2017-10-25 Nr. AB-19222-3-61-3-03186-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-920-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03186-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurinė lapė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurinė lapė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaurinė lapė“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. S-186(7-134/2017) (toliau – ir Sprendimas) dalies, kuria panaikinta ir perduota centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 69-56 dalis, dalį, t. y. dėl: 1) nustatytų UAB „Šiaurinė lapė“ papildomų 937 127 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatų taikymo) apmokestinamo pelno mokesčiu ir pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM), su jais susijusiais delspinigiais ir baudomis, bei 2) nustatytų UAB „Šiaurinė lapė“ papildomų 67 316 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl inventorizacijos metu nustatyto pertekliaus) apmokestinimo pelno mokesčiu, su juo susijusiais delspinigiais ir baudomis, ir priimti naują sprendimą – panaikinti pelno, pridėtinės vertės mokesčio, šių mokesčių delspinigių ir baudų sumas, susijusias su mokesčių administratoriaus papildomai nustatytomis UAB „Šiaurinė lapė“ 937 127 Eur ir 67 316 Eur apmokestinamosiomis pajamomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. spalio 3 d. skundo trūkumams pašalinti: suformuluoti skundo reikalavimą teismui taip, kad juo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. S-186(7-134/2017) dalies, kuria panaikinta Inspekcijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 69-56 dalis ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-80 dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalis ir UAB „Šiaurinė lapė“ skundo dalis perduota centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, dalį, t. y. dėl: 1) nustatytų UAB „Šiaurinė lapė“ papildomų 937 127 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatų taikymo) apmokestinimo pelno mokesčiu ir pridėtinės vertės mokesčiu, su jais susijusių delspinigių ir baudų, bei 2) nustatytų UAB „Šiaurinė lapė“ papildomų 67 316 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl inventorizacijos metu nustatyto pertekliaus) apmokestinimo pelno mokesčiu, su juo susijusių delspinigių ir baudų ir įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą dėl pelno, pridėtinės vertės mokesčio, šių mokesčių delspinigių ir baudų sumų, susijusių su mokesčių administratoriaus papildomai nustatytomis UAB „Šiaurinė lapė“ 937 127 Eur ir 67 316 Eur apmokestinamosiomis pajamomis, išnagrinėti iš esmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 23, 24 straipsniais ir konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino.

Teismas nustatė, kad iš Komisijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. S-186(7-134/2017), su kurio dalies dalimi nesutinka pareiškėjas, matyti, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi bei protingumo ir teisingumo principais, PVM perskaičiavo kiekvienų metų 12 mėnesį ir pareiškėjui papildomai nuo 3 235 711 Lt (937 127 Eur) neapskaitytų visiškai išdirbtų kailiukų pardavimo pajamų apskaičiavo 679 499 Lt PVM (196 796,51 Eur PVM). Be to, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, neapskaitė pajamų už parduotus visiškai išdirbtus kailius, todėl pareiškėjo Pelno mokesčio bazę už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsniu. Mokesčio administratorius pagal pareiškėjo buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, kad sandėlio kailiukų pajamavimo vidutinė kaina laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 25,46. Tokiu būdu, mokesčių administratorius nustatė, kad papildomos apmokestinamosios pajamos 2015 m. inventorizacijos metu nustatytam pertekliui sudaro 67 316 Eur bei atitinkamai šia suma padidino 2015 m. pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas.

Mokestinių ginčų komisija su šiomis Inspekcijos konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis sutiko ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog centrinis mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nustatė papildomas 937 127 Eur dydžio apmokestinamąsias pajamas bei pagrįstai nustatė ir papildomas 67 316 Eur dydžio apmokestinamąsias pajamas, susidariusias dėl inventorizacijos metu nustatyto pertekliaus.

Mokestinių ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. S-186(7-134/2017) Inspekcijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 69-56 dalyje panaikino (dėl teisės į PVM atskaitą ir patirtų sąnaudų pripažinimo dėl netekimų technologiniame procese; dėl teisės į PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus, įsigijus reprezentacijai skirtas prekes), kitoje dalyje – sprendimą panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo dalį centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (dėl delspinigių ir baudų; dėl PVM ir pelno mokesčio perskaičiavimo). Likusioje dalyje Inspekcijos sprendimą patvirtino.

Teismas nustatė, kad Komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. S-186(7-134/2017) rezoliucinės dalies 3 punktu nusprendė panaikinti Inspekcijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 69-56 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 95 844 Eur pelno mokesčio (pelno mokestį perskaičiuoti, Komisijos sprendimu panaikinus dalį pelno mokesčio dėl technologiniame procese susidariusių netekimų ir patirtų išlaidų nepripažinimo išlaidomis reprezentacijai), 191 850,49 Eur PVM (223 577,80 Eur PVM – 25 727,32 Eur PVM) (PVM perskaičiuoti, Komisijos sprendimu panaikinus dalį reprezentacijai įsigytų prekių pirkimo PVM), 28 562,99 Eur PVM delspinigius, 14 393,92 Eur pelno mokesčio delspinigius,72,65 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigius, 67 073 Eur PVM baudą, 287 53 Eur pelno mokesčio baudą bei 135 Eur GPM baudą ir perduoti pareiškėjo skundą šioje dalyje centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesutinka ir teismui skundžią ne Komisijos sprendimo dalį, kuria Komisija panaikino Inspekcijos sprendimo dalį ir perdavė pareiškėjo skundo dalį centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (dėl delspinigių ir baudų; dėl PVM ir pelno mokesčio perskaičiavimo) visa apimtimi, o tik šio sprendimo dalies dalį. Tiek iš pirminio, tiek iš patikslinto skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimo motyvuojamąja dalimi dėl Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatų taikymo, papildomai apskaičiuotomis apmokestinamosiomis pajamomis, mokestinės prievolės dydžiu, todėl prašo panaikinti Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto dalies dalį dėl centrinio mokesčių administratoriaus įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl papildomų 937 127 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatų taikymo) apmokestinamų pelno mokesčiu ir pridėtinės vertės mokesčiu, su jais susijusiais delspinigiais ir baudomis, bei papildomų 67 316 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl inventorizacijos metu nustatyto pertekliaus) ir įpareigoti Komisiją šioje dalyje kilusį mokestinį ginčą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia paneigti Komisijos sprendime konstatuotas faktines aplinkybes.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio nuostatas tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus ar kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra, yra laikomi įrodymais. Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 punktu ir pažymėjo, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas naujai apskaičiuoto mokesčio dydis. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo įvardinamos ginčo apmokestinamosios pajamos turės įtakos galutinei naujai apskaičiuotų mokesčių sumai, kurią Komisija ginčijamo sprendimo rezoliucinės 3 punktu įpareigojo centrinį mokesčių administratorių perskaičiuoti. Pareiškėjas Komisijos sprendimo 3 punkto rezoliucinės dalies visa apimtimi neskundė, nors tokia teisė pareiškėjui buvo išaiškinta teismo nutartimi, nustačius pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.

Konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, teismas skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas UAB „Šiaurinė lapė“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundu teismui siekė mokestinį ginčą tęsti tik dėl dalies jo pradinio dalyko ir sutiko su neapskųsta Komisijos sprendimo dalimi, tą aiškiai įvardindamas skundo 9 ir 10 punktuose. Pareiškėjas nurodo, kad skundo 11 punkte pažymėjo, jog konkrečios skundo dalyką sudarančios sumos po Komisijos sprendimo liko neaiškios, todėl pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją ir Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas pateikti informaciją apie su kiekvienu iš Komisijos nagrinėtų epizodų susijusias konkrečias mokesčių ir su jais susijusių baudų bei delspinigių sumas.

Kadangi iki skundo pateikimo teismui atsakymas dar nebuvo gautas, pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių tokią informaciją pateikti. Pareiškėjas pažymi, kad patikslintame skunde papildomai nurodė, jog Komisija nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl septynių epizodų. Pareiškėjas paaiškina, kad skundą teikė dėl antrojo ir trečiojo epizodų, t. y. dėl skundžiamo Komisijos sprendimo dalies, kurioje Komisija argumentavo (31 lape), kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį, todėl pareiškėjui apskaičiuoti pelno mokestis ir PVM yra pagrįsti, tačiau be papildomos argumentacijos (40 lape) perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Inspekcijai iš naujo.

Taip pat pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo dalimi, kuria Inspekcijos sprendimas dalyje dėl inventorizacijos metu nustatyto kailiukų pertekliaus apmokestinimo pelno mokesčiu Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu buvo panaikintas ir perduotas Inspekcijai nagrinėti iš naujo be jokių motyvų. Pareiškėjo teigimu, patikslintu skundu buvo ištaisyti teismo nustatyti skundo trūkumai, patikslintame skunde pateiktas konkretus ir aiškus reikalavimas priimti sprendimą, įtvirtintą ABTĮ 88 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo manymu, teismas gali tiek priimti sprendimą dėl ginčo esmės, tiek pavesti institucijai išnagrinėti ginčą iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo nurodymai dėl skundo trūkumų šalinimo būdo neatitinka pareiškėjo valios ir pažeidžia jo teisę apibrėžti skundo ribas. Pareiškėjo manymu, jis negali būti įpareigotas prašyti panaikinti visą Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, nes tai neatitiktų jo valios ir jo skundu formuojamų ginčo ribų, be to, tai sukeltų neapibrėžtas teisines pasekmes, tokio reikalavimo pareiškėjas negalėtų motyvuoti, nes su neskųsta Komisijos sprendimo dalimi sutinka. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę skųsti Komisijos išvadas dėl faktinių aplinkybių vertinimo, nes mokesčių mokėtojai turi teisę skųsti Komisijos sprendimus tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisinio vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nes jis nepašalino teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustačius, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų (skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas), teismas nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti skundo reikalavimą, t. y. nesutinkant su Komisijos sprendimo dalimi dėl įpareigojimo centrinį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti skundo dalį ir perskaičiuoti mokesčius, teismo prašyti panaikinti šią sprendimo dalį ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl vietos ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dalių, su kuriomis jis nesutinka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi konstatuodamas, kad pareiškėjas teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, nurodė, jog pareiškėjas skundžia ne Komisijos sprendimo dalį, kuria Komisija panaikino Inspekcijos sprendimo dalį ir perdavė pareiškėjo skundo dalį centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (dėl delspinigių ir baudų; dėl PVM ir pelno mokesčio perskaičiavimo) visa apimtimi, o tik šio sprendimo dalies dalį, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės siekia paneigti Komisijos Sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, o tai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. S-186(7-134/2017) rezoliucinės dalies 3 punktu nusprendė panaikinti Inspekcijos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 69-56 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 95 844 Eur pelno mokesčio (pelno mokesčiai perskaičiuoti Komijos sprendimu panaikinus dalį pelno mokesčio dėl technologiniame procese susidariusių netekimų ir patirtų išlaidų nepripažinimo išlaidomis reprezentacijai), 197 850,48 Eur PVM (223 577,80 Eur PVM – 25 727,32 Eur PVM) (PVM perskaičiuoti, Komisijos sprendimu panaikinus dalį reprezentacijai įsigytų prekių pirkimo PVM), 28 562,99 Eur PVM delspinigius, 14 393,92 Eur pelno mokesčio delspinigius, 72,65 Eur GPM delspinigius, 67 073 Eur PVM baudą, 28 753 Eur pelno mokesčio baudą bei 135 Eur GPM baudą ir perduoti pareiškėjo skundą šioje dalyje centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos Sprendimo turinį bei jo rezoliucinės dalies 3 punkto formuluotę, sprendžia, kad šiame punkte priimtas sprendimas gali būti išskaidytas į atskiras dalis, tai nėra vientisas ir nedalomas sprendimas. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo, pareiškėjas nesutinka ne su visu Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu, bet tik ta jo savarankiška dalimi, kuria pareiškėjo skundo dalis perduota centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo dėl pareiškėjui nustatytų papildomų 937 127 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatų taikymo) apmokestinimo pelno mokesčiu ir PVM, su jais susijusių delspinigių ir baudų, bei dėl pareiškėjui nustatytų papildomų 67 316 Eur apmokestinamųjų pajamų (dėl inventorizacijos metu nustatyti pertekliaus) apmokestinimo pelno mokesčiu, su juo susijusių delspinigių ir baudų.

Pareiškėjas su likusia, t. y. neapskųsta Komisijos Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto dalimi sutinka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti skundą nepaduotu todėl, kad pareiškėjas neginčija Sprendimo rezoliucinės dalies viso 3 punkto, o tik jo dalį, pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip pat teisę apibrėžti skundo ribas. Pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingą išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalyku negalėtų būti vien tik pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto tą dalį, su kuria pareiškėjas nesutinka. Šiuo atveju nėra teisinga tvirtinti, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto dalies ginčijimas prilygsta siekiui panaikinti ne Komisijos sprendimą, bet paneigti Komisijos konstatuotas faktines aplinkybes, t. y. reikalavimui konstatuoti tam tikrus juridinę reikšmę turinčius faktus ar aplinkybes.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurinė lapė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurinė lapė“ skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas