2022-05-19 Nr. AB-13137-3-61-3-03844-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-207-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03844-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. (1.39E)7R-6629 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą bei sudaryti teisines prielaidas, kurios užtikrintų teisę laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, įsigyti ir turėti su savimi kvapus naikinančių priemonių.

2. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 skyriaus nuostatos, kiek tai yra susiję su tuo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims nėra sudaryta teisinių prielaidų įsigyti kvapus naikinančių priemonių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintam teisėtumo principui, taip pat 7 straipsnyje įtvirtintam humanizmo principui (redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.).

3. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Taisyklių 3 skyriaus nuostatos, kiek tai yra susiję su tuo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims nėra sudaryta teisinių prielaidų įsigyti kvapus naikinančių priemonių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsniui.

4. Pareiškėjas nurodė, kad vienose įkalinimo įstaigų parduotuvėse nuteistiems yra leidžiama įsigyti sausuosius oro gaiviklius, o kitose ne. Pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI), kreipėsi raštu į šios įstaigos direktorių su prašymais ir skundais leisti įsigyti sausų oro gaiviklių, dalį gautų atsakymų pareiškėjas nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius), skundas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai, o Seimo kontrolierius prašė atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skundą, išsiaiškinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų (priemonių) dėl teisės įsigyti oro gaiviklius Šiaulių TI parduotuvėje.

5. Pareiškėjo vertinimu, Teisingumo ministerijos Raštas yra formalus ir deklaratyvus, nepagrįstas, be jokių individualių motyvų, neatsakantis į 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą. Sausi oro gaivikliai yra priskiriami prie asmens higienos priemonių ir tai nėra nesvarbi ir nereikšminga priemonė. Rašte nėra pateikta jokių duomenų, t. y. tyrimų, apklausų, straipsnių, mokslinių išvadų, teismų sprendimų ar pan., kurie įrodytų, jog blogus kvapus naikinančios priemonės yra nereikalingas ir neaktualus daiktas. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra laikomas Šiaulių TI, kuriame sanitariniai įrenginiai nėra atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto. Nesudarant galimybės nusipirkti blogus kvapus naikinančių priemonių, t. y. sausų oro gaiviklių, pagal Konstitucijos 21 straipsnį, BVK 7 straipsnį, ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį yra pažeminamas žmogaus orumas.

6. Pareiškėjas teigė, kad Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų gero viešojo administravimo principų. Seimo kontrolieriui skirtame skunde pareiškėjas kėlė klausimą dėl jau atlikto vertinimo analogiškoje situacijoje, kuomet kito suimtojo skundas dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje buvo pripažintas pagrįstu, ši informacija buvo paskelbta Seimo kontrolieriaus interneto svetainėje, buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamentas pritaria Seimo kontrolieriaus pozicijai dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigose laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei nurodė tokią teisę užtikrinti Šiaulių TI, kuris taip pat viešai paskelbė informaciją, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims yra leidžiama įsigyti sausų oro gaiviklių. Rašte dėl nurodytų aplinkybių, t. y. dėl viešoje erdvėje paskelbtos informacijos dėl oro gaiviklių įsigijimo Šiaulių TI bei į pareiškėjo klausimą, kodėl vieniems asmenims buvo sudarytos sąlygos įsigyti oro gaiviklių Šiaulių TI, o pareiškėjui tokių galimybių nesudaroma, neatsakyta.

7. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Taisyklėse nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas, siekiant užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo vykdant laisvės atėmimo bausmes, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus. Atsižvelgus į minėtus aspektus, o ypatingai į pataisos įstaigose dirbančių ir bausmę atliekančių asmenų saugumą, taip pat ir į tai, kad nuteistiesiems yra sudarytos galimybės tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą neįtraukti. Taisyklės visiems nuteistiesiems nenumato galimybės įsigyti blogus kvapus naikinančių priemonių, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra blogesnėje padėtyje nei kiti nuteistieji. Pareiškėjo skundas buvo tinkamai išnagrinėtas, jam pateiktas išsamus paaiškinimas. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Rašto turinys, nėra pagrindas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti skundą. Teismas sprendžia ginčus dėl teisės ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio teisės aktą negali būti tenkinamas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo kontrolierius atsiliepime į skundą prašė jį patenkinti, t. y. panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

10. Seimo kontrolierius paaiškino, kad dar 2019 m., atlikęs tyrimą pagal tuo metu suimtojo, esančio Šiaulių TI skundą dėl galimybės įsigyti oro gaiviklių, 2019 m. vasario 27 d. surašė pažymą Nr. 4D-2018/1-1175/1176. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas laikomas patalpoje, kurioje tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nėra ventiliacijos, todėl kyla poreikis įsigyti oro gaiviklį. Tiek Kauno tardymo izoliatoriaus, tiek Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėse tuo metu buvo sudaryta galimybė įsigyti oro gaiviklių.

Šiaulių TI administracija Seimo kontrolierių informavo, kad leidžia įsigyti tik tuos daiktus ir reikmenis, kurie numatyti Taisyklėse. Kadangi oro gaiviklių Taisyklėse nėra, Šiaulių TI neleidžia jais prekiauti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Kalėjimų departamentas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Šiaulių TI bei išsakė nuomonę, jog reikalinga leisti suimtiesiems (nuteistiesiems) tardymo izoliatorių parduotuvėse įsigyti kvapų naikinimo priemonių, nes atskirti sanitarinio mazgo nuo gyvenamųjų patalpų nėra galimybės, ir įpareigojo pateikti sprendimą dėl leidimo suimtiesiems (nuteistiesiems) įsigyti oro gaiviklių.

Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino jį pagrįstu ir Kalėjimų departamento direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte išdėstyti nurodymai būtų vykdomi. Kalėjimų departamentas ir Šiaulių TI informavo Seimo kontrolierių, kad Šiaulių TI esančioje parduotuvėje bus prekiaujama sausais oro gaivikliais. Kartu Seimo kontrolierius buvo informuotas, jog Šiaulių TI kreipsis į Kalėjimų departamentą dėl teisės aktų, nustatančių leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pakeitimo. 2020 m. rugsėjo 22 d.

Seimo kontrolierius gavo pareiškėjo skundą dėl negalėjimo įsigyti Šiaulių TI parduotuvėje sausų oro gaiviklių. Seimo kontrolierius priėmė sprendimą tarpininkaujant kreiptis į Teisingumo ministeriją ir rekomenduoti ne tik atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, bet ir kuo skubiau imtis priemonių pagal kompetenciją, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos asmenims, esantiems įkalinimo vietose, įsigyti oro gaiviklių. Iš Rašte išdėstytos pozicijos akivaizdu, kad Teisingumo ministerija neanalizavo Seimo kontrolieriaus išdėstytų argumentų bei neatsižvelgė į rekomendaciją.

Rašte formaliai konstatuota, kad oro gaivikliai ir panašūs daiktai į Taisykles neįtraukti, nepasisakyta ir dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijos priimti sprendimą, jog būtų sudarytos teisinės prielaidos asmenims, esantiems įkalinimo vietose, įsigyti oro gaiviklių, įgyvendinimo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino, t. y. panaikino Teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. (1.39E)7R-6629 ir įpareigojo Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą.

12. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. Seimo kontrolierius gavo pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, jog Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje neleidžiama nusipirkti sausų oro gaiviklių. Seimo kontrolierius, įvertinęs skundą, 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 4D-2020/1-1259/3D-2601, kuriuo nusprendė tarpininkaujant kreiptis į teisingumo ministrą ir rekomenduoti atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir kuo skubiau imtis priemonių pagal kompetenciją, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos asmenims, esantiems įkalinimo vietose, įsigyti oro gaiviklių. Teisingumo ministerija 2020 m. spalio 28 d. raštu Nr. (1.39E)7R-6629 pateikė atsakymą dėl galimybės nuteistiesiems įsigyti ir turėti oro gaiviklių. Rašte nurodyta, jog siekiant užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo reikalingumo vykdant laisvės atėmimo bausmes, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus, Taisyklėse yra nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, todėl oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą yra neįtraukti.

13. Teismas, įvertinęs BVK ir Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų daiktų įsigijimą, pažymėjo, kad Taisyklėse asmeniniai daiktai yra detalizuoti, tačiau į nei vieną minėtą kategoriją neįeina oro gaiviklis, dėl kurio ir kyla ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Ginčijamu Raštu Teisingumo ministerija konstatavo, jog pareiškėjas Šiaulių TI negali nusipirkti oro gaiviklio, kadangi oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą nėra įtraukti, tačiau nuteistiesiems yra sudarytos galimybės tinkamai prižiūrėti, t. y. dezinfekuoti, vėdinti, valyti savo kameras.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundo turinį, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog vienose įkalinimo įstaigų parduotuvėse nuteistiems yra leidžiama įsigyti sausuosius oro gaiviklius, o kitose ne, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, kreipėsi raštu į šios įstaigos direktorių su prašymais ir skundais leisti įsigyti sausų oro gaiviklių, dalį gautų atsakymų pareiškėjas nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui.

15. Teismas vertino, kad Raštas dėl pareiškėjo skundo yra formalus ir deklaratyvus, be jokių individualių motyvų, neatsakantis į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundo argumentus. Rašte nėra pateikta jokių duomenų, apie atliktą tyrimą pagal pareiškėjo skundą, tiriant nenustatyta, kad pareiškėjas yra laikomas Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitariniai įrenginiai nėra atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto, kameroje nėra ventiliacijos ir yra galimybė vėdinti patalpas tik atvėrus langus. Nenurodyta, kokiomis leidžiamomis priemonėmis tokio tipo kameroje galima naikinti blogus, sklindančius iš sanitarinių mazgų kvapus, o tik apsiribota bendrai nurodant, jog nuteistiesiems sudaryta galimybė tinkamai valyti, dezinfekuoti, vėdinti gyvenamąsias patalpas.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde kėlė klausimą dėl Seimo kontrolieriaus jau atlikto vertinimo analogiškoje situacijoje, kuomet kito suimtojo skundas dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje buvo pripažintas pagrįstu, ši informacija buvo paskelbta Seimo kontrolieriaus internetinėje svetainėje ir taip pat buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamentas pritaria Seimo kontrolieriaus pozicijai dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigose laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei nurodė tokią teisę užtikrinti Šiaulių TI, kuris taip pat viešai paskelbė informaciją, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims yra leidžiama įsigyti sausų oro gaiviklių. Tačiau Rašte dėl nurodytų aplinkybių, t. y. dėl viešoje erdvėje paskelbtos informacijos dėl galimybės oro gaiviklius Šiaulių TI įsigyti bei į pareiškėjo klausimą, kodėl vieniems asmenims, kalintiems tardymo izoliatoriuose, buvo sudarytos sąlygos įsigyti oro gaiviklių, o pareiškėjui tokių galimybių Šiaulių TI nesudaroma, neatsakyta.

17. Teismas sprendė, kad Rašte nėra atlikta išsamaus vertinimo ir nurodyta aiškių motyvų, kodėl pareiškėjui nesudaromos galimybės Šiaulių TI parduotuvėje įsigyti sauso oro gaiviklių, kai tuo tarpu kituose tardymo izoliatoriuose tokia galimybė yra numatyta, taip pat neatsakyta į Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo rezultatus ir pateiktas rekomendacijas dėl nepagrįsto draudimo Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitariniai mazgai nėra atskirti, ir kurioje nėra ventiliacijos įsigyti sauso oro gaiviklius. Teismas darė išvadą, kad Raštas nėra pakankamai argumentuotas, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl laikytinas nepagrįstu ir naikintinas, o Teisingumo ministerija įpareigotina pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

18. Teismas neabejojo Taisyklių 3 skyriaus nuostatų atitiktimi pareiškėjo nurodomoms BVK ir Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjas savo prašyme neatskleidė bei nedetalizavo teisės aktų nuostatų, kurioms, jo teigimu, Taisyklių 3 skyriaus nuostatos prieštarauja, nepateikė aiškių teisinių motyvų, o jo prašymas grindžiamas abstrakčiais argumentais dėl galimo nuteistųjų teisių pažeidimo. Todėl teismas prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Konstitucinį Teismą netenkino.

III. 19. Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skundo turinys yra aiškus, konkretus ir suprantamas, pareiškėjas aiškiai suformulavo reikalavimą, t. y.: išsiaiškinti situaciją, kodėl Šiaulių TI administracija specialiai ir tyčia nesudaro galimybių veikiančioje parduotuvėje įsigyti oro gaiviklių arba blogus kvapus naikinančių priemonių. Teisingumo ministerija laikosi pozicijos, kad tinkamai įvertino pareiškėjo skundo turinį bei išsamiai jam atsakė, Teisingumo ministerijos Raštas yra argumentuotas, aiškus ir pakankamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, t. y., nurodyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įsigyti oro gaiviklių ir panašių daiktų dėl Taisyklėse nustatytų reikalavimų, o ne dėl Šiaulių TI administracijos tyčinių neteisėtų veiksmų, taip pat vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 2 dalimi, Rašte nurodyta apskundimo tvarka. Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

21. Atsakovas pažymi, kad Teisingumo ministerijai buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjas yra laikomas Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitariniai įrenginiai nėra atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto, nes pats pareiškėjas savo skunde tą nurodė, taigi nebuvo jokio pagrindo šių duomenų dar kartą nustatyti. Be to, nepriklausomai nuo to, ar sanitariniai įrenginiai yra neatskirti, ar atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto nuteistųjų kamerose, Taisyklės nenustato išimties dėl galimybės nuteistiesiems įsigyti oro gaiviklių ar panašių daiktų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Rašto turinį, kadangi pareiškėjo reikalavimai Skunde susiję su draudimu Pareiškėjui įsigyti oro gaiviklius ar panašius daiktus. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, nes patys nuteistieji gali pasirinkti iš Taisyklėse nustatytų leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašo priemones, kurių pagalba patys galėtų tinkamai pasirūpinti kamera ir sanitariniais įrenginiais, jiems išduodamas valymui būtinas inventorius ir priemonės, taip pat galima vėdinti patalpas.

22. Teisingumo ministerija pažymi, kad jai buvo pateikti tik abstraktūs argumentai, o ne konkretūs įrodymai, kad nuteistieji, esantys kituose tardymo izoliatoriuose gali įsigyti oro gaiviklių ar panašių daiktų. Teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems įsigyti oro gaiviklių ar panašių daiktų, nepriklausomai nuo to, kuriose įkalinimo įstaigose laikomi nuteistieji, nes Taisyklės yra teisėtos ir galiojančios. Be to, Taisyklėmis visose pataisos įstaigose siekiama užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, dėl ko būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas yra blogesnėje padėtyje nei kiti nuteistieji.

23. Atsakovas teigia, kad dėl Seimo kontrolieriaus pozicijos ir neturėjo būti pasisakyta, nes pareiškėjas tik reikalavo paaiškinimo, kodėl negali įsigyti oro gaiviklio, tačiau nereikalavo pakeisti Taisykles. Seimo kontrolierius kvestionuoja norminio teisės akto (Taisyklių), kurį priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas – Teisingumo ministerija, teisėtumą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Pareiškėjo teisės nėra apribotos išskirtinai kitaip, nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsižvelgiant į minėtus aspektus (ypatingai – pataisos įstaigose dirbančių ir bausmę atliekančių asmenų saugumą), taip pat ir į tai, kad nuteistiesiems yra sudarytos galimybės tinkamai prižiūrėti (valyti, dezinfekuoti, vėdinti ir pan.) savo gyvenamąsias patalpas (kameras), nėra pagrindo įtraukti oro gaiviklius, ar panašius daiktus į Taisyklėse nustatytą leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą. Teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad Teisingumo ministerija neteisingai interpretavo jo skundo turinį, jam nebuvo išsamiai atsakyta. Teisingumo ministerija, kaip Taisykles priėmęs subjektas, taip ir nepaaiškino, kodėl negalima leisti laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems įsigyti ir turėti sausųjų oro gaiviklių bei kodėl nėra galima pakeisti Taisyklių tokį leidimą įtvirtinant, t. y. sudarant teisines prielaidas įsigyti oro gaiviklių arba kitokių blogus kvapus naikinančių priemonių. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija turėjo atsakyti ir į Seimo kontrolieriaus argumentus, tačiau to nepadarė, Raštas neišsamus, nepagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka VAĮ reikalavimų.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo kontrolierius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Seimo kontrolierius pažymi, kad Teisingumo ministerija, Rašte tik konstatuodama esamą teisinį reglamentavimą, tačiau, pagal savo kompetenciją nesiimdama aktyvių veiksmų pareiškėjo skunde iškeltoms problemoms spręsti ir taip bent minimaliai pagerinti Šiaulių TI laikomų asmenų sąlygas, Teisingumo ministerija ne tik neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, tačiau ir neužtikrino tinkamo gero administravimo principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms" įgyvendinimo. Seimo kontrolieriaus vertinimu, visiškai neaiškus apeliacinio skundo argumentas, kad leidimas įsigyti oro gaiviklių (pvz., neaerozolinių) gali būti susijęs su didesne grėsme pataisos įstaigose dirbančių bei bausmę atliekančių asmenų saugumu. Dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų kylančios psichologinės įtampos gali lemti destruktyvaus pobūdžio įkalintų asmenų veiksmus. Įkalinimo įstaigose išduodamas inventorius valyti ir dezinfekuoti gyvenamąsias patalpas nelaikytina pakankamomis priemonėmis, kai sanitarinės (tualeto) patalpos nėra visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, nėra atskiros ventiliavimo sistemos, o kai kuriais atvejais galimybės atidaryti langą taip pat būna apsunkintos. Seimo kontrolierius nekvestionuoja Taisyklių teisėtumo, tačiau pateikė rekomendaciją Teisingumo ministerijai priimti sprendimą pagal kompetenciją pagerinti įkalintų asmenų laikymo sąlygas, kad jos nežeistų įkalintų asmenų žmogiškojo orumo. Asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatingą reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

29. Šiaulių TI vertinimu, Rašte tinkamai atsakyta ir išaiškinta, kodėl pareiškėjui nesudaryta galimybė įsigyti gaiviklių. Aplinkybės apie pareiškėjo kalinimo sąlygas netirtos, kadangi yra žinomos tiek pareiškėjui, tiek atsakovui, tačiau tokios aplinkybės niekaip nekeičia pareiškėjo teisių siekiant įsigyti oro gaiviklį. Sanitarinių mazgų atskyrimas, kai atitvarų aukštis kur kas aukštesnis nei 1,5 m, naujausioje ir vyraujančioje teismų praktikoje pripažįstamas tinkamu, taip pat pripažįstama, kad Šiaulių TI mechaninės ventiliacijos įrengimas dėl įstaigos statuso (įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą) negalimas, todėl sudarius galimybę vėdinti patalpas per langus užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, taigi, sudaromos galimybės ir nemalonių kvapų šalinimui.

Toje kameros pusėje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, taigi, nėra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo neatskyrimas iki pat lubų ar mechaninės ventiliacijos neįrengimas kokiu nors būdu sukeltų pareiškėjui nemalonius išgyvenimus dėl tariamai blogo kvapo. Nepriklausomai nuo to, ar sanitariniai įrenginiai yra neatskirti, ar atskirti nuo bendro gyvenamojo ploto nuteistųjų kamerose, Taisyklės nenustato išimties dėl galimybės nuteistiesiems įsigyti oro gaiviklių ar panašių daiktų.

Šiaulių TI pritaria atsakovo pozicijai ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Rašto turinį. Dėl susidariusios situacijos Šiaulių TI, gavęs Seimo kontrolieriaus nurodymus, ėmėsi veiksmų dėl galimybės įsigyti gaiviklių, tuo pačiu nedelsiant kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas įvertinti tokias galimybes, tačiau Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 3 d. rašte „Dėl galimybės suimtiesiems (nuteistiesiems) įsigyti oro gaiviklius“ Nr. 1S-2343 nurodyta, kad Seimo kontrolieriaus raštai yra rekomendacinio pobūdžio ir jie savaime nesukuria nei teisių, nei pareigų tretiesiems asmenims, o galiojantys teisės aktai galimybės įsigyti daiktų, neįtrauktų į Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedą, nenumato.

Taigi, Šiaulių TI, remdamasis teisės aktais, tokios galimybės nebesudarė. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Taisyklėmis pagrindė atsakymą dėl draudimo Šiaulių TI ir kitose įkalinimo įstaigose įsigyti oro gaiviklių ar panašių daiktų ir nėra pagrindo teigti, kad Raštu nebuvo išnagrinėti pareiškėjo skunde keliami reikalavimai. Jokie veiksmai ar sprendimai nebuvo nukreipti būtent prieš pareiškėjo teises ir jų įgyvendinimą. Taisyklės yra teisėtos ir galiojančios. Taisyklėmis visose pataisos įstaigose siekiama užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, dėl ko būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra blogesnėje padėtyje nei kiti nuteistieji.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 28 d. rašto Nr. (1.39E)7R-6629 panaikinimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo R. R. skundą, kuriame pareiškėjas skundėsi tuo, kad Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje neleidžiama nusipirkti sausų oro gaiviklių.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Raštą nustatęs, kad nėra atlikta išsamaus vertinimo ir nurodyta aiškių motyvų, kodėl pareiškėjui nesudaromos galimybės Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti sausų oro gaiviklių, kai tuo tarpu kituose tardymo izoliatoriuose tokia galimybė yra numatyta, taip pat neatsakyta į Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo rezultatus ir pateiktas rekomendacijas dėl nepagrįsto draudimo Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitariniai mazgai nėra atskirti, ir kurioje nėra ventiliacijos, įsigyti sausų oro gaiviklių. Teismas konstatavo, kad Raštas nėra pakankamai argumentuotas, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų ir įpareigojo atsakovą Teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą iš naujo.

32. Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių su 2020 m. rugsėjo 21 d. skundu, kuriame nurodė, jog Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje negalima nusipirkti sausų oro gaiviklių, kurie yra būtini, nes dėl kamerose esančių sanitarinių mazgų jose tvyro blogas kvapas. Pareiškėjas teigė, kad dėl to ne kartą buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą, o kitų laisvės atėmimo įstaigų parduotuvėse galimybė įsigyti kvapus naikinančias priemones yra. Seimo kontrolierius persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija, atsakydama pareiškėjui į skundą, Rašte aptarė Taisyklių nuostatas dėl nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašo. Teisingumo ministerija Rašte paaiškino, kad oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą neįtraukti siekiant užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo vykdant laisvės atėmimo bausmes, skaičių, taip pat didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų, jose dirbančių ir laikomų asmenų saugumą ir užkardyti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į paminėtus aspektus (ypatingai, pataisos įstaigose dirbančių ir bausmę atliekančių asmenų saugumą), o taip pat ir į tai, kad nuteistiesiems yra sudarytos galimybės tinkamai prižiūrėti (valyti, dezinfekuoti, vėdinti ir kt.) savo gyvenamąsias patalpas (kameras), oro gaivikliai ir panašūs daiktai į minėtą sąrašą neįtraukti.

36. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. VAĮ sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 str.). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (VAĮ 14 str. 1 d.).

37. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.), 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas). Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (37 punktas). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia (38 punktas).

38. Individualiam administraciniam aktui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.), tarp jų ir tokie, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pažymi, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vienas jų – išsamumo reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Raštas yra formalus ir deklaratyvus, jame iš esmės neatsakyta į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skunde keltus klausimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde kėlė klausimą dėl Seimo kontrolieriaus jau atlikto vertinimo analogiškoje situacijoje, kuomet kito suimtojo skundas dėl oro gaiviklių įsigijimo įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje buvo pripažintas pagrįstu, tačiau šiuo aspektu Rašte visiškai nepasisakyta. Rašte neatlikta išsamaus vertinimo ir nenurodyti aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjui nesudaroma galimybė Šiaulių TI įsigyti sausų oro gaiviklių, iš esmės pateiktas tik bendro pobūdžio teisės akto (Taisyklių) paaiškinimas.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjo skunde buvo pateikti tik abstraktūs argumentai, o ne konkretūs įrodymai, kad nuteistieji, esantys kituose tardymo izoliatoriuose gali įsigyti oro gaiviklių ar panašių daiktų. Pažymėtina, kad būtent Teisingumo ministerija yra viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėdamas pareiškėjo skundą turėjo surinkti visą aktualią informaciją pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skunde keliamais klausimais ir jį tinkamai išnagrinėti, vadovaudamasis gerojo viešojo administravimo principu bei išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ, redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d., 3 str. 13 p.).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytiems Rašto trūkumams, Raštas neatitinka VAĮ keliamų išsamumo, pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir Raštą panaikino.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė