2019-02-04 Nr. DBT-19-3-61-3-01186-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-4/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01186-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. vasario 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Timana“ dėl sprendimų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl prašymo ir skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-454-(8.5);

2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ Nr. 49SK-647-(14.49.109);

3) įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas dėl servituto nustatymo ir pasibaigimo bei pažeidžiant viešojo administravimo subjektui suteiktas teises. Taip pat šiuo sprendimu servitutas panaikintas, nesant nė vieno Civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo, o šių pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė skundo dalies atsisakymą, kuriame atsisako reikalavimo įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo išnagrinėti iš naujo.

Atsakovas NŽT nurodė, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 442 kv. m ploto kelio servitutas patekti į pareiškėjo naudojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (viešpataujantį daiktą), o, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti. Teigė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant CK 4.130 straipsnio 1 dalies bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suformuotas ir išnuomotas, todėl nebuvo galima nustatyti naujo servituto administraciniu aktu, o nesant viešpataujančio daikto savininko sutikimo, nebuvo galima panaikinti anksčiau nustatytų servitutų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu, be kita ko, buvo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“, A. S. audio paslaugų įmonei „Tamsta“ bei S. privačiai įmonei „Rosma““ Nr. 2.3-7119-01 5.1 ir 5.2 papunkčiais nustatyti servitutai: 442 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas); 43 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu prie transformatorinės pastotės ją prižiūrintiems darbuotojams (kol ši transformatorinė bus iškelta už sklypo ribų) (tarnaujantis daiktas). Ginčijamu sprendimu taip pat nustatytas šiam žemės sklypui 314 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) UAB „Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtame žemės sklypo plane M1:500, pažymėtas indeksu „S1“.

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Iš bylos medžiagos ir proceso šalių paaiškinimų matyti, kad 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai panaikinti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (servitutas pasibaigia išnykus jo būtinumui) ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, dėl kurio šioje byloje kyla ginčas. Taigi, keliamo ginčo esmę sudaro CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto pagrindo servitutui pasibaigti nustatinėjamas, tarnaujančiojo daikto savininkui ir viešpataujančiojo daikto savininkams nesutarus, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Nors šiuo atveju servitutas nustatytas administraciniu aktu, tačiau ginčas byloje kilo dėl civilinio teisinio pobūdžio pagrindo – galimybės tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu, su kuriuo siejama servituto pabaiga, nustatymu. CK 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonių, ar byla pagal pareikštus reikalavimus teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad bylos dėl servituto nustatymo teismingumo apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018; 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2016; 2015 m. liepos 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2015).

Šioje byloje yra ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtas administracinis aktas, kuriuo, vadovaujantis, be kita ko, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 9 dalimis, buvo panaikinti administraciniu aktu nustatyti žemės servitutai ir nustatytas naujas žemės servitutas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto dėl pastarojo priimto administracinio akto, kuriuo buvo panaikinti administraciniu aktu nustatyti žemės servitutai ir nustatytas naujas žemės servitutas, teisėtumo yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingas administraciniam teismui. Kiti pareiškėjo skunde keliami reikalavimai panaikinti NŽT 2018 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl prašymo ir skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-454-(8.5), kuriuo administracinė procedūra pagal pareiškėjo skundą nutraukta, bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017 m. kovo 21 d. sprendimo, taip pat yra administracinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgdama į tai, Specialioj teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Timana“ dėl sprendimų panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys