2020-07-29 Nr. AB-14098-3-62-3-00771-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-502-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00771-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Užimtumo tarnyba) priimti sprendimą sudaryti pareiškėjo individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

Teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti susipažinimo su ginčijamais sprendimais datas, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu skundu teismo prašė panaikinti Užimtumo tarnybos 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 16 d. individualius administracinius aktus dėl pareiškėjo individualios profesinės reabilitacijos programos sudarymo ir įpareigoti Užimtumo tarnybą per 15 darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, skundo reikalavime nurodant ginčijamus aktus priėmusias institucijas, šių sprendimų priėmimo datas ir numerius, pateikti ginčijamus sprendimus, taip pat patikslinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovo individualius administracinius aktus, priimtus pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 3 d. prašymus; 2) įpareigoti atsakovą per 15 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas, kaip prašoma pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 3 d. prašymuose.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad jo skundo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo suformuluoti netinkamai, todėl tikslintini. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimai turi būti formuluojami aiškiai, nurodant ginčijamus aktus priėmusias institucijas, šių sprendimų priėmimo datas ir numerius, be to, prie skundo turi būti pridedami ginčijami aktai. Teismas nurodė pareiškėjui pateikti teismui ginčijamus Užimtumo tarnybos 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d. individualius administracinius aktus, kadangi iš skundo turinio nėra aišku, kokius atsakovo sprendimus pareiškėjas ginčija.

Teismas nurodė, kad šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas ginčijamų Užimtumo tarnybos 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d. sprendimų nepateikė, o skundo reikalavimą formulavo prašydamas panaikinti atsakovo individualius administracinius aktus į pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d. ir 2020 m. sausio 15 d. prašymus. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir suformuluotų reikalavimų nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčija ir kuo jis remiasi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su atsakovo 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d. sprendimais, kuriais atsakovas atsisakė sudaryti profesinės reabilitacijos programą, tačiau tokių atsakovo sprendimų teismui nepateikė ir nenurodė, kad su analogišku reikalavimu būtų kreipęsis į atsakovą, t. y. sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas, kaip prašoma 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 15 d. prašymuose. Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d. Užimtumo tarnyboje pareiškėjui buvo teikiamos žodinės konsultacijos dėl jo integracijos į darbo rinką, o 2020 m. sausio 2 d. ir 2020 m. sausio 15 d. savo elektroniniuose laiškuose Užimtumo tarnybai pareiškėjas nurodė aktualius klausimus, kuriuos pageidautų aptarti 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d. vizitų Užimtumo tarnyboje metu. Duomenų apie konkrečius Užimtumo tarnybos 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d. sprendimus pareiškėjo atžvilgiu dėl profesinės reabilitacijos programos sudarymo šiuo atveju nėra, tokių sprendimų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad pareiškėjas šioje dalyje nepašalino skundo trūkumų, todėl pareiškėjo skundą dėl paminėtų reikalavimų laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino, jog jo skundo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo suformuluoti netinkamai, todėl tikslintini. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimai turi būti formuluojami aiškiai, nurodant ginčijamus aktus priėmusias institucijas, šių sprendimų priėmimo datas ir numerius. Tačiau patikslinto skundo reikalavimą pareiškėjas formulavo nekonkrečiai, prašydamas panaikinti atsakovo individualius administracinius aktus, priimtus pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. kovo 3 d. prašymus, t. y. nenurodė konkrečių ginčijamų atsakovo administracinių aktų, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų šioje dalyje nepašalino, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje teismas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintu skundu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas, kaip prašoma pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 3 d. prašymuose, tačiau nepateikia duomenų, kad būtų kreipęsis į atsakovą su analogišku reikalavimu. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas šioje dalyje teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundo turiniu ir prie jo pridėtais dokumentais, vertino, kad pareiškėjas nesutinka su Užimtumo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo N. G. 2020 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu pateiktu atsakymu bei Užimtumo tarnybos 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. SD(19.2)-2289 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu skundu, be kita ko, reiškė reikalavimą panaikinti Užimtumo tarnybos 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 16 d. individualius administracinius aktus. Minėtais Užimtumo tarnybos sprendimais pareiškėjas buvo informuotas apie jam sudarytą Individualaus užimtumo planą, pareiškėjui taip pat pateikta informacija apie galimybę dalyvauti likusiose neformalaus mokymo programose, savarankiško užimtumo rėmimo programoje ir pan. Iš esmės, minėtais raštais pareiškėjui pateikiama bendra informacija apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas įsidarbinti siekiantiems asmenims, tačiau jais nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Teismas nurodė, kad atsakovo 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 16 d. raštai pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai aktai, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 4 d. skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi iškraipė skundo esmę, prieidamas prie išvados, kad skundžiami atsakovo sprendimai, kurių tikrovėje nebuvo, kad pareiškėjas turėjo prašyti juos panaikinti. Atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, t. y. vilkino priimti vieną sprendimą dėl pareiškėjo individualaus profesinės reabilitacijos plano sudarymo.

2. Pareiškėjas yra neįgalus, nenori ilgo teismo proceso, neturi lėšų advokatui, todėl vykdė teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties nurodymus ir 2020 m. balandžio 24 d. pateikė patikslintą skundą. Pareiškėjas nurodo patikslintame skunde reikštus reikalavimus ir atkreipia dėmesį, jog prašė teismo išreikalauti iš atsakovo sprendimus ir jų įteikimo įrodymus, nes 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje teismo prašomų pateikti sprendimų atsakovas priėmęs nebuvo, pareiškėjas jų iš atsakovo negavo ir atsakovas pareiškėjo neinformavo, kad tokius sprendimus priėmė, o teismas vis tiek nurodė tokius sprendimus jam pateikti ir juos skųsti, o tik po nepriimtų sprendimų apskundimo reikšti savo reikalavimus.

3. Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi neatsižvelgė į pareiškėjo 2020 m. balandžio 24 d. patikslintame skunde nurodytus prašymus ir vėl reikalavo pateikti individualių administracinių aktų datas, numerius, juos priėmusių institucijų pavadinimus bei įrodymus, jog su analogišku reikalavimu sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas pirma buvo kreiptasi į atsakovą. Teismas nesigilino į jam pateiktų įrodymų gausą šiuo klausimu, o ieškojo formalios priežasties skundą atmesti. Byloje yra dokumentai, kad pareiškėjas ne tik kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą, bet ir įvardino konkrečias valstybės institucijas bei įstaigas, jų kontaktinius duomenis, kuriais atsakovas turėtų kreiptis.

4. 2020 m. balandžio 4 d. skundu „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ pareiškėjas neprašė teismo panaikinti atsakovo sprendimų, jokių atsakovo sprendimų neginčijo, nes jų nebuvo. Pareiškėjas teigia prašęs teismo įpareigoti atsakovą nevilkinant atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl jo profesinės reabilitacijos. Visi patikslintuose skunduose esantys papildomi prašymai, lyginant juos su pirminiu skundu, atsirado tik teismo nutarčių nepagrįstų nurodymų pagrindu – pirma ginčyti neegzistuojančius atsakovo individualius administracinius aktus, o tik po to reikšti savo reikalavimą. Skundo patikslinimai buvo nereikalingi, pertekliniai, nepagrįstai iškraipė jo prašymą, pablogino padėtį, pažeidė teisę į teisingą teismą.

5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog pareiškėjas nepateikė atsakovui prašymo pasitelkti kitas valstybės institucijas ir įstaigas. Pareiškėjas teigia, kad pagrindinis prašymas teismui visų trijų skundų pateikimo atvejais niekada nesikeitė, t. y. pareiškėjas teismo visada prašė įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti sprendimą sudaryti pareiškėjo individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas (tokios pačios pareigos Užimtumo tarnybai nustatytos pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos 9 straipsnio nuostatas). Kiti prašymai patikslintuose skunduose atsirado tik kaip išvestiniai vykdant nelogiškas, painias, nekonkrečias ir kas kartą papildomas teismo nutartis. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti jo profesinės reabilitacijos programą kartu konkrečiai nurodydamas tas valstybės institucijas ir įstaigas.

6. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai vertina atsakovo pareiškėjui pateiktą informaciją. Pareiškėjas akcentuoja, kad jokių dokumentų į visus keturis savo prašymus jis iš Užimtumo tarnybos negavo. Atsakymus, kuriuos pareiškėjas gavo, negalima vadinti dokumentais, nes jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas sutinka, kad į visus keturis prašymus buvo pateikti atsakymai, bet iš jų niekaip negalima numanyti, kad atsakymus pateikė pati Užimtumo tarnyba, nes tokius tekstus, be būtinų rekvizitų, gali pateikti bet kas.

7. Skundžiamoje nutartyje teismas nepaaiškino, kodėl nekreipė dėmesio į pareiškėjo prašymą ir neišreikalavo iš atsakovo sprendimų pagal visus keturis jo prašymus. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad teismui pateikti atsakovo sprendimus, kuomet pareiškėjas negali jų gauti, yra pareiškėjo, o ne atsakovo prievolė. Pareiškėjo vertinimu, teismui viešojo administravimo subjektai yra privilegijuoti kitų asmenų atžvilgiu.

8. Skundžiamoje nutartyje liko nepaminėtas teismo atsakovui skirtas 2020 m. gegužės 12 d. raštas, kuriuo teismas atsakovo prašė pateikti jo priimtus individualius administracinius aktus pagal pareiškėjo prašymus dėl individualios profesinės reabilitacijos programos sudarymo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors reagavęs į teismo nurodymą – byloje nėra nei atsakovo sprendimų, nei kokių nors paaiškinimų ar argumentų, kodėl Užimtumo tarnyba vilkina priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo sudaryti profesinės reabilitacijos programą.

9. Skundo padavimo termino nepraleido bei pateikia argumentus dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymėjo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 28 d. skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas patikslinti skundo reikalavimą (prašant panaikinti atsakovo priimtą administracinį aktą ir tuo pačiu, kaip išvestinį, reikšti reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus), nurodyti susipažinimo su ginčijamais sprendimais datas, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu skundu, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, prašė panaikinti Užimtumo tarnybos 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 16 d. individualius administracinius aktus dėl pareiškėjo individualios profesinės reabilitacijos programos sudarymo ir įpareigoti Užimtumo tarnybą per 15 darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas pašalino ne visus 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatytus trūkumus, todėl 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2020 m. gegužės 22 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, skundo reikalavime nurodant ginčijamus aktus priėmusias institucijas, šių sprendimų priėmimo datas ir numerius, pateikti ginčijamus sprendimus, taip pat patikslinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovo individualius administracinius aktus, priimtus pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 3 d. prašymus; 2) įpareigoti atsakovą per 15 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas, kaip prašoma pareiškėjo 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. kovo 3 d. prašymuose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus bei patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti sprendimą sudaryti pareiškėjo individualią profesinės reabilitacijos programą kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau 2020 m. balandžio 6 d. Regionų apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nurodė savo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti konkrečius veiksmus, pagrindines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė tuos duomenis nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, kuriuos galėjo pateikti tam, jog būtų galima nustatyti, kad ginčas kilo tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto dėl vilkinimo atlikti atsakovo kompetencijai įstatymų (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 16 str. 3 d. 7 p.) priskirtas funkcijas profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo srityje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo turinį, neidentifikavo kilusio ginčo pobūdžio, priimdamas nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo, nebuvo pakankamai aktyvus bei aiškiai ir konkrečiai pareiškėjui nenurodė, kokių, teismo nuomone, skundo trūkumų jis nepašalino. Pažymėtina, jog pareiškėjas patikslintuose skunduose ir atskirajame skunde pagrįstai teigia, jog negali teismui pateikti jokių atsakovo priimtų individualių administracinių aktų, nes atsakovas nėra įforminęs atsisakymo atlikti konkrečius pareiškėjo prašytus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir teismui jokių individualių administracinių aktų nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, kad pirmosios instancijos teismas galėtų išspręsti pareiškėjo skundo dėl atsakovo neveikimo ir / ar vilkinimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su kitų institucijų pasitelkimu, skundo padavimo terminais, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, o skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyse nustatytų skundo trūkumų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo E. K. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Virginija Volskienė