2021-07-21 Nr. AB-14686-3-61-3-00701-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1614-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00701-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, VAVPK) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-10-00479-e „Dėl E. A. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą grąžinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005008 (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad leidimas nešiotis ginklus buvo panaikintas, nes pareiškėjas 2019 m. spalio 12 d. apie 23.45 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,77 promilių girtumas), automobilyje (duomenys neskelbtini) gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės Rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43698-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio l dalį dėl minėto įvykio, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Pareiškėjas dėl minėto įvykio 2019 m. gruodžio 10 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, priimto nutarimo neskundė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Leidimas panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu nepagrįstai, nes šioje normoje nurodyti saugomi teisiniai gėriai yra išdėstyti alternatyviai, t. y. užtenka sukelti grėsmę ne visiems kartu, bent vienam ir galima taikyti šią teisės normą. Abstraktus nurodymas Sprendime – „pareiškėjas nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų, taip pat keldamas tikėtiną grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir ar Visuomenės saugumui“ – teisiškai nepagrįstas, niekinis, nes neaišku, kodėl laikoma, kad pareiškėjas sukėlė grėsmę visiems gėriams; neaišku, kaip pareiškėjas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, žmonių sveikatai, juolab – nuosavybei; nepateikti jokie motyvai, pagrindžiantys kilusios grėsmės konkrečiam Įstatymo saugomam gėriui faktą.

Įstatymo formuluotė „sukelta grėsmė“ – tiesiogiai sietina (galima) tik su toje pačioje normoje numatytu padarytu konkrečiu pažeidimu, įstatymo leidėjo apibrėžiamu kaip „padarytu naudojantis ginklu“. Pavojingumas yra kildintinas iš naudojimo. Įstatymo leidėjo valia tokie veiksmai kaip ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas, naudojimas, laikytini savarankiškais ir skirtingais savo turinio prasme ir alternatyviais vienas kito atžvilgiu, t. y., negali būti tapatinami, laikomi, kad padaromi tokiais pat veiksmais.

Sprendimą priėmęs pareigūnas nenustatė ir Sprendime nenurodė jokių akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas neabejotinai atitiktų Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygas leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimui. Buvo privalu motyvuotai konstatuoti ir teisiškai pagrįsti, kad pareiškėjas, pirmiausia – naudojosi ginklu pažeisdamas teisės aktus; antra – jo pažeidimas kėlė grėsmę konkrečiam gėriui – žmonių gyvybei ar sveikatai, ar nuosavybei, ar viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas nesutiko, kad nesilaikė Įstatyme nustatytų reikalavimų, nes jam nėra aišku, kaip ši subjektyvi išvada yra susijusi su Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymu, t. y. pareiškėjo Leidimo panaikinimu. Įstatymas nereikalauja, kad naikinant Leidimą minėtu pagrindu būtų reikalinga įvertinti asmens pažiūras į įstatymų laikymąsi, būtų atliktas jo charakterizavimas, padarytos išvados apie tokio asmens gebėjimus laikytis galiojančių įstatymų. Viena pareiškėjo, kaip jauno žmogaus gyvenimo klaida, įvertintina vienkartiniu teisės pažeidimu, savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad jis laikytinas antivisuomenišku piliečiu, nelinkusiu laikytis teisinio reguliavimo.

Pareiškėjas anksčiau jokių nuobaudų dėl įstatymų pažeidimų, neturėjo, šiuo atveju visiškai prisiėmė kilusią tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, tai jam bus didelė pamoka ateičiai.

4. Atsakovas VAVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuoklio parodymai – 2,77 promilės) gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Jam paskirta 300 Eur bauda, kurią jis 2020 m. sausio 21 d. sumokėjo, nutarimo neskundė. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymų leidėjas ginklus vertina kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, be kito ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą. Asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šiuo atveju nustatytas faktas leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Pareiškėjas pasirinko gynybinę poziciją siekdamas išvengti kilusios atsakomybės, nes jis nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų, savo veiksmais kėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, taip pat visuomenės saugumui. Pareiškėjas, kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius, atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes.

Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą. Todėl šis atvejis vertintinas kaip kilusi grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareigą įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 12 d. apie 23.45 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,77 promilių girtumas), automobilyje (duomenys neskelbtini) gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43698-19 pagal BK 281 straipsnio l dalį dėl minėto įvykio, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Tačiau pareiškėjas dėl minėto įvykio 2019 m. gruodžio 10 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad būdamas neblaivus gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, priimto nutarimo neskundė.

8. Teismas nurodė, kad ginčo klausimą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) ir aptarė su ginču susijusias šių teisės aktų nuostatas.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Tuo tarpu ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Taigi, iš Konstitucinio Teismo nutarimų matyti, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

10. Teismas vertino, kad ginklo savininkas, naudodamasis ginklais pagal Įstatymą privalo užtikrinti jų gabenimą, saugojimą, naudojimą taip, kad nesukeltų grėsmės kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų, taip keldamas tikėtiną grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Nustatytas faktas leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Įsiteisėjęs minėtas teismo nutarimas yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, gabeno graižtvinį šautuvą su šoviniais, kėlė grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis nustato, jog daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus vertina kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas padarė visuomenei pavojingą veiką (vairavo neblaivus) ir veiką, kvalifikuotą pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

12. Teismas vertino, kad bylos faktinių aplinkybių visuma, nustatyta Sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 straipsnio 10 punkto veikimo sritį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį buvo pakankami teisėtam sprendimui priimti.

13. Teismas sprendė, kad byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino įstatymų reikalavimus. Todėl atsakovo Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Todėl, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau baustas nebuvo, o medžiotojų ar šaudymo būrelių nario funkcijoms atlikti jam yra reikalinga teisė laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Byloje nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo.

15. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, tinkamai nustačius faktines aplinkybes bei teisingai pritaikius Įstatymo nuostatas, nėra pagrindo jį naikinti skunde išdėstytais argumentais ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti išduotą leidimą Nr. 0005008 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus.

III. 16. Pareiškėjas E. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendime (9 p., 10 p.) išdėstytas naujas išvadas, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, kas patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį, pripažinti juos teisiškai negalimais bylos nagrinėjimo apygardos administraciniame teisme proceso stadijoje; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 12-2576-331/2020 ir priimti naują sprendimą: panaikinti VAVPK Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 20-IL-10-00479-e „Dėl E. A. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti grąžinti atsakovą pareiškėjui išduotą leidimą Nr. 0005008 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus.

17. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendimas pagrįstas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 41 straipsnio 4 punktu, Aprašo 92.1, 75.6, 81, 104 punktais. Galiojantis leidimas asmeniui, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, gali būti panaikintas tik 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Jei asmuo dar neturi leidimo, jam jis gali būti neišduotas jau 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, šiuo savarankišku pagrindu panaikintas būti negali, jei kartu nėra vadovaujamasi 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyti leidimo panaikinimo pagrindai yra skirtingi ir taikytini dėl visiškai kitų nustatytų aplinkybių. Atsakovo Leidimo panaikinimo pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas – nėra nurodytas, todėl vėlesnėse ginčo stadijose bet kokie teiginiai apie tai, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to Leidimas yra panaikinamas, nepagrįsti ir atmestini. Todėl pareiškėjas prašo įvertinti teismo sprendime (9, 10 p.) išdėstytų teiginių, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, kas patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį, pripažinti juos teisiškai negalimais bylos nagrinėjimo apygardos administraciniame teisme proceso stadijoje ir paneigti, kaip teisiškai nepagrįstus, nes tai nėra fiksuota atsakovo Sprendime.

18. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas nustačius, kad egzistuoja vienintelis – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas pagrindas. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nenumato savarankiško pagrindo panaikinti Leidimą. Pažeidimas, numatytas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir dėl to pareiškėjo nubaudimas pagal ANK 227 straipsnio 3 dalimi niekaip nesietinas su 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymu, nes pirmuoju atveju pareiškėjas nubaustas už ginklo ir šaudmenų gabenimą esant neblaiviam, o antrasis atvejis taikytinas už ginklo panaudojimą pažeidžiant Įstatymą ir sukėlus pavojų (pvz., būnant blaiviam, nesaugiai medžioklės metu panaudojus ginklą)

19. Pareiškėjas nurodo, kad Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas ir negali nei prieštarauti, nei sukurti naujų teisės normų Leidimo panaikinimui, nei numato Įstatymas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išdėstyta formuluote, kad ginčo klausimą reglamentuoja Aprašas, nes tai išimtinai Įstatymo reguliavimo dalykas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, byloje svarbu nustatyti, ar jis yra padaręs įstatymų, teisės aktų pažeidimą (1 sąlyga) ir ar tuo pažeidimu buvo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (2 sąlyga). Būtina nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė naudojimosi ginklu reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – laikyti (nešiotis) medžioklinius ginklus tikslu medžioti. Todėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo kontekste svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisinio reguliavimo, reglamentuojančio jo, kaip medžiotojo, ginklo naudojimą. Šiuo atveju Sprendime užfiksuota, kad pareiškėjas nubaustas administracine tvarka pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį dėl to, kad būdamas neblaivus gabeno jam priklausantį medžioklinį graižtvinį šautuvą ir du šovinius. T. y. pareiškėjas nubaustas už ginklo gabenimą esant neblaiviam (Įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.) ir šis veikimas atribotas nuo ginklo naudojimo, kaip tai numato Įstatymo nuostatos. Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta jokių veiksmų, kurie leistų pareiškėjo veiksmus vertinti kaip ginklo naudojimą Įstatymo 34 straipsnio prasme. Tai, kad pareiškėjas ginklu nesinaudojo, iš esmės pripažįsta ir atsakovas atsiliepime į skundą.

21. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas Sprendime nenustatė ir nenurodė jokių akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas neabejotinai atitiktų Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygas Leidimo panaikinimui, jame padaryta abstrakti išvada, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimų. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 dalį Leidimas panaikinamas ne už Įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymą ar kitus pažeidimus, o tik už tokį pažeidimą, kuris yra padarytas asmeniui naudojantis ginklu, be to šiuo naudojimosi metu turi kilti grėsmė vienai ar kelioms Įstatyme nurodytoms vertybėms. Šiuo atveju pareiškėjas tik gabeno ginklą ir du šovinius pažeisdamas vieną Įstatyme įtvirtintų reikalavimų – draudimą gabenti ginklą ir šaudmenis neblaivus ir šie veiksmai neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto veikimo, o šios Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, numatytų Įstatymo 34 straipsnyje, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip buvęs ginklo naudojimas, kaip tai numato Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Leidimas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą gali būti panaikintas tik, kai ginklu yra naudojamasi, o ne jis gabenamas ar saugomas.

22. Pareiškėjas prašo išaiškinimo, ar Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymas yra galimas tik tada kai asmuo naudojasi ginklu, kaip tai numato to paties Įstatymo 2 straipsnio 2, 15, 17, 18 punktai, 2 straipsnio 13 punktas, 11 straipsnis, VIII skyriaus 34 straipsnio nuostatos, ar, kaip mano atsakovas, naudojimasis ginklu aiškintinas plečiamai, suprantant, kad asmuo „naudojasi ginklu“, tiek jį gabendamas, saugodamas, naudodamas.

23. Atsakovas VAVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad ginklo savininkas, naudodamasis ginklais, pagal Įstatymą privalo užtikrinti jų gabenimą, saugojimą, naudojimą taip, kad nesukeltų grėsmės kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Pagal Įstatymą asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui.

Nustatytas faktas leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Pareiškėjas pasirinko gynybinę poziciją, siekdamas išvengti kilusios atsakomybės. Padarytos išvados, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų ir tokiu būdu kėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, tai pat visuomenės saugumui, yra pagrįstos, be to, tokios išvados nagrinėjamu atveju tik dar labiau pabrėžia pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką.

Tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, įvykio metu jis ginklu nesinaudojo, nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ginklo turėjimo sąvoka, kaip tai numato Įstatymo 2 straipsnio 17 punktas, apima tiek ginklo, šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą, naudojimą. Pats pažeidimų pobūdis – ginklo turėjimas esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, vadinasi, pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei.

Pareiškėjas kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo.

Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareigą įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl VAVPK 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 20-IL-10-00479-e „Dėl E. A. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėjui E. A. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 0005008 teisėtumo bei pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu materialiosios teisės normų (Įstatymo) taikymu ir aiškinimu bei prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas dėl pareiškėjo charakterizavimo ir jo keliamos grėsmės, taip pat priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Byloje skundžiamu Sprendimu nuspręsta: 1) panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti pareiškėją per 30 dienų nuo sprendimo gavimo pranešti dėl ginklų realizavimo (kuriam prekybininkui ginklais perduoti realizuoti ginklus) ar sunaikinimo; 3) nustatyta tvarka realizavus arba sunaikinus ginklus, išregistruoti iš pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus; 4) apie priimtą sprendimą pranešti pareiškėjui. Sprendimas priimtas atsakovui nustačius, kad VAVPK Ukmergės rajono policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gautas pranešimas dėl neblaivių jaunuolių, kurie atvažiavo automobiliu į degalinę. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, E. A., 2019 m. spalio 12 d. apie 23.45 val., būdamas neblaivus – nustatytas 2,77 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43698-19 pagal BK 281 straipsnio l dalį dėl minėto įvykio, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Pareiškėjas dėl minėto įvykio 2019 m. gruodžio 10 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad būdamas neblaivus gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius, jam paskirta 300 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, nutarimas įsiteisėjęs. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 41 straipsnio 4 punktu, Aprašo 92.1, 75.6, 81 ir 104 punktais.

31. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kai leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, vienas jų nustatytas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

33. Įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimą, o Aprašas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-46 redakcija) nustato Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų (toliau – asmenys) turimų A kategorijos ginklų, išvardytų Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose (toliau – A kategorijos ginklai), B, C kategorijų šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti (toliau – kario įgūdžių tobulinimas), kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams, A kategorijos ginklų priedėlių (duslintuvų ir naktinių taikiklių), šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų įsigyti ginklus asmenims, nurodytiems Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje (toliau – užsieniečiai), išdavimo ir kontrolės tvarką, turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką. Aprašas fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą ir jos kontrolę reguliuoja tiek, kiek atskirų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės nereguliuoja kiti ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojantys teisės aktai.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

35. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas padarė teisės aktų pažeidimus: pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes automobilyje gabeno ginklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas pagal ANK 227 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bauda. Be to, pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, dėl to Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. lapkričio 13 d. priimtu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintu nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43698-19 pagal BK 281 straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais, 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu buvo nutrauktas pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą.

36. Iš Įstatymo turinio matyti, kad įstatymų leidėjas ginklus vertina kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,77 promilių girtumas), automobilyje, kurį ir vairavo, gabeno graižtvinį šautuvą TIKKA T3, kal. 3006 Springfield, Nr. K32617 ir du šovinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo sulaikytas policijos pareigūnų gavus pranešimą, kad jis neblaivus atvyko į degalinę, iš paties pareiškėjo paaiškinimų policijos pareigūnams atliekant įvykio tyrimą, matyti, kad jis tą dieną su draugu vartojo alkoholį nuo 14 val., o į degalinę apie 23.45 val. atvyko sumanę nusipirkti pavalgyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pažeidimų pobūdis rodo, kad jo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo gabenimas automobilyje, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų ir sukelia grėsmę pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Tokį aiškinimą patvirtina ir sisteminis Įstatymo nuostatų (pvz., 18, 29, 30, 31, 41 straipsnių) aiškinimas, jose įvairios asmenų ir institucijų teisės ir pareigos siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimo faktu. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2300-502/2017). Todėl konstatuotina, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas tinkamai nustatė pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, skundžiamas atsakovo Sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

38. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio metu ginklo nenaudojo, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai nustatytas Įstatymo pažeidimas ir Leidimas negalėjo būti panaikintas 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes šiuo pagrindu galima panaikinti leidimą tik tuomet, kai ginklas naudojamas, teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip jo gynybinę poziciją. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ginklo naudotojas – fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu. Įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja ginklų ir šaudmenų naudojimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę ginklą ir šaudmenis naudoti šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems tikslams. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams: 1) medžioklei; 2) sportui; 3) savigynai; 4) profesinei veiklai; 5) kolekcijoms sudaryti; 6) mokymui; 7) moksliniam tyrimui; 8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui; 9) kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Leidimas buvo išduotas medžioklei. Pagal šio straipsnio 7 dalį medžioklės plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio įstatymo ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš aptartų byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktais ir Leidimu nustatytą ginklo naudojimo tikslą, jį gabeno neblaivus, automobilyje atsivežė į degalinę, tuo sukeldamas pavojų ir grėsmę pačiam sau ir kitiems asmenims. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus, iš esmės susijusius su ginklo panaudojimo sąvoka, kurie, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui Leidimą.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė