2025-09-03 Nr. AB-13514-4-16-3-00391-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2572-552/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00391-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Olgai Vostrenkovai ir Nasisai Dodoevai,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. N., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. N. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. N. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, jo terminą nustatant iki 2025 m. spalio 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko turėdamas leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kuris vėliau buvo panaikintas, Užsieniečiui nutraukus darbo sutartį. 2025 m. liepos 21 d. Užsienietis buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, kai buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.

3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, bet jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su tikslu dirbti, tačiau prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik sulaikytas kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir perduotas Lietuvos Respublikai, ir yra reali tikimybė, jog jis gali siekti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę, bei nesudaryti kompetentingoms institucijos prielaidų priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. liepos 23 d. sprendimu nusprendė Centro teikimą tenkinti iš dalies ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris vėliau Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo panaikintas. Užsienietis 2025 m. liepos 21 d. pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, kur jis paprašė prieglobsčio. Duomenų apie Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje išduotą asmens dokumentą, apie Lietuvoje deklaruotą gyvenamąją vietą ir apie įsidarbinimą nėra, taip pat nenustatyta duomenų apie Užsieniečio neįsileidimą į Šengeno erdvę ar draudimą atvykti į Lietuvą.

6. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose numatyti jo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, jo prieglobsčio prašymas pateiktas tik 2025 m. liepos 21 d., iš dalies tenkino Centro teikimą ir Užsieniečiui 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas pažymėjo, kad šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 23 d. sprendimą ir paskirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis nurodo, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti Įstatymo reikalavimai, kurie leistų taikyti sulaikymą. Užsienietis pažymi, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, o pirmosios instancijos teismo nurodyti pagrindai negali pagrindu prieglobsčio prašytojo sulaikymui.

10. Užsienietis pažymi, kad nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju jo tapatybė yra nustatyta, jis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai (jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris panaikintas su asmeniu nutraukus darbo sutartį), pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje, tačiau pagal Dublino III reglamento reguliavimą buvo grąžintas į Lietuvą, kur vėl iš karto pasiprašė prieglobsčio, kas pagrindžia asmens tikslą kreiptis tarptautinės apsaugos.

11. Užsienietis nurodo bendradarbiaujantis su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, nėra duomenų, kad jis būtų bandęs neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar pažeidęs apgyvendinimo Centre taisykles, be to, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, todėl jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga.

12. Centras pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

13. Centras nurodo, kad Priėmimo ir integracijos agentūros darbuotojo 2025 m. rugpjūčio 8 d. atliktu specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimu, Užsienietis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo, galimai patyręs fizinį ir psichologinį smurtą, jis priklauso (duomenys neskelbtini), serga nepagydoma liga, jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl individualių, specialiųjų poreikių bei pažymima, kad asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.

14. Centras nesutinka, kad Užsieniečio jo atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui ir pažymi, kad jis nėra atskirtas nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Centro teigimu, Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi asmuo nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, jis pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, t. y. jis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio, pareigų ir tikėtina, kad jis vėl gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

15. Centras akcentuoja, kad aplinkybė, susijusi su Užsieniečio pažeidžiamumu, nebuvo žinoma skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui. Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti apgyvendinimo vietos vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, taigi jo pažeidžiamumas nėra labai intensyvus bei reikšmingas sprendžiant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, be to, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2-4 punktuose numatyti jo sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas taikė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslo jo atžvilgiu taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, nes jo tapatybė yra nustatyta, jis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje, o asmenį grąžinus į Lietuvą – ir Lietuvoje, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, todėl yra pagrindas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

20. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų ir sulaikymas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta nesulaikius prieglobsčio prašytojo), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p).

21. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

23. Byloje nustatyta, kad Užsieniečiui 2024 m. birželio 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760365553 darbo pagrindu, kuris panaikintas Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 24S284231. Užsienietis 2025 m. liepos 21 d. buvo perduotas Lietuvai iš Vokietijos pagal Dublino III reglamentą ir tą pačią dieną žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Centro pareigūno 2025 m. liepos 21 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val. Duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nerasta, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, užsieniečių registro duomenimis Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl Užsieniečio neįsileidimo; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad Užsienietis dirba ir jis dirbti Lietuvos Respublikoje teisinio pagrindo neturi. Užsienietis neturi nei lėšų pragyvenimui, nei deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsieniečio apeliaciniame skunde ir VSAT Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, prašymas nėra išnagrinėtas, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo, ir, atitinkamai, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrindai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina.

25. Nustatyta, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo Įstatymo 2 straipsnio 182 dalies prasme. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamų asmenų interesus.

26. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Akcentuotina ir tai, kad šios direktyvos nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo Centre tvarką ar savo elgesiu parodęs, kad nėra linkęs paisyti nustatyto teisinio reguliavimo, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar jų tarnautojais nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą.

29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose bei 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2057-1188/2025; kt.).

30. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. liepos 23 d.. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. N. alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. spalio 21 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. ”

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius