2018-11-27 Nr. AB-21725-3-65-3-00283-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-794-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00283-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. K. 2018 m. rugsėjo 20 d.su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnybos) 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr.21SD-1554-(14.21.104.), kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skundą Nr. 21GS-11 ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymą Nr. 21GS-12 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

panaikinti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.), kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skundą Nr. 21GS-12 ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymą Nr. 21GS-14 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai akto ir bylos tikrinimo taisyklių pažeidimų;

panaikinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM-60072 (toliau – ir Tikrinimo aktas);

pripažinti neteisėtais NŽT Biržų skyriaus vadovo veiksmus suderinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. parengtą planą.

II. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimus panaikinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM-60072 ir pripažinti neteisėtais NŽT Biržų skyriaus vadovo veiksmus suderinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. parengtą planą.

Teismas vertino, kad pareiškėjas ginčija kaimyninio žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo veiksmus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 65 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9, 10 punktą, atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas, kurį surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, o suderina teritorinio padalinio vadovas ar jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas. Taisyklių 25 punktas numato, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai <...> gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas šia nurodyta tvarka yra pasinaudojęs, nagrinėjamojoje byloje skundžia atsakovo dėl pareiškėjo skundo priimtus aktus. Todėl skundo reikalavimas panaikinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM-60072 negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, toks skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakytinas priimti.

Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti neteisėtais Tarnybos Biržų skyriaus vadovo veiksmus suderinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. parengtą planą taip pat pripažino nenagrinėtinu ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, vertino, kad juo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo iš esmės, ir kad jo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (rėmėsi 2007 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11 ir kt.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM-60072 ir pripažinti neteisėtais NŽT Biržų skyriaus vadovo veiksmus suderinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. parengtą planą, ir išspręsti klausimą iš esmės, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu teismas neįvertino tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusio ginčo pobūdžio, neatsižvelgė į įsiteisėjusius sprendimus kitose administracinėse bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, netinkamai kvalifikavo skundžiamą aktą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas aktas jokių teisinių padarinių nesukelia.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-98-279/2018 konstatuota, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skundas ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymas, kuriuose buvo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, įvardintos Taisyklių nuostatos, kurias atsakovas pažeidė, išdėstytas prašymas panaikinti Tikrinimo aktą ir nederinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytas sąlygas.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3436-283/2018 konstatuota, kad pareiškėjas, 2017 m. liepos 20 d. skundu ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymas inicijuodamas ginčą siekė užkirsti kelią gretimo žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimui administraciniu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes.

Pareiškėjo manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis prieštarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytiems faktams, kurie neturi būti įrodinėjami iš naujo. Atsisakydamas priimti reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai akto Nr. KAM-60072 panaikinimo ir NŽT Biržų skyriaus vadovo veiksmų suderinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. parengtą planą pripažinimo neteisėtais, teismas atsisakė patikrinti šių aktų ir veiksmų teisėtumą, kas ir sudaro ginčo esmę. Panaikinus ginčijamus atsakovo sprendimus teismas negali įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio administracinių sprendimų, todėl pareiškėjo teisės lieka neapgintos. Pareiškėjo skunde nurodyti atsakovo sprendimai ir ginčijamas aktas yra tiesiogiai susiję, pareiškėjo teisių pažeidimas kyla iš Tikrinimo akto, gi teismas šį administracinį aktą vertino atsietai nuo konkrečios ginčo situacijos kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo bei kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo teisinio reglamentavimo, bei neatsižvelgė į galiojančius teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos pagal atskirąjį skundą bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2017 m. liepos 20 d. tikrinimo kameraliai aktą Nr. KAM-60072 ir pripažinti neteisėtais NŽT Biržų skyriaus vadovo veiksmus suderinant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 27 d. parengtą planą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas, teigdamas, kad Tikrinimo aktas ir gretimo žemės sklypo plano suderinimas turi reikšmę jo teisėms, atskirajame skunde nurodo, kad jo 2017 m. liepos 20 d. skunde ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildyme atsakovui buvo nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, įvardintos Taisyklių nuostatos, kurias atsakovas pažeidė; inicijuodamas ginčą jis siekė užkirsti kelią gretimo žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimui administraciniu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes. Taigi pareiškėjas pripažįsta, kad tik administraciniu aktu patvirtinus gretimo žemės sklypo kadastro duomenis, jam kils realios materialinės teisinės pasekmės.

Pareiškėjo galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus, kol nėra priimtas administracinis aktas, yra numatytos teisės aktais suteikiant teisę skųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus administracinio akto priėmimo procedūros metu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo red., galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 65 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-500 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 9, 10 punktą, atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas, kurį surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, o suderina teritorinio padalinio vadovas ar jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas. Taisyklių 25 punktas numato, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai <...> gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 26.1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šia nurodyta tvarka yra pasinaudojęs, ir nagrinėjamojoje byloje skundžia atsakovo dėl pareiškėjo skundo priimtus aktus – Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21SD-1554-(14.21.104.), ir Tarnybos 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 21SD-1740-(14.21.104.), kurie buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skundą Nr. 21GS-11 ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymą Nr. 21GS-12 dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, nagrinėdamas Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą turės vertinti, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, kuriais jis kvestionuoja Tikrinimo aktą ir gretimo žemės sklypo suderinimo metu, t. y. ar ginčijamuose administraciniuose sprendimuose yra pasisakyta dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, tarp jų dėl nurodytų faktinių aplinkybių, Taisyklių nuostatų galimų pažeidimų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą bus įvertintas Tarnybos atsisakymo patenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Tikrinimo akto panaikinimo ir gretimo žemės sklypo suderinimo teisėtumas ir pagrįstumas, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjo teisę į jo teisių ir teisėtų interesų gynimą teisme.

Ta aplinkybė, kad ankstesniais teismų sprendimais (Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-98-279/2018, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3436-283/2018) buvo konstatuota, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. skundas ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildymas buvo išnagrinėti netinkamai, savaime nereiškia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Tikrinimo akto panaikinimo ir žemės sklypo plano suderinimo veiksmų pripažinimo neteisėtais turi būti priimti nagrinėti teisme. Pareiškėjo teisių gynyba nagrinėjamu atveju užtikrinama dėl jo pareikštų ir teismo priimtų nagrinėti reikalavimų priimant vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai jį tenkinti nesudaro pagrindo, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė