2013-04-09 Nr. AB-2080-3-62-3-01138-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. ir T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-04-09 Nr. AB-2080-3-62-3-01138-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjai I. P. ir T. P., atstovaujami advokato P. Č., pateikė teismui naują skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS444-387/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01138-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1, 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. ir T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų I. P. ir T. P. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujamų advokato P. Č., skundas, kuriuo pareiškėjai prašė teismą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) pašalinti padarytą pažeidimą: panaikinti Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pakeitimus, kuriais buvo neteisėtai įbraižytas kelias (b. l. 15-22). Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi (b. l. 83-84) atsisakė skundą priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjų, atstovaujamų advokato P. Č., atskirąjį skundą 2013 m. sausio 23 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 93-97).
Kadangi pareiškėjų skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė terminą iki 2013 m. vasario 25 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo pasiūlyta pareiškėjams tikslinti reikalavimą, t. y. prašyti teismą panaikinti konkretų aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą. Išaiškinta, kad prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, prie skundo pridėtini įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą ir gautus iš atsakovo atsakymus. Pažymėta, kad reikalavime du kartus prašoma įpareigoti atsakovą panaikinti Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimus, tuo tarpu prie skundo pridedamas vienas dokumentas „Ištrauka iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto“ (b. l. 27). Siūlyta patikslinti, kiek tokių pakeitimų buvo ir kokius konkrečius Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto ar žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pakeitimus prašoma panaikinti, kokiais konkrečiais aktais prašomi panaikinti pakeitimai yra patvirtinti. Išaiškinti skundo administraciniam teismui padavimo terminai ir teisė prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, jei terminas yra praleistas.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjai I. P. ir T. P., atstovaujami advokato P. Č., pateikė teismui naują skundą.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjai nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, tačiau prie skundo neprideda įrodymų patvirtinančių, jog dėl prašomų veiksmų neatlikimo tarp jų ir atsakovo yra kilęs ginčas, t. y. nepateikė įrodymų, kad jie dėl prašomų atlikti veiksmų kreipėsi į atsakovą ir gavo jų netenkinantį atsakymą arba atsakovas vilkina priimti sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje šie skundo trūkumai buvo nurodyti, tačiau nepašalinti. Taip pat nepatikslintas reikalavimas, kuriuo prašoma du kartus atsakovą įpareigoti panaikinti Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimus.
Nors pareiškėjai teismui konkrečių aktų (veiksmų) neskundžia ir skunde nurodo, kad ginčo kelias buvo įbraižytas nepriėmus reikiamų sprendimų (įsakymų, potvarkių), tačiau iš teismui Kauno apylinkės teismo pateiktos civilinės bylos Nr. 2-49-58/2011 duomenų matyti, kad apie ginčo kelio įbraižymą pareiškėjams buvo žinoma 2010 m. birželio 28 d. Šią aplinkybę patvirtina Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. vykusio teismo posėdžio protokolas (T. 1, b. l. 52–53). Teismo posėdyje dalyvaujant I. P. atstovei advokato padėjėjai T.
S. ir T. P., pastarasis, kalbėdamas apie žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėtą kelią, teigė, kad „Valstybė suvokė savo klaidą ir įterpė kelią. Nebuvo jokio pagrindo tam keliui atsirasti, <...>“. Taigi vertino, kad apie galimą teisių pažeidimą pareiškėjams buvo žinoma jau 2010 m. birželio 28 d. Todėl paskutinė skundo administraciniam teismui padavimo diena dėl galimai neteisėtai šalia I. P. žemės sklypo įbraižyto projektuojamo kelio buvo 2010 m. liepos 28 d. Be to, minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-49-58/2011 pareiškėjų atstovas advokatas P. Č. 2010 m. gruodžio 6 d. pateikė pareiškimą (t. 1, b. l. 100), kuriame nurodo, kad į bylą pateikta ištrauka iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto ir ištrauka iš Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2013 m. lapkričio 25 d.
įsakymu Nr. 02-05-7692 bei, kad abiejuose projektuose punktyrine linija yra nubraižytas kelias šalia I. P. žemės sklypo. Taigi, apie aktus, kuriuos prašo atsakovą įpareigoti panaikinti, pareiškėjams buvo žinoma 2010 m. gruodžio 6 d., todėl paskutinė skundo padavimo administraciniam teismui diena dėl šių aktų ginčijimo buvo 2011 m. sausio 6 d. Pažymėtina ir tai, kad visi pareiškėjų prie skundo pridėti dokumentai buvo pateikti ir į Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-49-58/2011, kuriais remiantis 2011 m. birželio 21 d. priimtas teismo sprendimas (T. 2, b. l. 80-84).
Įrodymų apie naujai sužinotus faktus ar paaiškėjusias aplinkybes dėl galimo teisių pažeidimo pareiškėjai prie skundo nepateikė. Todėl skundas administraciniam teismui galėjo būti paduotas vėliausiai 2011 m. liepos 21 d. Skundas teismui paduotas 2012 m. lapkričio 8 d., t. y. akivaizdžiai praleidus terminą skundui paduoti.
Pabrėžė, kad pareiškėjų skundas negali būti priimtas nagrinėjimui ir dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas dėl galimai pažeistų teisių gynimo, atsakovo aktų (sprendimų, įsakymų, veiksmų) apskundimo ir pareiškėjai neprašo šio termino atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 124–127), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti pareiškėjų skundą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl dviejų motyvų: išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo ir termino praleidimo.
Mano, kad šiuo atveju išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo privaloma.
Mano, kad atsakovas neturi kompetencijos spręsti klausimų, kurių sprendimas išimtinai priskirtina teismams.
Teigia, kad žemėtvarkos projektai yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, todėl jiems taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, pagal kurias ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka tokio pobūdžio ginčams netaikytina. Vadovaujantis minėto įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju yra išduoti statybos leidimai, pati institucija nebeturi teisės panaikinti skundžiamų aktų administracine tvarka, tokia teisė suteikta tik teismui.
Teigia, kad NŽT negali atšaukti savo anksčiau priimtų sprendimų, kadangi jie yra susiję su atitinkamų teisių sukūrimu kitiems asmenims, todėl juos gali panaikinti tik teismas ir toks sprendimas pažeistų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, 32 straipsnio 6 dalį.
Mano, jog neprivalo naudotis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi toks kreipimasis negali ne teismine tvarka išspręsti keliamo klausimo, kadangi institucija neturi teisės pašalinti skunde nurodytų pažeidimų.
Teigia, kad reikalavimams ištaisyti klastojimu padarytus teisės pažeidimus nėra taikoma senatis, jos taikymas pažeistų bendruosius teisės principus.
Pabrėžia, kad civilinės bylos Nr. 2-49-58/2011 duomenų matyti, jog pareiškėjai žinojo apie kelio įbraižymą, tačiau pabrėžia, jog apie tai, kad jis gali būti įbraižytas neteisėtais veiksmais, nesilaikant procedūrų, remiantis suklastotu reformos projektu, jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi šių dokumentų originalus saugo institucija ir tik juos pateikus minėtoje byloje pareiškėjams kilo įtarimų.
Teigia, kad žemėtvarkos projektai laikytini norminiais teisės aktais, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi senatis netaikoma.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas netenkintinas.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis numato, kad be skundo reikalavimo ir kitų duomenų pareiškėjas skunde turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą bei aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Tai reiškia, kad skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, skundo dalykas turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-425/2012). Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr. pvz. 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).
Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr. pvz. 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).
ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog teismas gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr. pvz. 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).
Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr. pvz. 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
Pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pakeitimus, kuriais buvo neteisėtai įbraižytas kelias.
Vadovaudamiesi Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartimi skundą patikslino ir skundo reikalavimą suformulavo taip: įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą: panaikinti Atsakovo neteisėtais veiksmais, atliktais po skundžiamų teisės aktų priėmimo ir patvirtinimo, padarytus Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pakeitimus, kurie nebuvo įforminti jokiais sprendimais (įsakymais), bei kuriais buvo neteisėtai įbraižytas projektuojamas kelias šalia I. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Raudondvario k. v., esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjo skundo trūkumų, nurodytų 2013 m. vasario 11 d. nutartyje, nepašalino, taip pat nurodė, kad pareiškėjų skundas paduotas praleidus ABTĮ nustatytus skundo padavimo terminus.
Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjų skundą, priešingai nei teigia pareiškėjai, skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ne dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai privalo tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą. Taip pat išaiškinta, kad pareiškėjai gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, tik tuo atveju, jeigu jie kreipėsi į atsakovą dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ir atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina jų atlikimą, todėl keliant reikalavimą atlikti veiksmus, prie skundo pridėtini įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų kreipimąsi į atsakovą ir gauti iš atsakovo atsakymai. Taip pat nurodė, kad prašant panaikinti konkrečius aktus, nurodytini visi prašomi panaikinti aktai, juos priėmusios institucijos, aktų priėmimo datos ir numeriai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai skundo trūkumų, nurodytų 2013 m. vasario 11 d. nutartyje nepašalino ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl veiksmų neatlikimo.
Šiuo atveju pareiškėjai iš esmės prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą: panaikinti atsakovo neteisėtais veiksmais, atliktais po skundžiamų teisės aktų priėmimo ir patvirtinimo, padarytus Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pakeitimus, kurie nebuvo įforminti jokiais sprendimais (įsakymais), bei kuriais buvo neteisėtai įbraižytas projektuojamas kelias šalia I. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Raudondvario k. v., esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.
Tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nei skunde, nei patikslintame skunde nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai nebuvo atlikti ar juos buvo atsisakyta atlikti t. y. neištaisė nurodytų skundo trūkumų, o tai yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjams, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi.
Pagrindinę ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacijos dalį sudarė teismo išvada, kad pareiškėjas neištaisė jam nurodytų ištaisyti skundo trūkumų, todėl jo skundas turėjo būti laikomas nepaduotu. Papildomai teismas išaiškino, jog pareiškėjai, net ir nekonstatavus skundo trūkumų nepašalinimo, yra praleidę skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, kas sudaro teismui pagrindą jų teiktą skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Vis dėl to ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad: „Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, teisėjas nutaria skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį I. P. ir T. P.“ t. y. priimtas sprendimas ne atsisakyti skundą priimti, bet laikyti jį nepaduotu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo nutarties dalimi, kurioje išdėstyti teismo motyvai dėl praleisto termino, nenagrinėja.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų I. P. ir T. P. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Dainius Raižys
Virgilijus Valančius
Virginija Volskienė