454556d4-2bc4-4e2d-9919-18f0a13457fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-316/2013 Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06042-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.7.3.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.; 1.1.11.9.; 1.1.13. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Albino Bielskio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai, nuteistajam R.

G. , R. F. , J. B. , gynėjams advokatams Dmitrijui Fomkin, Leokadijai Leikauskienei, Anton Kviatkovski, vertėjai Vladislavai Tumas, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. G. , R. F. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. F. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 286 straipsnio 1 dalį 75 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė 85 MGL (11050 Lt) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2011-04-05 iki 2011-06-04 (dvi dienas), kas atitinka 520 Lt sumÄ , Å¡ia suma sumažintas paskirtos baudos dydis (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis). Å iuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas A.

U. , tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , n u s t a t ė: R. G. ir R. F. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , t.y. R. G. ir R. F. , veikdami kartu su A. U. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , iÅ¡ anksto susitarę sukrauti į plaustus ir neteisėtai plukdyti Neries upe į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ akcizais apmokestinamas prekes –  cigaretes, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat pažeisdami Å¡ių taisyklių 3 punkto 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija vieno Å¡imto pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių narių, ar dvideÅ¡imt pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių (trečiųjų Å¡alių), 2011 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val., R.

G. , R. F. , A. U. , ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , sutikus, savo automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo, atvežė R. F. , A. U. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , prie Neries upės į Vilkinės kaimo prieigas, Buivydžių seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, kur buvo laikomos kontrabandos bÅ«du Neries upe iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ neteisėtai atgabentos cigaretės – 17 500 pakelių cigarečių „Fest“, 16 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3497 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 3000 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kur jie dėjo cigarečių blokus į polietileno maiÅ¡us ir krovė maiÅ¡us su cigaretėmis ir cigarečių dėžes į keturis guminius plaustus, gulinčius ant Neries upės kranto, ketindami plukdyti plaustus su cigaretėmis Neries upe į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų.

Tokiu bÅ«du R. G. ir R. F. pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 17 500 pakelių cigarečių „Fest“, 16 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 3497 pakelių cigarečių „Premjer 7“ ir 3000 pakelių cigarečių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 290485,15 Lt, t. y. virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , sudarančiÄ 32 500 Lt. R. F. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno fizinio asmens dokumentÄ , t.y. 2011 m. balandžio 3 d., apie 18.00 val., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimdamas iÅ¡ kambaryje esančios spintelės stalčiaus, įgijo fizinio asmens dokumentÄ â€“ jo broliui E. F. , gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ E. F. vardu, kurį laikydamas savo kelnių kiÅ¡enėje, gabeno R.

G. vairuojamu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo į Vilkinės kaimo prieigas, Buivydžių seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, kur buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų. J. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai gabeno ir laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, t.y. 2008 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo realizuoti, iÅ¡ Naujosios Vilnios turgavietės, esančios Žvirblių g. 7, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytos markės automobiliu, neteisėtai gabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir iki 2011 m. balandžio 5 d., 8.30 val., namo rÅ«syje dvideÅ¡imties litrų talpos plastikiniame bakelyje neteisėtai laikė stiprų alkoholinį gėrimÄ - 14,21 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 48,05 %.

J. B. taip pat nuteistas už tai, kad pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t.y. 2011 m. balandžio 5 d., apie 8.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ grumdamasis ir smÅ«giuodamas sudaužyto stiklinio butelio Å¡uke, pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekantiems ir jo, kaip įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu, namuose kratÄ darantiems pareigÅ«nams – valstybės tarnautojams, tai yra, rankomis sugriebė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste - VSAT) Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui A.

S. už striukės atlapų ir grÅ«mėsi su pastaruoju, mėgindamas parversti jį ant žemės, o VSAT Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties bÅ«rio vyresniesiems pasieniečiams A. K. ir J. S. bandant atitraukti jį nuo vyresniojo specialisto A. S. , jis sudaužė stiklinį butelį ir stiklo Å¡uke mojuodamas ir durdamas į pareigÅ«nus, sužalojo A. K. kairę rankÄ , padarydamas pavirÅ¡inę pjautinę žaizdÄ kairės plaÅ¡takos 2-me pirÅ¡te, odos įbrėžimÄ kairės plaÅ¡takos 4-me pirÅ¡te, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei perpjovė J.

S. lauko uniformos demisezoninę striukę ir lauko uniformos kostiumo kelnes, padarydamas VSAT Vilniaus rinktinei 337,59 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę –  baudÄ . Nuteistasis R. G. nurodo, jog BK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už rengimÄ si ar pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , remiantis BK 62 straipsniu, gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė negu už pabaigtÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta bausmė, BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė – bauda, todėl yra visos sÄ lygos skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Mano, jog paskyrus baudÄ , kuriÄ sumokėti jis turi realiÄ galimybę (tai patvirtina banko terminuoto indėlio sutartis, Å¡ios pajamos gautos teisėtai, pardavus žemės sklypÄ ), bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje.  Apeliantas teigia, kad nuo pirmosios apklausos jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino pasikėsinęs padaryti jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , dėl savo veiksmų gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ir jÄ padariusius asmenis, padarė iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos, sutiko sumokėti baudÄ ir visus kitus mokesčius, nuo 20011-04-03 jokių pažeidimų nepadarė, dirbo pagal patentÄ , registravosi darbo biržoje, o 2013-01-18 įsidarbino UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotoju.

Jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriems pagal teismo sprendimÄ kas mėnesį privalo mokėti po 750 Lt, tačiau to negalės padaryti paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tokiu bÅ«du nukentės vaikų interesai. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai jo veiksmuose įžvelgė komerciÅ¡kumÄ , nes jis inkriminuotų cigarečių nesiruošė parduoti, tiesiog Baltarusijos pilietis paprašė jo į krantÄ iÅ¡mestas cigaretes sukrauti atgal į plaustus ir juos paleisti į upę. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo bedarbis, jo materialinė padėtis buvo sunki, todėl už 5000 Lt sutiko pakrauti atgal cigaretes į plaustus.

Kas buvo cigarečių gavėjas ir kas jas realizuotų, jis nežinojo, jo veika nebuvo nukreipta į kontrabandinių cigarečių realizavimÄ , todėl yra mažiau pavojingesnė. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad jo teistumai neiÅ¡nykę, nes jis turi tik vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-01-06 nuosprendį, tačiau bausmę pagal jį yra atlikęs, teistumas pagal Å venčionių rajono apylinkės teismo 2007-07-09 nuosprendį yra iÅ¡nykęs. Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

F. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę arba jÄ subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistasis R. F. teigia, jog apygardos teismas, paskirdamas jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, pažeidė Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimÄ nepilnamečiams ir bausmių individualizavimÄ . Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalto bÅ«damas nepilnametis, todėl negalvojo, kÄ daro, anksčiau tokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, yra jauno amžiaus, mokosi, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , žada sukurti Å¡eimÄ , jau ilgÄ laikÄ yra suimtas. Pažymi, kad jo brolis E. F. dėl asmens tapatybės kortelės pasisavinimo jam atleido ir jokių pretenzijų neturi.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti ir už padarytus nusikaltimus skirti viešųjų darbų bausmes arba sumažinti paskirtÄ baudÄ ir suteikti galimybę jÄ sumokėti per vienerių metų laikotarpį. Nuteistasis J. B. nurodo, kad 2011 m. balandžio 5 d. ryte, grįždamas namo po bėgimo treniruotės, pamatė prie namo vartų du stovinčius vyrus, kurių vienas buvo apsirengęs tamsiai dėmėta forma, o kitas - civiliais rÅ«bais.

Apėjęs namÄ pamatė dar vienÄ vyrÄ su tokia pat kamufliažine forma. Kas buvo tie asmenys, ar jie buvo oficialÅ«s valstybės asmenys, pareigÅ«nai, pasieniečiai, jis tuo metu nežinojo. Kadangi prieÅ¡ keletÄ metų jo Å¡eima nukentėjo nuo sukčių, jis įtariai žiÅ«ri į nepažįstamus žmones, vienaip ar kitaip bandančius prisiartinti prie jo ar jo artimųjų. Jausdamas kažkÄ negera, jis perÅ¡oko per tvorÄ Ä¯ savo kiemÄ , nuėjo prie pagrindinių namo vartų ir paklausė ten stovinčių vyrų, kas čia vyksta, į kÄ jam buvo atsakyta, kad atvykę VSAT darbuotojai nori atlikti jo namuose kratÄ .

PapraÅ¡ius pateikti dokumentus dėl kratos ir pakviesti kaimynus kaip liudininkus, kažkuris iÅ¡ tų vyrų griežtai atsakė, kad ryte liudininkų rasti neįmanoma, o kratos dokumentai nereikalingi, nes atvažiuos vyriausiasis ir pateiks visus dokumentus. Tuomet jis paklausė, kodėl turėtų tikėti, kad jie yra VSAT pareigÅ«nai, ir kodėl ant jų uniformų nėra skiriamųjų ženklų, o vyras, apsirengęs civiliais drabužiais, parodė jam tarnybinį pažymėjimÄ . Pamatęs pažymėjimÄ , jis iÅ¡ karto atidarė vartus ir įleido vyrus į namo kiemÄ , palydėjo juos į namo vidų, tačiau vėl iÅ¡sakė jiems savo abejones, ar jie iÅ¡ tikrųjų yra VSAT pareigÅ«nai.

Kai civiliai apsirengęs vyras paklausė, ar saugo kokias nors draudžiamÄ sias prekes, jis iÅ¡ karto nieko nenutylėdamas pareiÅ¡kė, kad asmeniniam naudojimui laiko apie 15 litrų naminės degtinės. Jam buvo praneÅ¡ta, kad į jo namus tuoj atvyks dar du pareigÅ«nai. Kai Å¡ie atvyko, vienas iÅ¡ jų (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo - A. S. ) nieko nelaukdamas, jam nesuspėjus iÅ¡tarti nei žodžio, vos ne Å¡aukdamas iÅ¡ karto pradėjo kaltinti jį nebÅ«tais dalykais, įžeidinėti, tyčiotis.

Tuomet jis kaip galima ramiau paprašė pateikti dokumentus ir pakviesti kviestiniais kaimynus, jeigu bus atliekama krata, tačiau Å¡is pareigÅ«nas atÅ¡ovė, kad jam nusispjauti į kaimynus. Tada jis pasakė, kad neleis daryti kratos, paprašė tÄ vyrÄ nusiraminti ir iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tačiau pastarasis tik dar labiau įsismarkavo, o jis, neiÅ¡laikęs paėmė pareigÅ«nÄ už pakarpos ir norėjo iÅ¡vesti pro duris iÅ¡ namų, dėl ko tarp jų prasidėjo grumtynės. Tuo momentu prie jo pripuolė kiti keturi vyrai ir parvertė ant grindų.

Tada jis, bÅ«damas labai susijaudinęs ir dėl to sunkiai kontroliuodamas save, norėdamas sustabdyti tokius neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, iÅ¡gÄ sdinti juos, Å¡aukdamas pagalbos, pačiupo stovėjusį ant apatinės lentynos butelį Å¡ampano, jį sudaužė ir persipjovė sau rankÄ . Sudaužytu buteliu niekam negrasino, sužeisti kÄ nors ar padaryti kitos žalos nenorėjo, nepagalvojo, kad butelio Å¡uke galėtų kÄ nors sužaloti. Nudaužtu buteliu jis nemojavo, to daryti fiziÅ¡kai negalėjo, nes ant jo buvo užgriuvę penki vyrai.

Apeliantas mano, kad nukentėjusieji galėjo patys susižaloti į stiklÄ tuomet, kai griuvo ant jo ir jį laikė. Tokias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausti pareigÅ«nai A. K. bei J. S. . Visa tai patvirtina, kad jei ne arogantiÅ¡kas ir įžūlus A. S. elgesys, jokio konflikto su pareigÅ«nais nebÅ«tų įvykę, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), į kuriÄ apygardos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė. Be to, jis dar 2011-12-27 atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , pervesdamas VSAT Vilniaus rinktinei 337,59 Lt už sugadintÄ pareigÅ«no J.

S. uniformÄ . Nors apygardos teismas Å¡iÄ aplinkybę nuosprendyje pažymėjo, tačiau, nuteistojo manymu, tinkamai neįvertino, nes, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savanoriÅ¡kas žalos atlyginimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, jis savo kaltę dėl BK 201 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo pripažino pilnai, o dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo – iÅ¡ dalies, gailisi, kas taip pat lengvina jo atsakomybę. J. B. pažymi, kad jis praeityje nebuvo teistas, dirba, tačiau gauna labai mažas pajamas, todėl registruojasi darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių mano, kad jam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos baudos bausmės yra per griežtos, jis neturės lėšų tokio dydžio baudas sumokėti. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis R. F. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. F. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų R.

G. , R. F. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo R. F. apeliacinis  skundas atmetamas. Apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems R. G. , J. B. ir R. F. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, R. G. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, J.

B. kaltės padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 3 dalyje, ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnio 1 dalyje, bei R. F. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys apeliantai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas R. G. bausmę, nepakankamai įvertino byloje nustatytas bausmės skyrimui ir jos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Å¡iam nuteistajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę.

Be to, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai netaikė Å¡iam nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kaltininkas savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis R. G. atžvilgiu keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, o J. B. atžvilgiu – dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai pagal BK 286 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis R. G. padarė nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apygardos teismas R. G. už paminėtÄ nusikaltimÄ Â parinko griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , motyvuodamas tuo, kad pastarasis jau antrÄ kartÄ teisiamas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Parinkdamas tokiÄ bausmės rūšį, teismas formaliai bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

BK 1992 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ kvalifikuota R. G. nusikalstama veika, numato atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . R. G. Å¡ioje byloje nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 39997 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 290485,15 Lt, t.y. virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Byloje nėra tokių duomenų, kad minėtas cigaretes R. G. bÅ«tų įgijęs ar turėjęs tikslÄ jas realizuoti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pastarasis veikė pažįstamo Baltarusijos Respublikos gyventojo praÅ¡ymu už pažadėtÄ atlygį, jo vaidmuo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje apsiribojo paminėtų cigarečių, kurios buvo atplukdytos iÅ¡ Baltarusijos Respublikos, tačiau sutartu metu ir sutartoje vietoje nepaimtos, todėl likusios Vilkinės kaimo prieigose, pakrovimu atgal į plaustus ir jų paleidimu plaukti Neries upe, kur jas turėjo perimti kiti asmenys.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad paminėtas cigaretes dar iki R. G. į jų buvimo vietÄ atvežant nuteistuosius R. F. ir A. U. bei asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , kad pastarieji jas sukrautų atgal į plaustus ir iÅ¡plukdytų upe, gautos operatyvinės informacijos pagrindu buvo aptikę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, kurie stebėjo visÄ cigarečių pakrovimo procesÄ bei sulaikė cigaretes krovusius asmenis (t. 1, b.l. 7, 14, 15). Kadangi pastarieji buvo sulaikyti iki iÅ¡plukdant paminėtas cigaretes, nusikalstama veika, t.y. akcizais apmokestinamų prekių gabenimas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje ir reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo.

Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo mažesnį R. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Be to, nuteistasis R. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme davė iÅ¡samius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų nusikalstamos veikos dalyvių veiksmus, nuoÅ¡irdžiai dėl savo veiksmų gailisi, o tai lengvina pastarojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. G. paaiÅ¡kinimų, nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo statybose pagal verslo liudijimÄ , tačiau pajamos buvo nedidelės ir tai paskatino jį nusikalsti. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad R. G. turi tris vaikus, iÅ¡ kurių du yra nepilnamečiai (t. 2, b.l. 74-78). Nors Å¡iuo metu apeliantas yra iÅ¡situokęs, tačiau kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto Å venčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo, apeliantas įsipareigojo ir toliau dalyvauti savo vaikų auklėjime, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡silavinimu, dvasiniu bei moraliniu ugdymu, taip pat teikti jiems finansinę paramÄ (t. 4, b.l. 124-125).

Nuo 2013 m. sausio 18 d. R. G. dirba UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotoju (t. 4, b.l. 126-127). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. G. praeityje buvo nusikaltęs – 2007 m. liepos 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 2009 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, teistumai neišnykę, tačiau už ankstesnius nusikaltimus paskirtas baudas nuteistasis yra savanoriškai sumokėjęs (t. 2, b.l. 50-51, 54-58, t. 4, b.l. 19-21).

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo tik vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ pagal 2009 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunkčio nuostatomis, asmenys, nuteisti už apysunkį nusikaltimÄ (baudžiamasis įstatymas nusikaltimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 2 dalyje, priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai) ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, laikomi turinčiais teistumÄ bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus.

BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu turintis teistumÄ asmuo padaro naujÄ nusikaltimÄ , teistumo iÅ¡nykimo eiga nutrÅ«ksta. Å iuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡nykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ tol, kol iÅ¡nyksta teistumas už sunkiausiÄ iÅ¡ jų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. liepos 9 d. Å venčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 50 MGL dydžio baudÄ R.

G. pilnai sumokėjo 2007 m. lapkričio 21 d., o nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, jis padarė 2008 m. rugpjūčio 15 d., t.y. neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnį nusikaltimÄ . Kadangi nusikalstamos veikos, už kuriÄ R. G. nuteistas skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu padarymo metu teistumas už sunkiausiÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų nebuvo iÅ¡nykęs, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo du neiÅ¡nykusius teistumus.

Kita vertus, byloje nėra tokių duomenų, kad R. G. nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai darytų nuolat ir tokia nusikalstama veikla bÅ«tų jo pragyvenimo lėšų Å¡altinis, todėl nepagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo veikloje įžvelgtinas versliÅ¡kumas. Taigi, nors kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų R. G. charakterizuojančių duomenų, pastarojo asmenybė nėra iÅ¡imtinai teigiama, tačiau visuma jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, rodo mažesnį jų pavojingumÄ .

Apygardos teismas, parinkdamas R. G. baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl R. G. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir netaikant R.

G. pačios griežčiausios BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo, o skiriant kitÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat byloje esančius banko duomenis apie nuteistojo R. G. turimas pinigines lėšas (t. 3, b.l. 176-179), R. G. skirtinos baudos dydis nustatytinas artimesnis maksimaliai BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytai Å¡ios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimÄ , ribai. IÅ¡ skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam J. B. teismas atsižvelgė į tai, kad Å¡is nuteistasis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytÄ BK 201 straipsnio 3 dalyje, ir nusikaltimÄ valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai, numatytÄ BK 286 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis, nuteistasis J. B. pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekantiems ir jo, kaip įtariamojo nusikalstamos veikos padarymu, namuose kratÄ darantiems VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nams, panaudodamas jų atžvilgiu fizinį smurtÄ . Dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sugadinta nukentėjusiojo J. S. uniforma, o tai rodo didesnį Å¡io nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad J.

B. neteistas (praeityje jis buvo nusikaltęs, tačiau teistumai iÅ¡nykę (t. 3, b.l. 52), dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, motyvuodamas bausmės J. B. skyrimÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai konstatavo, kad nėra Å¡io nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip jau minėta, J. B. nusikalstamais veiksmais, pasiprieÅ¡inant valstybės tarnautojui, nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadinta nukentėjusiojo J.

S. uniforma. IÅ¡ VSAT Vilniaus rinktinės 2011-12-14 raÅ¡to Nr. (21/20)-12-4481 matyti, kad turtinė žala Å¡iai įstaigai dėl sugadintos J. S. lauko uniformos demisezoninės striukės ir lauko uniformos kostiumo sudarė 337,59 Lt (t. 1, b.l. 141-143). Byloje esantis J. B. pareiÅ¡kimas bei VSAT Vilniaus rinktinės kasos pajamų orderis serija NECD Nr. 00085 patvirtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo noru Å¡iÄ Vilniaus rinktinei padarytÄ Å¾alÄ atlygino (t. 1, b.l. 144-145). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad daugiau turtinių pretenzijų J.

B. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos proceso eigoje pareikÅ¡ta nebuvo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ pripažinti nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei kad veikos, numatytos BK 286 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme pripažino baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 straipsnio 3 dalyje, faktines aplinkybes. Kita vertus, nuteistajam inkriminuotÄ kiekį naminės degtinės jo namuose kratos metu aptiko šį procesinį veiksmÄ atliekantys pareigÅ«nai, taigi, neigti Å¡ias aplinkybes bÅ«tų beprasmiÅ¡ka. Nuteistasis J. B. taip pat neneigė, jog savo veiksmais jo namuose kratÄ atliekančių pareigÅ«nų atžvilgiu sukėlė jam inkriminuotas pasekmes, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pasakodamas apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoseklus, stengėsi sumenkinti atliktų veiksmų pavojingumÄ , kaltę vertė į jo namus atvykusiems pareigÅ«nams.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. B. teigė, kad su vienu iÅ¡ jo namuose kratÄ atlikusiu pareigÅ«nu jis apsižodžiavo pakeltu tonu ir jų pokalbis pasibaigė tuo, kad jie vienas kitam įsikibo rankomis į atlapus. Tuo tarpu teisme jis ėmė aiÅ¡kinti, jog grumtynės tarp jo ir A. S. prasidėjo dėl to, kad pastarasis neprisistatė, todėl jam kilo abejonių, ar Å¡is iÅ¡ tiesų yra pareigÅ«nas, be to, vos tik įėjęs į jo namus ėmė jį įžeidinėti, tyčiotis iÅ¡ jo, dėl ko jis paėmė pareigÅ«nÄ už pakarpos ir norėjo iÅ¡vyti jį iÅ¡ savo namų.

Pasakodamas apie tolesnę įvykių eigÄ , nuteistasis J. B. patvirtino rankoje turėjęs sudaužyto butelio Å¡ukę, tačiau neigė teismo nustatytas aplinkybes, kad Å¡ia Å¡uke mojavo ar dÅ«rė į pareigÅ«nus. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jis ir pareigÅ«nas įsikibo vienas kitam į atlapus, pastarasis ėmė Å¡aukti kitiems, kad jie uždėtų J. B. antrankius. Jis nenorėjo, kad jam bÅ«tų uždėti antrankiai, todėl grÅ«mėsi su pareigÅ«nais, grumdamasi pargriuvo ant žemės, o rankoje laikyta stiklo Å¡uke bandė iÅ¡silaisvinti iÅ¡ antrankių, todėl persipjovė sau rieÅ¡Ä .

Taip pat J. B. nurodė, kad besigrumdamas jis galėjo sužaloti pareigÅ«nus, viskas vyko labai greitai, jis buvo susinervinęs, todėl tiksliai savo veiksmų neprisimena. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis ėmė aiÅ¡kinti, kad jam bandant jį įžeidinėjusį pareigÅ«nÄ iÅ¡vyti iÅ¡ namų, kiti likę keturi pareigÅ«nai Å¡oko ant jo ir jį užgulė, todėl jis stiklo Å¡uke mojuoti net neturėjo galimybės, pareigÅ«nai galėjo susižeisti tuo metu, kai Å¡oko ant jo, o sau rankÄ jis persipjovė tam, kad pareigÅ«nai iÅ¡sigÄ stų ir jį paleistų.

Pažymėtina, kad pirmiau aptarti nuteistojo J. B. parodymai yra paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų A. K. , A. S. , J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jiems vykdant pareigas atvykus atlikti kratÄ J. B. namuose ir Å¡iam prisistačius bei supažindinus su nutarimu daryti kratÄ , pastarasis elgėsi agresyviai, puolė pareigÅ«nÄ A. S. , o jiems bandant jį sutramdyti ir uždėti antrankius, iÅ¡ lentynos paėmęs butelį jį sudaužė ir mojuodamas rankoje turėta stiklo Å¡uke sužalojo A.

K. bei supjaustė J. S. uniformÄ . Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis J. B. laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė teisingus parodymus ir dėl padarytų nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailisi, kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Vien nuteistojo formalus pareiÅ¡kimas, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindas konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Dėl pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti ir kitÄ J. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus apygardos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei apeliacinės instancijos teisme nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam J.

B. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, paskirta baudos bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama. Å velninti J. B. už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirtÄ baudos bausmę, kuri savo dydžiu atitinka Å¡ios bausmės, skiriamos už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , vidurkį nėra pagrindo. Skirti už padarytus nusikaltimus viešųjų darbų bausmes, įvertinus visas pirmiau aptartas nuteistojo J. B. padarytas veikas ir jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo, tokiomis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam R. F. paskirtų bausmių teisėta ir pagrįsta. Bylos duomenimis, nuteistasis R. F. padarė nusikaltimÄ valdymo tvarkai, numatytÄ BK 302 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

R. F. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno savo brolio E. F. asmens tapatybės kortelę. Bylos duomenimis, paminėtas asmens dokumentas jo savininkui Å¡iuo metu yra grÄ Å¾intas, pastarasis dėl R. F. nusikalstamų veiksmų realios žalos nepatyrė. Dėl aplinkybių, apibÅ«dinančių R. F. padaryto sunkaus nusikaltimo, nutrÅ«kusio pasikėsinimo stadijoje, pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija jau pasisakė vertindama nuteistajam R.

G. paskirtos bausmės pagrįstumÄ , todėl Å¡ių argumentų nekartoja. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad  nuteistasis R. F. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs pilnametystės, yra viena apygardos teismo pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo ir nesimokė, po nusikaltimo padarymo jis pradėjo mokytis Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre (t. 3, b.l. 180).

Kita vertus, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. F. nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo teistas 2010 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo nuosprendžiu už įvairius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1 dalis). Be to, tiek iki nusikalstamų veikų, už kuriuos R. F. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir po jų pastarasis padarė dar eilę nusikalstamų veikų nuosavybei, žmogaus sveikatai, valdymo tvarkai bei vieÅ¡ajai tvarkai, už kuriuos Å¡iuo metu jau yra nuteistas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, kas rodo padidintÄ R.

F. polinkį nusikalsti ir itin neigiamai jį charakterizuoja. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai nuteistajam R. F. parinko baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nes kitos rÅ«Å¡ies bausmių pastarojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam R.

F. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė sankcijoje numatytai Å¡ios bausmės, skiriamos nepilnamečiui, minimaliai ribai, bei už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis, nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei 91 straipsnio reikalavimus.

Dar kartÄ atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalto bÅ«damas nepilnametis, Å¡iuo metu mokosi, kurios tinkamai įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, ir tuo pagrindu Å¡velninti paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir žada sukurti Å¡eimÄ , nėra bausmės Å¡velninimo pagrindas. Nors nuteistasis R. F. teigia, kad dėl savo jauno amžiaus jis nesuprato, kad daro nusikaltimÄ , tačiau toks jo aiÅ¡kinimas yra paneigtas jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kad dar prieÅ¡ važiuojant į nusikaltimo padarymo vietÄ , R.

G. juos įspėjo, kad reikės važiuoti į pasienio ruoÅ¾Ä prie upės ir krauti kontrabandines cigaretes, kad jie gali bÅ«ti sulaikyti, tačiau jis sutiko rizikuoti, kadangi reikėjo pinigų (t. 2, b.l. 154-155, t. 4, b.l. 31). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Å¡ioje byloje nuteistajam R. F. kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo taikoma, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis jau ilgÄ laikÄ yra suimtas, svarstant skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių pagrįstumÄ , nėra reikÅ¡mingas.

R. F. paskirtos bausmės teisingai subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Å velninti paskirtÄ subendrintÄ bausmę taip pat nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. F. praÅ¡o skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, apygardos teismas neturėjo duomenų apie R. F. atžvilgiu priimtÄ paminėtÄ nuosprendį, todėl bausmių pagal Å¡iuos du nuosprendžius nesubendrino. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , neturi galimybės Å¡ias bausmes subendrinti, kadangi tuo galimai bÅ«tų pasunkinta apelianto teisinė padėtis. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis, keliais visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:               Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:               R. G. , pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, paskirti 250 MGL (32500 Lt) dydžio baudÄ .               Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. (dvi dienas), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka 520 (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt) litų sumÄ , ir Å¡ia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.

              Pripažinti J. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savo noru atlygino pasiprieÅ¡inant valstybės tarnautojui padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). J. B. , pripažintam kaltu pagal BK 286 straipsnio 1 dalį, paskirti 65 MGL (8450 Lt) dydžio baudÄ .               Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. B. Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 65 MGL (8450 Lt) dydžio baudÄ subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudÄ .

              Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. (dvi dienas), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka 520 (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt) litų sumÄ , ir Å¡ia suma sumažinti paskirtos baudos dydį.               KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .               Nuteistojo R.

F. apeliacinį apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                               Albinas Bielskis                                                                                                            RÅ«ta Mickevičienė