kauno AVPK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo tęsiamas ir galiojo iki 2024 m. balandžio 19 d.

4.2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A10-2592-540/2019 už Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą pagal ANK 227 straipsnio 2 dalį pareiškėjui paskyrė 250 Eur baudą.

4.3. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2019 m. spalio 5 d. apie 24 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,66 promilių girtumas), su savimi nešiojosi legaliai laikomą šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini), kl. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 šovinius.

4.4. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjęs, administracinė nuobauda –bauda buvo sumokėta 2019 m. spalio 29 d.

5. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (1 str., 2 str. 17 p., 30 str. 2 d. 3 p., 40 str. 1 d. 6 p.), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

6. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas su savimi ginklą, gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir būdamas vidutiniame girtumo laipsnyje, visiškai neprisiminė kaip atsidūrė gydymo įstaigoje. Teismas nurodė, jog ginčo kontekste svarbu ir tai, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą motyvai dėl ginklo nekonfiskavimo nėra privalomi sprendžiant ginčą dėl leidimo panaikinimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neanalizavo labai svarbaus ir išsamiai išdėstyto motyvo tenkinti jo skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjo keliama grėsmė aktualiuoju laikotarpiu jau buvo išanalizuota Kauno aplinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu ir šis teismas jau buvo padaręs išvadą, kad pareiškėjas ir toliau gali naudotis ginklu.

8.2. Kauno apylinkės teismas pagal anksčiau nustatytas ir detaliai išanalizuotas aplinkybes jau padarė išvadą, kad nėra pagrindo riboti pareiškėjo naudojimąsi ginklu, laikytina, kad atsakovui skundžiamu Sprendimu nebuvo pagrindo konstatuoti priešingai, kad M. Ž. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (tai reikštų, kad atsakovui Kauno AVPK nėra privalomi įsiteisėję teismo sprendimai (ir juose pateikti teismo vertinimai bei išvados)).

9. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą ir atitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatas sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neanalizavo labai svarbaus ir išsamiai išdėstyto motyvo tenkinti jo skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjo keliama grėsmė aktualiuoju laikotarpiu jau buvo išanalizuota Kauno aplinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu ir šis teismas jau buvo padaręs išvadą, kad pareiškėjas ir toliau gali naudotis ginklu.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

14. Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.), bei nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).

16. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia ginklo savininkui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

17. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios nuostatos matyti, jog tai yra imperatyvi teisės norma, t. y., nustačius, kad egzistuoja joje nurodytos sąlygos, leidimas privalo būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar šiuo atveju egzistavo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos sąlygos.

18. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjui buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A10-2592-540/2019 jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar toks pažeidimas gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma numato dvi sąlygas leidimui panaikinti – pažeidimo padarymas ir pažeidimo grėsmė.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys suponuoja išvadą, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai

20. Pareiškėjas, būdamas neblaivus (nustatytas 1,66 promilės girtumas), viešoje vietoje (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje) su savimi nešiojosi teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą ir 8 šovinius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas elgėsi itin nesaugiai, kėlė grėsmę tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Pabrėžtina, kad pareiškėjas, turėdamas su savimi ginklą, gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje ir būdamas vidutiniame girtumo laipsnyje, visiškai neprisiminė kaip atsidūrė gydymo įstaigoje. Tokia situacija, kai neblaivus asmuo disponuoja šaunamuoju ginklu, netoliese esant kitiems žmonėms, neabejotinai kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina šias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3385-624/2016; 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-552/2016). Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Kauno apylinkės teismas jau įvertino pareiškėjo pavojingumą ir konstatavo, kad ginklų konfiskuoti nereikia, teisėjų kolegija pažymi, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą motyvai dėl ginklo nekonfiskavimo nėra privalomi sprendžiant ginčą dėl leidimo panaikinimo. Administracinio nusižengimo teisenos metu yra vertinama asmens veika pagal ANK, o sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis.

21. Taigi, atsakovas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, todėl darytina išvada, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nenukrypęs nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė