45583140-164b-499d-983e-e8b8e192003e · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1499-585/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02171-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ praÅ¡ymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „PI Vilnius“ bankrotÄ tyčiniu.

2. Nurodė, kad buvusi UAB „PI Vilnius“ vadovė R. T. administratorei atsakovės dokumentų tyčia neperdavė. Didelės vertės UAB „PI Vilnius“ turtas yra iÅ¡Å¡vaistytas, pasisavintas ir (ar) perleistas susijusiems asmenims. Paslėpus, sunaikinus, sugadinus įmonės apskaitos dokumentus, įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų, kai dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, darytina iÅ¡vada, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia.

UAB „PI Vilnius“ laidavo už UAB „Antarija“ (taip pat priklausančiÄ Timaičių Å¡eimai), todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas už UAB „Antarija“ prievoles buvo nukreiptas į UAB „PI Vilnius“ turtÄ 604 800 Eur apimtyje. 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „PI Vilnius“ turėjo 620 869 Eur turto, iÅ¡ kurio 374 654 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai – kasos dokumentai administratorei nepateikti ir iki Å¡iol nėra surinkta duomenų, kokiu pagrindu ir kuriuo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki bendrovės bankroto 2018 m. gruodžio dingo Å¡ie pinigai.

Iš balanso matyti, kad per 2018 m. BUAB „PI Vilnius“ neteko 586 629 Eur turto.

3. BUAB „PI Vilnius“ administratorė V. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su praÅ¡ymu nesutinka.

4. Administratorė nenustatė, kad koks nors iÅ¡ sandorių buvo sÄ moningai nukreiptas į tai, kad bÅ«tų sumažintos kreditorių galimybės atgauti turimas skolas, tokių įrodymų nėra. Akivaizdus turto sumažėjimas, kuris matyti 2018 m. balanse, palyginus su 2017 m. finansine atskaitomybe, susidarė dėl to, kad įmonės materialus turtas buvo parduotas antstolio, buvo patirtos kitos investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „PI Vilnius“ turėjo kreditorinių įsipareigojimų 598 305 Eur, o Å¡iuo metu patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 114 883,05 Eur, kai remiantis įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, skolos kreditoriams sudarė 116 103 Eur.

Tad gautos pajamos, dėl kurių įvyko įmonės turto sumažėjimas, panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Įmonės akcininkas L. T. buvo ir kreditoriaus UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos nariu bei akcininku, taip pat yra giminystės ryšiais susijęs su UAB „Lemonto investicijų valdymas“ valdymo organais, tad šiems kreditoriams mokėjimai vykdavo vėliau. Remiantis įmonės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentais: 2016-2017 m. įmonė buvo pelninga, o nuostoliai ir nemokumas atsirado tik 2018 m. pradžioje, po to, kai antstolis pardavė įmonei priklausančias patalpas ir įmonė negalėjo generuoti pajamų iš jų naudojimo.

5. Suinteresuoti asmenys R. T., L. T. atsiliepimu prašė praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „PI Vilnius“ bankrotÄ tyčiniu atmesti; paskirti pareiÅ¡kėjai UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skirti atsakovui BUAB „PI Vilnius“ ir suinteresuotiems asmenims.

6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. kovo 26 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „PI Vilnius“ turtas buvo parduotas teisėtai, o gautos lėšos panaudotos kredito ir kitų bendrovės įsiskolinimų dengimui. Bendrovės veikla 2016 ir 2017 m. buvo pelninga, nuostoliai ir nemokumas atsirado tik 2018 m. pradžioje, po to, kai antstolis pardavė įmonei priklausančias patalpas ir įmonė negalėjo gauti pajamų iÅ¡ Å¡ių patalpų naudojimo.

Bendrovės skolos susidarė 2018 m., iÅ¡skyrus įsiskolinimÄ UAB „Lemonto investicijų valdymas“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, R. ir L. T.. Daugiausia skolų susidarė nuo 2018 m. birželio 1 d., taigi nuo Å¡ios dienos turi bÅ«ti vertinami sandoriai, kurie galėjo padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ kreditorių interesams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ praÅ¡ymÄ dėl BUAB „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu; atmetė suinteresuotų asmenų R.

T. ir L. T. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo pareiÅ¡kėjui UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“; priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas suinteresuoto asmens BUAB „PI Vilnius“ naudai; priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas suinteresuoto asmens L. T. naudai.

8. Teismas nurodė, kad kadangi pareiškėja įrodinėja, jog prie bankroto UAB „PI Vilnius“ buvo privesta tyčia jos vadovės veiksmais, atliktais iki įsigaliojanti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), šiems veiksmams vertinti taikytinas jų atlikimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

9. Pasak pareiÅ¡kėjos, nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du per 2018 m. BUAB „PI Vilnius“ neteko 586 629 Eur turto ir kur Å¡is turtas buvo iÅ¡leistas, kas nesant duomenų apie Å¡io turto panaudojimÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvusi įmonės vadovė netinkamai vykdė su įmonės valdymu susijusias pareigas. IÅ¡ UAB „PI Vilnius“ 2017 m. balanso matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 620 869 Eur turto, iÅ¡ kurio 374 654 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 43 377 Eur – atsargos, 172 317 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 400 102 Eur. 2018 m. balanso duomenimis, 2018 m. lapkričio 30 d.

įmonė turėjo 34 240 Eur turto, iš kurio 1 509 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 1 327 Eur – atsargos, 2 155 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 116 907 Eur. Taigi, per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „PI Vilnius“ turtas sumažėjo 586 629 Eur, iš kurio pinigai ir piniginiai ekvivalentai sumažėjo atitinkamai 373 145 Eur, atsargos – 42 050 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 170 162 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 283 195 Eur.

10. IÅ¡ antstolio 2017 m. lapkričio 29 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. iÅ¡ieÅ¡kotojui KU „Mano unija“ buvo perduotas UAB „PI Vilnius“ 604 800 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Nurodytas aktas parengtas 2017 m. lapkričio 29 d., taigi 2017 m. gruodžio 31 d. parengtame 2017 m. balanse Å¡is turtas nebuvo įtrauktas į UAB „PI Vilnius“ balansÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017 m. balanse UAB „PI Vilnius“ ilgalaikio materialiojo turto (į kurį įtrauktinas ir įmonės turimas nekilnojamasis turtas) vertė nurodyta 30 424 Eur (t. y. neįtraukiant į Å¡iÄ sumÄ 604 800 Eur vertės nekilnojamojo turto).

Tad nėra pagrindo sutikti su administratorės teiginiu, kad 2018 m. balanse nurodyto turto sumažėjimo (palyginus su 2017 m. balanso duomenimis) priežastimi buvo UAB „PI Vilnius“ nekilnojamojo turto perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui ir atitinkamai su Å¡iuo turtu susijusių investicijų praradimas, kadangi Å¡is turtas į 2017 m. balansÄ nebuvo įtrauktas. 11. 2018 m. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (palyginus su 2017 m. balanso duomenimis) sumažėjo 283 195 Eur, taigi Å¡i UAB „PI Vilnius“ turto dalis panaudota atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu per 2018 m. panaudota Å¡i UAB „PI Vilniaus“ turto dalis. Duomenų dėl likusios turto dalies turto panaudojimo per 2018 m. paskirties byloje nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Å¡is turtas buvo panaudotas ne įmonės veikloje ar jos vadovei nekontroliuojant tokio turto panaudojimo, įmonės vadovei siekiant iÅ¡ esmės sumažinti įmonės turto masę. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įmonės vadovės sÄ moningÄ siekį tyčia nuslėpti įmonės turto panaudojimo faktus, kitokį sÄ moningÄ neveikimÄ nepanaudojant savo, kaip įmonės vadovės, įgaliojimų kontroliuojant įmonės finansinę padėtį, lėmusius įmonės privedimÄ prie bankroto.

12. PareiÅ¡kėja nurodė, kad atlikus UAB „PI Vilnius“ turto perdavimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui KU „Mano unija“, iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo pervesti UAB „PI Vilnius“ naudai skirtumÄ tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės – iÅ¡ viso 150 794,84 Eur, tačiau tokia pinigų suma balanse neatspindėta nei prie gautų sumų, nei prie iÅ¡leistų. IÅ¡ UAB „PI Vilnius“ 2016 m. balanso matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „PI Vilnius“ turtas sudarė iÅ¡ viso 862 712 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 385 988 Eur, taigi 2017 m. iÅ¡ turimo turto (įskaitant sumÄ , likusiÄ kaip skirtumÄ tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės) 385 988 Eur dalis turėjo bÅ«ti skirta 2017 m. atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko Å¡ia suma atitinkamai turėjo sumažėti ir įmonės turtas įmonei įvykdžius trumpalaikius piniginius įsipareigojimus. 2017 m.

UAB „PI Vilnius“ taip pat neteko 604 800 Eur vertės nekilnojamojo turto, kuris buvo perduotas KU „Mano unija“. 2016 m. balanse taip pat nurodyta, kad kitas trumpalaikis turtas, į kurio sudėtį įeina ir pinigai bei pinigų ekvivalentai, sudarė 462 519 Eur. 2017 m. balanse trumpalaikis turtas sudarė 590 348 Eur, taigi padidėjo 127 829 Eur suma. Å ie duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atlikus UAB „PI Vilnius“ turto perdavimÄ KU „Mano unija“ skirtumas tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės nebuvo įtrauktas į įmonės balansÄ .

13. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, taigi, neįrodė, kad buvusi įmonės vadovė sÄ moningai tyčia sumažino UAB „PI Vilnius“ turto masę, siekdama Å¡ios įmonės nemokumo ar esmingo nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimo. Nenustačius įmonės vadovės tyčinių veiksmų, siekiant įmonės privedimo prie bankroto pagal IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nėra pagrindo vertinti, ar Å¡ie veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės bÅ«klės pablogėjimu.

14. PareiÅ¡kėjos manymu, yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, kadangi buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris – UAB „PI Vilnius“ laidavimas už UAB „Antarija“, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas už UAB „Antarija“ prievoles buvo nukreiptas į 604 800 Eur UAB „PI Vilnius“ turtÄ . 2017 m. rugpjūčio 15 d. kredito davėjas UAB „Mano unija“, kredito gavėjas UAB „Antarija“ ir UAB „PI Vilnius“ sudarė susitarimÄ dėl prievolių pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. P00387 papildomo užtikrinimo.

Å iuo susitarimu UAB „PI Vilnius“, atsižvelgiant į tai, kad KU „Mano unija“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimu iÅ¡ kredito gavėjo UAB „Antarija“ pareikalavo grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ir kitas pagal kredito sutartį Nr. P00387 mokėtinas sumas iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir įspėjo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo; kredito gavėjas ketina sumokėti pagal kredito sutarties grafikÄ pradelstas sumas (ne mažiau kaip 40 274,73 Eur) ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d., įsipareigojo laiduoti kredito gavėjo UAB „Antarija“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. P00387 įvykdymÄ , kuris užtikrintas paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, t. y. tapo vekselio laiduotoju. 2019 m. spalio 16 d.

Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė kredito davėjui UAB „Mano unija“ iÅ¡davė VykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 4172, kuriuo pareikalavo iÅ¡ kredito gavėjo UAB „Antarija“ ir UAB „PI Vilnius“ solidariai iÅ¡ieÅ¡koti 530 775,24 Eur skolÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas. Nurodytas vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstoliui, kuris nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 530 775,24 Eur skolos bei 30 560,68 Eur palÅ«kanų apimtyje į UAB „PI Vilnius“ turtÄ .

15. PareiÅ¡kėja deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. susitarimo sudarymo metu buvo akivaizdu, jog UAB „Antarija“ neturi finansinių galimybių įvykdyti kredito gavėjo reikalavimÄ (sumokėti 40 274,73 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d.) ir jo neįvykdžius, bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į UAB „PI Vilnius“, kaip UAB „Antarija“ laiduotojo, turtÄ . Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal 2017 m. gruodžio 31 d. parengtos (po daugiau nei 4 mėnesių nuo minėta susitarimo sudarymo) 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenis, UAB „PI Vilnius“ turėjo 620 869 Eur turto, turtas virÅ¡ijo įsipareigojimus, įmonė dirbo pelningai, nebuvo duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Antarija“ neįvykdžius savo prievolių ir kredito davėjui kreipusis į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „PI Vilnius“, įmonės finansinė bÅ«klė ženkliai pablogės ar pasieks nemokumo bÅ«senÄ .

16. PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. susitarimo metu buvo akivaizdu, kad toks sandoris virÅ¡ija įprastÄ verslo rizikÄ , yra neabejotinai nuostolingas UAB „PI Vilnius“ ir sandorio sudarymu įmonės vadovė siekė sukurti įmonės nemokumo bÅ«senÄ . Nurodytų aplinkybių nepagrindus, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja neįrodė įmonės privedimo prie bankroto tyčia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nenustačius įmonės vadovės tyčinių veiksmų, siekiant įmonės privedimo prie bankroto pagal IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nėra pagrindo vertinti, ar Å¡ie veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės bÅ«klės pablogėjimu.

17. PareiÅ¡kėjos teigimu, įmonės vadovė pripažintina privedusi įmonę prie bankroto tyčia dėl to, kad neperdavė bankroto administratorei visų UAB „PI Vilnius“ buhalterinių, sandorius patvirtinančių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktÅ«ros. Ä® bylÄ yra pateikti UAB „PI Vilnius“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017, 2018 m., aktualÅ«s kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡ai, 2018 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tis.

Å iuose dokumentuose nurodytas atitinkamais laikotarpiais buvęs atskirų rÅ«Å¡ių įmonės turtas, įsipareigojimai, nurodyta, kokias sumas ir kokiems kreditoriams skolinga įmonė, kokie įmonės debitoriai ir jų skolų dydžiai. Teismo vertinimu, iÅ¡ Å¡ių dokumentų galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktÅ«rÄ . Tuo tarpu kitų įmonės dokumentų neperdavimas nebuvo kliÅ«timi, siekiant nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su įmonės turtu ir įsipareigojimais.

18. PareiÅ¡kėja nenurodė, kokių konkrečiai įmonės apskaitos dokumentų trÅ«ksta, kokia jų reikÅ¡mė nustatant įmonės nemokumo priežastis, įmonės turto ir įsipareigojimų struktÅ«rÄ , kitas esminės reikÅ¡mės bankroto bylai turinčias aplinkybes. Vien deklaratyvus pareiÅ¡kėjos teiginys, kad įmonės dokumentų neperdavimas visa apimtimi reiÅ¡kia įmonės privedimÄ prie bankroto tyčia, negali bÅ«ti laikomas Å¡ias aplinkybes pagrindžiančiu. Nenustačius įmonės vadovės tyčinių veiksmų siekiant įmonės privedimo prie bankroto pagal IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nėra pagrindo vertinti, ar Å¡ie veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės bÅ«klės pablogėjimu.

19. Dėl kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, sprendžiant tyčinio bankroto taikymo klausimÄ teismas plačiau nepasisakė.

20. Suinteresuoti asmenys prašė paskirti pareiÅ¡kėjai iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėja procesiniuose dokumentuose pateikė melagingÄ ar sÄ moningai klaidinančiÄ informacijÄ apie faktines bylos aplinkybes, rėmėsi neautentiÅ¡kais dokumentais, kitaip veikė prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , siekė su proceso paskirtimi nesuderinamų tikslų. Vien tai, kad suinteresuotų asmenų manymu, pareiÅ¡kėjos argumentai nepagrįsti, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas suinteresuotų asmenų praÅ¡ymÄ skirti baudÄ atmetė.

21. Kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl tyčinio bankroto taikymo atmestas, o suinteresuoti asmenys teikė atsiliepimus į praÅ¡ymÄ , kuriais su praÅ¡ymu nesutiko, už Å¡ių procesinių dokumentų parengimÄ patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismas priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „PI Vilnius“ naudai bei 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų L. T. naudai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 22. PareiÅ¡kėja UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės – pripažinti BUAB „PI Vilnius“ bankrotÄ tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Ginčo eiga ir ankstesnių teismo sprendimų iÅ¡vados patvirtina, kad atsakovės bankrotas tyčinis. 22.1.1. 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino atsakovės bankrotÄ tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 14 d. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodydamas, kad bÅ«tina nustatyti kuo tikslesnį įmonės nemokumo momentÄ .

Praėjus vos 22 dienoms nuo minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, teismas priėmė skundžiamÄ nutartį. Tai pagrindžia, kad byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai. 22.1.2. Teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus, reikalauti visų proceso dalyvių teikti duomenis dėl bendrovės nemokumo momento, kitų klausimų. Tuo atveju, jei atsakovė ar suinteresuoti asmenys ir toliau piktybiÅ¡kai neteiktų duomenų, teismas turėjo jų pareikalauti iÅ¡ Å¡ių asmenų. 22.2. PareiÅ¡kėja nors ir negalėjo nurodyti tikslios atsakovės nemokumo datos, nurodė kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (įskaitant tai, kad nuo 2016 m. balandžio 29 d. atsakovė buvo skolinga UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 56 788,86 Eur; atsakovės vadovei nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis, tÄ pačiÄ dienÄ atsirado darbo užmokesčio skola ir L.

T.; bendrovės vadovė nesÄ Å¾iningu reikalavimo teisės perleidimo sandoriu kreditorinį reikalavimÄ perleido savo dukrai M. T.; nėra apskaitytas bendrovės tikrasis įsiskolinimas pareiÅ¡kėjai, sudaranti 58 573,63 Eur), tačiau teismas jų nevertino, o tik formaliai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja savo pozicijos neįrodė. 22.3. Bendrovės vadovė R. T. ir L. T. netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 22.3.1. 2017 m. gruodžio 31 d.

BUAB „PI Vilnius“ turėjo 620 869 Eur turto, iÅ¡ kurio 374 654 Eur sudarė pinigai ir jų ekvivalentai. Nėra duomenų, kaip ir kada, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki bendrovės bankroto 2018 m. gruodį, dingo Å¡ie pinigai. 22.3.2. Per 2018 m. atsakovė neteko 586 629 Eur turto, o per 2017-2018 m. – 817 721 Eur. Toks turto netekimas nulėmė atsakovės bankrotÄ . Siekiant įvertinti atsakovės nemokumo atsiradimo priežastį ir momentÄ , teismas privalėjo analizuoti turto netekimo aplinkybes, tačiau to nedarė. 22.3.3.

Teismas, konstatavęs, jog per 2018 m. atsakovė net 283 195 Eur panaudojo atsiskaityti su kreditoriais, Å¡ių aplinkybių nepatikrino (nenustatė kokiems kreditoriams ir kokios sumos buvo sumokėtos, ar vykdant atitinkamus mokėjimus kreditoriams nebuvo pažeisti mokėjimo eiliÅ¡kumo reikalavimai). Tokios iÅ¡vados darymas vien buvusios vadovės parengto balanso duomenimis nėra galimas, jei byloje nėra pateikti pirminiai buhalteriniai duomenys. 22.3.4. Vertinant 2018 m. balansÄ , bÅ«tina įvertinti, kad jį į registrÄ praėjus 3 mėnesiams po bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė administratorė, kuri ne kartÄ nurodė, kad jai jokie bendrovės dokumentai nebuvo perduoti.

Tad nėra aiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu parengti 2016-2018 m. balansai. 22.3.5. Teismas nors ir nustatė, kad nėra duomenų dėl likusios atsakovės turto dalies panaudojimo pagrįstumo, net ir turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyviu, nesiėmė veiksmų Å¡iems duomenims nustatyti. 22.4. Yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu, kadangi buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris, kuriuo atsakovė laidavo už UAB „Antarija“ (Å¡iuo metu – AB „Mano bankas“) prievoles KU „Mano unija“, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas už UAB „Antarija“ prievoles buvo nukreiptas į UAB „PI Vilnius“ turtÄ 604 800 Eur apimtyje (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 punktas, 3 dalies 1 punktas). 22.4.1.

Teismas dėl laidavimo sandorio reikÅ¡mės atsakovės mokumui padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmÄ kartÄ , apeliacinės instancijos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi Å¡ios iÅ¡vados paneigtos nebuvo. 22.4.2. Laidavimo sandoriu buvo siekiama: pirma, bet kokiomis priemonėmis, pažeidžiant kreditorių interesus, iÅ¡saugoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Sodų g. 2C, Akmenos k., Trakų raj.; antra, patenkinant R. ir L.

T. interesus, „iÅ¡traukti“ šį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes atsakovės akcijos buvo areÅ¡tuotos nuo 2015 m. kovo. 22.4.3. UAB „Antarija“ prievolės, už kuriÄ buvo laiduojama, įvykdymo terminas buvo vienas mėnuo – atsakovės vadovai negalėjo nežinoti UAB „Antarija“ turtinės padėties ir nesuprasti, jog Å¡i bendrovė negalės įvykdyti savo prievolės. 22.4.4. 2017 m. rugpjūčio 15 d. susitarimas dėl prievolių papildomo užtikrinimo parodo, kad atsakovė, sudarydama laidavimo sandorį, galėjo suprasti, kad UAB „Antarija“ prievolės nevykdys. 22.4.5.

Laidavimo sandoris buvo fiktyvus. UAB „Antarija“ tuo metu vadovavo ir akcininku buvo L. T. pusbrolis K. V., kuris vėliau akcijas perleido T. Å¡eimai. 22.4.6. Už UAB „Antarija“ įsigytÄ turtÄ buvo mokama kredito lėšomis, kreditas padengtas perdavus unijai atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ , L. ir R. T. gavo už turtÄ kredito lėšas ir po to už simbolinę kainÄ Ä¯sigijo ir UAB „Antarija“ akcijas. 22.4.7. Laidavimas buvo neatlygintinis. Nėra duomenų, kad po UAB „Antarija“ prievolės padengimo, atsakovė bÅ«tų kreipęsis į UAB „Antarija“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo. 22.4.8.

Atlikus atsakovės turto perdavimÄ KU „Mano unija“, iÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo pervesti UAB „PI Vilnius“ naudai skirtumÄ tarp perduodamo turto ir UAB „Antarija“ prievolės – viso 150 794,84 Eur, tačiau tokia pinigų suma balanse neatspindėta. 22.5. Atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir dėl to, kad ji neperdavė bankroto administratorei visų buhalterinių, sandorius patvirtinančių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų, jų struktÅ«ros (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 22.5.1.

Ä®rodinėjimo pareiga dėl apskaitos tvarkymo tinkamumo, dokumentų bei turto perdavimo administratoriui tenka buvusiam bendrovės vadovui. Turto „iÅ¡nykimas“ negali bÅ«ti pateisinamas laidavimo sandorio sudarymu, kuris buvo sudarytas ir įvykdytas anksčiau. 22.5.2. Nėra ginčo, kad R. L. T. administratorei neperduoda atsakovės dokumentų net ir po to, kai jiems teismo nutartimi buvo paskirta bauda. Tokie veiksmai yra sÄ moningi, jai yra siekiama užkirsti galimybę atskleisti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .

23. Atsakovė BUAB „PI Vilnius“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Akivaizdus BUAB „PI Vilnius“ turto sumažėjimas, kuris matyti 2018 m. balanse, susidarė dėl to, kad įmonės materialusis turtas buvo parduotas antstolio, buvo patirtos kitos investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. buvo nuraÅ¡yta projektinė dokumentacija (interjero, dizaino, patalpų pertvarkymo ir pan.), kaip bevertis turtas, atsižvelgiant į tai, kad antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės turto, 2017-11-29 aktu perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui KU „Mano unija“ 604 800 Eur vertės įmonės turtÄ , todėl investicijos į minėtÄ turtÄ prarado savo vertę bei 2018 m. nuraÅ¡ytos; gautos pajamos, dėl kurių įvyko įmonės turto sumažėjimas, panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais. 23.2. 2018 m. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (palyginus su 2017 balanso duomenimis) sumažėjo 283 195 Eur suma, taigi, Å¡i UAB „PI Vilnius“ 283 195 Eur vertės turto dalis buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais.

Tad nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu per 2018 m. buvo panaudota Å¡i UAB „PI Vilniaus“ turto dalis. 23.3. Apeliantė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad R. T. įmonės turtÄ panaudojo ne įmonės veikloje ar siekė iÅ¡ esmės sumažinti įmonės turto masę. 23.4. Apeliantę pripažįsta, kad pareiÅ¡kime dėl BUAB „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu negali nurodyti tikslios atsakovės nemokumo datos. 23.5. 2013 m.

UAB „PI Vilnius“ galėjo turėti finansinių sunkumų, tad atlyginimo neiÅ¡simokėjimas administracijai yra atsakingas vadovaujančių asmenų poelgis. Apeliantės pamÄ stymai apie galimÄ Ä¯monės nemokumÄ 2013 m. nepagrįsti, esant nepaneigtiems įrodymams, kad 2016 m. įmonė buvo moki. 23.6. BUAB „PI Vilnius“ bankroto byloje apeliantė turi 6 829,24 Eur kreditorinį reikalavimÄ . 23.7. Teikdama argumentus dėl laidavimo sandorio apeliantė siekia apginti ne savo tariamai pažeistus interesus, bet iÅ¡imtinai jos akcininko V.

M. asmeninius interesus dėl asmeninio turtinio ginčo su buvusiu UAB „PI Vilnius“ akcininku L. T.. 23.8. UAB „PI Vilnius“ turėjo 620 869 Eur turto, įmonės turtas virÅ¡ijo įsipareigojimus, įmonė dirbo pelningai, ir tuo metu, nebuvo duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Antarija“ neįvykdžius savo prievolių ir kredito davėjui kreipusis į antstolį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, UAB „PI Vilnius“ finansinė bÅ«klė ženkliai pablogės ar pasieks nemokumÄ . 23.9.

Kaip administratorei paaiškino R. T., dalis UAB „PI Vilnius“ buhalterinių dokumentų liko biure, kuriame buvo UAB „PI Vilnius“ buveinė, o po to, tame biure įsikūrė apeliantės vadovas, kuris neleido R. T. pasiimti UAB „PI Vilnius“ dokumentų. Tad dėl apeliantės veiksmų buvusi UAB „PI Vilnius“ vadovė pilna apimtimi neperdavė administratorei įmonės dokumentų.

24. Suinteresuoti asmenys R. T. ir L. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Ä®monės turto ar piniginių lėšų sumažėjimas pats savaime nereiÅ¡kia netinkamo įmonės valdymo. Apeliantė neįrodė, kad toks sumažėjimas buvo nulemtas netinkamai vykdytų atsakovės vadovės pareigų, o teismas neprivalėjo tokių įrodymų rinkti. 24.2.

Apeliantės argumentai apie laidavimo sandorį tėra jos samprotavimai, kuriais negali bÅ«ti pagrįstas sprendimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. 24.3. Apeliantė melagingai nurodo, kad administratorei tyčia neperduoti atsakovės dokumentai, nes, pirma, Lietuvos apeliacinis teismas, grÄ Å¾indamas Å¡iÄ bylÄ nagrinėti į pirmosios instancijos teismÄ , nurodė, kad atsakovės dokumentai yra pakankami; antra, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡ turimų dokumentų galima nustatyti didžiÄ jÄ dalį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių; trečia, bÅ«tent apeliantė pasisavino didelę dalį atsakovės dokumentų, dėl ko suinteresuoti asmenys kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . 24.4.

Apeliantės teiginiai dėl laidavimo sandorio yra deklaratyvÅ«s, neįrodyti – nepateikta duomenų, kad Å¡io sandorio sudarymo metu jis virÅ¡ijo įprastÄ verslo rizikÄ , buvo akivaizdžiai nuostolingas apeliantei, jo sudarymu buvo siekiama sukurti apeliantės nemokumo bÅ«senÄ . 24.5. Ä® bylÄ pateikti aktualÅ«s apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentai, įskaitant jos balansus už paskutinius dvejus veiklos metus, kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡ai, ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tis. Kitų dokumentų neperdavimas nėra kliÅ«timi, nustatant apeliantės turtinę padėtį, jos turto sudėtį ir struktÅ«rÄ .

Be to, apeliantė nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų trūksta, o trūkstami dokumentai nėra perduoti būtent dėl jos kaltės.

25. PareiÅ¡kėja UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡o prijungti su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais teikiamus įrodymus; iÅ¡reikalauti R. ir L. T. 2014 m. birželio 14 d. jungtinės veiklos sutarties originalÄ ; atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai grindžiami Å¡iais argumentais: 25.1. R. ir L. T. atsiliepimo priedas – 2014 m. birželio 14 d. jungtinės veiklos sutartis – pirmÄ kartÄ Å¡ioje byloje pateiktas dokumentas.

PareiÅ¡kėja abejoja Å¡ios sutarties tikrumu, todėl praÅ¡o iÅ¡reikalauti į Å¡ios sutarties originalÄ . 25.2. Kitas R. ir L. T. atsiliepimo priedas – sÅ«naus M. T. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo grindžiamas dokumentų nepateikimas UAB „Korlena“ bankroto administratoriui. PareiÅ¡kėja teikia 2019 m. balandžio 17 d. nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris patvirtina, kad L. T. disponavo pareiÅ¡kėjos buveinės raktais iki 2019 m. kovo 12 d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

L. T. neperduodant pareiÅ¡kėjos dokumentų, pareiÅ¡kėja taip pat buvo priversta kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 25.3. UAB „Antarija“ per akcinį kapitalÄ taip pat priklauso T. (M. T. ir jo broliui bei seseriai) ir Å¡iai bendrovei taip pat iÅ¡kelta bankroto byla, o buvęs vadovas M. T. taip pat neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų. 25.4. M. T. bei jo tėvai R. ir L. T. sÄ moningai, tikslingai slepia ir kitų (su BUAB „PI Vilnius“ susijusių) bendrovių dokumentus, t. y. tokie veiksmai yra sistemingi, orientuoti į nepalankių aplinkybių, galimai neteisėtų sandorių slėpimÄ . 25.5.

R. ir L. T., BUAB „PI Vilnius“ administratoriaus teiginiais teismas bandomas suklaidinti, tikslingai teismui pateikiamos tik pavienės susiklosčiusių teisinių santykių detalės, todėl teisinga ir pagrįsta bÅ«tų Å¡ioje byloje paskirti žodinį procesÄ ir paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl atskirojo skundo pagrįstumo. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 27.

Apeliantė su atskiruoju skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateikė šiuos naujus įrodymus: 1) 2019 m. kovo 19 d. V. M. ieškinio, 2) 2020 m. balandžio 29 d. apeliantės rašytinių paaiškinimų, 3) 2015 m. kovo atsakovės ir apeliantės akcijų arešto akto, 4) 2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo, 5) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 6) 2019 m. kovo 13 d. buvusio apeliantės vadovo paaiškinimų, 7) 2019 m. gegužės 21 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 8) 2020 m. sausio 27 d. apeliantės dokumentų inventorizavimo akto, 9) 2020 m. rugpjūčio 6 d. apeliantės antro pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 10) 2020 m. liepos 14 d.

BUAB „Antarija“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymo, 11) 2018 m. gegužės 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, 12) 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, 13) 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, 14) 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, 15) 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties ir 16) 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopijas. Suinteresuoti asmenys R. ir L. T. su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ taip pat pateikė naujų įrodymų – 17) 2014 m. birželio 14 d. jungtinės veiklos sutarties, 18) 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir 19) 2020 rugpjūčio 26 d. pareiÅ¡kimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopijas.

28. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali bÅ«ti pateikti, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais Nr. 1-10, 17-19, pažymi, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juose užfiksuoti duomenys nėra akivaizdžiai bÅ«tini ir reikÅ¡mingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų teisingam ir pagrįstam iÅ¡sprendimui, todėl atsisako Å¡iuos naujus įrodymus priimti.

Tuo tarpu pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikiamų pozicijų Nr. 11-16, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl minėtus naujus įrodymus atsisako priimti taip pat. Dėl raÅ¡ytinio įrodymo iÅ¡reikalavimo 29. Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti R. ir L. T. 2014 m. birželio 14 d. jungtinės veiklos sutarties originalÄ .

CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliantės praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinio įrodymo – 2014 m. birželio 14 d. jungtinės veiklos sutarties originalo – iÅ¡reikalavimo, konstatuoja, kad tenkinti šį praÅ¡ymÄ pagrindo nėra. Nagrinėjamas apeliantės praÅ¡ymas atmetamas, kadangi sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo, 2014 m. birželio 14 d. jungtinės veiklos sutarties kopijÄ atsisakyta priimti. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 30.

Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Apeliantė, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateikusi praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nurodė, kad suinteresuotiems asmenims ir bankroto administratorei bandant suklaidinti teismÄ bei pateikiant pavienes susiklosčiusių teisinių santykių detales, teisinga ir pagrįsta bÅ«tų skirti žodinį procesÄ ir tokiu bÅ«du paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl atskirojo skundo pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nėra pakankamai svarÅ«s, kad sudarytų pagrindÄ skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, savo argumentus dėl faktinių aplinkybių tarpusavio sÄ sajų ir jų vertinimo apeliantė turėjo galimybę pateikti teismui nagrinėjant ginÄÄ Å¾odinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme ir raÅ¡tu – atskirajame skunde, todėl šį apeliantės praÅ¡ymÄ atmeta. Dėl atskirojo skundo argumentų 31. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu.

Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka bei nurodo, jog iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos medžiagÄ , yra pagrindas spręsti, kad atsakovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Nustatytinas vienas tyčinio bankroto pagrindas – Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, t. y. buvo sudarytas ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei sandoris, privedęs įmonę prie bankroto. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju yra svarbÅ«s ankstesni Å¡ioje byloje priimti procesiniai sprendimai, o ypatingai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020, kuria atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas buvo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

32. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020, akcentavo, kad nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu nustatyti įmonės nemokumo momentÄ , kadangi tiek Ä®BÄ®, tiek JANÄ® tyčinio bankroto kriterijaus taikymÄ sieja su bendrovės nemokumo bÅ«kle. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktinio UAB „PI Vilnius“ bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo. Nors byloje neginčytina, kad suinteresuotas asmuo R.

T. bankroto administratorei neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau Å¡i aplinkybė neeliminuoja galimybės, vadovaujantis VÄ® Registrų centras, Regitra, Sodra duomenimis, nustatyti UAB „PI Vilnius“ pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį tam tikru momentu. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant klausimÄ dėl UAB „PI Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu bÅ«tina nustatyti kuo tikslesnį įmonės nemokumo momentÄ , įvertinant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, ar esant įmonei nemokiai sÄ moningai buvo sudarytas sandoris (laidavimo sutartis), pažeidžiantis kreditorių teises; nustatyti priežastinį ryšį tarp sÄ moningai blogo bendrovės valdymo ir įmonės nemokumo (nemokios įmonės bÅ«klės bloginimo), taip pat kitas apeliacinės instancijos teismo aptartas aplinkybes.

33. Nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020, pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo ir identifikuoto bÅ«tinumo nustatyti, kuo tikslesnį įmonės nemokumo momentÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nepadarė. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kuo tikslesnio, bet iÅ¡ esmės atsakovės nemokumo momento nenustatinėjo, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.

Pažymėtina, kad atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas yra du kartus nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir antrÄ kartÄ nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡nagrinėjus proceso eigÄ bei bylos medžiagÄ , menkai tikėtina, kad papildomais teismo įpareigojimais pateikti bylai reikÅ¡mingus dokumentus, galėtų bÅ«ti pasiekti pozityvÅ«s rezultatai, t. y. atitinkami įrodymai jau yra pateikti į bylÄ . Esant tokiai situacijai, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1123-781/2020, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu ir nustatyti atsakovės nemokumo momentÄ iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų ir teismui prieinamų Å¡altinių.

34. Ä®monei bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad Å¡i atitinka bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų: yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas; vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

35. Iš UAB „PI Vilnius“ 2017 m. balanso matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 620 869 Eur turto, iš kurio 374 654 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 43 377 Eur – atsargos, 172 317 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 400 102 Eur. 2018 m. balanso duomenimis, 2018 m. lapkričio 30 d. įmonė turėjo 34 240 Eur turto, iš kurio 1 509 Eur sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, 1 327 Eur – atsargos, 2 155 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 116 907 Eur.

Taigi, per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „PI Vilnius“ turtas sumažėjo 586 629 Eur, iÅ¡ kurio pinigai ir piniginiai ekvivalentai sumažėjo atitinkamai 373 145 Eur, atsargos – 42 050 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 170 162 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 283 195 Eur. 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, įvertinęs atsakovės 2018 m. balanso duomenis, Vilniaus apygardos teismas atsakovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d.

36. IÅ¡ aukščiau pateiktos atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų analizės matyti žymus atsakovės turtinės padėties pablogėjimas per 2018 m. Administratorė tai aiÅ¡kina, nurodydama, kad akivaizdus turto sumažėjimas, kuris matyti 2018 m. balanse, palyginus su 2017 m. finansine atskaitomybe, susidarė dėl to, kad prarado vertę ir buvo nuraÅ¡ytos investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ (t. y. buvo nuraÅ¡yta projektinė dokumentacija (interjero, dizaino, patalpų pertvarkymo ir pan.) kaip bevertis turtas), nes antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės turto, 2017 m. lapkričio 29 d. aktu perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui KU „Mano unija“ 604 800 Eur vertės įmonės turtÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Lelevelio g. 4, Vilnius).

Administratorė taip pat nurodo, kad 2018 m. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (palyginus su 2017 m. balanso duomenimis) sumažėjo 283 195 Eur suma, taigi ši UAB „PI Vilnius“ 283 195 Eur vertės turto dalis buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais.

37. Taigi, administratorė nurodo dvi atsakovės turto sumažėjimo per 2018 metus priežastis – investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ nuraÅ¡ymÄ ir atsiskaitymÄ su kreditoriais. NuraÅ¡ytų investicijų vertės administratorė nenurodo, kartu teigia, kad su kreditoriais atsiskaityta 283 195 Eur vertės turtu. Administratorei nebuvo perduoti visi atsakovės turtinę padėtį, sudarytus sandorius, lėšų mokėjimus, pajamas ir iÅ¡laidas kasoje ir pan. atskleidžiantys dokumentai. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti nustatyta, kokios vertės investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ buvo nuraÅ¡ytos. Buvusi atsakovės vadovė R. T. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl to, kad apeliantė pasisavino didelę dalį atsakovės dokumentų, kas lėmė R. T. negalėjimÄ Å¡ių dokumentų pateikti tiek administratorei, tiek bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

38. Apeliacinės instancijos teismas, aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste pažymi, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), tuo tarpu remiantis contra spoliatorem taisykle, Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, atlikus veiksmus, dėl ko įrodymų pateikimas į bylÄ tapo neįmanomas, reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateikti įrodymai bÅ«tų patvirtinę. Kadangi R. T., kaip buvusi atsakovė vadovė turėjo pareigÄ pateikti administratorei ir bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui atsakovės pirminius buhalterinius dokumentus, tačiau to nepadarė ir neįrodė, kad to nepadarė ne dėl savo kaltės, apeliacinės instancijos teismas taiko contra spoliatorem taisyklę ir sprendžia, kad atsakovės turto sumažėjimas 303 434 Eur suma per 2018 metus buvo nulemtas investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ nuraÅ¡ymo.

Kadangi investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ tapo bevertėmis dėl to, kad antstolis perdavė iÅ¡ieÅ¡kotojui KU „Mano unija“ 604 800 Eur vertės atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ , laikytina, kad Å¡ios investicijos prarado vertę minėto nekilnojamojo turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui momentu, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios investicijos kaip neturinčios vertės kaip ir perduotas nekilnojamasis turtas turėjo bÅ«ti nebeįtrauktos į atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. sudarytÄ balansÄ .

Tokiu atveju jau 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansinis turtas bÅ«tų sudaręs 317 435 Eur, per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir kitiems trumpalaikiams įsipareigojimams esant 400 102 Eur. Be to, kaip minėta, 172 317 Eur vertės atsakovės turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį laikoma, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

Be to, pripažįstama, kad skolų susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realiÄ vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).

Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės mokumo, įvertina, kad daugiau kaip 50 procentų 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomo atsakovės turto vertės sudarė debitoriai įsiskolinimai, duomenys apie kurių sudėtį ir debitorių galimybes atsiskaityti teismui nėra pateikti. Dėl to, turto, kuriuo atsakovė disponavo 2017 m. gruodžio 31 d., vertė (317 435 Eur – 172 317 Eur = 145 118 Eur), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2017 m. lapkričio mėnesį prarado savo valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris generavo atsakovės pajamas, o apie kitokias atsakovės pajamas iÅ¡ kitų Å¡altinių po 2017 m. gruodžio teismui nėra pateikta jokių įrodymų, dėl priežasčių, priklausančių nuo įmonės vadovės veiksmų – buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo, neturint galimybės nustatyti, kokiÄ dalį iÅ¡ 400 102 Eur visų atsakovės įsipareigojimų sudarė pradelsti įsipareigojimai, spręstina, kad yra pagrindas konstatuoti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo nemoki.

39. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tyčinio bankroto pagrindas – įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Nustačius, kad per 2018 m. atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 283 195 Eur, yra pagrindas spręsti, kad tokia atsakovės turėtų piniginių lėšų ar jų ekvivalentų suma atsakovė atsiskaitė su savo kreditoriais.

Å i aplinkybė savaime paneigia atskirojo skundo argumentus, kad R. T. pažeidė savo fiduciarines pareigas atsakovei. Nors atsakovė 2017 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, tačiau 283 195 Eur vertės atsakovės turto panaudojimas atsiskaitymui su jos kreditoriais, negali bÅ«ti laikomas esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Nagrinėjamu atveju nenustačius įmonės vadovės veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama įmonę privesti prie bankroto, nėra pagrindo vertinti, ar Å¡ie veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įmonės nemokumu ir (ar) nemokios įmonės esminiu finansinės bÅ«klės pablogėjimu, ir atmetamas reikalavimas pripažinti tyčinio bankroto požymius pagal IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

40. Apeliantės teigimu, atsakovės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažintas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – buvo sudarytas ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei sandoris, privedęs jÄ prie bankroto. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. susitarimo sudarymo metu UAB „Antarija“, už kurios prievolių įvykdymÄ laidavo atsakovė, buvo praleidusi savo prievolių vykdymo kreditoriui terminus, nevykdė mokėjimų, neturėjo finansinių galimybių įvykdyti kredito davėjo reikalavimÄ , t. y. sumokėti 40 274,73 Eur ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15d.

42. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iÅ¡keldamas UAB „Antarija“ bankroto bylÄ , nustatė Å¡ias aplinkybes: Juridinių asmenų registre UAB „Antarija“ įregistruota 2014 m.; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonės nekilnojamasis turtas yra žemės sklypas, esantis adresu Sodų g. 2C, Akmenos k., Trakų sen., Trakų r. sav. bei pastatas – gyvenamasis namas, kuris įkeistas hipoteka KU „Sostinės kreditas“ naudai; iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ Å¡io turto;

įmonė transporto priemonių neturi; antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų; įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus yra teikusi tik 2014 m. ir 2015 m.; iÅ¡ 2015 m. finansinės atskaitomybės matyti, kad įmonė turto iÅ¡ viso turėjo 619 351 Eur, iÅ¡ kurio didžiÄ jÄ dalį sudaro ilgalaikis materialusis turtas (532 176 Eur), tačiau yra iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas iÅ¡ieÅ¡koti 580 677,51 Eur skolÄ iÅ¡ Å¡io turto; įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 612 950 Eur; naujesnių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie įmonės finansinę bÅ«klę, įmonė nėra pateikusi, taip pat neteikė ir atsiliepimo, kuriuo neigtų pateiktus duomenis.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau pateikti duomenys pagrindžia, kad UAB „Antarija“ jau 2015 m. buvo itin sudėtingos finansinės padėties, kadangi jos turtas sudarė 619 351 Eur, o įsipareigojimai siekė net 612 950 Eur. Paminėtina, kad 2014 m. šios įmonės finansinė padėtis taip pat buvo bloga, kadangi jos turtas sudarė 2 117 793 Eur, o įsipareigojimai siekė 2 096 996 Eur. Įmonė buvo įsteigta 2014 m., kas reiškia, kad nuo pat įmonės įsteigimo, jos finansinė padėtis buvo nebuvo gera.

Nėra duomenų, kad po 2015 m. UAB „Antarija“ finansinė padėtis bÅ«tų pagerėjusi. Kadangi UAB „Antarija“ bankroto byla iÅ¡kelta, vertinant didžiÄ ja dalimi 2015 m. jos finansinės atskaitomybės duomenis, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad, nagrinėjamos bylos kontekste, jau 2015 m. UAB „Antarija“ buvo nemoki ir tokios bÅ«klės iÅ¡liko iki atsakovei sudarant 2017 m. rugpjūčio 15 d. laidavimo sutartį.

44. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. neatlygintinės laidavimo sutarties sudarymas, laiduojant už savo prievolių nevykdančiÄ , pagal paskutinius teiktus finansinės atskaitomybės duomenis nemokiÄ UAB „Antarija“, kurios turtÄ iÅ¡ esmės sudarė įkeistas nekilnojamasis turtas ir iÅ¡ kurios buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pateikus vykdomÄ jį dokumentÄ , nebuvo pagrįstas įprasta verslo rizika, bet akivaizdžiai ir neabejotinai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, bÅ«tinai turėjęs sukelti atsakovės vienintelio turto objekto ir pajamų Å¡altinio praradimÄ , kreditoriui neiÅ¡vengiamai nukreipsiant reikalavimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ , kuriuo atsakovė užtikrino UAN „Antarija“ prievolių vykdymÄ .

Niekas negali protingai tikėtis, kad finansinių ataskaitų neteikianti ir jokių veiklos požymių nerodanti, neturinti reikÅ¡mingos vertės ir laisvo nuo apsunkinimų turto, iÅ¡ kurio vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas sumai, apytiksliai atitinkančiai viso jos turimo turto vertei, savo prievolių kreditoriams nevykdanti ir todėl iÅ¡ esmės nemoki įmonė, galėtų per vieno mėnesio terminÄ Ä¯vykdyti 40 274,73 Eur, o per kiek ilgesnį laikotarpį – maždaug pusės milijono eurų dydžio pinigines prievoles. 2017 m. lapkričio mėnesį iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ BUAB „PI Vilnius“ 530 775,24 Eur, taip atsakovei pagal laidavimo sutartį įvykdžius skolininkės UAB „Antarija“ prievolę, BUAB „PI Vilnius“ neteko ne tik turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui, bet ir investicijų į šį turtÄ , o taip pat – pajamų iÅ¡ savo veiklos nuomojant šį turtÄ , kas tiesiogiai nulėmė, kad atsakovė praėjus keturiems mėnesiams po laidavimo sandorio sudarymo buvo nemoki.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė gavo reikÅ¡mingas pajamas iÅ¡ kokios nors kitos veiklos, neskaitant nekilnojamojo turto, perleisto vykdant laidavimo sutartį, nuomos. Taip pat byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie kokiÄ nors realiÄ ar pagrįstai tikėtinÄ 2017 m. rugpjūčio 15 d. laidavimo sandorio naudÄ atsakovei. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp ekonomiÅ¡kai nenaudingo 2017 m. rugpjūčio 15 d. laidavimo sandorio sudarymo ir atsakovės nemokumo, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

45. Apeliantės vertinimu, atsakovės bankrotas yra tyčinis ir pagal IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , t. y. paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai, dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

Nors nagrinėjamu atveju dalies buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas nulėmė atsakovės nemokumo priežasčių nustatymo apsukinimÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo atsakovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu ir pagal IBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

46. Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas turi bÅ«ti tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – atsakovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Panaikinus skundžiamÄ nutartį, yra pagrindas perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir suinteresuotų asmenų ir atsakovės praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti. Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Atsakovės BUAB „PI Vilnius“, juridinio asmens kodas 302464828, bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teisėjas Vytautas Zelianka