2018-12-06 Nr. DBT-161-3-61-3-03509-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-96/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03509-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Respublikinė Panevėžio ligoninė ir R. S. dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. spalio 2 d. įsakymą „Dėl sprendimo neskirti A. S. į viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas priėmimo“ Nr. K-701;

2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją priimti pareiškėją į konkurse laimėtas viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, turtinę žalą (negautas pajamas) – 2 067 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) nuo neteisėto atsisakymo priimti į konkurse laimėtas pareigas dienos (2018 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjas su ieškiniu buvo kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-37985-727/2018 pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškinys paduotas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl pareiškėjas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl priėmimo į viešosios įstaigos vadovo (ne valstybės tarnautojo) pareigas. Pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas ir siekia įsidarbinti darbo sutarties pagrindu. Priėmimas į darbą vykdomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkurso organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. V-574, nustatyta tvarka. Tai, kad sprendimą pagal minėtų nuostatų VI skyrių dėl neskyrimo į viešosios įstaigos vadovo pareigas priima ministras – viešojo administravimo subjektas – nekeičia tarp šalių susiklosčiusių ikisutartinių darbo santykių esmės. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra plačiai analizavęs ikisutartinius darbo santykius: asmens, laimėjusio konkursą, specialiąsias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633-421/2015), atsisakymo priimti į darbą asmenį priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2013) ir t.t.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylų, kuriose buvo ginčijami konkursų į Lietuvos sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas rezultatai, rūšinio teismingumo klausimą, taip pat yra išaiškinusi, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. T-88/2018, 2015 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. T-11/2015). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismui kilo abejonė, ar ši byla gali būti nagrinėjama administracinio proceso tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. spalio 2 d. įsakymu „Dėl sprendimo neskirti A. S. į viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas priėmimo“ ir prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją priimti pareiškėją į konkurse laimėtas minėtos ligoninės direktoriaus pareigas bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

Vadovaujantis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkurso organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574, 47 punktu, su viešą konkursą laimėjusiu pretendentu yra sudaroma darbo sutartis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia užimti viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas ir kelia su darbo teisiniais santykiais susijusį ginčą. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siejamas su pareiškėjo nepriėmimu į darbą viešojoje įstaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, todėl šis reikalavimas taip pat yra susijęs su darbo teisiniais santykiais ir nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis)

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Respublikinė Panevėžio ligoninė ir R. S. dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys