2015-12-16 Nr. AB-24739-3-63-3-01706-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2629-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01706-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. J. (toliau – ir atsakovas) 485,43 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 100 Lt skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Teismui pridedami mokėjimo pranešimai, kuriuose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis. Pagal Nuostatų 31–39 punktus, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje dėl atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų paaiškino, kad pagal Nuostatų 22 punktą, fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam fiziniam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje – 45,39 Lt (13,15 Eur), tačiau atsakovas jokių duomenų apie tai, jog jis nekilnojamojo turto objekte gyvena vienas, Nuostatų nustatyta tvarka nepateikė. Atsakovas atsiliepime teigia, kad sutiktų per vienerius metus sukaupti ir priduoti pareiškėjui du konteinerius, tačiau Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta, kad konteinerių tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse (t. y. 26 kartus per metus).

Pažymėjo, kad Nuostatų 24 punktas yra taikomas Šilalės miesto individualių namų atliekų turėtojams, kurie kompostuoja atliekas, o atsakovas gyvena Laukuvos miestelyje, todėl jam 20 procentų nuolaida nėra taikoma.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo esantis neįgalus ir gyvenantis vienas bei rūšiuojantis atliekas asmuo. Teigė, kad visiškai nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, net neturi tam tikslui priskirto konteinerio (išskyrus geltonąjį konteinerį), todėl neturėtų mokėti už tariamai suteiktas paslaugas. Nurodė, kad buvo nuvykęs pas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pavaldume esančius specialistus Šilalės mieste, tačiau niekas nenorėjo kalbėtis apie siūlymą mokėti rinkliavos mokestį tik už realiai deklaruotus komunalinių atliekų kiekius, netgi atsisakė priimti atsakovo pateikto prašymo-sutarties projekto su Individualių namų vietinės rinkliavos kompostavimo ir Komunalinių atliekų deklaracijomis už 2014 metus. Pažymėjo nesutinkantis mokėti rinkliavos mokesčio, kuris jam skaičiuojamas per didelis, tačiau neatsisako mokėti už paslaugas, kurios būtų apskaičiuojamos už komunalinių atliekų surinkimą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašo 22 punkte yra nurodyta, kad fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam fiziniam asmeniui nustatomas 45,39 Lt metams. Tuo pačiu sprendimu patvirtintų Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Šilalės miesto vietinės rinkliavos mokėtojai, pateikę Kompostavimo deklaraciją (forma 3), moka 20 procentų mažesnę vietinę rinkliavą. Remdamasis paminėtais teisės aktais teigė, kad jam per metus reikėtų sumokėti 45,39 Lt rinkliavos mokesčio ir, jeigu pareiškėjas taikytų 20 procentų nuolaidą (9,07 Lt), tuomet metinė rinkliava būtų 36,32 Lt, o ne 176,52 Lt, kaip pareiškėjas nurodė prie prašymo pridėtuose mokėjimo pranešimuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nes nepriėmė prašymo-sutarties ir pateiktų deklaracijų, nieko iš esmės nepaaiškino ir paskaičiavo pačius didžiausius rinkliavos mokesčius. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 36,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo netenkino. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintu Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1-261 patvirtintomis Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Nuostatų 4, 20 punktais, Nuostatų 1 priedu.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 95/48646) patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise nuo 2006 m. gegužės 9 d. priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 86,12 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 485,43 Lt (arba 140,59 Eur). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 1.2 punktu, t. y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Atsakovui už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 132,39 Lt (38,34 Eur) dydžio vietinė rinkliava; už 2013 metus – 176,52 Lt (51,12 Eur) dydžio vietinė rinkliava bei tokio pat dydžio (t. y. 176,52 Lt arba 51,12 Eur) vietinė rinkliava už 2014 metus. Taigi nurodyta vietinės rinkliavos suma apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, kuriame numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos Nuostatų 1 priede nurodytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto.

Teismas nurodė, kad atsakovo atsiliepimo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2014 m. kovo 6 d. kreipėsi į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą, prašydamas atsiskaitymą vykdyti pagal faktinį komunalinių atliekų priėmimo kiekį. Kartu atsakovas pateikė Individualių namų vietinės rinkliavos mokėtojo kompostavimo deklaraciją (forma 3) ir Komunalinių atliekų deklaraciją (forma 1) už 2014 metus, tačiau į šį atsakovo prašymą pareiškėjas jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui žodžiu buvo nurodyta, jog pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas nustato Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų turėtojo deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, Komunalinių atliekų deklaracija (toliau – ir Atliekų deklaracija) – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja komunalinių atliekų kiekį (forma 1). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, Individualių namų vietinės rinkliavos mokėtojo kompostavimo deklaracija (toliau – Kompostavimo deklaracija) – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja bioskaidžių ir žaliųjų atliekų kompostavimą iki jų aprūpinimo kompostavimo dėžėmis centralizuota tvarka (forma 3). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta teisė deklaruoti asmenų skaičių gyvenamajame būste ir pasirinkti mokėjimą pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste, pateikiant Asmens deklaraciją (forma 2). Tvarkos aprašo 17 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai vietinę rinkliavą pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste moka pateikę Asmens deklaraciją (forma 2) <...> arba savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (seniūnijų) pateiktą ir su gyventoju suderintą prašymą apie pasirinktą mokėjimą.

Atsakovas pareiškėjui pateikė Kompostavimo ir Atliekų deklaracijas. Atliekų deklaracijoje pareiškėjas nurodė šį deklaruojamų atliekų kiekį: 1 konteineris 0,24 m3, konteinerio tuštinimo dažnumas per metus – 2 kartai. Taisyklių 9.24 punktas nurodo, jog komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami tokiu periodiškumu, kad konteineriai nebūtų perpildyti atliekomis ir nepažeistų aplinkosaugos, sanitarinių bei higienos reikalavimų, o 9.25.1.5 punkte nustatyta, koks turi būti išvežamų atliekų periodiškumas, o būtent, Šilalės rajono savivaldybės vietose – vieną kartą per dvi savaites (t. y. 26 kartus per metus). Tvarkos aprašo 16 punktas numato, kad konteinerių tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Šilalės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Atsakovas pageidavo sukaupti ir priduoti per metus tik du konteinerius, tačiau tai prieštarauja Taisyklėms ir Tvarkos aprašui.

Atsakovas teigia, kad jam, kaip vienam gyvenančiam asmeniui, rinkliavos dydis turėjo būti skaičiuojamas pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą dydį, t. y. 45,39 Lt (arba 13,15 Eur) metams.

Nuostatų 22 punktas reglamentuoja, kad fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam asmeniui nustatomas: 22.1. Šilalės mieste – 60,64 Lt metams; 22.2. likusioje Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje – 45,39 Lt (arba 13,15 Eur) metams. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka nepateikė jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto objekte gyvena vienas. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovui būtų išaiškinęs pareigą pateikti Nuostatų 22 punkte numatytus šią faktinę aplinkybę patvirtinančius įrodymus bei nurodęs, jog pareiškėjo pateiktas prašymas-sutartis ir deklaracijos nepakankami tam, kad vietinė rinkliava būtų skaičiuojama pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Teismas, remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė, jog pagrįstas atsakovo argumentas vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą tarifą, t. y. 45,29 Lt (arba 13,15 Eur) metams. Atsakovo argumentas taikyti jam dar ir Nuostatų 24 punkte numatytą 20 procentų nuolaidą pripažįstamas nepagrįstu, nes tokia nuolaida yra taikoma Šilalės miesto individualių namų atliekų turėtojams, kurie kompostuoja atliekas. Atsakovas gyvena ne Šilalės mieste, o Laukuvos miestelyje, todėl 20 procentų nuolaida jam nėra taikoma. Mokėtiną vietinę rinkliavą atsakovui apskaičiuojant pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą dydį ir tvarką, t. y. 13,15 Eur metams, susidaro 36,16 Eur (9,86 Eur už 2012 metus bei po 13,15 Eur už 2013–1014 metus) nesumokėta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl šio dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimas iš atsakovo pareiškėjui priteistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 36,16 Eur įsiskolinimo suma.

Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 100 Lt skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidas. Teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti 100 Lt sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2014 m. gruodžio 2 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1027 bei 2014 m. gruodžio 16 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 6757. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė Jurga Šakienė, atstovaujanti pareiškėją pagal teisinių paslaugų sutartį. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas.

Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą.

Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas. Nors pareiškėjo prašoma priteisti 100 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga (vien per 2013 metus teisme išnagrinėta virš tūkstančio tokio pobūdžio bylų), nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą (analogiškose pareiškėjo bylose pareiškėją atstovauja ta pati advokatė), pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant 7 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 140,59 eurų (485,43 Lt) dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pareiškėjo patirtas 28,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas vietinę rinkliavą privalo mokėti, tačiau nepagrįstai atsakovo mokėtinos rinkliavos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Nuostatų 22.2 punktu ir priteisė tik 36,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta teisė deklaruoti asmenų skaičių gyvenamajame būste ir pasirinkti mokėjimą pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste, pateikiant Asmens deklaraciją.

Aprašo 17 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai vietinę rinkliavą pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste moka pateikę Asmens deklaraciją <...> arba savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (seniūnijų) pateiktą ir su gyventoju suderintą prašymą apie pasirinktą mokėjimą. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas, norėdamas mokėti vietinę rinkliavą pagal gyventojų skaičių, jokių deklaracijų apie tai, jog jis nekilnojamojo turto objekte adresu: (duomenys neskelbtini), už kurį ir skaičiuojama vietinė rinkliava, gyvena vienas, Nuostatų bei Apraše nustatyta tvarka per 3 metus pareiškėjui nepateikė (atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nuo 2012 m. gavo visus pareiškėjo siųstus mokėjimo pranešimus), nepateikė ir po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl rinkliavos priteisimo, tokių duomenų nepateikė ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apie mokėjimą pagal gyventojų skaičių nekilnojamojo turto objekte atsakovas nurodė tik atsiliepime. 2014 m. kovo 6 d. atsakovas pareiškėjui pateikė tik Individualių namų vietinės rinkliavos mokėtojo kompostavimo deklaraciją bei Komunalinių atliekų deklaraciją už 2014 m., Apraše nurodyta Asmens deklaracija pateikta nebuvo. Pareiškėjas atsakovo pateiktų minėtų dviejų deklaracijų nepriėmė, nurodydamas, kad jos neatitinka Nuostatuose nustatytų reikalavimų, atsakovui buvo žodžiu paaiškinta, kokia tvarka ir kokias deklaracijas reikia pateikti, norint mokėti pagal gyventojų skaičių ar atliekų kiekį.

Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo pageidavimas mokėti pagal atliekų kiekį (pagal teiktą Komunalinių atliekų deklaraciją), t. y. sukaupti ir priduoti per metus tik du konteinerius, prieštarauja Taisyklėms ir Tvarkos aprašui. Taip pat atsakovo argumentas taikyti jam dar ir Nuostatų 24 punkte numatytą 20 procentų nuolaidą pagrįstai pripažintas nepagrįstu, nes tokia nuolaida yra taikoma Šilalės miesto individualių namų atliekų turėtojams, kurie kompostuoja atliekas. Atsakovas gyvena ne (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) miestelyje, todėl 20 procentų nuolaida jam nėra taikoma.

Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovui būtų išaiškinęs pareigą pateikti Nuostatų 22 punkte numatytus šią faktinę aplinkybę patvirtinančius įrodymus bei nurodęs, kad pareiškėjo pateiktas prašymas-sutartis ir deklaracijos nepakankami tam, jog vietinė rinkliava būtų skaičiuojama pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, ir tokie pareiškėjo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis galiojančių teisės aktų.

Be to, teisėje galioja principas, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (LR Konstitucijos 7 str.). Kadangi atsakovas Asmens deklaracijos nepateikė, o teiktos deklaracijos pagrįstai buvo nepriimtos, atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, kuriame numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nurodytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Iš atsakovo priteista pinigų suma yra teisinga, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principus. Pareiškėjas klaidina teismą, nes konstatuoja prieštaringus faktus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad atsakovas Asmens deklaracijos nepateikė, tačiau pripažįsta tas aplinkybes, jog deklaracijos pagrįstai buvo nepriimtos. Teismas motyvuotai pasisakė, kad atsakovo argumentai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į pareiškėją prašydamas atsiskaitymą vykdyti pagal faktinį komunalinių atliekų priėmimo kiekį, tačiau pareiškėjas jokio atsakymo jam nepateikė. Tai yra tiesa ir pareiškėjo teiginys, jog teisėje galioja principas, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, neturi nieko bendro su pirmosios instancijos išnagrinėta administracine byla. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde kelia neaiškius reikalavimus, kurie prieštarauja atitinkamoms teisės normoms, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kuomet yra prašoma pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti), reikalauja iš atsakovo priteisti atitinkamas pinigines sumas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nuosekliai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, juos objektyviai ir teisingai įvertino, nepažeisdamas materialinės ar procesinės teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo R. J. pareigos mokėti Šilalės rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 36,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo netenkino. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovo mokėtinos rinkliavos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Nuostatų 22.2 punktu (Fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam fiziniam asmeniui nustatomas: likusioje Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje – 45,39 Lt/metams). Pareiškėjo teigimu, kadangi atsakovas Asmens deklaracijos nepateikė, atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, kuriame numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nurodytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto.

Ir priešingai – atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Taigi šios bylos pagal apeliacinį skundą dalykas yra tai, ar atsakovui pagrįstai ginčo vietinės rinkliavos dydis galėjo būti apskaičiuotas pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės ar kita teise valdo nekilnojamąjį turtą. Atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jis atitiko rinkliavos mokėtojo statusą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 22 punkte vietinės rinkliavos mokėtojui numatyta galimybė pasirinkti mokėjimą pagal deklaruotų asmenų skaičių gyvenamajame būste, t. y. taikyti kitą metinę vietinę rinkliavą. Nuostatų 23 punkte numatyta, kad fiziniai asmenys, rinkliavą mokantys pagal šių Nuostatų 22 punktą, vadovaujasi Šilalės rajono savivaldybės tarybos patvirtintu Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Taigi Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas nustato Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų turėtojo deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, Asmens deklaracija – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja asmenų skaičių gyvenamajame būste ir pasirenka mokėjimą pagal deklaruotų asmenų skaičių gyvenamajame būste (forma 2). Tvarkos aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai vadovaudamiesi Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 22 punktu ir pateikę UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui Asmens deklaraciją (forma 2), seniūnijos išduotą dokumentą „Pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiui)“, arba Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (seniūnijų) pateiktą ir su gyventoju suderintą prašymą apie pasirinktą mokėjimą, vietinę rinkliavą moka pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste. Tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras patikrina, ar pateikta Asmens deklaracija ir kiti pateikti dokumentai atitinka šios Tvarkos aprašą.

Taigi, vadovaujantis Nuostatų ir Tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovas, norėdamas mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotų asmenų skaičių gyvenamajame būste, visų pirma, turėjo pateikti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui Asmens deklaraciją, kurioje išreikštų prašymą už jam priklausantį gyvenamąjį būstą vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą skaičiuoti pagal gyventojų skaičių, deklaruoti, kiek nurodytose patalpose įregistruota asmenų ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, atsakovas nepateikė Asmens deklaracijos pareiškėjui, nepateikė šio dokumento ir po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl rinkliavos priteisimo, tokių duomenų nepateikė ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Mokėti vietinę rinkliavą pagal gyventojų skaičių nekilnojamojo turto objekte atsakovas nurodė tik atsiliepime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vietinės rinkliavos mokėjimas pagal deklaruotų asmenų skaičių yra išimtis iš bendrosios taisyklės, teisinė galimybė, nukrypstanti nuo bendro principo, jog vietinę rinkliavą asmenys moka pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra ta administracinio santykio šalis, kuri prašo taikyti jos atžvilgiu teisės aktuose įtvirtintą galimybę mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotų asmenų skaičių gyvenamajame būste. Todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti kitokią metinę vietinę rinkliavą, tenka pareiga įrodyti savo prašymo mokėjimą pagal deklaruotų asmenų skaičių. Šiuo atveju atsakovas, kaip minėta, nepateikė pareiškėjui Asmens deklaracijos, kurioje išreikštų prašymą už jam priklausantį gyvenamąjį būstą vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą skaičiuoti pagal gyventojų skaičių, ir tai patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietinę rinkliavą atsakovui apskaičiavo pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui tinkamai neišreiškus valios mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotų asmenų skaičių gyvenamajame būste, pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras pagrįstai ginčo vietinės rinkliavos dydį apskaičiavo pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles, t. y. pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto (Nuostatų 20 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 485,43 Lt (140,59 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo naudai priteista iš atsakovo 7 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, yra pagrįsta, šiuo konkrečiu atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, todėl paliktina nepakeista.

Dėl išdėstytų aplinkybių Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo R. J. 140,59 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt ir penkiasdešimt devynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo R. J. 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius