2019-07-17 Nr. AB-14435-3-61-3-02634-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-487-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02634-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Natalex“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Y. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I- „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei Y. T.“; 2) įpareigoti atsakovą išduoti Y. T. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Migracijos departamento 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I- ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtu sprendimu proporcingai patenkintų reikalavimų daliai taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 16,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, teismas vertino, kad pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas 50 proc.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40–41 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2, 8.16, 8.19 ir 9 punktais.

Spręsdamas pateikto prašymo pagrįstumo klausimą teismas pareiškėjos pateiktus įrodymus, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2018/31, iš kurios matyti, kad pareiškėjai advokatas A. N. išrašė 800 Eur sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas bei 2019 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 854880, patvirtinančiu minėtam advokatui sumokėtą 800 Eur sumą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vertinant prašymo priteisti 600 Eur už skundo parengimą pagrįstumą nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 895,20 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą galėjo būti priteista 2 238 Eur (895,2 Eur x 2,5). Teismas vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomos priteisti 160 Eur sumos už prašymo į bylą įtraukti trečiąjį suinteresuotąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Natalex“ parengimą pagrįstumą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 895,20 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už minėtą prašymą galėjo būti priteista 358,08 Eur (895,2 Eur x 0,4). Teismas vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti 160 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio.

Vertindamas prašymą priteisti 40 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje, teismas pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 koeficientas. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Teismas iš bylos medžiagos nustatęs, kad teismo posėdis administracinėje byloje Nr. eI-490-189/2019, įvykęs 2018 m. gruodžio 10 d., truko 35 min., ir atsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju aktualų 2018 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris sudarė 926,7 Eur, vertino, jog pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už atstovavimą teismo posėdyje galėjo būti priteista 92,67 Eur (926,7 Eur x 0,1). Teismas pripažino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, sprendė, kad pareiškėjai priteistina 400 Eur ((600 Eur + 160 Eur + 40 Eur) x 0,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

III. Atsakovas Migracijos departamentas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitą už teisinęs paslaugas Nr. 2018/31, kurioje nurodyta, jog pareiškėja turi sumokėti 800 Eur advokatui A. N. už teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 2018/0731. Su minėtu pareiškėjos prašymu taip pat buvo pateiktas 2019 m. sausio 17 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 854880, iš kurio nėra aišku, už kokias paslaugas (reikalingas žodis nepabrauktas) asmuo, kuris nėra pareiškėja (kvite taip pat nepažymėta, kad pinigai sumokėti pareiškėjos vardu) minėtam advokatui sumokėjo 800 Eur. Atsakovas akcentuoja, kad pinigų priėmimo kvitas (griežtos atskaitomybės dokumentas) taip pat neturi nurodyto teisinių paslaugų sutarties numerio, nors tam kvito formoje, patvirtintoje 2005 m. gegužės 26 d. Advokatų tarybos sprendimu, yra numatyta atskira grafa. Vertindamas kartu su pareiškėjos prašymu teismui pateiktus dokumentus, atsakovas mano, kad minėti dokumentai neįrodo pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pareiškėjai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumas bei pagrįstumas.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąją skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad pareiškėjos kartu su prašymu pateikti įrodymai, detalizuojantys bylinėjimosi išlaidų dydį, neįrodo patirtų išlaidų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi priteisė pareiškėjai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, kad pareiškėja realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad 2019 m. sausio 17 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 854880 nepabrauktas žodis, už kokias paslaugas sumokėta 800 Eur suma, kai yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir ataskaita, kurioje detalizuotos suteiktos paslaugos, nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo nagrinėjau atveju nėra aišku, už kokias teisines paslaugas pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas. Pažymėtina ir tai, kad nors 2019 m. sausio 17 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 854880 kaip mokėtojas pasirašė ne pareiškėja, o A. K., teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad atliktas mokėjimas buvo būtent už šioje nagrinėjamoje byloje patirtas išlaidas, kadangi A. K. yra UAB „Natalex“ direktorius, kurioje pareiškėja ketino įsidarbinti (II t., b. l. 62).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą (į proporcingai patenkintų skundo reikalavimų dalį, į pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kompleksiškumą, į prašymo turinį, į Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus užmokesčio dydžius) ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.16, 8.19 ir 9 punktų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrįstai sumažino pareiškėjos prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė