2016-02-02 Nr. AB-2610-3-62-3-00833-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A-165-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00833-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 22; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos generaliniam komisarui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 20-65-S-1353;

2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo, reg. Nr. 20-AP-367, 1-4 punktus teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti, atsakyti ir atlikti juose reikalaujamus veiksmus;

3) atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus: a) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L. yra rusų kolonistas; b) išsamiai ištirti ir pranešti, ar V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis; c) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai darko lietuvių bei rusų kalbas ir taip įžeidinėja pareiškėją; d) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai save skelbia lietuviais ir tuo įžeidinėja nuo jų dėl tautinės diskriminacijos kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių asmenų veiksmų pagrindą.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2014 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 20-65-S-1353 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo, reg. Nr. 20-AP-367 punktus neatsakyta laiku, neatsakyta tinkamai bei teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia neatlikti būtini ir skubūs Policijos veiklos įstatymo bei kitų teisės aktų reglamentuojami veiksmai. Nurodė, jog atsakovas atsakydamas į prašyme nurodytus 5, 6, punktus nesuteikė prašomos informacijos, nors pareiškėjo prašomą informaciją pateikti gali ir privalo. Teisės gauti iš Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą, netaikomas informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su Kauno AVPK teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu. Pareiškėjas prašė informacijos, kuri susijusi su teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu Kauno AVPK. Šias funkcijas be kitų asmenų vykdo ir S. L. bei V. F.. Nurodė, jog prašoma informacija yra susijusi su konkrečių Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato darbuotojų ne kaip fizinių asmenų, o kaip Kauno AVPK teisės aktais pavestas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų etnine kilme. Kadangi prašoma informacija nėra susijusi su konkrečių Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato darbuotojų kaip fizinių asmenų rasine ar etnine kilme, o su jiems teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, tokia prašoma informacija priskiriama prie asmens ypatingų duomenų, kurie nėra susiję su žmonių privataus gyvenimo neliečiamumu, todėl vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis tokia informacija apie asmens duomenis teiktina.

Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė, jog prašoma informacija gali būti teiktina pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo išimtyse numatytus kriterijus ir pripažino, jog jų nesilaikė.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu prašoma informacija reikalinga užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą nuo prasiskverbusio rusiško elemento Lietuvos teisėsaugoje; 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu prašoma informacija reikalinga užtikrinti viešąją tvarką, S. L., V. F. nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą; 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu prašoma informacija reikalinga užtikrinti S. L., V. F. tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą; 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu prašoma informacija reikalinga užtikrinti pareiškėjo teisių ir laisvių apsaugą.

Atsakovas nepranešė, kokios yra tikrosios S. N. L., V. F. pavardės bei vardai, neaišku kodėl pareiškėjui nurodė svetimvardžių internetinį puslapį ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ šeštą skirsnį. Atsakovas teigdamas, jog „Policijos komisariato pareigūnai negali pateikti pavardžių rašymo teisėtumo įvertinimą, neturi teisinio pagrindo ir žinių, todėl kilus klausimams prašome kreiptis į minėtą instituciją“, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neperdavė prašymo dalies viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Atsakovas nepagrįstai pranešė, kad Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariate dirbantys pareigūnai atitinka visus Vidaus tarnybos statute pareigūnams keliamus reikalavimus ir policijos komisariatas nėra gavęs jokių pagrįstų, objektyvių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus ar asmenų diskriminavimą. Atsakovo teiginio nepagrįstumą patvirtina LITEKO sistemoje esančios administracinės, administracinio teisės pažeidimo, baudžiamosios bylos, kuriose atsakovas ir jame dirbantys asmenys bei pareiškėjas yra šalys. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. skundo 1–4 reikalavimus, taip trukdydamas pareiškėjui gintis nuo atsakovo. Prašomi dokumentai, duomenys ir veiksmai yra teisiškai labai reikšmingi, jie reikalingi teisių bei teisėtų interesų gynybai nuo galimai nusikalstamų Kauno miesto Centro policijos komisariate dirbančių asmenų, nusikalstamų Kauno AVPK dirbančių asmenų, S. N. L. organizuotos nusikalstamos garliavinių grupuotės veikų, dengiamų Kauno apylinkės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo. Atsakovas skundžiamais veiksmais / neveikimu pažeidė Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2014 m. gegužės 8 d. Kauno AVPK buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo V. J. 2014 m. gegužės 8 d. prašymas, kurį vykdyti buvo perduota Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatui. Išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą, 2014 m. gegužės 26 d. jam buvo išsiųstas atsakymas raštu Nr. 20-65-S-l353 „Dėl gauto prašymo“, kuriame buvo nurodyta, jog dėl 2014 m. gegužės 8 d. prašymo 1, 2, 3, 4 punktų nagrinėjimo jo prašymas persiųstas nagrinėti į Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą. Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariate išnagrinėjus pareiškėjo V. J. 2014 m. gegužės 8 d. prašymą, 2014 m. gegužės 19 d. jam buvo išsiųstas atsakymas raštu Nr. 20-22-S-6485, kuriame buvo nurodyta: „Atsakydami į Jūsų 2014 m. gegužės 8 d. prašymą, kuriame Jūs prašote pateikti 2014 m. vasario 28 d. Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. rašto Nr. 20-22-S-273 bei Valstybinės teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašų, informuojame, kad šie Jūsų minimi dokumentai yra baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00783-13, kuri yra perduota Kauno apylinkės teismui, todėl prašomų Jūsų dokumentų kopijų pateikti negalime. Atsakydami Į Jūsų prašymo 3 ir 4 punktus, informuojame, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00783-13 kopijos Jūsų paties prašymu buvo pateiktos tik Jums ir daugiau nei vienam proceso dalyviui“.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų baudžiamojoje byloje šioje byloje nenagrinėtini, nes jie yra priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl jų pagrįstumas negali būti nagrinėtinas pagal administracinių teismų kompetenciją. Pareiškėjas prašo informacijos apie kitus asmenis, tokią informaciją teikti draudžia Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas. Nurodė, kad atsakovo raštas Nr. 20-65-S-1353 V. J. yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui išaiškintos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių atsakovas negali pateikti pareiškėjui jo prašomų duomenų. Pareiškėjui buvo atsakyta tinkamai ir jo reikalavimai dėl Kauno AVPK 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-65-S-1353 panaikinimo yra nepagrįsti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2014 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 20-65-S-1195 buvo informuotas, jog 2014 m. gegužės 8 d. prašymo dalis (1, 2, 3, 4 punktai) persiųsta nagrinėti į Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą. Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatui išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo 1-4 punktus, 2014 m. gegužės 19 d. jam buvo išsiųstas atsakymas raštu Nr. 20-22-S-6485. Šiame rašte atsakant į pareiškėjo prašymo 1-2 punktus buvo nurodyta, jog 2014 m. vasario 28 d. Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. rašto Nr. 20-22-S-273 nuorašo, bei Valstybinės teismo psichiatrijos skyriaus 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašo pateikti negalima, nes šie dokumentai yra baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00783-13, kuri yra perduota Kauno apylinkės teismui. Atsakant į pareiškėjo prašymo 3-4 punktus, informuota, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00783-13 kopijos pareiškėjo prašymu buvo pateiktos tik V. J. ir daugiau nei vienam proceso dalyviui. Taigi, atsakovas, neturėdamas pareiškėjo prašomų duomenų, neturėjo realios galimybės bei pareigos jų pateikti pareiškėjui.

Teismo vertinimu, Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatas 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 20-22-S-6485 tinkamai atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo 1-4 punktus.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašoma suteikti informacija – ar S. N. L. yra rusų kolonistas; ar V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis; yra susijusi su Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų rasine ar etnine kilme, todėl tokia informacija V. J. nesuteikta teisėtai ir pagrįstai (Įstatymo 7 str., 2 str. 9 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 8 d.).

Teismo vertinimu, atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20-65-S-1353 tinkamai atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą. Atsakovas pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus pakankamai išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą, pagrindė savo atsakymus teisės aktų nuostatomis. Teismo vertinimu, skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, o pareiškėjas savo skunde teismui nenurodė jokių kitų argumentų dėl skundžiamo atsakovo rašto neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog atsakovo 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-65-S-1353 naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Visus likusius skundo argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės.

III. Pareiškėjas V. J. su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė motyvuoti teismo sprendimą atsakant į kiekvieną pareiškėjo argumentą, todėl tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis grindžia sprendimą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, jog atsakovas pažeidė skunde nurodytas teisės aktų nuostatas (ABTĮ 53, 57, 58, 86 straipsnius, 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą), pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad Kauno AVPK nenagrinėjo pareiškėjo prašymo, susiaurino savo kompetencijos ribas. Mano, kad teismas nepagrįstai netyrė, ar S. N. L. ir V. F. atitinka Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto (pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą) reikalavimus.

Teigia, kad Kauno AVPK nereikėjo į Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą persiųsti pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 prašymą. Pareiškėjo prašyta informacija yra susijusi su teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu Kauno AVPK. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnai S. N. L. ir V. F. prieš pareiškėją yra naudoję fizinį smurtą, be to, sufabrikavo baudžiamąją bylą prieš pareiškėją Nr. 1-1469-347/2014.Teismas nepateikė informacijos, pagrindžiančios aplinkybę, kad 2014 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo Kauno apylinkės teisme. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad prašymas išsamiai ištirti ir pranešti / patvirtinti, ar S. N. L. yra rusų kolonistas t. y., į Lietuvą kaip Rusijos imperijos koloniją nuo 1940 m. birželio 15 d. vykdytos sovietinės rusų okupacijos metu vietoj išžudytų, ištremtų, iš Tėvynės išvytų lietuvių bei jų negimusių palikuonių atsikėlęs asmuo ir prašymas išsamiai ištirti ir pranešti, ar V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis, yra prašymas pateikti informaciją apie Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų rasinę ar etninę kilmę.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pagal turimus įgaliojimus 2014 m. gegužės 26 d. raštu tinkamai atsakė į 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjo prašymą. Teismas teisingai vertino, kad pareiškėjo skundžiamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, ir pareiškėjas skunde teismui nenurodė argumentų, pagrindžiančių atsakovo rašto neteisėtumą. Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ABTĮ 85–88 straipsnių nuostatomis, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keiti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2014 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-65-S-1353 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 8 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK viršininką, prašydamas:

1) pateikti tinkamai patvirtintą tinkamai registruoto 2014 m. vasario 28 d. Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. rašto Nr. 20-22-S-273 Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai nuorašą, nurodyti jo teisinį pagrindą;

2) pateikti tinkamai patvirtintą Kauno AVPK prieš pareiškėją naudojamą Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus viršininko, teismo psichiatro eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašą;

3) raštu išsamiai pateikti informaciją apie faktines aplinkybes, kuriomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadoje įdarbintas S. N. L. kitam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate įdarbintam V. F. perdavė ikiteismio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis.

4) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L. ikiteismio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis perduodamas kitam Kauno AVPK dirbančiam V. F. įvykdė nuskalstamas veikas, nustačius nusikalstamų veikų požymius pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju;

5) išsamiai ištirti ir pranešti / patvirtinti, ar S. N. L. yra rusų kolonistas t. y., į Lietuvą kaip Rusijos imperijos koloniją nuo 1940 m. birželio 15 d. vykdytos sovietinės rusų okupacijos metu vietoj išžudytų, ištremtų, iš Tėvynės išvytų lietuvių bei jų negimusių palikuonių atsikėlęs asmuo;

6) išsamiai ištirti ir pranešti, ar V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis;

7) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai darko lietuvių bei rusų kalbas ir tuo įžeidinėja nuo jų kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją: prie savo tikrųjų rusiškų pavardžių prideda lietuviškas galūnes, tokiu būdu slepia savo rusišką kilmę; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių asmenų veiksmų pagrindą;

8) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L., V. F., galimai abu būdami rusų kolonistais (ar jų palikuonimis), pagrįstai ir teisėtai save skelbia lietuviais ir taip įžeidinėja nuo jų dėl tautinės diskriminacijos kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių asmenų veiksmų pagrindą.

Atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20-65-S-1353 informavo pareiškėją, kad jo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo 1–4 punktai buvo perduoti nagrinėti Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatui.

2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 20-22-S-6485 Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatas nurodė, kad 2014 m. vasario 28 d. Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko E. P. rašto Nr. 20-22-S-273 Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai nuorašas ir Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus viršininko, teismo psichiatro eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašas yra baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00783-13, kuri yra perduota Kauno apylinkės teismui, todėl prašomų dokumentų kopijų pateikti negali. Informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00783-13 kopija buvo pateikta pareiškėjui.

Atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 20-65-S-1353 nurodė, kad pareiškėjo prašoma informacija yra susijusi su konkrečių Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato darbuotojų, kaip fizinių asmenų rasine ar etnine kilme, tokia prašoma informacija priskiriama prie asmens ypatingų duomenų, kurie yra susiję su žmonių privataus gyvenimo neliečiamumu, todėl vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis tokia informacija apie asmens duomenis neteiktina. Pažymėjo, kad nėra gavęs jokios informacijos, apie tai, kad jo darbuotojai darkytų kalbas. Atsakovas pabrėžė, kad Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariate dirbantys pareigūnai atitinka Vidaus tarnybos statuto keliamus reikalavimus. Policijos komisariate nėra gauta objektyvių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus ar asmenų diskriminavimą.

Dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotas reikalavimas atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus: a) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L. yra rusų kolonistas; b) išsamiai ištirti ir pranešti, ar V. F. yra rusų kolonistas ar rusų kolonistų palikuonis; c) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai darko lietuvių bei rusų kalbas ir taip įžeidinėja pareiškėją; d) išsamiai ištirti ir pranešti, ar S. N. L., V. F. pagrįstai ir teisėtai save skelbia lietuviais ir tuo įžeidinėja nuo jų dėl tautinės diskriminacijos kaip lietuvį nukentėjusį pareiškėją; išsamiai ištirti ir pranešti teisinį šių asmenų veiksmų pagrindą; yra identiškas pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo 5-8 punktuose nurodytiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, skundo dalyką, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymo punktus teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti, yra įvykdytas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme suformuluotus reikalavimus ir prašomos pateikti informacijos turinį bei išnagrinėjęs atsakovo pateiktą atsakymą, vertino, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai atsakė ar apskritai neatsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. prašymą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išanalizavusi bylos aplinkybes pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai išaiškino, kad pareiškėjo prašymas suteikti informaciją apie policijos pareigūnų rasinę ir etninę kilmę negalėjo būti tenkinamas.

Informacijos teikimą asmenims reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20-65-S-1353 atsisakė pateikti pareiškėjo prašymo 5–6 punktuose nurodytą informaciją motyvuodamas tuo, kad ji susijusi su konkrečių Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato darbuotojų, kaip fizinių asmenų rasine ar etnine kilme, tokia prašoma informacija priskiriama prie asmens ypatingų duomenų, kurie yra susiję su žmonių privataus gyvenimo neliečiamumu, todėl vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis tokia informacija apie asmens duomenis neteiktina.

Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę gauti privačią informaciją apie save. Teisė gauti privačią informaciją apie kitus asmenis šiame įstatyme nėra numatyta. Privačios informacijos sąvoka įtvirtinta minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, numatančioje jog privati informacija tai – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės suteikti tokią informaciją, nepažeidžiant konstitucinio asmens privataus gyvenimo apsaugos principo.

Privataus gyvenimo apsaugą laiduoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 22 straipsnis, inter alia, įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis apibrėžia, kad „asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.“

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė prašomų asmens duomenų naudojimo tikslo. Teisėjų kolegijai nėra aišku, kaip būtent pareiškėjo prašomi pateikti duomenys apie policijos pareigūnų rasinę ir etninę kilmę nagrinėjamu atveju yra susiję su pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Taip pat teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir juo tinkamai atsakyta į visus pareiškėjo iškeltus klausimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į informaciją, įtvirtinta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatose, ir sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, išdėstyti skunde bei apeliaciniame skunde, nėra pakankami pagrįsti galimą pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netinkamai motyvuotas, teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė