454d12e6-c99d-4ccb-82f3-168eff40dcc8 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1493-601/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10113-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. L. ir K.

K. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-342-1070/2022 pagal ieÅ¡kovų K. K. L. ir E. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statinių pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba ir statybos leidimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – V. S. T., M. R., H. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilobis“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai K. K. L. ir E. L. 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ ir, patikslinę reikalavimus, prašė: 1.1. įpareigoti atsakovÄ V. R. teisės aktų sustatyta tvarka kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo statinio pertvarkymui padidinant (kaip nurodo STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“) bei atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus, įregistruoti juos per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 1.2. pripažinti atsakovo V. R. pasistatytÄ rÅ«sį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje savavaliÅ¡ka statyba, įpareigoti atsakovÄ V.

R. savo lėšomis nugriauti šį savavaliÅ¡kai pastatytÄ rÅ«sį per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sutvarkyti statybvietę; 1.3. panaikinti atsakovui V. R. 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. LNS21-150902-00660 pagal 2015 m. parengtÄ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilobis“ statinio projektÄ NR. JG-193 vieno buto gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektÄ , įrengiant antrÄ butÄ palėpėje ir įpareigoti V.

R. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ , statinio ir sklypo projektinius sprendinius pagal teisės aktų reikalavimus ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pastato rekonstrukcijai; nustačius, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. leidimo Nr. LNS21-150902-00660 apskundimo terminas praleistas, atnaujinti ieÅ¡kovams šį terminÄ . IeÅ¡kovų argumentai 2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie, atsakovas V. R. ir tretieji asmenys V. S. T., M.

R. bei H. R. yra 0,0679 ha žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, ginčo sklypas), jame esančio bendro naudingo 360,55 kv. m. ploto gyvenamojo namo (toliau – namas, ginčo namas), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, bendrasavininkai. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 18/100 dalių namo, 30/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 12/100 dalių namo, garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 2G1b, ir 19/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių.

Atsakovui V. R. nuosavybės teise priklauso 10/100 dalių namo, 8/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 4G1b, ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 5I1b. Tretiesiems asmenims H. R. priklauso 34/100 dalys namo, 8/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. V. S. T. nuosavybės teise priklauso 13/100 dalių namo, ½ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 3I1b, 7/40 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių.

M. R. nuosavybės teise priklauso 13/100 dalių namo, ½ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 3I1b, ir 7/40 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių.

3. Dėl atsakovo V. R. Å«kinio pastato padidinimo be ieÅ¡kovų sutikimo: atsakovo Å«kinio pastato užstatymo plotas nustatant jo kadastrinius duomenis 2006 m. spalio 12 d. buvo 20 kv. m. 2006 m. lapkričio 10 d. Statinių iÅ¡dėstymo plane nurodyti Å¡io pastato iÅ¡matavimai: 4,25 m × 4,6 m. Atsakovas, neturėdamas žemės sklypo bendraturčių sutikimo, padidino minėtÄ Å«kinį pastatÄ iki 37,15 kv. m. Atsakovas neatlikdamas Å¡io pastato įteisinimo procedÅ«rų ir naujų kadastrinių matavimų, pažeidžia ieÅ¡kovų teises, dėl to ieÅ¡kovai negali paruoÅ¡ti projekto dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes atsakovui priklausančio Å«kinio pastato kadastro duomenys neatitinka faktinės padėties.

Dėl Å«kinio pastato padidinimo atsakovas V. R. naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei jam priklauso. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pagrindu suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys keičiami nekilnojamojo turto savininko praÅ¡ymu. Todėl ieÅ¡kovai teismui reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl atsakovo V. R. įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo Å«kiniam pastatui, atlikti atsakovo Å«kinio pastato kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti.

4. Dėl požeminio rÅ«sio įrengimo be ieÅ¡kovų sutikimo: 2017 metų pabaigoje ar vėliau atsakovas V. R. savavaliÅ¡kai, ignoruodamas kitų bendraturčių interesus, neturėdamas bendraturčių sutikimo, Å¡iaurinėje ginčo sklypo dalyje pasistatė požeminį rÅ«sį. RÅ«sys pastatytas toje vietoje, kur 1989 m. buvo iÅ¡kasta duobė degalų talpyklai, kuri ilgÄ laikÄ nebuvo naudojama. Duobė iÅ¡betonuota apie 2000 m., o 2017–2018 m. atsakovui virÅ¡ tuščios duobės iÅ¡betonavus perdangÄ (aikÅ¡telę) tokiu bÅ«du pastatytas rÅ«sys. Å is statinys pastatytas be kitų bendraturčių sutikimo, todėl laikoma savavaliÅ¡ka statyba. Atsakovas įpareigotinas likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

5. Dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo: 2020 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovų atstovė advokatė R. U. gavo iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus atsakovui V. R. iÅ¡duoto 2015 m. rugsėjo 2d. leidimo Nr. LNS21-150902-00660 (toliau – statybos leidimas) kopijÄ bei vieno buto gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projekto, įrengiant antrÄ butÄ palėpėje (toliau – rekonstravimo projektas), skaitmeninę kopijÄ .

Statybos leidime nurodyta, kad statytojui V. R. suteikiama teisė rekonstruoti statinį gyvenamosios paskirties vieno buto pastatÄ Ä¯ dviejų butų pastatÄ , kad rekonstrukcija atliekama nesaugomoje vietovėje, ne kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, ne kultÅ«ros paveldo vietovėje, ne kultÅ«ros paveldo objekto apsaugos zonoje, ne kultÅ«ros paveldo vietovės apsaugos zonoje. Leidime taip pat nurodyta, kad rekonstrukcijai iÅ¡duotas leidimas pagal 2015 m. statinio projektÄ Nr. JG-193 ir vieno buto gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektÄ , įrengiant antrÄ butÄ palėpėje, parengtÄ trečiojo asmens UAB „Vilobis“.

IeÅ¡kovų nuomone, statybos leidimas naikintinas, nes namo rekonstravimo projektas paruoÅ¡tas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieÅ¡kovų teisę naudotis bendra daline nuosavybe, teisę į žemės nuosavybę bei teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir esamu įvažiavimu. IeÅ¡kovai nurodė, kad statybos leidimo ir namo rekonstravimo projekto skaitmeninės kopijos gautos 2020 m. gegužės 28 d. Tik gavę statybos leidimo kopijÄ ir visÄ namo rekonstravimo projektÄ ieÅ¡kovai galėjo suprasti, kad jų teisės yra pažeidžiamos, todėl, jų nuomone, nepraleistas statybos leidimo nuginčijimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTÄ®).

IeÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas namo rekonstravimo projektas, tačiau atsakovė iÅ¡davė projektÄ ieÅ¡kovei tik 2020 m. gegužės 28 d. Namo rekonstravimo projektas yra 165 lapų, o ieÅ¡kovei buvo pateikta tik 16 lapų. IeÅ¡kovams negavus viso projekto, jie negalėjo įvertinti ir suvokti, kad rekonstravimo projektas ir statybos leidimas pažeidžia jų, kaip bendraturčių teises. Todėl administracinio akto apskundimo terminas nepraleistas, nes skaičiuotinas nuo viso projekto gavimo dienos.

Teismui laikant, kad akto apskundimo terminas yra praleistas, Å¡is terminas turi bÅ«ti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyriaus veiksmų. Terminas praleistas dėl visos informacijos pagal ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ nepateikimo. Statybos leidimas rekonstrukcijai iÅ¡duotas namui, kuris yra Kauno miesto savivaldybės 1-ojo (duomenys neskelbtini) kultÅ«rinio (urbanistinio, architektÅ«rinio) draustinio teritorijoje.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010 suteikė teisę atsakovui be ieÅ¡kovų sutikimo atlikti namo rekonstrukcijÄ pagal teismui pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus. Minėtuose prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose nepateikta jokių duomenų apie žemės sklypo pertvarkymo darbus, kitų namo aukÅ¡tų pertvarkymo darbus. Teismo sprendimu nesuteikta teisė projektuoti ir atlikti sklypo pertvarkymo darbus be bendraturčių sutikimo ar nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ be bendraturčių sutikimo, ar atlikti pertvarkymus esamuose namo aukÅ¡tuose be bendraturčių sutikimo.

Anot ieÅ¡kovų, iÅ¡duodant atsakovui V. R. statybos leidimÄ , buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir tuo pačiu pažeidžiamos ieÅ¡kovų teisės: - UAB „Vilobis“ parengto 2015 m. techninio projekto rinkmenoje 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape, 3.4 skyriuje pateikta informacija „sklypo sprendiniai nekeičiami, iÅ¡laikomi esami įvažiavimai ir takai, reljefas nekeičiamas. Statybos sklype atnaujinamos dangos pagal sklypo planÄ , patekimas į sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės“ (3.4.1 punktas), „iÅ¡laikomas esamas ažūrinis sklypo aptvėrimas ir vartai“ (3.4.2 punktas), „lietaus vanduo nuo pastatų surenkamas lietvamzdžiais ir nuvedamas nuo jų į lietaus kanalizacijos tinklus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų“ (3.4.3 punktas), „bendra projektuojama apželdintina sklypo dalis 309 kv. m – 45,51 proc.

Išlaikomas esamas sklypo apželdinimo sprendimas (3.4.4 punktas)“. Tačiau minėtos rinkmenos 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape, 3.5 skyriuje pateikta jau kitokia informacija: nurodomi jau nebe esami, o „projektuojami teritorijos tvarkymo įrenginiai: įvažiavimas, takai ir dvi vietos automobilių statymui“, „lauko inžineriniai tinklai. Nauji neprojektuojami išsaugant esamus“ (3.5.3 punktas). Minėto projekto dalyje 2 JG-193 TP SP-SA (70-90), 71 lape pateikta prieštaringa informacija: „žemės darbai nenumatyti.

Esami želdiniai nebus kertami ar kitaip pažeisti. Statybos metu tvarkomi esami takai ir lauko laiptai ir aikÅ¡telė automobilių statymui“ (1.2 punktas), „statybos sklype tvarkomos betoninių trinkelių aikÅ¡telės ir takai pagal sklypo sutvarkymo planÄ (trinkelėmis klojami takai ir įrengiamos dvi automobilių statymo vietos atviroje aikÅ¡telėje. IÅ¡saugomas esamas sklypo aptvėrimas ir vartai. Statybos sklype įrengiami trinkelių takai pagal sklypo planÄ 106,00 m2 ploto“ (1.3). Tai prieÅ¡tarauja nurodytiems techninio projekto rinkmenoje 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape, 3.4 skyriuje esantiems teiginiams apie nekeičiamus sklypo sprendinius ir sklypo kadastro duomenims; - sklype nėra kadastrinių matavimų metu pažymėtos ar įregistruotos esamos aikÅ¡telės automobiliams statyti, kurioje bÅ«tų galima papildomai projektuoti automobilių statymo vietų įrengimÄ .

Kadastro byloje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta tik 14,08 kv. m. ploto betono plytelių aikštelė b1, kurios 8/100 dalys, t. y. 1,13 kv. m., priklauso atsakovui V. R.. Bendriniu aikštelės pavadinimu įvardijamos sklype esančios kietos dangos, o kadastriniuose planuose kieta danga pažymėta tik ten, kur įrengti takai. Ant V. R. priklausančio esamų kietų sklypo dangų ploto (1,13 m2) automobilio statymo vieta netelpa. Projekto brėžiniuose nežymima, kur numatomos automobilių vietos, kur yra vartai.

Projekto dalyje 2 JG-193 TP SP-SA (70-90), 75 lape pateiktas sklypo sutvarkymo brėžinys 2014.11.11 JG-193-TP-SP-01, kuriame takai sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini) g. žymimi platesni nei kadastriniame plane, numatytas papildomas kietos dangos plotas apytikriai ties esamų įvažiavimo vartų vieta, sumažinti želdynų plotai, prieÅ¡ingoje namo pusėje panaikinta dalis kadastrinėje byloje pažymėto tako. Akivaizdu, kad numatyta ne tvarkyti esamas ar atstatyti statybos metu sunaikintas / pažeistas dangas, užfiksuotas kadastro byloje, o pertvarkyti esamÄ sklypo sutvarkymÄ .

Minėtame projektiniame brėžinyje nėra nurodyta nei numatytų automobilių stovėjimo vietos, nei vartai, todėl galima tik spėlioti, kur būtent būtų statomi automobiliai ir kiek jų, o projekto dalyje 2 JG-193 TP SP-SA (70-90), 72 lape tik neapibrėžtai nurodyta „Prie lauko durų ateinama trinkelėmis grįstu taku, vedančiu nuo įvažiavimo ir automobilių parkavimo vietos“ (2.2 punktas); - projekto dalyje 2 JG-193 TP SP-SA (70-90), 83 lape pateiktame brėžinyje 2014.11.11-JG-193-TP-SA-07 parodyti ne tik esami laiptai (prie fasado ašyje „4“), užfiksuoti kadastrinėje byloje, bet ir niekur nepaminėti naujai projektuojami laiptai priešingoje namo pusėje (prie fasado ašyje „1“).

Tai neatitinka rinkmenoje 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape, 3.4 skyriuje išdėstytų teiginių, kad „išlaikomi esami (...) takai ir reljefas“. Naujai projektuojami laiptai, nepažymėti žemės sklypo plane, pažymėti namo cokolinio aukšto plane 2014.11.11 -JG-193-TP-SA-01. Šiame plane ir esami laiptai žymimi pertvarkyti, t. y. be tarpinės aikštelės. Toks projektinės informacijos pateikimas yra klaidinantis, nes lauko laiptai yra ne namo dalis, o žemės sklypo tvarkymo statiniai. Nurodytiems ginčo sklypo sutvarkymo, reljefo ir žemės sklype esančių laiptų pakeitimams privalomas visų žemės sklypo bendraturčių pritarimas.

Jei laiptai namo rekonstrukcijos projekte numatyti kaip pastato dalis, tai bÅ«tų akivaizdus cokolinio aukÅ¡to pertvarkymas. Ä®rengus žemės sklype dvejus laiptus bÅ«tų panaikinta jo kraÅ¡te ties įvažiavimo vartais esanti nuožulni žemės sklypo teritorijos dalis, kuria galima didesnių gabaritų arba sunkesnius daiktus iÅ¡krovus nugabenti vežant karučiu ar pan. iki Å«kinio įėjimo į rÅ«sius arba į teritorijÄ , esančiÄ už namo, taip pat iÅ¡gabenti iÅ¡ Å¡ios teritorijos žaliÄ sias ar didesnių gabaritų atliekas, nuvežti iki patekimo į rÅ«sį dviračius.

Kitų galimybių vežant transportuoti daiktus į rÅ«sį ar žemės sklypo dalį, esančiÄ tarp gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, todėl Å¡ioje vietoje papildomi laiptai neturėtų bÅ«ti įrengiami; - projekto rinkmenoje 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape 3.4 skyriuje 3.4.3 punkte iÅ¡dėstytas sprendinys „lietaus vanduo nuo pastatų surenkamas lietvamzdžiais ir nuvedamas nuo jų į lietaus kanalizacijos tinklus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų“ tuo pačiu 3.5 skyriaus 3.5.3 punkte nurodant, jog „lauko inžineriniai tinklai ir įrenginiai.

Nauji neprojektuojami iÅ¡saugant esamus“ neatitinka esamos situacijos, todėl apskritai neįgyvendinamas, neprojektuojant naujos vietinės kritulių vandens surinkimo sistemos. Nei sklype, nei aplinkinėje teritorijoje nėra įrengtų ir įregistruotų lietaus kanalizacijos tinklų, prie kurių bÅ«tų galima prijungti žemės sklypo lietaus kanalizacijÄ . Kritulių vanduo iki Namo rekonstravimo buvo nukreipiamas žemės sklypo pavirÅ¡iumi. Todėl laikytina, kad kritulių vandens nuvedimo sprendiniai keičiami be bendraturčių sutikimo ir bendraturčiams nežinant, ar bus užtikrinta, kad kritulių vanduo požeminiu vamzdynu nebus nukreiptas ant bendraturčiams priklausančio garažo, esančio žemiau žemės sklypo pavirÅ¡iaus, kadangi iÅ¡leisti kritulių vandenį į lietaus kanalizacijÄ nėra galimybių; - bendraturčio V.

R. vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimai dėl esamo sklypo sutvarkymo sprendinių pakeitimo yra jo siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius. Toks siekis bÅ«tų įgyvendinamas bendraturčių interesų sÄ skaita, pažeidžiat bendraturčių teises naudotis sklypu, Statybos įstatymo 6 straipsnio nuostatÄ , kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso 85 kv. m. žemės sklypo. Atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis po namu yra mažiausiai 16,1 kv. m.; atsakovo garažo užstatymo plotas - 27 kv. m., Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įregistruotus kadastro duomenis yra 20 kv. m., o faktiÅ¡kai 37,15 kv. m. Atsakovui priklausantys statiniai Å¡iuo metu užima 80,25 kv. m. Jis naudojasi ir žemės sklypo dalimi, kad galėtų patekti į jam priklausančiÄ namo dalį, ir žemės sklypo dalimi aplink namÄ , reikalinga patekti prie namo, ir žemės sklypo dalimi, reikalinga patekti iki kitų V.

R. priklausančių statinių. Todėl jau dabar atsakovas naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nei jam priklauso nuosavybės teise; - namo rekonstravimo projekte numatymas atsakovui įrengti dvi automobilių stovėjimo vietas pažeidžia ieÅ¡kovų teises, nes įrengus aikÅ¡telę automobilių statymui bus pažeista ieÅ¡kovų nuosavybės teisė į jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, jie negalės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Automobilių stovėjimo vietų įrengimas sprendžiamas nepaisant bendraturčių interesų.

Toks sprendimas trukdys ieÅ¡kovams patekti į jiems priklausančiÄ namo dalį ir žemės sklypÄ , apribos bendraturčių galimybes naudotis įėjimu ar įvažiavimu, taip pat patekti prie namo fasado, kuriame įrengti bendraturčiams priklausančių rÅ«sių ir kitų patalpų langai, nes sudaroma galimybė automobiliais užstatyti esamus įėjimo ar įvažiavimo vartus bei vartais naudotis galėtų tik automobilių stovėjimo vietų naudotojai ar savininkai. Automobiliai galėtų bÅ«ti statomi, ribojant patekimÄ prie pastato fasado, privalomÄ bendrai naudoti praėjimÄ ties fasadu.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, žemės sklypu bendraturčiai naudojasi bendrai, todėl prieš ruošiant namo rekonstravimo projekto sprendinius, susijusius su žemės sklypo naudojimosi tvarka, automobilių stovėjimo aikštelės ir papildomų laiptų įrengimu, kritulių vandens surinkimo sistemos pertvarkymu, turėjo būti gautas ieškovų sutikimas kaip žemės bendraturčių. Ieškovai tokio sutikimo nėra davę, todėl statybos leidimas naikintinas, kaip pažeidžiantis ne tik teisės aktų reikalavimus bet ir ieškovų teises; - statybos leidimas naikintinas, kadangi projektu keičiami sklypo sprendiniai, nors 2015 m. techninio projekto rinkmenoje 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape, 3.4 skyriuje pateikta informacija: sklypo sprendiniai nekeičiami, išlaikomi esami įvažiavimai ir takai, reljefas nekeičiamas, tačiau kituose projektiniuose sprendiniuose nurodoma, kad įrengiamos dvi automobilių stovėjimo vietos.

Projektiniai sprendiniai rinkmenos 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 8 lape, 3.5 skyriuje kad įrengiamos dvi vietos automobilių statymui, sklype įrengiami trinkelių takai pagal sklypo planÄ 106,00 kv. m. ploto prieÅ¡tarauja teiginiams, kad iÅ¡laikomi esami įvažiavimai ir takai, reljefas nekeičiamas. Kadastrinių matavimų byla 1C forma patvirtina, kad aikÅ¡telės plotas yra 14,08 kv. m. betoninės plytelės, o ne kaip nurodo projektuotojas, kad esama danga yra trinkelės; - statybos leidimas naikintinas ir dėl to, kad namo rekonstravimo projektas neatitinka pagrindinių gaisrinės saugos reikalavimų.

RuoÅ¡iant namo rekonstravimo projektÄ , pagal kurį iÅ¡duotas statybos leidimas, nesilaikyta Taisyklių 150, 151, 28 punktų, nes gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 150-151 punktuose numatyti privalomi sprendiniai statybos leidime nenumatyti. Namo techninio projekto rinkmenoje 1 JG-193 TP BD1 (1-44), 9 lape numatyta įrengti tik ne žemesnę kaip 0,6 m tvorelę, nurodant „Ant stogo įrengti ne žemesnę kaip 0,6 m tvorelę, kur aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus altitudės iki karnizo arba lauko sienos virÅ¡aus (parapeto) didesnis kaip 10 m“.

RuoÅ¡iant projektÄ pažeisti esminiai gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, dėl to pažeidžiama ieÅ¡kovų teisė į saugiÄ aplinkÄ ir leidimas turi bÅ«ti panaikintas; - statybos leidimas naikintinas, kadangi jame nurodyta, jog statybos leidimas iÅ¡duotas rekonstrukcijai statinio, kuris nėra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Å alims bei tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui buvo įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zona.

Kauno miesto savivaldybė 2013 m. liepos 18 d. sprendimu teritorija, kurioje yra namas, buvo paskelbta saugoma Kauno miesto savivaldybės paveldo vietove ir įsteigtas Kauno miesto savivaldybės 1-asis (duomenys neskelbtini) kultūrinis (urbanistinis, architektūrinis) draustinis; patvirtintas Kauno miesto savivaldybės 1-asis (duomenys neskelbtini) kultūrinio draustinio teritorijos specialusis planas. Ginčo statybos leidime nurodyta, kad jis išduodamas statinio rekonstrukcijai, kuris nėra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje.

Tai patvirtina, kad iÅ¡duodant leidimÄ galbÅ«t nebuvo atsižvelgta į specialius reikalavimus; - Kauno miesto tarybos sprendimu T-444 patvirtintame Å¡ios teritorijos specialiajame plane žemės sklypas priskirtas morfozonai MZ4 mortotipui Mt8, kuriame keliami Å¡ie reikalavimai: pastatų aukÅ¡tis leistinas iki kraigo 12 m, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas 35. Å ie reikalavimai yra nurodyti ir specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 55-2-279, iÅ¡duotuose atsakovui 2014 m. gruodžio 17 d., o specialiuosiuose architektÅ«ros reikalavimuose Nr. 70-17-56, iÅ¡duotuose 2015 m. sausio 28 d., nurodyta „nedidinti esamo aukščio (pagal pateiktus duomenis 12,74 m)“.

Namo techninis projektas parengtas 2015 metais. Atsakovas projektÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijai rengė pagal 2015 m. sausio 28 d. iÅ¡duotus specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, kuriuose nurodyta nedidinti esamo aukščio (pagal pateiktus duomenis 12,74 m (pagal specialiuosius paveldosauginius reikalavimus). Techninio projekto rinkmenoje TP BD1 (1-44), 20 lape esančioje lentelėje „Bendrosios dalies, sklypo plano dalies, architektÅ«rinės dalies bendrieji statinio rodikliai“ gyvenamojo namo aukÅ¡tis nurodomas 14,84 m., rinkmenoje 2 JG-193 TP SP-SA (70-90) lapuose 81-83 pateiktuose brėžiniuose 2014.11.11 -JG-193-TP-SA-05, 2014.11.11 -JG-193-TP-SA-06, 2014.11.11 -JG-193-TP-SA-07 pastato aukÅ¡tis nurodytas 12,74 m., tos pačios rinkmenos 75-76 lapuose patektuose brėžiniuose esančioje lentelėje „Techniniai ekonominiai rodikliai“ aukÅ¡tis nurodomas 14,84 m. 2020 m. birželio 15 d. atlikus pastato kontrolinį geodezinį planÄ namo aukÅ¡tis nustatytas 15,59 m.

Tuo tarpu prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose, kurie buvo pateikti Kauno apygardos teismui 2010 m. priimant sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010, kuriuo suteikta teisė atsakovui be ieÅ¡kovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , pastato aukÅ¡tis nurodytas 12,22 m (brėžinys 2014.11.11-JG-193-TP-SA-02) ir 12,50 m (brėžinys 2014.11.11-JG-193-TP-SA-03). Todėl leidimas naikintinas, kaip neatitinkantis nei teismo sprendimo, nei paveldosaugos reikalavimų, nei specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų; - atsakovui iÅ¡duotas statybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė rekonstruoti gyvenamosios paskirties statinį iÅ¡ vieno buto pastato į dviejų butų pastatÄ .

Atsakovas V. R., veikdamas apgaule, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas į dviejų butų, nes namas iki rekonstravimo buvo trijų butų. Leidimas naikintinas, kadangi iÅ¡duotas neegzistuojančio vienbučio namo rekonstrukcijai, kai iki rekonstrukcijos name buvo trys butai; - nukrypstant nuo statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų, įrengiant automobilių stovėjimo vietas ties ieÅ¡kovams priklausančios namo dalies ir gyvenamosios patalpos langais bus pažeista jų teisė į sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ .

RuoÅ¡iant projektÄ nesilaikyta teisės aktais nustatytų atstumų nuo atvirų maÅ¡inų aikÅ¡telių iki gyvenamojo namo. Atsakovo V. R. argumentai 6. Atsakovas V. R. prašė atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus, taikyti ieÅ¡kinio senatį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovai, bÅ«dami namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, tikslingai ir sÄ moningai veikia prieÅ¡ bet kokį Å¡ios valdos ir joje esančių statinių pagerinimÄ , renovacijÄ ir einamÄ jį remontÄ , bÅ«tinÄ tinkamai statinio bÅ«klei palaikyti.

IeÅ¡kovai negyvena name daug metų, nesirÅ«pina juo, neprižiÅ«ri ir netvarko jo. Namas ir kiti statiniai prieÅ¡ keletÄ metų buvo avarinės bÅ«klės ir kėlė grėsmę savininkams bei kitiems asmenims. Atsakovui savo lėšomis sutvarkius statinius, ieÅ¡kovai pradėjo reikÅ¡ti skundus dėl to įvairioms institucijoms.

7. Dėl ūkinio pastato padidinimo ir rūsio įrengimo be ieškovų sutikimo: atsakovui priklausantis ūkinis pastatas ir požeminis rūsys buvo pastatyti prieš beveik 40 metų, t. y. iki to momento, kai ieškovai tapo ginčo valdos bendrasavininkais. Tuo metu ginčo sklypo savininku buvo ieškovės ir atsakovo tėvas K. R., vėliau – motina O. R.. Ieškovė žinojo apie visus statinius, esančius po žemės sklypu, nes, kai vyko darbai, ji gyveno su tėvais. Atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra tokio dydžio, koks jis buvo dar 1984 m., esant gyvam atsakovo ir ieškovės tėvui.

Tuo metu, kai Å«kinis pastatas buvo pastatytas, galiojo teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos Å«kinio pastato plotas negali bÅ«ti didesnis nei 20 kv. m. Todėl Å«kiniame pastate buvo padaryta pertvara, siekiant įteisinti jį. Po įteisinimo pertvara buvo panaikinta. Kadangi Å«kinis pastatas buvo registruotas, kadastrinių matavimų bylos lentelėje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ atsakovas nurodė rekonstravimo pabaigos metus ir tikrÄ jÄ kvadratÅ«rÄ , buvusiÄ 1984 m. Nėra galimybės nugriauti 17 kv. m.

Å«kinio pastato dalies, nes jis yra vientisas, bendras konstrukcijas turintis statinys. Å is Å«kinis pastatas yra po žeme, todėl ieÅ¡kinio argumentai, kad pažeidžiama ieÅ¡kovų nuosavybės teisė atmestini. Ginčo žemės sklypo Å¡iaurinėje dalyje nėra rÅ«sio, jis buvo apraÅ¡ytas kadastrinių matavimų byloje tik po to, kai patys ieÅ¡kovai nurodė, kad nederins ginčo sklypo kadastrinių matavimų duomenų, jeigu nebus įregistruotas rÅ«sys. Apie 1989 m. ginčo sklypo Å¡iaurinėje dalyje buvo iÅ¡kasta duobė, kuri ilgÄ laikÄ nebuvo naudojama.

Vėliau 2000 m. Å¡i duobė buvo mėgėjiÅ¡kai iÅ¡betonuota, tačiau perdengimas tapo nesaugus, pradėjo drėkti, kilo saugumo klausimas. Dėl to atsakovas su broliu nusprendė uždengti duobę Å¡iferiu, o ateityje sutvarkyti jÄ . Po 2010 m. nuėmus Å¡iferį paaiÅ¡kėjo, kad perdengimo bÅ«klė buvo avarinė. Atsakovas, pasitaręs su broliu, 2016 m. nuardė senÄ perdangÄ bei įrengė naujÄ . Å iuo metu duobė, ieÅ¡kovų nurodoma kaip rÅ«sys, naudojama namo komunikacijoms tiesti: pro jÄ praeina trys elektros kabeliai, du Å¡viesolaidinio interneto kabeliai ir dvi telekomunikacijų linijos bei kanalizacijos vamzdžiai.

Artimiausiu metu toje pačioje vietoje bus įrengiamas ir vandentiekio įvadas, nes dabartinio būklė yra kritinė. Visos šios komunikacijos skirtos visų namo bendraturčių (tarp jų – ir ieškovų) poreikiams. Atsakovo įsitikinimu, minėta duobė neatitinka statinio požymių, todėl negali būti laikoma rūsiu. 1989 m. duobei iškasti nebuvo būtinas ieškovų sutikimas, nes jie tapo žemės sklypo bendrasavininkais tik 2005 m. Vėlesni duobės stiprinimo darbai buvo atlikti, atsižvelgiant į jos kritinę būklę.

Patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus dėl duobės kaip savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo, tai bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarautų visų bendraturčių interesams, namas bÅ«tų atskirtas nuo komunikacijų. IeÅ¡kovė daug kartų kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (toliau – ir Inspekcija) su skundais, bet jie buvo atmetami. IeÅ¡kovai neįrodė, kad prieÅ¡ daugelį metų pastatytas atsakovui priklausantis Å«kinis pastatas ir rÅ«sys pažeidžia jų teises.

RÅ«siu naudojasi visi namo ir žemės sklypo bendraturčiai, todėl negalima iÅ¡vada, kad atsakovas naudojasi jam nepriklausančia žemės sklypo dalimi. Ginčo Å«kinis pastatas ir rÅ«sys pastatyti daugiau nei prieÅ¡ 30 metų. Todėl ieÅ¡kovai praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus dėl Å¡ių statinių kaip savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

8. Dėl statybos leidimo panaikinimo: ieÅ¡kovai praleido 1 mėn. terminÄ administraciniam aktui (statybos leidimui) ginčyti. IeÅ¡kovai apie ginčijamÄ aktÄ sužinojo vėliausiai 2016 m. birželio mėn. IeÅ¡kovė taip pat buvo kviečiama 2017 m. lapkričio mėn. į vyksiantį statybų patikrinimÄ , kurio tikslas buvo nustatyti, ar teisėtai ir pagal projektinę dokumentacijÄ vykdomi statybos darbai ginčo valdoje. IeÅ¡kovai žinojo apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , namo rekonstrukcijÄ . Inspekcija patikrino atsakovo veiksmus ir nenustatė jokių pažeidimų.

IeÅ¡kovai turėjo galimybė sužinoti apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir iÅ¡ „Infostatyba“ skelbiamų duomenų 2015 m. IeÅ¡kovai praleido terminÄ statybos leidimui ginčyti keturis metus, todėl Å¡is terminas negali bÅ«ti atnaujintas. Atnaujinus terminÄ statybos leidimui ginčyti bÅ«tų pažeistas teisinių santykių stabilumo principas, paneigta termino prasmė. IeÅ¡kovai nenurodo pagrįstų argumentų dėl jų teisių pažeidimo, Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡duodant atsakovui V.

R. statybos leidimÄ . Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010, pripažino atsakovo teisę atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus namo palėpėje be ieÅ¡kovių R. D. D. ir K. K. L. sutikimo pagal pateiktus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, paruoÅ¡tus UAB „Vilobis“. Namo rekonstravimo projektas buvo derintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos KultÅ«ros paveldo skyriumi bei iÅ¡duoti specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Namo rekonstravimo projekto atitiktis paveldosaugos reikalavimams buvo patikrinta. Projektas buvo koreguojamas atsižvelgiant į Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS statybų priežiūros poskyrio pastabas. Iki rekonstravimo namo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo vieno buto pastatas. Nors namu ir naudojosi trys šeimos, jis buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Statybos leidimas nėra dokumentas, keičiantis bendraturčių valdomos nuosavybės dalis.

Projekto sprendiniais nebuvo keičiamas nei vienas iÅ¡ normuojamų sklypo tvarkymo rodiklių, projektuojami teritorijos tvarkymo įrenginiai nebuvo didinami. Rekonstravus namÄ privaloma pagal Å¡iÄ dienÄ galiojančius teisės aktų reikalavimus įrengti lietaus kanalizacijÄ . Dėl to, įvertinus tai, kad ginčo valdoje nebuvo įrengta kanalizacija, priimtas sprendinys nuo stogo surinktas lietaus vandens nuotekas nuvesti žemyn į (duomenys neskelbtini) g. PrieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai yra tik eskizas, pagal kurį rengiamas projektas.

Ginčo rekonstravimo projektas buvo derintas nuo 2011 m. iki 2015 m. su įvairiomis institucijomis, koreguotas pagal pateiktas pastabas, atsižvelgiant į kultūros paveldo reikalavimus, specialius reikalavimus. Pastato aukštis skaičiuojamas nuo pastato kraigo iki žemės paviršiaus vidutinės aukščio altitudės, bet ne nuo cokolio. Pastatas yra 14,64 m, galima leistina paklaida 20 cm. Po rekonstrukcijos išlaikytas namo aukštis. Įvažiuojamoje dalyje kiemo plotis nuo tvoros yra 5,90 m, todėl net įrengus naujus laiptus tarp namo ir tvoros liktų 4,90 kv. m., nebūtų pažeisti nei norminiai atstumai, nei ieškovų interesai.

Žemės sklypu (patekimu į namÄ , įvažiavimu į namų valdÄ ) visi bendraturčiai naudojasi kartu, neiÅ¡skiriant konkrečių dalių. Projekte buvo privaloma nurodyti žemės sklypo sutvarkymo ir naudojimo sprendinius, nes tai yra privaloma namo rekonstrukcijos dalis. Tai nereiÅ¡kia, kad tik atsakovas naudosis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėmis ar patekimo į sklypÄ keliu. IeÅ¡kovai savo teisėmis naudojasi nesÄ Å¾iningai, teikia teismui klaidingas faktines aplinkybes, nepagrįstus skundus ir ieÅ¡kinius, turėdami vienÄ tikslÄ â€“ sutrukdyti kitos civilinės bylos nagrinėjimÄ .

Jų nesÄ Å¾iningas elgesys buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo dar 2010 m. sprendime, todėl ieÅ¡kovams turi bÅ«ti paskirta 5 000 Eur bauda, pusę Å¡ios sumos priteisiant atsakovui. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai 9. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybos leidimo panaikinimo. Nurodė, kad informacija apie ginčo statybos leidimo iÅ¡davimÄ buvo paskelbta Internete per „Infostatyba“. IeÅ¡kovams kaip namo bendraturčiams turėjo to pakakti, kad jie pasinaudotų teise į teisminę gynybÄ , jei manė, kad statybos darbai pažeidžia jų teises. 2016 m. birželio mėn. ieÅ¡kovei buvo žinoma ne tik apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , bet ir apie namo rekonstravimo projektÄ .

IeÅ¡kovai praleido administracinio akto (statybos leidimo) apskundimo terminÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo namas iÅ¡duodant leidimÄ buvo vienbutis, todėl ieÅ¡kinio argumentai dėl statybos leidimo iÅ¡davimo neegzistuojančiam vieno buto namui atmestini. Ginčas tarp namo bendraturčių dėl teisės rekonstruoti vieno buto gyvenamÄ jį namÄ , įrengiant gyvenamÄ sias patalpas palėpėje, iÅ¡spręstas dar 2010 m. Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010, ieÅ¡kovų argumentai, kad ginčijamas leidimas pažeidžia jų teisę naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nepagrįsti.

Leidimas nėra dokumentas, didinantis ar mažinantis bendraturčių nuosavybės teisę, šie klausimai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio, 4.81 straipsnio nuostatas. Vien tai, kad dėl skirtingų matavimų, projekto bendruosiuose duomenyse ir brėžiniuose nurodyti skirtingi namo aukščiai, nereiškia, kad ginčijamu leidimu buvo leista didinti stogo aukštį. Projektas buvo derintas su Kultūros paveldo skyriumi. Be to, ieškovai nenurodo, kaip aplinkybė, kad projekte nurodyta, jog žemės sklypas nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, pažeidžia jų teises.

IeÅ¡kinio motyvai dėl projekto neatitikties gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams nepagrįsti ir subjektyvÅ«s. IeÅ¡kovei buvo žinomi esminiai projekto sprendiniai dar 2017 m. lapkričio mėn. 2019 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ne dėl rekonstravimo projekto iÅ¡davimo kaip teigiama ieÅ¡kinyje, o dėl rekonstrukcijos, pradėtos 1988 m. pagal leidimÄ Nr. R-32, projekto iÅ¡davimo ir rekonstrukcijos, pradėtos 2015 m. statybos leidimo prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų lapų TP-AS—BD, TA-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04 iÅ¡davimo. 2019 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu atsakovės Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius pateikė ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ 1988 m. techninio projekto kopijÄ ir informavo, kad 2015 m. prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai neperduoti saugoti į skyrių.

IeÅ¡kovai apie savo tariamÄ teisių pažeidimÄ galėjo sužinoti dar 2017 m., bet kreipėsi į teismÄ dėl statybos leidimo panaikinimo tik 2020 m. birželį. IeÅ¡kovai nenurodė objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu atnaujinti praleistÄ statybos leidimo apskundimo terminÄ . Trečiųjų asmenų argumentai 10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Å¡alių ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu kreipėsi į inspekcijÄ dėl atsakovo atliekamų statybos darbų be bendraturčių sutikimo Kaune, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu inspekcija informavo ieÅ¡kovę, kad patikrinus vietoje nustatyta, jog atliekamas gyvenamojo namo rekonstravimas, įrengiant palėpėje patalpas, taip pat atliekami viso pastato apÅ¡iltinimo ir balkonų aptvėrimo įrengimo darbai; automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo darbai nevykdomi; statytojas V.

R. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . IeÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad paprastojo remonto darbams statybos leidimas nėra privalomas; tokiems statybos darbams privalomas tik bendraturčių susitarimas, o ginčai dėl nesutarimo sprendžiami teisme. Inspekcija 2019 m. lapkričio 5 d. gavo ieÅ¡kovės skundÄ dėl atsakovo pastatyto rÅ«sio. Buvo atliktas patikrinimas vietoje ir 2019 m. lapkričio 18 d. suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas; apie patikrinimo rezultatus inspekcija informavo ieÅ¡kovę 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu, kuriame nurodė, kad žemės sklype prie namo pastatytas betoninių konstrukcijų rÅ«sys (5,10 m × 2,30 m × 2 m).

RÅ«sio viduje pravesti elektros, telefono tinklų kabeliai, jis ribojasi su gretimo žemės sklypo tvora; statytojas paaiÅ¡kino, kad duobę iÅ¡kasė ir rÅ«sį pastatė apie 1989 m.; atsižvelgdama į tai, kad betoninių konstrukcijų rÅ«sys pastatytas anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų inspekcija nutraukė statybos teisėtumo nagrinėjimÄ , vadovaudamasi galiojančiomis teisės normomis. IeÅ¡kovė neskundė inspekcijos atsakymų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Inspekcija pažymėjo, kad Å«kinio pastato, pažymėto plane indeksu 5I1b, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) rekonstravimui, t. y. padidinant jį nuo 20 kv. m iki 37,15 kv. m, pagal teisės aktų reikalavimus atsakovas V.

R. privalo gauti ne tik statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet ir žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. R. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsakovas V. R.. Papildomai nurodė, kad namas buvo sutvarkytas jo (trečiojo asmens) tėvų ir jo paties lėšomis, neprisidedant prie to ieškovams.

12. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašė atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus. Nurodė, kad Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus Statybų priežiÅ«ros poskyrio vyriausiasis specialistas N. B. 2015 m. birželio 23 d. nepritarė rekonstravimo projektui, pateiktam siekiant gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nes buvo nustatyti trys gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Pakartotinai pateiktame ir pataisytame rekonstravimo projekte paÅ¡alinus anksčiau nustatytas neatitiktis gaisrinę saugÄ reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, Kauno APGV pareigÅ«nas pritarė rekonstravimo projektui 2015 m. rugsėjo 2 d. Pakartotiniu statinio projekto patikrinimo aktu. Anot trečiojo asmens, ieÅ¡kinyje nepagrįstai teigiama, kad pastatui yra bÅ«tinas iÅ¡orinis išėjimas ugniagesiams gelbėtojams patekti ant stogo. Nagrinėjamu atveju projektuojamo vieno buto gyvenamojo pastato rekonstravimo projekte vienbučio gyvenamojo namo tarp aÅ¡ių 1-4 pavaizduoto fasado brėžinyje, stogo, ties karnizu altitudė nurodyta „+ 7,225“ m, o žemės altitudės dveji lygmenys ties Å¡ia vieta nurodyti „? 1,790“ m ir „? 1,140“ m.

Tai reiÅ¡kia, kad ties paminėtu fasadu aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus altitudės iki stogo karnizo yra 9,015 ir 8,365 metrai. Tai suteikia galimybę ugniagesiams gelbėtojams gaisro įvykio vietoje naudotis savo turimomis neÅ¡iojamomis 10 metrų aukÅ¡tį siekiančiomis gaisrinėmis kopėčiomis, užtikrinant gesinimo ir gelbėjimo darbų tęstinumÄ . Todėl Å¡iuo atveju netaikytini Taisyklių 150, 151 punktai, kurių tikslas yra užtikrinti ugniagesių gelbėtojų patekimÄ ant pastato stogo ar į pastogę, projekte numatant papildomus sprendinius: stacionariai įrengiamus vidinius ar iÅ¡orinius laiptines, laiptus, ar kopėčias per atitinkamo dydžio liukus, kad kilus gaisrui ar atliekant gelbėjimo darbus ugniagesiai gelbėtojai galėtų patekti ant pastato stogo, kai jie to negali atlikti nuo neÅ¡iojamųjų gaisrinių kopėčių, siekiančių 10 metrų aukÅ¡tį, kurias jie atsiveža gaisriniais gelbėjimo automobiliais.

Taisyklių 28 punkto nuostatoje kalbama apie tai, kaip apskaičiuoti aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iaus iki statinio aukščiausio aukÅ¡to grindų altitudės, bet ne iki pastato stogo. Taisyklių 28 punkte suskaičiuota statinio aukščiausio aukÅ¡to grindų altitudė projektavime nulemia kitus gaisrinius sprendinius (maksimalų leistinÄ gaisrinio skyriaus plotÄ , evakuacinius reikalavimus, ugniagesių liftų įrengimÄ ir kt.), bet ne patekimÄ ant stogo. Vadovaujantis statybÄ reglamentuojančiais teisės aktais, iÅ¡lieka galimybė po statybos leidimo iÅ¡davimo keisti statinio projektÄ tokia apimtimi, kuri nevirÅ¡ija esminių statinio projekto sprendinių.

Papildant projektus, juose numatant papildomus sprendinius (tarp jų – stacionariai įrengiamus vidines ar iÅ¡orines laiptines, laiptus, ar kopėčias, atitinkamo dydžio liukus) projektai gali bÅ«ti keičiami statybos metu (po statybos leidimo iÅ¡davimo). Net ir pakeitus ir papildžius nagrinėjamÄ statinio projektÄ sprendiniais, kai po statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo nekeičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai, vadovaujantis statybos techninis reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, turėtų bÅ«ti parengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), bet ne naikinamas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas panaikinti atsakovui V. R. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , įpareigojant jį pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ pagal teisės aktų reikalavimus ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pastato rekonstrukcijai, yra nepagrįstas, nes Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai nebÅ«tų keičiami.

13. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, KultÅ«ros paveldo departamentas ieÅ¡kovų reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad statiniai, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), neįraÅ¡yti į KultÅ«ros vertybių registrÄ . Tačiau ginčo žemės sklypas ir statiniai patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Miesto istorinės dalies, vad. Kauno (duomenys neskelbtini) 1-oji, teritorijÄ , Kauno miesto savivaldybės tarybai nusprendus, kad Å¡iai teritorijai reikalinga teisinė apsauga. Savivaldybės tarybos paskelbtų saugomų objektų atžvilgiu Nekilnojamojo kultÅ«ros apsaugos įstatymo funkcijas atlieka savivaldybės paveldosaugos padalinys.

14. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prašė priimti byloje sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad trečiojo asmens specialistui vertinant rekonstravimo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams (Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio, Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(3):1999 ir STR 2.02.09:2005 kontekste), projekto sprendiniai neprieÅ¡taravo galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

15. Trečiasis asmuo UAB „Vilobis“ nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Pažymėjo, kad sklypo planas yra sudedamoji projekto dalis, tai yra bendros dalies priklausinys. Gavus leidimÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , visi techniniai reglamentai reikalauja, esant pasenusiems sprendimams, rengiant rekonstrukcijos projektÄ , keisti pasenusius sprendinius. Tas pats ir su parkavimo vietomis, dabar privaloma sklype rengti parkavimo vietas. Kadangi namas po rekonstrukcijos turėjo tapti dvibučiu, buvo numatytos dvi parkavimo vietos sklype.

Dėl pastato aukščio: aukÅ¡tis matuojamas nuo nulinės altitudės, nuo pirmo aukÅ¡to grindų. Paskui buvo pasikeitimai, pastato aukÅ¡tis pradėtas matuoti nuo žemės pavirÅ¡iaus. Teismo sprendimu buvo numatyta statyti pastatÄ nuo nulinės altitudės (nuo grindų lygio) 12,7 m, rengiant projektÄ aukÅ¡tis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus, todėl buvo numatytas aukÅ¡tis – 14 m, dėl to prisidėjo cokolinis aukÅ¡tas. Projektas buvo suderintas su KultÅ«ros paveldo departamentu bei savivaldybe.

AukÅ¡tis iki ir po rekonstrukcijos nesikeitė. Parkavimo vieta įrengiama ne atskiram gyventojui, ji yra bendro naudojimo aikÅ¡telė, aikÅ¡telės suprojektuotos pagal normatyvus, t. y. pagal Å¡iuo metu galiojančius normatyvus sklype turi bÅ«ti penkios parkavimo vietos; vartų vieta nesikeičia. Nekeičiami esminiai sprendiniai (sklypo reljefas), įvažiavimas po rekonstrukcijos gali pasikeisti, nes tai neesminis sprendinys. Minėtame rajone nėra kanalizacijos, vienintelis sprendimas – iÅ¡vedimas į Fryko g., visas rajonas yra ant Å¡laito, vanduo nuvedamas gatvelėmis į apačiÄ .

Dėl kanalizacijos nuvedimo turi bÅ«ti atskira projekto dalis, bet projekte tokios dalies nėra, nes visi sprendiniai nekeičiami. Kai projektavo, trečiasis asmuo nežinojo, kad nėra kanalizacijos. Projektu nebuvo ruoÅ¡iamasi keisti esminius sprendinius, todėl buvo nurodoma, kad lietaus vanduo surenkamas latakais ir nuvedamas į kanalizacijÄ . Apie tai, kad nėra kanalizacijos trečiasis asmuo sužinojo tik tuomet, kai reikėjo priduoti pastatÄ . UAB „Kauno vandenys“ trečiajam asmeniui pasakė, kad nėra galimybės įrengti lietaus vandens kanalizacijÄ .

Dėl lietaus kanalizacijos projektas nebuvo koreguojamas, bet to ir nereikėjo. Vandens surinkimas nėra privaloma projekto dalis, jei tai yra techniškai neįmanoma ir labai brangu. Dangų įrengimas nėra esminis sprendinys. Trinkelių danga – 106 kv. m., turi atsispindėti naujoje inventorinėje byloje po rekonstrukcijos, tai bus bendra nuosavybė, statinys projektuojamas visiems gyventojams. Namas yra dviejų butų po rekonstrukcijos. Projektiniai pasiūlymai buvo ruošiami dviejų butų namui. Trečiasis asmuo ruošė ir priešprojektinius pasiūlymus.

16. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. S. T. ir M. R. nuomonės dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nepareiÅ¡kė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, t. y. įpareigojo atsakovÄ V. R. atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus, įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atsakovui V. R. teismas atmetė. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo ir nutraukė bylos dalį pagal ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, teismas atmetė atsakovo V. R. praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovams paskyrimo, panaikino laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Å«kinio pastato praplėtimui, nustatęs, kad Å«kinio pastato rekonstravimo metu, t. y. 2006 m., atsakovo pastato rekonstravimui nebuvo privalomas statybos leidimas. Anot teismo, 2006 m. Å¡is statinys buvo priskiriamas nesudėtingiems statiniams (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2 punktas), kuriems leidimas vykdyti statinio rekonstravimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2006 m. spalio 31 d.), nebuvo privalomas.

Tačiau, teismo įsitikinimu, teisinga, sÄ Å¾ininga, protinga bei visų bendraturčių interesus atitinkanti žemės sklypo naudojimosi tvarka gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, jei tinkamai bus inventorizuoti ir įregistruoti visi žemės sklype esantys statiniai (tarp jų – ir atsakovo Å«kinis pastatas). Todėl teismas, nustatęs, kad atsakovas neatlieka naujų jam priklausančio Å«kinio pastato kadastrinių matavimų įregistravimo procedÅ«rų Nekilnojamojo turto registre po Å¡io pastato rekonstrukcijos daugiau nei 15 metų, ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo atlikti jo Å«kinio pastato kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre tenkino.

19. IeÅ¡kovų reikalavimui įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis nugriauti ginčo sklype pastatytÄ rÅ«sį teismas taikė ieÅ¡kinio senatį ir šį reikalavimÄ atmetė. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad ginčo rÅ«sys buvo pastatytas iÅ¡kastos kurui duobės vietoje, 2000 m. atsakovui iÅ¡betonavus duobės sienas bei uždengus jÄ Å¡iferiu. Anot teismo, tai, kad rÅ«sys pastatytas daugiau nei prieÅ¡ 10 metų patvirtina tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktos nuotraukos, darytos 2008, 2012 m., tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. lapkričio 27 d. atsakymas ieÅ¡kovei į jos skundÄ .

Anot teismo, tai, kad atsakovas V. R. pakeitė 2000 m. pastatyto rÅ«sio uždangÄ 2016 m. vietoje Å¡iferio įrengęs betonuotÄ aikÅ¡telę, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad rÅ«sys buvo pastatytas 2016 m. Be to, ieÅ¡kovams 2005 m. tapus žemės sklypo bendrasavininkais, jau nuo to momento turėjo bÅ«ti žinoma apie žemės sklype esantį rÅ«sį. Kita vertus, net ir konstatavus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ar turi bÅ«ti atnaujintas, teismo nuomone, negalima iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turėtų bÅ«ti patenkintas, nes 2000 m.

žemės sklypo bendraturčiai sutiko su rūsio įrengimu iškastos duobės vietoje. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negalima ir vienareikšmė išvada, jog rūsys priklauso tik atsakovui, ir kad šio statinio buvimas ginčo sklype pažeidžia ieškovų teises, nes neva suteikia atsakovui teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jam priklauso, kadangi šiame statinyje praeina elektros ir interneto kabeliai ir jis naudojamas kaip statinys, kuriame yra bendro naudojimo komunikacijų įrenginiai.

20. Teismas, nustatęs, kad teisme buvo priimtas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo, pateiktas praleidus įstatyme nustatytÄ administracinio akto ginčijimo terminÄ , bei atmetęs ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo, bylos dalį pagal ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl statybos leidimo panaikinimo nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu. O nutraukęs bylos dalį dėl statybos leidimo panaikinimo, netenkino ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl atsakovo V.

R. įpareigojimo pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė K. K. L., kaip ir jos sutuoktinis E. L., apie 2015 m. rugsėjo 2 d. atsakovui iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ namo rekonstrukcijai sužinojo 2016 m. birželio 10 d. Tačiau, pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai, gavę Å¡iÄ informacijÄ , bÅ«tų kreipęsi į trečiÄ jį asmenį UAB „Vilobis“ dėl rekonstravimo projekto gavimo ar kad bandytų gauti vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie ginčijamÄ statybos leidimÄ , bet jiems tai nepavyktų.

Be to, ieÅ¡kovai, žinodami nuo 2016 m. birželio 10 d. apie iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ , neprašė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikti statybos leidimo kopijÄ ir neapskundė Å¡io dokumento per vienÄ mėnesį, tačiau praėjus daugiau nei metams, 2017 m. spalio mėn. ieÅ¡kovė paprašė administracijos iÅ¡duoti jai namo rekonstrukcijos projektÄ . IeÅ¡kovai, 2017 m. spalio 29 d. gavę dalį Å¡io projekto, kuriame iÅ¡dėstyti esminiai statinio rekonstravimo sprendiniai, vis dar neskundė statybos leidimo per įstatyme nurodytÄ vieno mėnesio terminÄ .

IeÅ¡kovai, susipažinę su administracijos pateikta rekonstravimo projekto dalimi, 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi ne į savivaldybę dėl statybos leidimo ginčijimo, bet į InspekcijÄ nurodydami projekto sprendinius, kurie, jų nuomone, pažeidė jų teises. Å ios aplinkybės teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad jau 2017 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kovai sužinojo apie tariamus savo teisių pažeidimus, kurie buvo nurodyti ir teismui paduotame ieÅ¡kinyje, tačiau statybos leidimo neginčijo iki pat atsakovo V.

R. ieÅ¡kinio dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų procedÅ«rų užbaigimo be Laužinskų sutikimo civilinėje byloje Nr. e2-253-1070/2022. Negana to, teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-741-249/2009, iÅ¡reikalautos nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-253-1070/2022, duomenimis, ieÅ¡kovė žinojo apie namo rekonstravimo prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų turinį dar iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-741-249/2009, kurioje ji buvo proceso dalyvė. Todėl tai, kad ji 2019 m. pabaigoje kreipėsi į administracijÄ dėl Å¡ių pasiÅ«lymų iÅ¡davimo, nepatvirtina to, jog jai nebuvo žinomas ar negalėjo bÅ«ti žinomas Å¡ių prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų turinys.

Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovai, žinodami apie priimtÄ statybos leidimÄ , gavę rekonstrukcijos projekto dalį su esminiais projekto sprendiniais dar 2017 m. spalio 29 d., nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, atidÅ«s bei operatyvÅ«s arba iki atsakovo V. R. ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. e2-253-1070/2022 padavimo nelaikė, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Atsižvelgdamas į tai teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys paduotas, suėjus beveik penkiems metams po ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo, keturiems metams po to, kai ieÅ¡kovams tapo žinoma apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , ir trims metams po to, kai ieÅ¡kovai gavo rekonstrukcijos projekto dalį su esminiais projektuojamais sprendiniais.

Teismo nuomone, ieÅ¡kinys paduotas ne per protingÄ laikÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė ieÅ¡kovams laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai K. K. L. ir E. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d sprendimÄ , t. y: 5.1. panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti bylos dalį pagal ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir Å¡ioje dalyje bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; 5.2. panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų E. L. ir K.

K. L. praÅ¡ymas dėl procesinio termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – nuspręsti, kad terminas nepraleistas arba terminÄ atnaujinti; 5.3. panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti atsakovo V. R. pasistatytÄ rÅ«sį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje, savavaliÅ¡ka statyba ir įpareigoti atsakovÄ V. R. savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ rÅ«sį Å¡iaurinėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalyje per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sutvarkyti statybvietę ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį patenkinti; 5.4. pakeisti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas iÅ¡ dalies – įpareigoti V.

R. atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus, įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ V. R. teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo statinio pertvarkymui padidinant (kaip nurodo STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“) bei atlikti jam nuosavybės teise priklausančio pastato-Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patenkinti pilna apimtimi; 5.5. priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Apeliantų apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis prieÅ¡tarauja teismo motyvuojamajai daliai, kadangi teismas rezoliucinėje dalyje įpareigojo V. R. atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus, įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieÅ¡kovas kadastrinius matavimus yra atlikęs 2020 m.; 6.2. pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai, remdamasis vien atsakovo nuomone, nurodė, kad atsakovas negali įvykdyti ieÅ¡kovų reikalavimo iÅ¡griauti padidėjusiÄ dalį, nes iÅ¡orinės sienos liko nepakitusios nuo statinio pastatymo.

Å i teismo iÅ¡vada nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi byloje nepateiktos jokios specialistų ar ekspertų iÅ¡vados, kad negalima Å¡ių sienų iÅ¡griauti; 6.3. pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å«kinio pastato rekonstravimo metu, t. y. 2006 m., atsakovo pastato rekonstravimui nebuvo privalomas statybos leidimas, kas neva teismui sudarė pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo statinio pertvarkymui, prieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai pagrindinei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklei, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiÅ¡kia, kad bendraturtis žemės sklype, kuris yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise negali atlikti jokių teismo nurodytų rekonstrukcijų be kitų bendraturčių sutikimo, nežiÅ«rint, kad ir nereikalingas statybos leidimas.

Å iomis savo iÅ¡vadomis pirmosios instancijos teismas paneigė bendrosios dalinės nuosavybės principus, įtvirtintus civiliniame kodekse; 6.4. pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad atsakovas pastatė Å«kinį pastatÄ 37 kv. m., vietoj 20 kv. m. savavaliÅ¡kai galimai nežinant bendraturčiams. Todėl, ieÅ¡kovų nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo spręsti klausimÄ dėl neteisėtai vykdytų statybos darbų paÅ¡alinimo. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Minėtos normos 2 dalis nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ ; 6.5. pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad 1989 m. duobei iÅ¡kasti nebuvo bÅ«tinas ieÅ¡kovų sutikimas, nes jie tapo ginčo žemės sklypo bendrasavininkais tik 2005 m., net netyrė ar 1989 m. iÅ¡kasant duobę buvo gauti tuo metu buvusių savininkų sutikimai. Tuo tarpu teismo pripažinimas, kad vėlesni duobės stiprinimo darbai buvo atlikti, neva atsižvelgiant į jos kritinę bÅ«klę, neparemtas jokiais įrodymais iÅ¡skyrus atsakovo V.

R. paaiÅ¡kinimÄ , kuris prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams – atsakovo V. R. paaiÅ¡kinimui statybos inspekcijai, kuriame atsakovas pripažino, kad minėtÄ rÅ«sį pastatė jis ir savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad šį rÅ«sį likviduos; 6.6. pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad rÅ«sys pastatytas daugiau nei prieÅ¡ 10 metų, neįvertino ieÅ¡kovų pateiktų google view street nuotraukų, darytų 2012 metais, iÅ¡ kurių matyti, kad sklype nebuvo pastatytas statinys – rÅ«sys.

IeÅ¡kovų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad 2008–2012 m. ne duobė buvo uždengta Å¡iferiu, bet visas Å¡iaurinis sklypo kampas ir netgi dalis kieme prie gyvenamojo namo buvusių laiptų – uždengtas plotas neatitinka dabartinio rÅ«sio viso dydžio, o kartu ir 2017 m. iÅ¡betonuotos perdangos – aikÅ¡telės dydžio. Nuotraukose dalis Å¡iferio lakÅ¡tų atremta į tvorÄ tarp sklypų, o tarp sklype esančio namo fasado ir Å¡iferio lakÅ¡tų palikti atviri plotai, kas patvirtina, kad uždengiant nebuvo siekta apsisaugoti nuo kritulių ir Å¡ie lakÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi statinio stogu.

Uždengimas Å¡iferio lakÅ¡tais nebuvo sujungtas su statiniu – duobėje iÅ¡betonuotomis sienomis, neatitinka duobės sienų ribų, todėl jo negalima laikyti statinio dalimi ar statybine konstrukcija, uždengimas taip pat nebuvo tvirtai sujungtas su žeme, todėl neatitinka ir statinio požymių. Tik atsakovui, kaip jis nurodė 2016 metais, o ieÅ¡kovų duomenimis 2017–2018 metais iÅ¡betonavus aikÅ¡telę (perdangÄ ) virÅ¡ duobės ir sujungus Å¡iÄ perdangÄ su duobėje buvusiomis iÅ¡betonuotomis sienomis duobė tapo statiniu – rÅ«siu.

Tai atsakovas padarė be ieÅ¡kovų sutikimo. Sutinkamai Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi tai yra laikoma savavaliÅ¡ka statyba. Todėl atsakovas įpareigotinas likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius; 6.7. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nesiaiÅ¡kinęs kada ieÅ¡kovai sužinojo, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype atsakovas pastatė naujÄ statinį. Anot ieÅ¡kovų, jie bÅ«tent Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu buvo informuoti apie tariamÄ statinio statybos laikÄ , todėl laikytina, kad į teismÄ kreipęsi 2020 m. birželio 29 d., jie operatyviai ėmėsi ginti savo teises; 6.8. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog rÅ«sys priklauso visiems bendraturčiams.

Anot ieÅ¡kovų, Å¡i teismo iÅ¡vada padaryta pažeidžiant CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kad nuosavybės teisė įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ , ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punktÄ , kad statytoju yra laikomas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ ; 6.9. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus dėl duobės, kaip savavaliÅ¡kos statybos, paÅ¡alinimo, bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarautų visų bendraturčių interesams, nes namas neva bÅ«tų atskirtas nuo komunikacijų.

Priešingai, kadangi nurodytos komunikacijos (ryšių įvadai, įvadiniai elektros kabeliai) įprastai įrengiamos žemėje iškastose tranšėjose, jų įrengimui specialūs rūsiai nėra būtini, todėl panaikinus rūsį įvadai gali būti palikti grunte su apsauginiais dėklais nedarant žalos juos įsirengusiems bendraturčiams; 6.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad rūsiu naudojasi visi namo ir žemės sklypo bendraturčiai, todėl neva negalima išvada, jog atsakovas naudojasi jam nepriklausančia žemės sklypo dalimi.

Ieškovų įsitikinimu, ši išvada padaryta neįvertinus to, kad ieškovai nesinaudoja ir negali naudotis duobėje esančiomis komunikacijomis, kadangi ieškovams priklausanti nuosavybė jau daug metų yra atskirta nuo komunikacijų. Bendrai naudojama yra tik po rūsiu esanti kanalizacija, ryšių ir elektros kabeliai, įrengti rūsyje nėra bendra nuosavybė. Kanalizacijos išvadas iš namo yra po dabartiniu rūsiu ir buvo būtent šioje vietoje įrengtas namo statybos metu Rūsys buvo pastatytas virš požeminio kanalizacijos tinklo.

Tai patvirtina ir atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad Å¡iuo metu prieiti prie kanalizacijos yra paprasčiau, nes skiria tik 30 cm grunto, o ne 3 m, kai nebuvo rÅ«sio. IeÅ¡kovai akcentuoja, kad niekada nesinaudojo atsakovo savavaliÅ¡kai įrengtu rÅ«siu. 6.11. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis ABTÄ® nuostatomis civilinėje byloje, nusprendė nutraukti bylos dalį pagal ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus neva dėl to, kad reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytÄ administracinio akto ginčijimo terminÄ ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Anot ieÅ¡kovų, nors Å¡ioje civilinėje byloje buvo skundžiamas administracinis aktas – statybos leidimas, kurio apskundimui yra taikomi specialiame įstatyme – ABTÄ® – nustatyti terminai, tačiau byla buvo nagrinėjama ne pagal ABTÄ®, bet pagal CPK normas; 6.12. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino statybos leidimui ginčyti skaičiavimo pradžios, iÅ¡ esmės Å¡alims taikė skirtingus elgesio standartus, t. y. ieÅ¡kovės elgesį, kad statybos leidimo neginčijo anksčiau, vertino kaip neatidų ir nerÅ«pestingÄ , o atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos tyčinį klaidinantį elgesį, kuomet ieÅ¡kovei nebuvo suteikta galimybė susipažinti su UAB „Vilobis“ projektu 2016 m., vertino kaip teisėtÄ ; 6.13. pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ieÅ¡kovė į pakartotinÄ praÅ¡ymÄ vietoje viso projekto 2017 m. spalio 29 d. gavo tik 14 jo lapų, o 2019 m. lapkričio 20 d. vietoje praÅ¡ytų pateikti 1988 m. ir 2015 m. vykdytų rekonstrukcijų projektų atsakovė pateikė tik 16 lapų 1988 metų techninio projekto, ir nė viename iÅ¡ Å¡ių raÅ¡tų neiÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ie raÅ¡tai gali bÅ«ti skundžiami.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neginčijo minėtų aktų yra nepagrįsta, kadangi minėtuose aktuose nenurodyta jų apskundimo tvarka, kas teismų praktikoje pripažįstama svarbia apskundimo termino praleidimo priežastimi; 6.14. nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti ankščiau, negu jos atstovė 2020 m. gegužės mėn. 28 d. gavo pilnÄ projektÄ CD kompakte. Å i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui kad asmuo gali suprasti ar leidimas iÅ¡duotas pažeidžiant teisės aktus, tik susipažinęs su techniniu projektu (89 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018); 6.15. pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai preziumavo, kad ieÅ¡kovui E. L., kaip K.

K. L. sutuoktiniui, apie ginčijamÄ statybos leidimÄ tapo žinoma tuo pačiu metu kaip ir K. K. L., nors tokios savo iÅ¡vados nepagrindė nei įrodymais, nei teisės normomis. IeÅ¡kovų nuomone, terminas ginčyti statybos leidimÄ yra nepraleistas, kadangi termino eiga skaičiuotina nuo ieÅ¡kovų suvokimo, o suvokė ieÅ¡kovai apie savo teisių pažeidimÄ gavus pilnÄ techninį projektÄ . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad institucija klaidino ieÅ¡kovę piktnaudžiaudama savo teisėmis, pažeisdama vieÅ¡o administravimo principus, kas laikytina pagrindu atnaujinti terminÄ .

23. Atsiliepime atsakovas V. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Pažymėjo, kad, nors nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino ieÅ¡kinį, tačiau, siekdamas kuo greičiau užbaigti daug metų besitęsiančius ginčus tarp bendraturčių ir nedidinti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nusprendė apeliacinio skundo neteikti. Atsiliepime nurodė Å¡iuos esminius argumentus dėl ieÅ¡kovų skundžiamos sprendimo dalies: 7.1. nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių ieÅ¡kovų teisių pažeidimų, ieÅ¡kovai yra praleidę visų reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminus, dėl ko teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisingas.

Nors ieÅ¡kovai su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai, tačiau jie tikslingai ir sÄ moningai veikia prieÅ¡ bet kokį minėtos valdos ir joje esančių statinių pagerinimÄ , renovacijÄ ar netgi einamÄ jį remontÄ , kuris bÅ«tinas tinkamai statinio bÅ«klei palaikyti. Be to, nors ieÅ¡kovams priklauso dalis žemės ir statinių, tačiau jie Å¡iame name negyvena daugelį metų, jų visiÅ¡kai netvarko, nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri ir tokiu bÅ«du pažeidžia tiek CK ketvirtoje knygoje įtvirtintÄ pastatų savininkų pareigÄ prižiÅ«rėti ir tvarkyti priklausančius statinius, tiek kitų bendraturčių teises.

Ä® bylÄ yra pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog tiek gyvenamasis namas, tiek kiti statiniai prieÅ¡ kelis metus buvo avarinės bÅ«klės ir kėlė pavojų turto savininkams bei tretiesiems asmenims, tačiau atsakovui savo lėšomis sutvarkius statinius, ieÅ¡kovai yra nepatenkinti, teikia skundus įvairioms institucijoms; 7.2. ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, kad Å«kio pastatas 5Ilp buvo pastatytas neteisėtai, arba neturint ieÅ¡kovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, kurie statybos metu tokiais nebuvo, sutikimo ar, kad Å¡iam statiniui turi bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Anot atsakovo, Å«kinis pastatas buvo pastatytas dar 1984 m. 37,15 kv. m. ploto, todėl ieÅ¡kovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypÄ 2005 m., nereikėjo nei jokių sutikimų, nei leidimų, nes analogiÅ¡kų matmenų, kvadratÅ«ros ir tÅ«rio statinys stovėjo žemės sklype jau eilę metų ir niekam pretenzijų dėl jo per 36 metus nekilo. Å is Å«kinis pastatas yra po žeme, todėl ieÅ¡kovų argumentai, kad Å¡is statinys pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių teises po 36 metų nuo Å¡io statinio pastatymo, yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini.

Juolab, kad ieÅ¡kovai nei teismo proceso metu, nei apeliaciniame skunde nepaaiÅ¡kina, kokiu konkrečiu bÅ«du prieÅ¡ 38 metus pastatytas Å«kinis pastatas pažeidžia jų teises; 7.3. nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo rÅ«sio įrengimui buvo reikalingi ieÅ¡kovų sutikimai. Pažymėtina, kad 1989 m. nereikėjo ieÅ¡kovų sutikimo iÅ¡kasti komunikacijų duobę, nes žemės sklypas ieÅ¡kovams nepriklausė. Jie įgijo žemės dalį tik 2005 m„ o vėlesniais metais atlikti komunikacijų duobės atitvarų-perdengimo stiprinimo darbai buvo nulemti jos kritinės padėties ir bÅ«tino iÅ¡saugojimo, nes per jÄ nutiestos inžinierinės komunikacijos į visiems bendraturčiams, įskaitant ieÅ¡kovus, priklausantį gyvenamÄ jį namÄ .

Todėl ieÅ¡kovų reikalavimas paÅ¡alinti duobę, iÅ¡kastÄ prieÅ¡ 31 metus, kurioje yra nutiestos komunikacijos, aptarnaujančios gyvenamÄ jį namÄ , neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų bei padarytų neproporcingos žalos gyvenamajam namui – jis bÅ«tų atkirstas nuo jau minėtų komunikacijų. Be to, nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovui nepakanka turimų žemės sklypo dalių disponuoti statinius. Atsakovas akcentavo, kad Å¡is argumentas yra neįrodytas, juo labiau, kad duobe naudojasi visi gyvenamojo namo savininkai, nes joje nutiesti inžinieriniai tinklai, todėl tai yra bendro, o ne tik atsakovo naudojimuisi priskirtas statinys; 7.4. prieÅ¡ingai apeliacinio skundo argumentams, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai apie ginčijamÄ administracinį aktÄ sužinojo ne kaip nurodo ieÅ¡kinyje – 2020 m. gegužės 28 d., kuomet tariamai susipažino su projektiniais sprendiniais, o vėliausiai 2016 m., kÄ patvirtina atsakovės Kauno miesto savivaldybės pridėti dokumentai su atliepimu į ieÅ¡kinį.

Negana to, atsakovas pabrėžė, kad dar Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010, pripažino teisę jam atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, palėpėje be ieškovų R. D. D. ir K. K. L. sutikimo pagal ieškovėms ir teismui pateiktus priešprojektinius pasiūlymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04, paruoštus UAB „Vilobis“, kas reiškia, kad ieškovė gerai žinojo esminius rekonstrukcijos sprendinius dar 2010 m.

Todėl atnaujinus taip nepateisinamai ilgai praleistÄ terminÄ bÅ«tų pažeistas vienas iÅ¡ esminių civilinių santykių principų – teisinių santykių stabilumas, bÅ«tų paneigta paties termino prasmė bei bÅ«tų pažeista aiÅ¡ki ir vienareikÅ¡mė praktika Å¡iuo klausimu. Tuo tarpu ieÅ¡kovų argumentai, kad savivaldybė jiems neteikė duomenų, vertintini kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovai tokių savivaldybės veiksmų neskundė;

24. Atsiliepime atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su ginču dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 2 d. leidimo Nr. LNS-21-150902-00660: 8.1. kadangi statybÄ leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiÅ¡kai pagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas dėl terminų ir dėl pasekmių, kurios kyla minėtus terminus praleidus; 8.2. apeliantai turi prisiimti atsakomybę už savo neveikimÄ neįgyvendinant savo teisių aktyviais veiksmais laikantis įstatymu nustatytų procesinių reikalavimų.

Todėl pažymėtina, kad ar bylÄ nutraukus, ar ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetus dėl procesinio termino praleidimo ginčo teisinės pasekmės yra tos pačios – vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; 8.3. apeliantai neabejotinai jau 2016 m. birželio mėnesį žinojo, jog buvo iÅ¡duotas ginčijamas statybÄ leidžiantis dokumentas, o vėliausiai 2017 m. lapkričio 17 d. žinojo ir apie galimai pažeidžiamas jų teises, tačiau ieÅ¡kinį teismui pateikė tik 2020 m. birželio 29 d.

Objektyvių ir nuo ieÅ¡kovų valios nepriklausančių priežasčių, ieÅ¡kovai nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys paduotas ne per protingÄ laikÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė ieÅ¡kovams laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo; 8.4. apeliacinio skundo teiginiai, kad terminas statybÄ leidžiančiam dokumentui ginčyti skaičiuotinas nuo projekto pateikimo dienos prieÅ¡tarauja teismų praktikoje pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams; 8.5. apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. svarbiausios teisinės ir faktinės bylos aplinkybės, ar, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo, nustatyto CPK 327 straipsnyje, tenkinti apeliantų praÅ¡ymÄ ir panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ bei bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

25. Atsiliepimuose tretieji asmenys Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimuose iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai pasisakė tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis pagal ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai, nuo 2016 m. birželio 10 d. žinodami apie iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , įstatymo nustatytu terminu jo neskundė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jie praleido terminÄ 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotam statybos leidimui apskųsti, svarbių priežasčių nenurodė, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė nutraukti Å¡iÄ bylos dalį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra. Faktinės bylos aplinkybės 28. Ieškovams (apeliantams), atsakovui (V. R.) ir tretiesiems asmenims H. R., M. R. ir V. S. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0679 ha žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas): atsakovui V. R., V. S. T., H. R. ir M. R. – po 1/8 dalį žemės sklypo (t. y. po 84,875 kv. m.), apeliantams K. K. L. ir E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – ¼ dalis žemės sklypo (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) (169,75 kv. m.), apeliantei K. K. L. asmeninės nuosavybės teise – ¼ dalis sklypo (169,75 kv. m.).

29. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokie ginčo sklype esantys statiniai: 360,55 kv. m. gyvenamasis namas (stovintis ant šlaito), 28 kv. m. ploto garažas (priklausantis apeliantei K. K. L.), 28 kv. m. ūkinis pastatas (priklausantis V. S. T. ir M. R. lygiomis dalimis), 27 kv. m. garažas (priklausantis atsakovui), 20 kv. m. ūkinis pastatas (priklausantis atsakovui), tvora t1, t2, aikštelė b1. Namas, tvora ir aikštelė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo šalims ir tretiesiems asmenims H.

R. bei M. R.. 30. 1937 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad K. R. pastatė 2 butų namÄ (2020-10-27 praÅ¡ymo priedas). Namo techninės apskaitos duomenimis, užfiksuotais gyvenamojo namo techniniame pase, 1985 m. ginčo namas buvo dviejų butų, jame buvo 9 kambariai. 2006 m. lapkričio 9 d. kadastro bylos duomenimis, ginčo namo paskirtis buvo trijų butų gyvenamasis namas. 2007 m. sausio 15 d. gyvenamojo namo paskirtis nurodyta: gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai). 2012 m. rugsėjo 5 d. duomenys Registrų centre buvo iÅ¡taisyti nurodant, kad namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas). 2019 m. spalio 25 d.

Registrų centro rašte nurodyta, kad minėti duomenys apie namo paskirtį buvo pakeisti, nes gyvenamajame name nebuvo suformuotų ir registre įregistruotų butų kaip atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų, o bendraturčių nuosavybės teisės buvo įregistruotos į namo dalis.

31. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų 2020 m. sausio 10 d. pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų nustatyta, kad atsakovui priklausantis Å«kinis pastatas 5I1t pastatytas 1984 m., rekonstruotas – 2006 m., Å«kinio pastato užstatymo plotas – 37 kv. m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Å¡io Å«kinio pastato užstatymo plotas – 20 kv. m.

32. Iš 2020 m. liepos 14 d. vizualinės apžiūros techninės būklės įvertinimo akto (atsakovo atsiliepimo priedas), parengto inžinieriaus konstruktoriaus E. Z., nustatyta, kad atsakovui priklausantis ginčo ūkinis pastatas yra 1984 m. statybos, rekonstruotas 2006 m. Ūkinis pastatas yra po žeme ir jis susideda iš gelžbetoninių monolitinių pamatų, tokių pat sienų, sijų bei perdangų. Specialistas nurodė, kad visos monolitinio gelžbetonio konstrukcijos lietos vienu metu 1984 m.; visos konstrukcijos betonuotos vienu metu.

Specialisto teigimu, 2006 m. atliekant rekonstrukcijos darbus negalėjo bÅ«ti pristatyta nauja Å«kinio pastato dalis, nes esamos konstrukcijos yra vientisos ir neturi jungimo siÅ«lų. Atliekant rekonstrukcijÄ 2006 m. panaikintos dvi pertvarinės sienos, kurios buvo neesminės ir nelaikančios konstrukcijos. Dalies esamų konstrukcijų demontuoti negalima, kadangi jos suprojektuotos ir sumontuotos kaip vientisa Å«kinio pastato, esamo kiemo ir dalies Å¡laito atraminių konstrukcijų.

33. Ginčo sklype yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre rūsys, kurio ilgis yra apie 5,10 m, plotis – apie 2,30 m, aukštis – apie 2 m. Rūsio viduje pravesti elektros, telefono tinklai ir kabeliai. Jis buvo iškastas apie 1989 m., apie 2000 m. išbetonuota, apie 2016 m. jo perdanga, kaip nesaugi, buvo iš naujo išbetonuota.

34. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1760-153/2010 (ieÅ¡kinio priedas), pripažinta atsakovo V. R. teisė atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), palėpėje be R. D. D. ir apeliantės K. K. L. sutikimo pagal UAB „Vilobis“ paruoÅ¡tus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04. 35. 2015 m. trečiasis asmuo UAB „Vilobis“ parengė vieno buto gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektÄ , įrengiant antrÄ butÄ pagal prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04.

Rekonstravimo projektas buvo patikrintas PrieÅ¡gaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Savivaldybės administracijos KultÅ«ros paveldo skyriaus, KultÅ«ros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinio. 2015 m. rugsėjo 2 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ , kuriuo suteikė teisę rekonstruoti vieno buto gyvenamosios paskirties pastatÄ Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal trečiojo asmens UAB „Vilobis“ rekonstravimo projektÄ . 36. 2016 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymu apeliantė K. K.

L. kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrių, praÅ¡ydama suteikti informacijÄ apie tai, ar iÅ¡duotas leidimas pastato rekonstrukcijai Kaune, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė prašė suteikti jai galimybę susipažinti su projektu tuo atveju, jei iÅ¡duotas statybos leidimas. 2016 m. birželio 10 d. raÅ¡tu Savivaldybės administracija informavo apeliantę apie 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , pagal rekonstravimo projektÄ , įrengiant antrÄ butÄ palėpėje, tuo pačiu nurodydama, kad informacija apie iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus skelbiama vieÅ¡ai svetainėje www.planuojustatyti.lt.

Minėtame raÅ¡te apeliantė taip pat buvo informuota apie tai, kad projekto originalÄ saugo projektuotojas, kad apeliantę dominančiÄ informacijÄ gali pateikti statinio projektuotoja UAB „Vilobis“ (nurodyti kontaktiniai projekto vadovo duomenys). 37. 2017 m. spalio 16 d. praÅ¡ymu (atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas) apeliantė prašė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoti jai rekonstravimo projekto kopijÄ susipažinti, nurodydama, kad vykdomi namo renovacijos darbai, jos apie tai neinformavus. 2017 m. spalio 29 d. apeliantė patvirtino raÅ¡tu, kad gavo dokumentų kopijas – 14 lapų. 38. 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu apeliantė kreipėsi į trečiÄ jį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (toliau – Inspekcija).

Å iame raÅ¡te nurodė, kad jai paaiÅ¡kėjo, jog Savivaldybėje suderintuose projektiniuose sprendiniuose numatytas ne tik patalpų įrengimas pastogėje, bet pakeista ir bendraturčiui priklausančio balkono iÅ¡vaizda, planuojama atnaujinti viso statinio apdailÄ , neprojektuojant esamų sienų Å¡iltinimo, numatyti sklypo pertvarkymai. Sklype numatyta kita danga (įvažiavimas, praėjimai greta pastato ir aikÅ¡telė dviejų automobilių parkavimui). Apeliantė teigė, kad sklypo sutvarkymo sprendiniai parengti pažeidžiant bendraturčių interesus: nenustatyta naudojimosi sklypu tvarka, sklypo pertvarkymai pagrįsti projekto užsakovo nurodymais, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi teisę naudotis tokio dydžio plotu, kokio reikia jo projektuojamiems statiniams ir įrenginiams;

įrengus aikštelę nebus išlaikytas reglamentuotas norminis atstumas nuo parkavimo vietų iki bendraturčiams priklausančios gyvenamosios patalpos 2-11 langų. Apeliantė prašė paaiškinti, ar savivaldybė teisėtai pritarė patalpų pastogėje įrengimo projektiniams sprendiniams, bendraturčiui priklausančio balkono pertvarkymui, neturint bendraturčio sutikimo, sklypo pertvarkymui be bendraturčio sutikimo. Prašė sustabdyti atsakovo V. R. vykdomus darbus tuo atveju, jei šiems darbams reikia visų bendraturčių sutikimo. 39. 2017 m. gruodžio 14 d.

Inspekcijos raÅ¡tu apeliantė buvo informuota, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), vyksta gyvenamojo namo rekonstravimas, įrengiant palėpėje patalpas, atliekami viso pastato apÅ¡iltinimo darbai ir balkonų aptvėrimo įrengimo darbai; automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo darbai nevykdomi. Å iame atsakyme nurodyta, kad statytojas V. R. pateikė 2015 m. rugsėjo 2 d. statybos leidimÄ pagal 2015 m. UAB „Vilobis“ rekonstravimo projektÄ , leidime nurodyta, kad leista rekonstruoti ginčo namÄ .

Pastatų ar jų dalių apÅ¡iltinimas, balkonų aptvėrimo įrengimo darbai priskiriami statinio paprastam remontui, kuriam neprivalomas statybÄ leidžiantis dokumentas. Skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , laikomi mažareikÅ¡miais. 40. 2019 m. spalio 28 d. praÅ¡ymu apeliantė kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡duoti jai vykdytų rekonstrukcijų projektų patvirtintas kopijas, nurodydama, kad pirma rekonstrukcija buvo pradėta 1988 m., leidimas iÅ¡duotas 1988 m. vasario 12 d.; antra rekonstrukcija pradėta 2015 m.

Apeliantė pažymėjo, kad iÅ¡ antrosios rekonstrukcijos prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų lapus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04 norėtų gauti skubiai. 2019 m. spalio 28 d. atsakovė, atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , pateikė apeliantei archyvui perduotÄ saugoti 1988 m. techninio projekto „Gyvenamo namo rekonstrukcija, užstatant antrÄ aukÅ¡tÄ , (duomenys neskelbtini), Kaune“ patvirtintÄ kopijÄ . Tuo pačiu raÅ¡tu atsakovė nurodė, kad 2015 m. prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai nebuvo perduoti į Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrių saugoti. 41. 2020 m. birželio 25 d. apeliantai pateikė teismui ieÅ¡kinį (užregistruotas 2020 m. birželio 29 d.).

Dėl atsakovo V. R. įpareigojimo kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl jam priklausančio Å«kinio pastato pertvarkymo padidinant 42. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo iÅ¡ dalies patenkintas reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo statinio pertvarkymui padidinant (Å¡i dalis atmesta) bei atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Å¡i dalis patenkinta).

43. Byloje kilo ginčas dėl atsakovui priklausančio, po žemės sklypu esančio 37 kv. m. (faktinis plotas) ūkinio pastato, kuris buvo pastatytas 1984 m., o 2006 m. atlikta rekonstrukcija, pašalinant dvi vidaus pertvaras.

44. Apeliantai nurodo, kad pastatas padidintas savavališkai, yra pažeidžiamos jos kaip žemės sklypo bendraturčių teisės, rekonstrukcija atlikta be jų sutikimo.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

46. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Taigi, kreipimasis į teismÄ nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2022).

47. Ginčo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovo atlikta rekonstrukcija (pašalintos dvi vidinės ūkinio pastato sienos) pažeidė apeliantų subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti pažeistos apeliantų teisės. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog Å«kinis pastatas buvo pastatytas 1984 m. dar esant gyvam Å¡alių tėvui K. R. (apeliantės ir atsakovo tėvas); jo statybos metu Å«kinis pastatas buvo pastatytas 37 kv. m. ploto, tik suskirstytas pertvaromis. Nei Å¡alių tėvas, nei vėliau mama O. R. dėl Å¡io Å«kinio pastato jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Apeliantai dalines nuosavybės teises į žemės sklypÄ , kuriame yra Å«kinis pastatas, įgijo tik 2005 metais, t. y. po 21 metų po Å«kinio pastato pastatymo.

Apeliantams tapus žemės sklypo bendraturčiais, Å«kinio pastato faktinė kvadratÅ«ra nepasikeitė, t. y. Å«kinio pastato dydis koks buvo, toks ir yra. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad Å«kinio pastato iÅ¡oriniai matmenys, buvo pakeisti. Taigi, Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apeliantų teisės, paÅ¡alinus Å«kinio pastato vidines sienas, niekaip negalėjo bÅ«ti pažeistos, nes pastato iÅ¡oriniai matmenys (kas galėtų įtakoti apeliantų teises) nesikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę žemės sklypo savininkai, kurie žinodami apie faktinį Å«kinio pastato plotÄ , nemanė, jog jų teisės yra pažeidžiamos.

Tai, kad apeliantai galimai nežinojo apie faktinį Å«kinio pastato plotÄ (kas kelia abejonių, tačiau nesant atsakovo apeliacinio skundo dėl to, apeliacinės instancijos teismas nevertina Å¡ios aplinkybės), nesuteikia jiems teisės reikÅ¡ti reikalavimus, kurie nesusiję su jų įgytų teisių pažeidimu (pažeidimais, kurie atsirado po 2005 m.). Byloje nustatyta, kad rekonstruojant Å«kinį pastatÄ , 2006 m. buvo paÅ¡alintos dvi vidinės Å«kinio pastato sienos, tačiau tuo metu galioję teisės aktai (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis;

STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) tokio pastato (nesudėtingo statinio) rekonstravimui nenumatė privalomo statybos leidimo, todėl tai nesudaro pagrindo tokiems darbams reikalauti iÅ¡ atsakovo kreiptis į statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo.

49. Nepagrįstais ir nesuprantamais laikytini apeliantų argumentai dėl patenkinto reikalavimo suformulavimo. Apeliantai nurodo, kad sprendimo motyvuojančioje dalyje teismas nurodo - kad atsakovas kadastrinius matavimus yra atlikęs 2020 m., tačiau įpareigoja juos atlikti (prieštarauja motyvuojamoji ir rezoliucinė sprendimo dalys). Be to ši teismo išvada prieštarauja materialinėms teisės normoms reglamentuojančioms kadastrinius matavimus, kadangi kadastrinių matavimai, jų atlikimas, negali būti tapatinamas su kadastrinių matavimų įregistravimas, kadangi kadastrinių matavimų atlikimas tai yra visuma teisės aktų nustatytų procedūrų.

50. Pažymėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Apeliantų motyvai šiuo atveju laikytini itin formaliais ir nereikšmingais.

51. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas dalį apeliantų reikalavimo, nusprendė – įpareigoti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlikti jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus, įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

52. Apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ atlikti jam nuosavybės teise priklausančio pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kas tiek pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje, tiek ieškinyje esančios reikalavimų formuluotės yra suprantamos ir iš esmės identiškos. Apeliantai nepagrindė, kuo pirmosios instancijos teismo formuluotė yra netinkama. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nustatyta, jog atsakovas jau yra atlikęs kadastrinius matavimus 2020 metais, nedaro patenkinto apeliantų reikalavimo ydingu, ar neteisėtu. Patenkinto reikalavimo paskirtis – atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, todėl tai, kad kadastriniai matavimai 2020 metais yra atlikti, nereiškia, kad šie kadastriniai matavimai negali būti keičiami, ar atliekami nauji, tam, kad jie būtų įregistruoti (pasiektas galutinis tikslas).

Dėl įpareigojimo paÅ¡alinti ginčo sklype pastatytÄ rÅ«sį 54. Apeliantai reiÅ¡kė reikalavimÄ â€“ pripažinti atsakovo V. R., pasistatytÄ rÅ«sį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Å¡iaurinėje dalyje savavaliÅ¡ka statyba ir įpareigoti atsakovÄ V. R., savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ rÅ«sį Å¡iaurinėje žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune dalyje per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sutvarkyti statybvietę.

55. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimÄ motyvuodamas praleista ieÅ¡kinio senatimi bei tuo, kad rÅ«sio pastatymo metu bendraturčiai jo pastatymui neprieÅ¡taravo, rÅ«sio buvimas nepažeidžia apeliantų teisių.

56. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu nurodo, kad rÅ«sys buvo pastatytas 2016 m. Teismas nenustatė, kada apeliantai sužinojo apie atsakovo įrengtÄ statinį - rÅ«sį ir Å¡io klausimo byloje nesiaiÅ¡kino, kada apeliantai sužinojo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype atsakovas pastatė naujÄ statinį, todėl nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį.

57. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais.

58. Pagal CK 1.125 straipsnį 1 dalį bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu).

Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

Teismas, pripažinęs, jog ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021).

59. Byloje nustatyta, kad ginčo rÅ«sys buvo pastatytas iÅ¡kastos kurui duobės vietoje, 2000 m. atsakovui iÅ¡betonavus duobės sienas bei uždengus jÄ Å¡iferiu. TÄ patvirtina:

1) atsakovo paaiškinimai;

2) ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktos nuotraukos, darytos 2008, 2012 m., iÅ¡ kurių matyti, kad patekimas į rÅ«sį buvo uždengtas Å¡iferio lakÅ¡tais;

3) Inspekcijos 2019 m. lapkričio 27 d. atsakymas apeliantei į jos skundÄ , kuriame nurodoma, kad rÅ«sys buvo pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų.

60. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad „Tai, kad atsakovas V. R. pakeitė 2000 m. pastatyto rÅ«sio uždangÄ 2016 m. vietoje Å¡iferio įrengęs betonuotÄ aikÅ¡telę, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad rÅ«sys buvo pastatytas 2016 m. RÅ«sio statybos darbai (betonavimo ir uždengimo Å¡iferio lakÅ¡tais) buvo atlikti dar 2000 m., o jo kasimo darbai – dar anksčiau“.

61. Taip pat nustatyta, kad apeliantė tapo žemės sklypo bendrasavininke, kuriame yra (ir buvo) rūsys, 2005 m., todėl pagrįsta teismo išvada, kad jai ir jos sutuoktiniui apeliantui E. L. turėjo būti žinoma apie žemės sklype esantį rūsį jau nuo to momento, kai apeliantė tapo ginčo sklypo ir namo bendraturte. Apeliantų pateikta 2008 m. nuotrauka, kurioje pavaizduoti šiferio lakštai toje vietoje, kur įrengtas rūsys, patvirtina, kad 2008 m. apeliantai tikrai žinojo apie šį statinį.

62. Taigi, nustačius, kad rÅ«sys buvo pastatytas 2000 m., apie kurio buvimÄ apeliantai žinojo jau 2005 m., o ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kos statybos pateikė 2020 m. birželio mėn. (po 15 metų), t. y. praleidus bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo savo lėšomis nugriauti minėtÄ rÅ«sį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

63. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nustačius, jog rūsys buvo pastatytas 2000 m. ir nei vienas iš tuometinių žemės sklypo bendraturčių (apeliantės ir atsakovo tėvų, brolis) nereiškė atsakovui pretenzijų dėl šio rūsio įrengimo, laikytina, kad žemės sklypo bendrasavininkai (tarp jų – apeliantės ir atsakovo motina O. R., kurios teises ir pareigas perėmė ir apeliantė K. K. L.) sutiko su tuo, kad atsakovas žemės sklype vietoje iškastos duobės įrengtų rūsį.

Todėl net ir konstatavus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ar turi bÅ«ti atnaujintas, negalima iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas turėtų bÅ«ti patenkintas, nes 2000 m. žemės sklypo bendraturčiai sutiko su rÅ«sio įrengimu iÅ¡kastos duobės vietoje (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duoto statybos leidimo panaikinimo 64. Apeliantai ieÅ¡kiniu prašė – panaikinti atsakovui V. R. iÅ¡duotÄ 2015 m. rugsėjo 2 d. leidimÄ Nr. LNS21-150902-00660 pagal 2015 m. parengtÄ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilobis“ statinio projektÄ NR. JG-193 vieno buto gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektÄ , įrengiant antrÄ butÄ palėpėje ir įpareigoti V.

R. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti projektinę dokumentacijÄ , statinio ir sklypo projektinius sprendinius pagal teisės aktų reikalavimus ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pastato rekonstrukcijai; nustačius, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. leidimo Nr. LNS21-150902-00660 apskundimo terminas praleistas, atnaujinti ieÅ¡kovams šį terminÄ .

65. Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad praleistas vieno mėnesio terminas skundui, dėl 2015 m. rugsėjo 2 d. statybos leidimo panaikinimo, paduoti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

66. Apeliantai nurodo, kad:

1) terminas ginčyti statybos leidimÄ yra nepraleistas, kadangi termino eiga skaičiuotina nuo apeliantų (ieÅ¡kovų) suvokimo, o suvokė apeliantai apie savo teisių pažeidimÄ gavus pilnÄ techninį projektÄ , t. y. 2020 m. gegužės 28 d.;

2) byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija klaidino apeliantę piktnaudžiaudama savo teisėmis (neteikė visos informacijos, nenurodydavo apskundimo terminų), pažeisdama vieÅ¡o administravimo principus, kas laikytina pagrindu atnaujinti terminÄ .

67. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalis). PraÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTÄ® 30 straipsnio 2 dalis).

68. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo bÅ«ti įteiktas, ar aktÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytÄ pareigÄ dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai, ar buvo paskelbtas; ar pareiÅ¡kėjas žinojo, kad toks aktas turi bÅ«ti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti apie akto priėmimÄ (atsisakymÄ jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytÄ terminÄ teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl galbÅ«t pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

69. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo bÅ«ti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Ä® minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundÄ , atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundÄ , atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi bÅ«ti skaičiuojama nuo to momento, kada skundÄ paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-552/2020).

70. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-525/2019), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

71. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019). Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-552/2020).

72. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-525/2019).

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl termino skundui paduoti praleidimo ir jo neatnaujinimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

74. Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad terminas skundui paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 28 d. (kai apeliantų atstovė gavo pilnÄ techninį projektÄ , kuriam buvo iÅ¡duotas ginčijamas sprendimas). Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantai dar 2010 metais žinojo prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04, pagal kuriuos buvo parengtas rekonstrukcijos projektas ir gautas leidimas (2010 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo leista be apeliantės sutikimo pagal minėtus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus atlikti gyvenamojo namo įrengimo darbus).

Antra, 2016 m. birželio 10 d. raÅ¡tu Savivaldybės administracija informavo apeliantę apie 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , pagal rekonstravimo projektÄ , įrengiant antrÄ butÄ palėpėje, tuo pačiu nurodydama, kad informacija apie iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus skelbiama vieÅ¡ai svetainėje www.planuojustatyti.lt. Minėtame raÅ¡te apeliantė taip pat buvo informuota apie tai, kad projekto originalÄ saugo projektuotojas, kad apeliantę dominančiÄ informacijÄ gali pateikti statinio projektuotoja UAB „Vilobis“ (nurodyti kontaktiniai projekto vadovo duomenys).

Trečia, 2017 m. spalio 29 d. apeliantė gavo rekonstrukcijos projekto dokumentų kopijas (14 lapų). Ketvirta, iÅ¡ 2017 m. lapkričio 17 d. apeliantės kreipimosi į trečiÄ jį asmenį Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ (nutarties 38 punktas), iÅ¡ 2017 m. gruodžio 14 d. Inspekcijos atsakymo (nutarties 39 punktas) apeliantei, matyti, kad apeliantai pakankamai iÅ¡samiai buvo susipažinę su rekonstrukcijos projekto sprendiniais (ir ne tik esminiais). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog apeliantai ne vėliau kaip 2017 m.

žinojo rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius (juos skundė institucijoms), kas reiškia, jog skundo padavimo terminas neabejotinai yra praleistas apie 3 metus.

75. Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija klaidino apeliantę piktnaudžiaudama savo teisėmis (neteikė visos informacijos, nenurodydavo apskundimo terminų), pažeisdama vieÅ¡o administravimo principus, kas laikytina pagrindu atnaujinti terminÄ . Pažymėtina, kad Å¡iems argumentams pagrįsti apeliantai turi pateikti įrodymus, kurių byloje nėra pateikta. Kaip matyti iÅ¡ susiraÅ¡inėjimų, apeliantai visuomet gaudavo atsakymus į jų paklausimus, gaudavo dokumentų kopijas. Apeliantams nebuvo trukdoma rinkti/ gauti papildomus dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantams bÅ«tų atsakyta suteikti informacijÄ ar atsisakyta pateikti kokius nors dokumentus. Taigi, byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių, kurios apeliantams trukdė pateikti teismui ieÅ¡kinį net tris metus.

76. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog praleistas terminas skundui paduoti, nepagrįstai taikė ABTÄ® procesinės teisės normas ir bylÄ nutraukė (ABTÄ® 103 straipsnio 8 punktu). Bendrosios kompetencijos teismuose bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso teisės normas (CPK 3 straipsnio 9 dalis). CPK 293 straipsnyje, kuris numato bylos nutraukimo pagrindus, nėra numatyta galimybė nutraukti civilinę bylÄ , jeigu asmuo yra praleidęs terminÄ ieÅ¡kiniui (skundui) paduoti.

Todėl teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas ieÅ¡kiniui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, gali priimti vienintelį sprendimÄ â€“ tokį ieÅ¡kinį atmesti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is formalus civilinio proceso pažeidimas nedaro įtakos ginčo esmei, t. y. ginčas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas teisingai – ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas dėl termino skundui paduoti praleidimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina (nekeičiant sprendimo esmės), nurodant, jog Å¡io reikalavimo atžvilgiu civilinė byla ne nutrauktina, o Å¡is reikalavimas atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties 77. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl iÅ¡samiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

78. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 79. Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ apeliantų atsakovui priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, jÄ iÅ¡dėstant taip: „patenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų E. L. ir K. K. L. ieÅ¡kinį atsakovui V. R.. Ä®pareigoti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlikti jam nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 5I1b, kadastrinius matavimus, įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atmesti kitÄ ieÅ¡kinio dalį atsakovui V. R.. Atmesti ieÅ¡kovų E. L. ir K. L. praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo. Atmesti atsakovo V. R. praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovams paskyrimo. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – draudimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), įrengti dvi automobilių statymo vietas, lietaus nuvedimÄ , laiptus, vykdyti žemės sklypo pertvarkymo darbus.

Priteisti iš K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 203,94 Eur (du šimtus tris Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 203,94 Eur (du šimtus tris Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,48 Eur (dvylika Eur 48 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Priteisti iš ieškovės K.

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,72 Eur (aÅ¡tuoniolika Eur 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,72 Eur (aÅ¡tuoniolika Eur 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo. Valstybei priteistos sumos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovų ir atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

MokėjimÄ patvirtinantis dokumentas turi bÅ«ti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus“. Priteisti iÅ¡ K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė