4543b79d-05bb-4862-99dc-282cc321d1db · Å iaulių miesto apylinkės teismas

                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-163-899/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00030-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;1.1.7.2.4; 1.1.8.10; 1.2.29.1; 1.2.29.2; 2.3.6.4.5 ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Linai Deržinskienei, Jūratei Šarauskienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui, nukentėjusiajai A.

V., jos atstovui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui,kaltinamajam K. V., kaltinamojo gynėjui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Å iauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentÄ , tai yra savo paraÅ¡u patvirtino tariamai 2007-12-27 parengtÄ (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įraÅ¡as, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, ir šį suklastotÄ dokumentÄ nuo suklastojimo momento laikė nenustatytoje vietoje iki 2009-12-07 perdavė Å iaulių rajono apylinkės teismui, taip panaudojo suklastotÄ dokumentÄ - (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo.Be to, K.

V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Å iauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudojo žinomai suklastotu (duomenys neskelbtini) antspaudu, kurį atspaudė ant tariamai 2007-12-27 parengto (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimo Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įraÅ¡as, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, taip panaudojo suklastotÄ (duomenys neskelbtini) antspaudÄ .Kaltinamasis K.

V. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad geranoriÅ¡kai visada davė parodymus, pats kreipėsi į tyrėjÄ , klausė, ar reikalingi papildomi dokumentai, dokumentų neklastojo. Neprisipažįsta, nes to nedarė, jam to daryti nereikia, visus klausimus sprendžia pagal pareigybę, asmeniÅ¡kai ir kada reikia. SprendimÄ priėmė savo laiku. Per 10 įmonės egzistavimo metų sprendimų buvo priimta daugiau nei 30. Vieni priimti didinant įmonės kapitalÄ , kiti - susiję su paskolų paėmimu, kiti - su vadovo paskyrimu ir dabar tikslių aplinkybių nepamena. 2005 metų pabaigoje įmonė dirbo su bankais, nuolat imdavo paskolas iÅ¡ Hansa banko, vėliau nuo 2006 m. rudens pradėjo bendrauti su Danske banku.

Bendravimas prasidėjo dėl to, kad Å iaulių padalinio vadovas M. U. buvo nukentėjusiosios klasės draugas, ji rekomendavo, nes gal geresnes sÄ lygas gaus. 2006-08-09 buvo sudaryta pirma sutartis su banku. Sutartis buvo tęsiama kasmet. Ä®monė rezultatai buvo geri, bankas pasitikėjo, įmonė augo, noras buvo iÅ¡ banko gauti didesnę sumÄ pinigų, teko prisiderinti prie banko reikalavimų, nes bankas nori turėti ir užstatÄ , ir garantijas, kad kreditoriai pinigines lėšas grÄ Å¾ins. Kaip vienintelis akcininkas turėjo banko praÅ¡ymu laiduoti paskolas. 2007 m.

įmonė pradėjo galvoti apie savo pastatų statybas, t. y. sandėliavimo pastatÄ , administracinį pastatÄ , ir bankas norėjo matyti geresnius įmonės rezultatus, nes baiminosi, kad akcininkas sukauptas lėšas paliks įmonėje. 2007 m. gruodžio mėnesio pradžioje nuspręsta keisti įmonės pavadinimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) , kadangi reikėjo pratęsti paskolas, paimti didesnę sumÄ . Pasitaręs su vyr. finansininke R. V., aptaręs įmonės rezultatus, norėjo didinti didesne suma, nes 2006 ir 2007 metais buvo nepaskirstyto pelno virÅ¡ milijono, bet vyr. finansininkė patarė palikti dalį pinigų nepaskirstytame pelne, kaip rezerve, jei kiti metai bÅ«tų nuostolingi, kad turėtų iÅ¡ ko dengti, ir nereikėtų keisti įmonės įstatų, nereikėtų mažinti įstatinio kapitalo ar neatsirastų akcininkui prievolė įneÅ¡ti pinigines lėšas tam, kad padengtų nuostolius.

R. V. pasiÅ«lymu buvo nuspręsta didinti iÅ¡ 2004 metų ir 2005 metų sumoje įstatinį kapitalÄ . Ä®monė turėjo 671 000 Lt nepaskirstyto pelno. Buvo priimtas jo sprendimas padidinti iÅ¡ tų metų ir tai sumai pinigų. Buvo įregistruoti Registrų centre ir 2008 metais dokumentuose, balansuose, tai atsispindi. Su sutuoktine apie įstatinio kapitalo didinimÄ nekalbėjo. Apie įmonės finansinę bÅ«klę, jos perspektyvas su sutuoktine taip pat nekalbėjo. Ä®statinį kapitalÄ didindamas įsakyme nenurodė 2005 metų, nes suminė pinigų suma buvo bÅ«tent tokia.

Kadangi įmonė vadovaujasi visais teisiniais aktais, visomis mokesčių rekomendacijomis, įmonė vedė apskaitÄ pagal Fifo metodÄ . Buhalterės buvo pabrėžta, kad norint neturėti problemų su mokesčių inspekcija, reikėtų iÅ¡ pirmų uždirbtų metų. Taikomas metodas buvo sukurtas, bet įmonėje nebuvo patvirtintas, ir dėl to, kad įmonės politikai neprieÅ¡tarautų, buvo perduotas darbuotojams, kad jie susipažintų. Sprendimo Nr. 20 originalas pradžioje buvo atspausdintas vienas.

Kur buvo panaudotas, nepamena. Kiek žinoma, kad akcininkų sprendimas gali būti vienas, o kiti - kopijos. Originalas buvo saugomas bendroje akcininkų sprendimų byloje ir saugomas įmonės seife. Akcininkų sprendimai buvo jo žinioje, kiti jais nesinaudojo. Akcininkų sprendimams buvo užvesta byla ir eiliškumo tvarka registruojami ir įsegami. Jei prireikia, jis išimamas, nuskanuojamas ir patvirtinamas to meto įmonės spaudu. Įmonės akcininkų sprendimai originalai yra patvirtinti įmonės spaudu.

Sprendimo kopijos gali bÅ«ti nepatvirtinti, kurie buvo paruoÅ¡ti banko, banko klausimais. Bankas paruoÅ¡ia sprendimÄ dėl turto įkeitimo, jų advokatai suraÅ¡o tai, kas turi atsispindėti sprendime, jis jį patvirtina, parsiveža, o kopijÄ palieka banke. Kad bÅ«tų keli originalai, neįmanoma. IÅ¡ bylos iÅ¡imtas dokumentas nuskanuojamas ir patvirtintas spaudu. Sprendimas Nr. 20 buvo vienas. Originalas - tai kuris yra įmonėje, kuriame nurodyta, iÅ¡ kurių metų didinamas įstatinis kapitalas. Sprendimo reikėjo, nes reikėjo pateikti dokumentus notarei susipažinti, kurie buvo suruoÅ¡ti naujai.

Tuomet įmonėje nebuvo, juos reikėjo skubiai pateikti. Reikėjo pateikti naujus įstatus bankui. Jei dokumentas prieinamas greičiau, butų padaryta kopija, o ne iš naujo parengtas dokumentas. Liudytoja neminėjo, kad buvo galima prieiti prie akcininkų sprendimų, ji sakė, kad prie kitų dokumentų. Prie akcininkų sprendimo darbuotojai negalėjo prieiti. Su apskaitininke sėdėjo skirtingose patalpose, buvo bendras koridorius, kabinetai buvo abu kartu rakinami. Iš kur buvo paimtas akcininko sprendimo pavyzdys, nepamena.

Sprendimus suraÅ¡ydavo jis ir klausdavo, kÄ dar reikia įraÅ¡yti, kad jo nereiktų perraÅ¡yti. Jei nebuvo galima prieiti prie originalo sprendimo, pavyzdys galėjo bÅ«ti ir raÅ¡ytinis, kurį reikėjo surinkti. Sprendimas galėjo buvo paruoÅ¡tas iÅ¡ juodraÅ¡tinės formos. Sprendimai surenkami ir patvirtinami vėliau. Darbuotoja paraÅ¡o neuždėjo, juos peržiÅ«rėti turėjo notarė. Už įmonės veiklÄ atsakingas įmonės vadovas, tačiau dokumentus tvirtina ir peržiÅ«ri, ar dokumentas paruoÅ¡tas, pataiso, kÄ reikia perraÅ¡yti, patikrina notarė.

Pagrindiniai dokumentai, kurie reikalingi - įmonės įstatai. Akcininko sprendimas yra kaip priedas. Jis jį pateikė kaip kopijÄ , be paraÅ¡o, o pasirašė pas notarę. Å iuo atveju notarė žinojo, kad jis įmonės akcininkas ir dokumentus peržiÅ«rėjo kartu. Su notare buvo susitikę ne kartÄ , buvo dokumentų, kuriuos reikėjo pataisyti. Jis su notare bendravo. Pas notarę pastebėjo, kad nėra paraÅ¡o, o kad nėra įraÅ¡o - nepastebėjo. Pasakė, kad yra jau vienas sprendimas įmonėje.

Ji sakė, kad skirtumo nėra ir jį patvirtino paraÅ¡u. Spaudai buvo keturi. Liudytoja teisingai nurodė. Du buvo vietoje įmonėje, vienas - Vilniuje ir kitas - muitinės spaudas, pas žmogų, kuris užsiima importu. Kuomet paimti nauji dokumentai iÅ¡ Registrų centro ir patvirtinti įstatai, užsakė spaudus ir paklausė kÄ daryti su senais spaudais, kurie atliko. Norėjo juos priduoti. Buvo paaiÅ¡kinta, kad reikia paraÅ¡yti įsakymÄ Ä¯monėje ir kad sunaikinami spaudai. Ä®monėje buvo surinkti spaudai, tai įvyko jo kabinete.

Jis pasikvietė L. P., E. J. (Klaipėdos vadovÄ ) ir paaiÅ¡kino, kad tokia tvarka ir reikia spaudus sunaikinti. Buvo nuplėšta klišė ir jis pats sukarpė ir dar L. P. davė sukarpyti, taip ir buvo sunaikinti. O pats aparatas yra įmonėje be kliÅ¡ių. PareigÅ«nui rodė ir sakė, kad gali duoti ekspertizei. Sunaikintos buvo klišės, o ne spaudai. PaaiÅ¡kinti, kodėl spaudo klišė skiriasi ant sprendimo, pasakyti negali. Pateikti dokumentai buvo, kurie neturėjo įmonės komercinės paslapties, sutartys, kurios neturėjo komercinės paslapties.

Svarbių įmonės sutarčių tyrimui nėra pateikęs. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl skiriasi klišės ant dokumentų. Kodėl skiriasi spaudų dažomoji medžiaga, taip pat negali pasakyti. SpaudÄ neÅ¡iojosi pats, dokumentus tvirtindavo pas advokatus, raÅ¡alÄ yra laÅ¡inęs iÅ¡ raÅ¡alinio tuÅ¡inio. Buvo pakeistos spaudų pagalvėlės, tarp įmonės spaudų, pagalvėlė kartais buvo sukeista vietomis. Ä®monės spaudai gali bÅ«ti papildyti skirtingu laikotarpiu. Sprendimas buvo datuotas ir pasiraÅ¡ytas gruodžio 27 dienÄ .

BÅ«na, kad iÅ¡vyksta spontaniÅ¡kai, pvz., pas užsakovÄ Ä¯ kitÄ miestÄ . TÄ dienÄ buvo Lietuvoje. Kiek dienų praėjo nuo sprendimo suraÅ¡ymo, nepamena. Galėjo bÅ«ti ir sekanti diena, gal 28 ar 29 diena, neprisimena. R. V. leidimo neiÅ¡davė pateikti Registrų centrui. R. V. sprendimÄ pateikė vėliau, kuomet jau buvo visi dokumentai patvirtinti pas notarę. Gruodžio 27 dienÄ pasirašė, o kada vyko pas notarÄ , nepamena. Su notare pradėjo derinti ankščiau, buvo pas jÄ nuvykęs ne kartÄ . 2008-01-02 sprendimas buvo greitas, gal prašė kokios darbuotojos pagalbos, buvo reikalingi ir kiti dokumentai.

Akcininkų sprendimai buvo saugomi seife. Sprendimo originalÄ paruošė pats įmonėje savo kompiuteriu. Darbuotojams nenurodė atspausdinti parengto sprendimo, kadangi tÄ dienÄ nebuvo įmonėje, juos perspėjo, kad perspausdintų. Tiek 2004 metais ir visuose kituose metuose yra nurodyta, iÅ¡ kurių metų ir kas vyksta. Palaiko ryÅ¡ius su notare, klausdavo jos patarimo. Ji pasakė, kad reikalingas akcininkų sprendimas. Dokumentų paketÄ , kuris pateiktas notarei, suruošė D. R.. Ji rinko įmonės įstatus ir akcininko sprendimÄ .

Notarei visus dokumentus, kuriuos surinko D. R., nuvežė R. V.. Su notare derinami klausimai, kurie turi bÅ«ti įtraukti į sprendimÄ ir kÄ ji turi matyti. Ar buvo keičiamas tekstas, nepamena. Rekomendacijų notarė nepateikė. Pirmiausiai dokumentus pateikė notarei. 2008-01-02 Registrų centre pirmiau nei dokumentai atsirado pas notarę nėra buvę. Veiksmų dėl sprendimo pateikimo nepamena. Sprendimo tekstus įmonėje renka pats. Kur uždėjo spaudÄ ant sprendimo, nepamena. Pirminį sprendimÄ paruošė jis.

Dėl kitų sprendimo aplinkybių nepamena. Buvo suraÅ¡yta 30 sprendimų ir kada surašė, nepamena. Kuriame kompiuteryje buvo parengtas antrÄ kartÄ tekstas, nepasakys. Ar sprendimas Nr. 20 du kartus buvo spausdinamas iÅ¡ dviejų skirtingų kompiuterių, pasakyti negali. Neprisimena, ar byloje yra tokių duomenų. Kompiuterių turi daug ir prieÅ¡taravimų dėl jame esančių dokumentų nuo 2001 metų, negali paaiÅ¡kinti. Registrų centre privalo bÅ«ti pateiktas originalas, kuris gali bÅ«ti grÄ Å¾intas.

Registrų centre dokumentas liko su jo paraÅ¡u. Spaudų sunaikinimas buvo apie sausio mėnesį. Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamuoju yra neutralÅ«s, tarpusavyje nebendrauja. Civilinė byla nesibaigusi ir nesustabdyta, tačiau yra nuÅ¡alinta teisėja. Akcininko sprendimas pirmÄ kartÄ buvo pamatytas ir atsirado civilinėje byloje. Tai buvo padaryta norint parodyti, kad K. V. santuokos metu neįgijo turto. Tačiau santuokos metais įmonėje buvo didžiausias pakilimas. Ji su K. V. susituokė 2006 metais, tikslios datos nepamena.

Santykiai blogėjo praėjus mėnesiui po santuokos, o ypač pablogėjo gimus dukrai. K. V. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), jis įmonės akcininkas ir generalinis direktorius. K. V. dar turėjo ir kitÄ Ä¯monę (duomenys neskelbtini). Veikla buvo nestandartinių metalo gaminių gamyba. Santuokos metu uždirbtas pelnas buvo įmonėje (duomenys neskelbtini) . Ä®monė (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Ji įmonėje dirbo personalo vadove. Dirbo nuo 2006 metų rusėjo mėnesio. Ä® šį darbÄ atėjo K.

V. praÅ¡ymu. Jiems dirbant kartu, įmonės apyvarta iÅ¡augo 2006 m. – 8 mln. 2006 metais įmonės grynasis pelnas atmetus mokesčius, darbo užmokestį, paskolas sudarė 447 662 Lt, 2007 m. santuokos metais apyvarta buvo daugiau nei 12 mln., grynasis pelnas sudarė 474 025 Lt. Santuokos metu atsirado bendrasis turtas, kadangi pagal Civilinį kodeksÄ santuokoje įgytas turtas yra bendra nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kam įmonė priklausytų. Ä®monėje ji dirbo ir prisidėjo prie įmonės augimo. 2010-2011 metų apyvarta sumažėjo per pusę.

Atmesti jos indėlio į įmonę nebÅ«tų galima. Santuokos metais bendrasis pelnas buvo daugiau nei 600 tÅ«kst. Lt. 2007-12-27 Registrų centre užfiksuoti duomenys, kad įmonės kapitalas didinamas 600 tÅ«kst. Lt, nenurodant iÅ¡ kurių metų. FaktiÅ¡kai įstatinis kapitalas padidintas tada, kai pakeičiami įmonės įstatai. 2008 metais sausio mėnesį, žiÅ«rint į balansÄ , nepaskirstytas pelnas sudarė 2007 m. 1 mln. 593 225 Lt, iÅ¡ kurių 2008 metų sausio mėnesio įstatinis kapitalas buvo padidintas iki milijono ir tik tada rezervuose atsirado 993 225 Lt.

K. V. teigė, kad įmonės įstatinis kapitalas buvo didintas iš 2005 metų, tačiau iš finansinės atskaitomybės balanso matyti, kad pelnas sumuojamas ir teigti, kad būtent iš 2005 m. buvo padidintas, negalėjo. Akcininkų sprendimas atsirado tik dabar. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš kitų duomenų jai nėra žinoma, duomenys yra pateikti ir užfiksuoti vieni, 2005 metų sprendime užfiksuoto įrašo nėra. 2009 m. civilinėje byloje K. V. teigė, kad santuokos metu nebuvo įgyta jokio turto.

Tačiau teisme buvo gauta informacija, kad įstatinis kapitalas buvo padidintas 2007 metais ir iÅ¡leista 60 tÅ«kst. akcijų vienetų. Tai leido patvirtinti dalintino turto buvimÄ . Buvo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti už 45% akcijų todėl, kad yra kito turto, kuris yra slepiamas. K. V. asmeninės skolos įmonei yra pusę milijono. Dėl to taip pat ji kreipėsi į mokesčių inspekcijÄ tai iÅ¡tirti. Civilinėje byloje pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, K. V. atsirado poreikis paneigti faktÄ , ir kaip pagrindu pateikė akcininkų sprendimÄ Nr. 20 su įraÅ¡u didinti įstatinį kapitalÄ iÅ¡ 2005 metų, kadangi tais metais santuoka dar nebuvo sudaryta.

SÄ ryÅ¡yje su dokumentais, buvo siekiama pereiti prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, buvo duotas laikas K. V. pasiruoÅ¡ti bylai, buvo pateikti nauji įrodymai, registro duomenys prieÅ¡taringi, byla užsitęsė. Yra akcijų dalinimo, turto buvimo faktas, tačiau K. V. bando įrodyti, kad tai nėra dalintinas turtas. Todėl ji praÅ¡o iÅ¡reikalauti registro duomenis, o K. V. ir jo advokatas praÅ¡o neiÅ¡reikalauti tokių duomenų. Žala yra didesnė nei ji jÄ Ä¯vardijo 8 000 Lt. Jos sveikata - neįkainojamas turtas ir pagrįsti, pasverti neįmanoma.

Ji buvo persidirbusi ir emociÅ¡kai iÅ¡sekusi. Sveikatos sutrikimai atsirado dėl streso, įtampos. Dėl K. V. pateikto dokumento atsirado Å¡irdies permuÅ¡imai, dusulys, galvos svaigimas, skausmas. Ji vartojo medikamentus – raminamuosius vaistus, stiprinančius Å¡irdies raumenį, taip pat mažinančius pulsÄ , kadangi jis buvo 90 ir 100. Gydytojai sveikatos sutrikimus susiejo su jos patirtu stresu. ProfilaktiÅ¡kai naudojo vaistus nuo Å¡irdies infarkto. 8 000 Lt suma neatperka jos sugaiÅ¡to laiko ir sveikatos sutrikimų.

Tai prasidėjo nuo K. V. pateikto akcininkų sprendimo Nr. 20 su įraÅ¡u 2005 metai. Psichologiniai iÅ¡gyvenimai prasidėjo nuo 2009 metų. Tokia jos sveikatos bÅ«klė nuo 2010 m. kovo mėnesio. Pas gydytojÄ lankėsi ir vėliau. Tačiau papildomų dokumentų nėra pateikusi. Kvitų už pirktus vaistus neiÅ¡saugojo. Vaistus, kurie padėjo atstatyti sveikatÄ , pirko ne Lietuvoje. Mano, kad akcininkų sprendimas Nr. 20 yra vienas, nes turėjo bÅ«ti pateiktas Registrų centre 2007 m. Ar vieno turinio, ar dviejų be įraÅ¡o 2005 metai.

Ä®monės anspaudai buvo vartančio tipo, vienÄ jų ji yra mačiusi. AnspaudÄ K. V. neÅ¡iojosi lagamine. Jis antspaudÄ yra dėjęs ant dokumentų. Kuomet buvo sunaikinti atspaudai, ji buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose. Kontaktų su darbuotojais buvo, tačiau apie antspaudų sunaikinimÄ nebuvo kalbama. 2008 metais buvo pakeistas įmonės pavadinimas. Ä®monė augo ir pavadinimas neatitiko. 2006 m. rugsėjo mėnesį jai atsirado darbo pagal specialybę ir ji išėjo. Su K. V. įmone darbo santykius nutraukė praeitais metais. 2007 metais į dekretines ji išėjo gegužės ar birželio mėnesį.

Po vaiko gimimo K. V. reikalavo, kad ji grįžtų dirbti. Ji dirbo personalo vadove – vykdė personalo atrankÄ , organizavo apmokymus. Gerų darbuotojų rasti buvo sunku, įmonėje trÅ«ko apyvartinių lėšų, nes buvo vykdomos statybos. IÅ¡ įmonės išėjo svarbiausias specialistas. Ji turėjo suformuoti stipriÄ komandÄ . Ji turėjo viskÄ iÅ¡mokti, buvo apie 500 pozicijų, reikėjo perprasti darbo specifikÄ . Jai tekdavo bendrauti su klientais, sudaryti pirkimo pardavimo sutartis. Dokumentai buvo derinami su K.

V.. Finansinius dokumentus tvarkė R. V.. Su ja sėdėjo viename kabinete. Sprendimus priimdavo K. V., pasitaręs su ja dėl įmonės plėtros, veiklos. Jai bÅ«nant vaiko auginimo atostogose K. V. su ja tardavosi. Iki 2009 metų jai apie įmonės įstatinį kapitalÄ buvo žinoma. Reikėjo įmonei paskolos statyboms, todėl reikėjo padidinti įstatinį kapitalÄ . Su ja dėl akcininko sprendimo K. V. nederino. Jai įmonės spaudai nebuvo prieinami. Spaudus matė tiek, kiek juos naudojo K. V.. Buvo pagrindinis įmonės spaudas.

K. V. spaudÄ neÅ¡iojosi su savimi. Ji spaudo nėra ėmusi. Dėl tvarkos naudojimo ji neatkreipė dėmesio. Sprendimo Nr. 20 be nurodytų metų nėra mačiusi. PirmÄ kartÄ matė anksčiau, bet tikslesnės datos ji negali nepasakyti. Juos matė jau prasidėjus civiliniam procesui. Dokumentai buvo saugomi K. V. spintoje, seifo nebuvo, kiti - buvo laikomi R. V. kabinete. Prie Å¡ių dokumentų ji prieidavo. SvarbÅ«s dokumentai buvo saugomi pas K. V.. D. R. iÅ¡raÅ¡inėdavo sÄ skaitas, S. J. priėmė dokumentus.

Akcininkai turi teisę mokėti dividendus. Galėjo iÅ¡simokėję dividendus pagerinti savo buitį. 2005 m. nepaskirstytas pelnas 671 538 Lt. K. V. turėjo teisę padidinti įstatinį kapitalÄ iÅ¡ 2005 ir 2006 metų. Tai nėra iÅ¡skirta dokumente. Apie visus įmonės reikalus ji nežinojo. Fifo metodo nežino. Ar tais metais Å¡is metodas buvo taikytas, nežino. Apie spaudÄ 2007 metais ji girdėjo K. V. svarstymus ar verta sunaikinti. Ji yra soc. pedagogė ir psichologė. Ä®monėje (duomenys neskelbtini) iÅ¡dirbo nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 metų.

Dirbti padėjo net nebūdama įdarbinta įmonėje. Dekretinėse atostogose buvo nuo 2007 m. gegužės ar birželio mėnesio. Dirbant trumpai indėlis gali būti labai didelis. Buvo tokių atvejų, kad jai dirbant ji sirgo. Įmonėje apyvartos nepadarysi ir neuždirbsi be komandos. Ankstesniame įmonės sprendime buvo parodyti metai, bet nebuvo didesnės sumos. Liudytoja D. R. teisme parodė, kad ji yra K. V. darbuotoja, dirba įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose, bendrai dirba apie 7 metus.

Tarp jos ir K. V. yra susiklostę darbiniai santykiai. Su nukentėjusiÄ ja yra neutralÅ«s santykiai. Ji yra davusi paaiÅ¡kinimus policijoje dėl kratos. Aplinkybės tokios, kad ji dokumentÄ atspausdino. Ji negali pasakyti tiksliai nei datos, nei numerio, tik žino, kad buvo papraÅ¡yta surinkti dokumentÄ ir rinko. Negali tiksliai pasakyti, labai daug metų praėjo. Žino tik, kad reikėjo keisti įstatus, keitėsi įmonės pavadinimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl turėjo surinkti įstatus ir paskui rinko dokumentÄ - sprendimÄ dėl įmonės pavadinimo pakeitimo.

Ji rinko ir spausdino. Jos buvo papraÅ¡yta ir direktoriaus K. V. nurodymu atliko Å¡iuos darbus. K. V. davė nurodymÄ atlikti Å¡iuos darbus, metų neprisimena, bet atrodo, kad tai buvo 2007 m. PapraÅ¡ydavo jos surinkti tekstÄ ir ji surinkdavo, nes tokios kaip sekretorės-administratorės neturi. Tokius spausdinimo darbus atlikdavo mažai, vienÄ kartÄ per mėnesį, per tris mėnesius. Kokiais metais direktorius buvo davęs nurodymÄ , nepamena, bet atrodo, kad 2007 m., o gal 2005 m. ar 2007 m. Tikros datos nepamena, tai buvo dokumentas - sprendimas.

Yra davusi paaiÅ¡kinimus policijoje ir nurodė datas. TurbÅ«t tai buvo 2007 m., kad įmonės pavadinimas keitėsi. Sprendimas buvo dėl kapitalo keitimo, kaip tÄ kapitalÄ keitė, neprisimena. KÄ rašė dokumente, neprisimena. Nevengia duoti parodymų, bet jų tiesiog neprisimena. Kokia buvo sprendimo data ir turinys ir kam tas sprendimas K. V. nurodymu ir ar jis sakė kam tas sprendimas, ji nebeprisimena. Å iuo metu nebėra vaiko auginimo atostogose, jau beveik metai kaip dirba įmonėje. Vaiko auginimo atostogose buvo du metus ir į darbÄ grįžo 2011 m. pradžioje, t. y. prieÅ¡ metus laiko.

Ä® vaiko priežiÅ«ros atostogas išėjo prieÅ¡ tris metus, t. y. 2009 m. 2007 m. ji ruošė įstatus ir sprendimÄ ir tais metais daugiau dokumentų neruošė, tik tiek kiek dėl savo pareigų, t. y. komerciniai pasiÅ«lymai. BÅ«tent kÄ paprašė direktorius, tai buvo įstatai ir buvo tas sprendimas dėl kapitalo keitimo ir kaip ji suvokė tai, ji iÅ¡ vis ne buhalterė, ji vadybininkė ir ji rinko pagal pavyzdį. TekstÄ surinko rankiniu bÅ«du, iÅ¡ tikrųjų ji nesigilino. Sprendimas dėl kapitalo keitimo buvo vienas nepilnas lapas ir tame dokumente datos neprisimena, tik dokumento data.

Kapitalo keitimas užsifiksavo, nes buvo sakinys dėl akcininko, bet tiksliai neprisimena ir prisiminti nesugeba. Ä®status rengė ji ir prieÅ¡ tai buvo (duomenys neskelbtini) įstatai, tik pavadinimas ir surinkimas. Tų (duomenys neskelbtini) įstatų galėjo bÅ«ti kompiuterinis variantas, buvo ir rinko iÅ¡ naujo įstatus, sutikrino pagal anÄ senÄ jį pavyzdį. Sprendimo buvo ir senesnis kompiuterinis variantas. SprendimÄ taisė ir kompiuterinį ir pagal kažkelintų ankstesnių metų (duomenys neskelbtini) pavyzdį.

Parengė vienÄ sprendimÄ . Taisė senÄ jį kompiuterinį variantÄ , bet turėjo dar ir pavyzdį iÅ¡ ankstesnių metų, kurį rado segtuve. Tas pavyzdys, kur ji turėjo, ne kompiuterinis ir jis buvo ne kopija, o segtuve įsegtas originalas. Nebuvo padaryta paprasčiausiai to dokumento kopija, kur buvo segtuve, jai tik reikėjo pasižiÅ«rėti iÅ¡ tikrųjų, kaip tas dokumentas raÅ¡omas. Dokumentas buvo suruoÅ¡tas originalus ir ji ruošė iÅ¡ naujo, o ne tÄ patį dokumentÄ . Dokumentas buvo (duomenys neskelbtini) , o dabar - (duomenys neskelbtini) .

Kapitalo didinimas buvo įmonės ir galvoja, ar pasakė teisingai (duomenys neskelbtini) , ji neatsimena, bet įstatai tai tikrai (duomenys neskelbtini) , o kurios įmonės vardu sprendimas, ji neatsimena. Ji buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ prieÅ¡ du metus ir tais parodymais galima remtis. PirmÄ kartÄ ji buvo apklausta, kai jos dukrai buvo porÄ mėnesių. Ji negali pasakyti, kam atidavė paruoÅ¡tus dokumentus: buhalterei ar direktoriui. Ar tie suruoÅ¡ti dokumentai ir buvo patvirtinti, ji nematė, surinko ir viskas.

Ji atspausdino, bet ten reikėjo parašų, viskÄ sužiÅ«rėti. Ji padarė vieno kopijÄ , nes jÄ reikėjo dar peržiÅ«rėti. Toks direktoriaus praÅ¡ymas jai nesukėlė įtarimų, nes tai buvo eilinis praÅ¡ymas, reikėjo surinkti dokumentÄ ir viskas. DokumentÄ ji atspausdino iÅ¡ pateikto pavyzdžio, kuris buvo originalas. Atspausdino vienÄ egzempliorių ir kam padavė, ji neprisimena ar buhalterei, ar direktoriui. Tas atspausdintas dokumentas lyg buvo skirtas Registrų centrui. IÅ¡ pat pradžių kai ji pradėjo dirbti įdarbinta buvo apskaitininkės pareigose.

Ji Å¡iek tiek iÅ¡manė apie apskaitÄ , o buhalterijos - ne. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti prieÅ¡ 7 metus - kokiais tiksliai metais pradėjo dirbti negali pasakyti, gal 2005 m., o po to į išėjo dekretÄ . Dabar dirba vadybininkės darbÄ , o kai buvo apskaitininkė, dirbo apskaitininkės darbÄ , įmonėje pajamuodavo sÄ skaitas, iÅ¡laiduodavo, Å¡iek tiek pildydavo personalo dokumentus priimdama darbuotojus. Kada įmonėje pradėjo dirbti vadybininke, neprisimena, gal 2007 m. Tada, kai buvo sudarytas akcininko sprendimas, turbÅ«t jau dirbo vadybininkės pareigose.

Jos pareigos pasikeitė iÅ¡ apskaitininkės į vadybininkės todėl, kad jai direktorius pasiÅ«lė eiti vadybininkės pareigas, o ne apskaitininkės, todėl ir sutiko. Kokiu vardu ruošė akcininko sprendimÄ Nr. 20 ir kokios įmonės vardu rašė virÅ¡uje, neprisimena. Nepateikė senÄ pavyzdį akcininko sprendimÄ , pagal kurį parengė tekstÄ , nes paprasčiausiai paprašė buhalterės, pasakydama „gal yra senesnis variantas, nuo kurio galėčiau surinkti tekstÄ â€œ, nes ji nežinojo, kur buvo padėti Å¡ie dokumentai.

Dokumentų paprašė buhalterės R. V., nes visi Å¡ie dokumentai buvo pas jÄ . Buhalterė lengvai prieina prie dokumentų, o ji prie jų neprieina. Nėra ėmusi dokumentų iÅ¡ segtuvų be buhalterės leidimo, buhalterė pati paduoda. Dokumentai yra saugomi kabinete pas direktorių, pas buhalterę. Ä®monės darbuotojai vadybininkai, finansininkai ir ji turi pastoviÄ nuolatinę sėdimÄ darbo vietÄ . Savo kompiuterį turi, kuris yra skirtas konkrečiai jos darbui. Jei sugenda, juos pakeičia. Å iuo metu ji turi savo kompiuterį, su kuriuo dirba tik ji. 2007 m. dirbo prie vieno kompiuterio, bet kai ji grįžo po dekreto, dirbo prie kito.

Tada, kai 2007 m. ji dirbo prie minėto kompiuterio, ar dar kas nors su jos kompiuteriu dirbdavo, tiksliai negali pasakyti, bet gal ir kas nors dirbdavo, kai jos nebÅ«davo. R. V., kai dirbo, turėjo savo sėdimÄ darbo vietÄ . Ar 2007 m. ji turėjo savo sėdimÄ darbo vietÄ , nežino. R. V. turėjo savo kompiuterį, su kuriuo tik ji ir dirbo. Ji pati nėra dirbusi su R. V. kompiuteriu, o kai reikėdavo komercinius pasiÅ«lymus raÅ¡yti, su K. V. kompiuteriu gal ir yra raÅ¡iusi. Buhalterei ir direktoriui leidžiama rÅ«Å¡iuoti, tvarkyti ir taip disponuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentais, bankų raÅ¡tais, akcininkų sprendimais.

Buhalterė R. V.. Kur yra saugomi akcininkų sprendimai, nežino kokiame segtuve. Juos padavė, atvertė, o Å¡iaip jie saugomi pas buhalterę R. V. ir direktorių kabinete. Tiesiogiai įmonėje kai dirbo apskaitininke, buvo pavaldi buhalterei R. V.. Kai dirbo pardavimų vadybininke, tiesiogiai buvo pavaldi K. V.. Registrų centrui (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus teikia arba direktorius, arba buhalterė R. V., ji nėra kada nors teikusi, nei vežusi jokių dokumentų. Ji jokių dokumentų neteikė nei notarei, nei Registrų centrui, ji pateikė dokumentÄ direktoriui K.

V., kuris pats ar R. V. vežė, ji nežino. Ä® tas įstaigas ji niekada nevežė jokių dokumentų, gal ne taip suprato nukentėjusioji minėtÄ sakinį, užfiksuotÄ ikiteisminio tyrimo metu. Tai direktorius pateikė dokumentus notarui, čia ne ji, gal trÅ«ko kokio žodžio, yra kaip yra paraÅ¡yta, bet ji dokumentų neteikė. Ji neteikė notarui ir nėra skambinusi notarui, nėra skambinusi Registrų centrui, nei nieko nėra neÅ¡usi į minėtÄ centrÄ . Ä®monėje už (duomenys neskelbtini) vedamÄ finansinę apskaitÄ yra atsakinga buhalterė R.

V.. Buhalterė R. V. paprastai rengia (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus. Be minėto akcininko sprendimo ir įstatų nėra parengusi jokių kitų dokumentų. K. V. tikrai nėra kalbėjęs apie įstatinio kapitalo didinimÄ , nežino, ar dokumente kažkÄ rašė. Apie įmonės plėtrÄ direktorius nėra kalbėjęs, ji tik nuraÅ¡inėjo nuo dokumento. Ä®monės akcininko sprendimÄ yra rengusi tik vienÄ kartÄ . Tik nuo ankstesnio dokumento varianto nurašė akcininko sprendimo tekstÄ ir nebuvo asmens, kuris konsultavo ar kitaip padėjo paraÅ¡yti šį sprendimÄ .

Sprendimo buvo kompiuterinis ir popierinis variantas. Ä®statai tai tikrai buvo elektroninis variantas. Ji nuėjo pas buhalterę R. V. ir tikrai rašė nuo pavyzdžio, buvusio segtuve. Sprendimas pirminio dokumento buvo popierinis, o ne elektroninis variantas. Elektroninis buvo tiktai įstatų (duomenys neskelbtini) . Ginčo sprendimo buvo tik popierinis. Buhalterė pasakė kur pasižiÅ«rėti iÅ¡ segtuvo. Buhalterė pasakė, kai reikėjo rinkti Å¡itÄ dokumentÄ . Ji spausdino direktoriaus K. V. nurodymu ir tas nurodymas buvo duotas žodžiu.

Direktorius praÅ¡ydamas atlikti šį darbÄ , kad reikia surinkti tekstÄ dėl Å¡io sprendimo ir viskas, nieko tokio neakcentavo. Tik surinkti pagal ankstesnį pavyzdį. Kas liečia turinį, pagal ankstesnį variantÄ surinkti ir viskas. Kai surinko, neprisimena, ar ten kažkÄ keitė ar nekeitė. Sprendimo numeris ir datos ten keitėsi, vis tiek negalėjo tas pats bÅ«ti. O pačiame tekste tikrai neprisimena, ar jie keitė ar ne, kažkokio akcento nedėjo. Parengė dokumentÄ ir atspausdintÄ padavė K.

V.. Ar K. V. matė tÄ atspausdintÄ dokumentÄ , nežino, net nekreipė dėmesio, nes turėjo savo darbų. Pretenzijų dėl to dokumento parengimo K. V. nieko iÅ¡ vis nesakė. Nematė kaip K. V. uždeda paraÅ¡Ä ir antspaudÄ ant to dokumento. Kai dar buvo įmonė (duomenys neskelbtini), antspaudÄ matė, bet neprisimena kaip jis atrodė, praėjo daug metų. Buvo liepta parengti dokumento variantÄ , surinkti tekstÄ . R. V. arba K. V. pateikė dokumentus notarei ir Registrų centrui, vadybininkai ar direktoriai iÅ¡ filialo tikrai nepateikinėjo tokio dokumento.

Ar parengtas akcininko sprendimas buvo redaguojamas, nežino, ji tik surinko tekstÄ , o kas paskui buvo, tikrai nežino. Kokiu bÅ«du atsirado pirminis tekstas jos kompiuteryje, neprisimena, ar buhalterė jai buvo atsiuntusi paÅ¡tu, tikrai nežino, neprisimena. R. V., turėdama akcininko sprendimÄ , pati nesurašė, nes buvo labai užsiėmusi, todėl jos direktorius paprašė pagalbos. SuraÅ¡ytÄ akcininko sprendimÄ greičiausiai perdavė direktoriui, kažkas turėjo sutikrinti. Po to jokių veiksmų neatlikinėjo ir daugiau jai nieko nežinoma.

Surinko tekstÄ tuo viskas ir pasibaigė. Pas juos buvo daromi sertifikatai, jie deda antspaudus. ŽiÅ«rint apie kokį antspaudÄ kalbama, bendro naudojimo antspaudas buvo, kur ant sertifikatų, pasiÅ«lymų dedami, kitÄ kartÄ , tai toks bÅ«davo pas apskaitininkę stalčiuje, kai reikėdavo, papraÅ¡ydavo ir jiems trumpam duodavo uždėti ir atiduodavo. Koks skirtumas tarp tų dviejų antspaudų, teksto ar iÅ¡vaizdos, nežino, naudodavosi vienu antspaudu. (duomenys neskelbtini) reikalais arba (duomenys neskelbtini) reikalais pas notarÄ 2007 m. pabaigoje ar 2008 m. pradžioje nėra buvusi, apskritai nėra niekada nėra buvusi bendrovės reikalais.

SprendimÄ parengė ne savo darbo vietoje, sėdėjo prie buhalterės R. V. ir dabar neprisimena ar tik atėjusi surinkti teksto ar sėdėjo tuo momentu ten. Apskritai tai buvo įmonės patalpose. TÄ dienÄ , kai rinko tekstÄ , dirbo ir buvo normali darbo diena. Sprendimo pavyzdis, kurį naudojo parengdama naujÄ sprendimÄ , buvo įmonės (duomenys neskelbtini) dėl įstatų pakeitimo. Pavyzdį, kuriuo naudojosi parengdama, tai senasis variantas, nuo kurio rašė ir ten buvo (duomenys neskelbtini) . Apie kÄ buvo tas sprendimas, kuriuo naudojosi kaip pavyzdžiu ir ar ten buvo kalbama apie įstatų keitimÄ , ar buvo kalbama apie kapitalo padidinimÄ ir bendrovės pavadinimo pakeitimÄ , ten viskas tiko kÄ reikėjo keisti, bÅ«tent tam dokumentui perraÅ¡yti ir papildomai į tÄ sprendimÄ nieko nepridėjo, o tik surinko lygiai tÄ patį tekstÄ .

Kaip pavyzdį naudojo sprendimÄ , kuriame buvo keičiamas bendrovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) , buvo didinamas įstatinis kapitalas. Sprendimo parengimo procese nesikonsultavo ir iÅ¡ Å¡alies niekas nepatarinėjo, kÄ reikia raÅ¡yti, tik prisimena, kad nuo senesnio varianto rašė ir spausdino tÄ tekstÄ . Dokumento tekstÄ skaitė, bet kas buvo paraÅ¡yta, neprisimena, rašė prieÅ¡ tiek metų. KÄ reikėdavo, tÄ atlikdavo: komercinius pasiÅ«lymus, K. V. praÅ¡ymus. K. V. buvo įmonėje ir jis tai pasakė, nors neprisimena, ar K.

V. tuo metu buvo įmonėje. Pateiktas dokumentas, pavyzdys jau atspausdintas nebuvo pateiktas, atspausdintas iÅ¡ segtuvo senasis variantas (duomenys neskelbtini) . Surinko, kaip ankstesnį variantÄ , pagal ankstesnį pavyzdį. Jai nebuvo pasakyta, kad yra klaidų, jie neaptarinėjo to, tik surinko tekstÄ ir atspausdino, o kaip ten kas toliau vyko, nežino. Kai atspausdino tekstÄ , šį tekstÄ matė R. V. ar direktorius, jie turėjo patikrinti.Liudytoja R. V. teisme parodė, kad su K. V. sieja tik darbiniai santykiai.

Å iuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra dirbusi (duomenys neskelbtini) , R. S. įmonėje, Požėros įmonėje. (duomenys neskelbtini) girdėta, su Å¡ia įmone buvo susijusi. Dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja buhaltere nuo 2002 m. birželio mėn. iki Å¡ių metų. Kiek žino dėl įstatinio kapitalo didinimo, ji Å¡iuo atveju buvo tarpinis žmogus, kuris nuvežė dokumentus į Registrų centrÄ , nes gyvena pietiniame rajone. Nuvežė dokumentus, o kokius - jų turinio nesklaidė.

Nuvežė, padavė. Kada tai buvo, tai jei gerai prisimena - 2007 m. ar 2006 m. pabaiga, po gruodžio mėnesio. 2006 m. gruodžio ar 2007 m., gerai neprisimena, gal 2006 m. gruodžio pabaiga. Nuvežė dokumentus į Registrų centrÄ priduoti įstatinio kapitalo didinimui. Pagal pareigas jai neįeina, bet, kadangi gyvena pietiniame rajone ir jos K. V. papraÅ¡ydavo, kad nereiktų važiuoti iÅ¡ kito miesto galo, vyko į Registrų centrÄ . Kad nereiktų važiuoti iÅ¡ galo, t. y. važiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į Paukščių takÄ ir tai pakeliui.

Ji vyko ir nuvežė dokumentus į notarų biurÄ Lyros gatvėje, pas notarę Sadauskienę, daugiau jokių veiksmų neatliko. Registrų centras neregistruoja kapitalo didinimo be notarų užtvirtinimo. Dokumentai buvo dėl įstatinio kapitalo didinimo, sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo buvo 2006 m. gruodžio mėn., lyg 27 d., o tuos dokumentus notarei nuvežė 2007 m. sausio mėn., neprisimena, nes jau senas laikas, tiesiog neprisimena datų. Daugiau jokių veiksmų neatliko. Jos pareigos buvo vyr. buhalterė, įmonės finansinę padėtį žinojo.

Ä®statinis kapitalas yra didinamas iÅ¡ ankstesnių metų uždirbto pelno, nes 2006 m. pelnas dar nebuvo aiÅ¡kus, bet iÅ¡ ankstesnių - kiek žino 2005 m., buvo sukaupta virÅ¡ 500 tÅ«kstančių. Buvo sukaupta iÅ¡ 2005 m., nes buhalterijoje yra taikomas Fifo metodas, tai taip skaito, kad įstatinis kapitalas turi bÅ«ti iÅ¡ anksčiau uždirbtų metų didinamas, ko nedraudžia 38 apskaitos standartas ir Akcinių bendrovių įstatymas 51 str. ir 59 str. Jeigu mažinti tÄ kapitalÄ tai einama atbuliniu veiksmu, laipteliais į viršų.

Kalba apie kapitalo didinimÄ ir jos žiniomis, įmonė pati priėmė sprendimÄ ir tÄ sprendimÄ priėmė K. V.. Su K. V. nekalbėjo apie Å¡io sprendimo priėmimÄ , pasakė, kad yra kapitalo iÅ¡ 2005 m. ir iÅ¡ 2006 m., to kapitalo užteks 600 tÅ«kst. litų padidinti. Ji K. V. tik pasakė, kad tiek yra, sprendimas buvo priimtas realiai ir jis buvo priimtas 2006 m. gruodžio 27 d. Nelabai domisi apie sprendimÄ , nes į pareigas neįeina akcininkų sprendimais domėtis, ar akcininkų ataskaitose figÅ«ravo, sunku prisiminti.

Mano, kad buvo priimtas sprendimas. Kas parengė tÄ sprendimÄ , tikrai nežino, ji tikrai jo nerengė ir nežino kas parengė. Atrodo, kad ruoÅ¡iamÄ jį sprendimÄ matė. Pamatė sprendimÄ tiktai ranka raÅ¡ytÄ . Kas pateikė tÄ ranka raÅ¡ytÄ sprendimÄ , neprisimena, praėjo penki metai. Vyko į Registrų centrÄ , pas notarę ir nežino kokius dokumentus vežė, dokumentų turinio tikrai nesklaidė. Padavė dokumentus ir nuvežė. Tikrai neruošė dokumentų projektus visoje įmonėje (duomenys neskelbtini), o kas juos ruošė, tikrai negali pasakyti, jai tas į pareigas neįėjo.

Patį tÄ sprendimÄ , apie kurį kalbama, ar yra mačiusi vizualiai - gal, nebent negalutinį variantÄ . Tas negalutinis variantas, atrodo, rinktas buvo kompiuteriu, o ne maÅ¡inėle. Teksto tikrai negali pasakyti. Jos tiktai paklausė, iÅ¡ kokių metų galima didinti įstatinį kapitalÄ ir tai buvo paklausta prieÅ¡ tÄ negalutinį variantÄ . Ä®monės įstatinis kapitalas padidėjo, jei gerai prisimena, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Buvo paraÅ¡ytas sprendimas, jei akcininkai sprendžia padidinti.

Ä®monėje įstatinis kapitalas padidėja, kai iÅ¡raÅ¡o sprendimÄ . Nereikia akcininko sprendimo, kad jis bÅ«tų registruotas. IÅ¡ jų darbuotojų ar prašė jau esančio sprendimo kopijų originalo ar dar kÄ nors - neturėjo teisės prie jų prieiti, ji sprendimo neturėjo, neturėjo prieigos prieiti prie sprendimo. Atrodo, dokumentai buvo seife, atrodo, kad akcininko sprendimai turbÅ«t pas akcininkÄ , supranta, kad kiekvienoje įmonėje, jei jis vienintelis akcininkas. Kiek liečia padidinti įstatinį kapitalÄ , turi pasakyti kiek likutinio pelno, jei trÅ«ksta - tai kiek maždaug bus to pelno.

Vis dėl to galutinę buhalterinę apskaitÄ prižiÅ«ri vyr. buhalteris įmonėje. Ä® buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukinėjo įstatinio kapitalo padidinimÄ , remiantis tuo, kad jog kapitalas padidintas. Registrų centro buvo paraÅ¡yta, kad akcininko sprendimas buvo 2006-12-27 d. didinamas įstatinis kapitalas. Å io sprendimo kopija turėtų bÅ«ti pas akcininkÄ , prie bendrų sprendimų, taip mano. Tie sprendimai buvo tvirtinami ir akcininkas pats vienas nusprendžia, deda antspaudÄ ir paraÅ¡Ä . Visi sprendimai patvirtinami paraÅ¡u ir antspaudu.

Buhalteris kaip buvo supažindinamas su priimtais akcininkų sprendimais, kas liečia įmonės veiklÄ , buvo pagrinde supažindinamas žodžiu. Matydavo, kur imamos paskolos. Kokia buvo supažindinimo tvarka: pasiraÅ¡yti tikrai ne, nepasiraÅ¡ytinai - daugiausiai pasakydavo žodžiu. Kaip buhalteris, kuris remiasi konkrečiais skaičiais, konkrečiomis Å«kinėmis operacijomis, kurios turi bÅ«ti patvirtintos dokumentiÅ¡kai, kaip įmonės veiklos pokyčius, įtraukdavo į buhalterinius dokumentus, kai buvo praneÅ¡ama tik žodžiu, įtraukė pagal įstatų pakeitimÄ , užtvirtintÄ Registrų centro ir notarės įstatinio kapitalo padidinimÄ . Įstatai buvo, kurie buvo patvirtinti notarės, o notarė be akcininkų sprendimo netvirtina.

Ar akcininkų sprendimas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, mano, kad čia yra įmonei kurtas dokumentas, bet nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Padaryti įraÅ¡Ä buhalterinėje apskaitoje pakanka Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenų apie įstatinio kapitalo padidinimÄ , užvizuota ir to pakanka. Dėl įstatinio kapitalo padidinimÄ kalbėjo su K. V. ir ar žinojo apie nepaskirstytÄ pelnÄ 2005 m. ir įstatinis kapitalas buvo didintas 600 tÅ«kst., ar pakako bÅ«tent nepaskirstyto pelno 2005 m., kad bÅ«tų padidintas įstatinis kapitalas 600 tÅ«kst., kiek prisimena buvo 490 ir keli tÅ«kstančiai ir taip paskaičiavo, kad 2006 m., 100 tÅ«kstančių su trupučiu pelnas iÅ¡eis ir pasakė, kad užteks.

Patvirtino, kad iÅ¡ 2005 m. nepaskirstyto pelno galėjo bÅ«ti didinamas įstatinis kapitalas, nes taikant Fifo metodÄ , pirmiau gautas ir pirmiau nuraÅ¡omas, to nedraudžia apskaitos standarto 38 str. Kiek prisimena už 2006 m. buvo 190 tÅ«kst. pelno. Didinti 600 tÅ«kstančių įstatinį kapitalÄ iÅ¡ vien 2006 m. nebÅ«tų galima. Jos santykiai su nukentėjusiÄ ja visiÅ¡kai neutralÅ«s. Ji yra raÅ¡iusi skundÄ K. V. dėl nukentėjusiosios įmonėje, rugsėjo mėn., nes A. V. juos provokavo kabinete.

Tas skundas buvo, tiesiog juos prievartauja pateikti dokumentus, A. V. prašė dokumentų, o sakė, kad nėra įgaliota ir nepateiks, minėjo, kad praÅ¡ytų K. V.. Ji tokio įgaliojimo negavo, kad K. V. jÄ Ä¯galiotų. Prašė pateikti dokumentus, jų nepateikė. Nieko prieÅ¡ A. V. neturi. BÅ«tų įgaliojimÄ parašęs K. V., bÅ«tų pateikusi, bet įgaliojimo neparašė. Tarp A. V. ir jos yra konfliktų buvę. Kada įmonė įsteigta, nežino, o įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2002 m. ir tvarkydavo apskaitÄ , t. y. tvarkydavo dokumentus, darydavo suvestines, iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitų registrus, atlyginimus skaičiuodavo.

Rengdavo balansus ir pelno mokesčio ataskaitas ir viskas iÅ¡ to iÅ¡plaukia. Buhalteris teikė VMI ir Registrų centrui prie pelno nuostolių ataskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentus. Turėjo darbo vietÄ ir žino kur yra jos darbo vieta. Prie jos kompiuterio kiti asmenys galėjo prieiti ir dirbti, patalpa buvo neužrakinta. Nėra rengusi akcininkų sprendimus. Negali pasakyti, ar jos kompiuteriu ar yra renkami akcininkų sprendimų pavyzdžiai, kai ji iÅ¡eina iÅ¡ darbo ar nebÅ«na. Galėjo bÅ«ti rengtini tam tikri dokumentai ir be jos žinios, juk patalpa yra atvira.

Kiti asmenys galėjo prieiti prie jos kompiuterio, nes slaptažodžių kompiuteryje nebuvo. Akcininkų sprendimai buvo seife, 2007 m. seifas stovėjo gal (duomenys neskelbtini) gatvėje. KÄ konkrečiai seife saugodavo, negali atsakyti, nes seifo raktų neturėjo. Kurioje patalpoje 2007 m. stovėjo seifas, neprisimena. Dokumentų paketÄ akcininkas padavė pateikti Registrų centrui ir notarui, ar tie dokumentai buvo pasiraÅ¡yti, turinio nevartė, nes buvo tik pakeleivis, kuris nuvežė ir tų dokumentų turinio nežiÅ«rėjo.

Neprisimena tokio atvejo, kad D. R. bÅ«tų persiuntusi elektroniniu paÅ¡tu akcininko sprendimÄ kaip pavyzdį. Duomenis apie 2006 m. pelnÄ pagal visas nuostatas yra Registrų centrui pateikiama iki gegužės pabaigos, akcininkų susirinkimui pasibaigus, per 20 kalendorinių dienų. Ä® 2006 m. balanso pelno nuostolių ataskaitÄ ar duomenys 2007 m. gegužės mėn. jau buvo pateikti Registrų centrui ir VMI, kapitalo didinimui - jis dar nebuvo aiÅ¡kus, o kapitalas didinamas metų pradžioje. Ataskaitų yra daug ir datų neprisimena, tai yra užregistruota.

Kada pirmÄ kartÄ pamatė akcininko sprendimÄ Nr. 20, 2007-12-27, jo pasiraÅ¡yto tikrai nematė. Kas skambino notarei ir klausė kokių dokumentų reikia dėl įstatinio kapitalo didinimo, neprisimena ir negali pasakyti. Ar yra skambinusi notarei, neprisimena. Ar yra mačiusi akcininko sprendimÄ su įraÅ¡u didinti įstatinį kapitalÄ 2005 m. nepaskirstyto pelno, neprisimena. Tokio straipsnio nėra, kad pelno nuostolių ataskaitose, balanse atsispindėtų duomenys, kad įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 m. nepaskirstyto pelno.

Yra nepaskirstyto pelno sutartis ir ji yra visų metų. Ä® nepaskirstytÄ pelnÄ sumuodavo visus metinius pelnus, nes balanse kitų eilučių nėra, nepaskirstytas pelnas vienoje eilutėje. Neprisimena, ar yra eilutėje nuo 2005 m. iki 2007 m. įmonės grynÄ jį pelnÄ perkėlusi į rezervus. Nepaskirstytas pelnas dedamas vienoje grafoje, pelno nuostolio ataskaitoje tikrai kapitalo didinimo nėra. Balanso straipsniuose, teikiant Registrų centre nėra paraÅ¡yta, viskas yra bendroje vietoje, nepaskirstytas pelnas yra vienoje grafoje.

Pagal 38 apskaitos standartÄ Ä¯statinis kapitalas gali bÅ«ti didinamas iÅ¡ ankstesnių uždirbtų metų. Akcinių bendrovių įstatyme yra 31 ir 39 str. Niekas nedraudžia didinti pelno iÅ¡ ankstesnių metų. Ä®monėje taikomas Fifo metodas. Jei tarkim 2012 m. priima sprendimÄ , tai galima padidinti iÅ¡ ankstesnių pvz., 2006 m., jei jo yra. Fifo metodas: pirmiau gautas, pirmiau parduotas. Tai vadinasi ir pelnas pirmiau uždirbtas ir pirmiau jis turi bÅ«ti sunaudojamas. Mano, kad taip turi bÅ«ti, tai yra 38 apskaitos standarte paraÅ¡yta.

Ä®monė gali pasirinktinai spręsti, iÅ¡ kurių metų didinti. Kokius veiksmus atliko po pokalbio su K. V., neatsimena kas kur kalbėta. Neprisimena, ar vežant akcininkų sprendimÄ Nr. 20 į Registrų centrÄ bei notarei, su ja važiavo koks nors kitas asmuo. (duomenys neskelbtini) antspaudÄ mačiusi, jis buvo apvalus antspaudas su uždara akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) žodžiais. Kokio tipo antspaudas, ar besivartantis, ar kitoks, neprisimena. Jei kur reikėjo, (duomenys neskelbtini) antspaudÄ yra uždėjusi, prieÅ¡ tai paėmusi direktoriaus paraÅ¡Ä . (duomenys neskelbtini) antspaudas buvo ne pas jÄ , pas kÄ konkrečiai jis buvo, neprisimena.

RaÅ¡alÄ antspaudui tikrai nėra keitusi. Laikotarpyje nuo 2005 m. iki dabar buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir niekada nebuvo rasta pažeidimų. 2007 m. gruodžio 27 d. pateikiant dokumentÄ Registrų centrui negali pasakyti ar nebuvo atostogose, ar ėjo į darbÄ , ar nebuvo iÅ¡vykusi. Jei tabelyje pažymėta, kad dirbo, vadinasi darbe buvo. Jei byloje nurodyta, kad 2008-01-02 ir 2008-01-08 vyko į Registrų centrÄ , tai vadinasi buvo, galėjo bÅ«ti ir taip. Kiek (duomenys neskelbtini) įmonė naudojo antspaudų, neprisimena.

Ar įmonės antspaudas buvo jos žinioje, neprisimena. Kapitalas buvo didintas iÅ¡ 2005 m. nepaskirstyto pelno. Kodėl ne iÅ¡ 2004 m., tai tÄ judėjimÄ reiktų žiÅ«rėti, kodėl ne iÅ¡ 2006 m., pirmiausia pagal 38 apskaitos standartÄ yra rekomenduojama iÅ¡ ankstesnių metų gauto pelno, jį nuraÅ¡ant. Ar iÅ¡ 2004 m. buvo galimybė didinti - galbÅ«t dalis buvo likusi, skaičių tikrai neprisimena. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad Å¡iai dienai K. V. yra įmonės vadovas, kurioje dirba ir tarp jų yra susiklostę darbiniai santykiai, bet draugai tikrai nėra.

Dirba Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) vadovu. Nukentėjusioji moteris yra matyta ir tarp jų nėra jokių santykių. Nukentėjusioji dalyvavo jo priėmimo į darbÄ metu ir viskas. Yra davęs paaiÅ¡kinimus policijoje dėl antspaudo sunaikinimo. Informavo kÄ prisiminė. Buvo toks momentas kada įmonė (duomenys neskelbtini) keitė pavadinimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu buvo naikinamas antspaudas. Tuo momentu buvo Å¡alia, sudalyvavo ir kas kÄ sakė, neatsimena. Buvo perskaitytas nutarimas, kad naikinamas antspaudas, tik tas faktas žinomas, o smulkmenų ir niuansų nežino.

Buvo pažymėtas ir pasirašė, kad jis bus naikinamas, jis buvo sukarpytas ar perplėštas, tų niuansų neatsimena. Šį darbÄ atliko ne jis, o kas bÅ«tent jį atliko, nepamena. Taip pat nepamena, kiek buvo antspaudų. Kas susiję su (duomenys neskelbtini) , buvo antspaudai ir tai buvo (duomenys neskelbtini) . Antspaudas sunaikintas įmonėje, bet visų niuansų neatsimena. Matė antspaudus, kad jie buvo sudėti, matė vizualiai, kad ne vienas antspaudas buvo, o jų buvo daugiau, bet konkretaus jų kiekio neatsimena.

Visame Å¡itame dalyke dalyvavo ir L.P., o kas daugiau - neatsimena. Sunaikinimas vyko: atplėšė gumÄ nuo antspaudo, tai matė, nes pats dalyvavo Å¡alia, tai įvyko prie jo akių. Kada tiksliau tas dalykas įvyko, neatsimena. Apie įmonės kapitalo didinimÄ tikrai nieko nežino ir su sprendimais nėra nesusijęs. Kitų antspaudų, apart tų, kurie buvo uždėti prie jo akių ant lapo ir kuriuos sunaikino, kitų daugiau antspaudų nežino ir nematė. Kiek konkrečiai antspaudų buvo sunaikinta, nepamena.

Galėjo bÅ«ti 4 antspaudai, bet dabar tikrai neatsimena. Antspaudai buvo sunaikinti tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ buvo suraÅ¡ytas sunaikinimo aktas ir akte buvo nurodyta data, dokumento data. Tikrai nežino, ar įmonė galėjo turėti be Å¡ių sunaikintų dar ir kitų antspaudų. Nepamena kokioje įmonėje antspaudai buvo sunaikinti. Taip pat neatsimena kokio tipo buvo antspaudas: ar vartomas, ar kitoks. Kur saugomi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, jis nėra informuotas ir nežino tokio dalyko.

Dokumentų nėra kada nors vartęs ir ar prie jų laisvai prieinama nežino, neturi tokios informacijos. Ar yra kur nors naudojęs įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudÄ , nepamena, nežino, kur jis buvo saugomas, jam nebuvo laisvai prieinamas. Paskutiniu metu yra dirbęs ir Å iauliuose, nuo tada kai prasidėjo krizė tai gali bÅ«ti, kad nuo 2008 m. ir visÄ laikÄ dirbo Å¡ioje įmonėje. Nežino, ar R. V. turi kompiuterį, prie kurio ji dirba, nėra jis prie jos kompiuterio priėjęs ir dirbęs. Taip pat nėra dirbęs ir prie K.

V. kompiuterio. Kas turi galimybę ir kam leidžiama tikrinti, rūšiuoti, tvarkyti ir kitaip disponuoti (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentais, banko ir akcininko sprendimais, nežino. Jam nėra laisvai prieinami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, akcininkų sprendimai, įstatai, nuostatai, įsakymai ir kitokie dokumentai. Be antspaudo su įmonės pavadinimu ar koks kitas antspaudas buvo naudojamas įmonės, neturi informacijos, nebuvo Šiauliuose, jis dirbo Klaipėdoje ir net Klaipėdoje neturėjo antspaudo.

Šios įmonės antspaudų manipuliacijų ir remonto atvejų nėra žinoma. Antspaudui rašalo nėra užpildęs.Liudytoja L. P. teisme parodė, kad su K. V. santykiai yra darbiniai, sutaria gerai. Su A. V. sutaria gerai, priešiškumų nėra. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), ankščiau - (duomenys neskelbtini) komercijos direktore. Aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta policijoje, nepamena. Žino, kad dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinio įmonės spaudo ir Vilniaus filialo spaudo sunaikinimo.

Spaudai buvo įmonės (duomenys neskelbtini) . Spaudai buvo du. Juos matė, jie buvo apvalūs. Įmonei naikinantis, buvo naikinami ir įmonės spaudai. Įmonei naikinantis spaudai nebereikalingi. Naikinimo juridinio fakto negali pasakyti. Buvo sudaryta spaudų sunaikinimo komisija. Buvo surašytas aktas. Ar spaudai buvo sunaikinti, nepamena ir nieko tiksliai negali pasakyti. Pati jokių veiksmų neatliko, o kas juos atliko, nepamena. Dirbo (duomenys neskelbtini) komercijos direktore. (duomenys neskelbtini) pareigos buvo tos pačios.

Įmonė turėjo du spaudus. Spaudai buvo du: vienas pagrindinis pas generalinį direktorių ir vienas Vilniaus filiale. Kad taip buvo tiksliai, negali pasakyti. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo neseniai, tik kelis mėnesius iki įmonės pasikeitimo į (duomenys neskelbtini) . Įmonėje įsakymų neruošė. Ruošdavo sutartis su klientais. Sutartis pasirašydavo generalinis direktorius, vėliau - ji. Sutartis tvirtino spaudu ir parašu. Spaudas buvo pas generalinį direktorių ar pas apskaitininkę S. J..

SpaudÄ dėti ant dokumentų tokiÄ teisę ji turėjo. Ä®monės sutartys buvo saugomos segtuve, jas registravo ir dokumentus tvarkė apskaitininkė S. J.. Kas tvarkė kitus įmonės dokumentus, nežino. Ä®sakymų nekuravo. Spaudų sunaikinimo iniciatorius buvo generalinis direktorius K. V.. Datos nepamena, bet gal 2007 metais, kuomet įmonė (duomenys neskelbtini) buvo perregistruota į (duomenys neskelbtini) . Pamena du įmonės spaudus. Spaudų sunaikinimo akte pasirašė. Aktas konstatavo spaudų sunaikinimÄ .

ParaÅ¡u patvirtino, kad spaudas sunaikinamas. Jo sunaikinimo proceso neprisimena. Sunaikinimo bÅ«do taip pat neprisimena. Po akto pasiraÅ¡ymo įmonės spaudų nebematė ir jų nenaudojo. Spaudams naudojami raÅ¡alai buvo pas apskaitininkę, jų pati nepildė. Akcininkų sprendimų, įsakymų jų patalpoje nebuvo laikomų. Prie įstatinio kapitalo dokumentų neprisidėjo. Apie įmonės kapitalo didinimÄ nieko nežino. Patalpoje, kur buvo jie, tokie dokumentai nebuvo saugomi. Kur jie saugomi, nežino.

Sprendimo Nr. 20 nežino. S. J. turėjo vienÄ pagrindinį spaudÄ , kuris buvo arba pas apskaitininkÄ , arba pas generalinį direktorių. Ä®monės (duomenys neskelbtini) spaudÄ turėjo S. J.. Ä®monėje (duomenys neskelbtini) tvarka turbÅ«t buvo ta pati. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl datos nepamena ir negali pasakyti, kad juos tvirtina. Akto suraÅ¡ymo data turbÅ«t atitinka realiÄ datÄ , greičiausiai, tačiau iÅ¡ tikrųjų nepamena. Aktus raÅ¡o apskaitininkė S. J., bet tiksliai nepamena, kas jį surašė.

Tiesiog tokia tvarka įmonėje. Spaudų sunaikinimo detalių nepamena, nematė. Spaudai apvalÅ«s, besisukantys, bet nepamena, ar tokie abu jie buvo. Ūkines prekes įmonėje (duomenys neskelbtini) pirko ji. Ä®monėje (duomenys neskelbtini) pirkusi nėra. Ar matė, kad buvo keičiamas spaudams raÅ¡alas, nepamena. Spaudų sunaikinimo laiko nepamena. Kas pakvietė dalyvauti sunaikinimo akte, nepamena. AktÄ pasirašė E. J. ir visi kiti nariai, kurie buvo kviesti pasiraÅ¡yti aktÄ .Liudytoja A. G. teisme parodė, kad dirba VÄ® „Registrų centre“ skyriaus vedėja.

Salėje esančių žmonių: kaltinamojo, nukentėjusiosios - nepamena. Jie nepažįstami. Ä®monės (duomenys neskelbtini) nepamena. Apklausos, kuri buvo atlikta 2010 metais, nepamena. Dėl įstatinio kapitalo reikia pateikti protokolÄ ar sprendimÄ . Registrų centrui turi bÅ«ti pateikiamas jo originalas, pasidaro jo kopijÄ arba pateikiama kopija, patvirtinta notariÅ¡kai. Padidinus įmonės įstatinį kapitalÄ , dokumentai pateikiami patvirtinti notariÅ¡kai su padidintu įstatiniu kapitalu. Pateikiamas dokumentų paketas: jų formos praÅ¡ymas R1, taisyklė, sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir du egzemplioriai įstatų.

Sprendimas bÅ«na pateiktas pirmiausiai, todėl pateikiant visus dokumentus, jis gali bÅ«ti nebepateikiamas. Registrų centre duomenys didinant įstatinį kapitalÄ pateikiami pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ : kiek didina, kokiu bÅ«du. Duomenų, iÅ¡ kokių metų pelno kapitalas padidintas, netikrina. Juos tikrina notaras. Pateikiamas praneÅ¡imas, kad ruoÅ¡iasi didinanti įstatinį kapitalÄ , Registrų centras įregistruoja žymÄ , po to dokumentai pateikiami patvirtinti notaro ir jų netikrina.

Pas pareiÅ¡kėjÄ lieka 1 įstatų egzempliorius. Ant kopijos, kad pateikti Registrų centrui dokumentai, spaudas nededamas. Kai įregistruojami įstatai, įmonės kapitalas padidintas. Tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai didinant įmonės įstatinį kapitalÄ pateikiami pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ . Jei įstatinis kapitalas didinamas po liepos 1 d., jie privalomi pateikti. Dokumentai pateikiami tik pasiraÅ¡ytas originalas ar notaro patvirtinta kopija. Jei patys padaro kopijÄ , originalas lieka įmonei.

Kiek originalų turi bÅ«ti, negali pasakyti, turėtų bÅ«ti vienas. Apklausos nepamena, galbÅ«t tik atsakė į pateiktÄ raÅ¡tÄ . Nurodė kokia tvarka pateikiami dokumentai ir registruojami, procesas vyksta taip. Datų nepamena, dokumentų nepamena. Liudytoja S. J. teisme parodė, kad asmenys: kaltinamasis ir nukentėjusioji yra matyti. Su kaltinamuoju yra darbiniai santykiai. Nuo 2003 metų apskaitininke kasininke, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) , prieÅ¡ tai įmonė vadinosi (duomenys neskelbtini) .

Su minėtais asmenimis konfliktų nėra. (duomenys neskelbtini) spaudai, kiek pamena, buvo trys: (duomenys neskelbtini) pagrindinis, (duomenys neskelbtini) dokumentams ir įsteigus Vilniaus filialÄ - Vilniaus filialo. Spaudai laikomi kabineto seife, kuriame sėdėjo dauguma įmonės darbuotojų. Patalpos nebuvo didelės. Kabinete sėdėjo ji, tiekimo vadybininkai, pardavimo vadybininkai. Seifas buvo rakinamas. Seifo raktai buvo pas jÄ , galėjo prie antspaudų prieiti. Buvo apskaitininke kasininke ir spaudÄ duodavo įmonės direktoriui, vyr. buhalterei, nes spaudai buvo dedami ant įvairių dokumentų.

Akcininko sprendimai buvo pas įmonės direktorių, juos ruoÅ¡davo jis pats. Ar kas juos ruoÅ¡ti padėjo, nežino. Akcininkų sprendimai buvo saugomi pas direktorių. Be direktoriaus žinios nelabai kas vaikščiojo, jei reikėdavo spaudo dokumentams, paskambindavo, atsiklausdavo ir gavę leidimÄ , eidavo. Atskirai direktoriaus kabinetas nebuvo rakinamas. Atskiro įėjimo į jo kabinetÄ nebuvo, jis buvo kartu su vyr. finansininke. Prieiti galėjo visi. Pati ėjo į kabinetÄ , tai daryti yra tekę. Akcininkų sprendimo neteko imti. (duomenys neskelbtini) spaudai, kiek žinoma, buvo sunaikinti.

Jų sunaikinime nedalyvavo, o kas juos sunaikino, nežino. Antspaudams raÅ¡alÄ yra tekę keisti. Pačių pagalvėlių nekeisdavo. Spaudus papildydavo raÅ¡alu iÅ¡ vieno indo. Buvo įmonės (duomenys neskelbtini) pagrindinis spaudas ir dokumentams. Vilniaus filialo spaudÄ turėjo žmogus, dirbantis Vilniaus filiale. SpaudÄ dokumentams dėdavo ji. Pagrindinį spaudÄ dėdavo ji ir pasiraÅ¡ydavo kiti aukÅ¡tesni darbuotojai pagal pareigybę nei ji. Akcininkų sprendime spaudo nėra uždėjusi. Spaudas buvo nedidelis ir kvadrato formos.

RaÅ¡alÄ reikėjo keisti gal kas pusmetį, bet tikrai nedažniau. RaÅ¡alÄ pirkdavo asmuo atsakingas už kanceliarinių prekių pirkimÄ . Pradžioje - vyr. finansininkė, vėliau - komercijos direktorė L. P.. Kad ji konkrečiai pirko raÅ¡alÄ , nežino. SÄ raÅ¡Ä sudarinėjo ne ji. RaÅ¡alÄ pildydavo kai spaudas bÅ«davo nebeaiÅ¡kus. Apie sprendimÄ Nr. 20 nieko nežino. R. V. turėjo kompiuterį, kuriuo ji dirbo viena. Su K. V. kompiuteriu nėra dirbusi. Vyr. finansininkės ir direktoriaus kabinetas buvo atskirai nuo kitų darbuotojų kabineto, jis buvo rakinamas, jei jie iÅ¡eidavo.

Ä®monės direktorius rengė akcininkų sprendimus. Nežino, ar K. V. su kuo nors kalbėjo apie įstatinio kapitalo didinimÄ . Akcininko sprendimo teksto nerengė. (duomenys neskelbtini) sprendimo nematė. Ä®monės spaudÄ galėjo papildyti ir kitas asmuo. SpaudÄ kartais iÅ¡siveždavo į bankus ir įmonės direktorius. Paduodavo spaudus ir matė, kad iÅ¡siveždavo, tačiau kartu nevažiuodavo. Ar spaudai buvo naudojami banke, ar kitur, nežino.Liudytoja L. G. teisme parodė, kad kaltinamasis nematytas, nukentėjusioji matyta.

Pateikė jai atsakymus į raÅ¡tu pateiktus klausimus, tuo ir apsiribojo bendravimas. Yra auditorė ir pateikė savo duomenis, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 1991 metų vyr. buhaltere, yra Lietuvos auditorių rÅ«mų narė. Nuo 1996 metų turi auditoriaus pažymėjimÄ , kurį iÅ¡laikius egzaminus, iÅ¡duoda Finansų departamentas. Atsakant į klausimÄ , jokia informacija ir buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti. Nei verslo standartuose, nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei nuosavo kapitalo ataskaitoje nėra reikalavimo, kad bÅ«tinai atskirose sÄ skaitose turi bÅ«ti kaupiamas pelnas arba nuostolis, atitinkamai kiekvienų metų.

Niekas jo nedraudžia kaupti atskirose sÄ skaitose. Tačiau sudarant finansines ataskaitas, finansinių ataskaitų rinkinys yra tokia forma, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kuriame atskleidžiama visa informacija apie tai kur padėti uždirbti pinigai. Nuosavas kapitalas yra iÅ¡ esmės turto dalis, kuri priklauso akcininkams. Ä®monė turėtų pateikti dokumentus įrodančius, kad buhalterinė apskaita vedama pagal nustatytÄ Ä¯monės apskaitos politikÄ . Nuo 2004-01-01 reikalaujama, kad kiekviena įmonė turėtų savo apskaitos politikÄ .

Apskaitos politika yra konkrečiai įmonėje apskaitos vedimo taisyklės. Ä®vertino ir mokesčių administratoriaus formuojamÄ praktikÄ ir mokesčių administratoriaus reikalavimus. Didinant įstatinį kapitalÄ , paprastai mokestinių prievolių visiÅ¡kai neatsiranda. Mokestinės prievolės gali atsirasti tada, kada kapitalas yra mažinamas. Mokesčių administratorius sako, kad tada, kada yra mažinamas įstatinis kapitalas, jei naudojasi pelno lengvatomis, atsiranda mokestinės priemonės. Mokesčių administratorius iki 2008 metų reikalavo kaupti nuostolį atskirose sÄ skaitose, kad nuostolis matytųsi, kadangi buvo nuostata, kad pirmiausiai reikia padengti ankščiausiai susikaupusį nuostolį ir nuostolio dengimas buvo reglamentuojamas pelno uždirbimu per penkis metus.

Jeigu pelno neturi, nuostolis lieka nepadengiamas. Esant mokestiniam ginčui, patikrinimui, kilus klausimus kada buvo sumažintas įstatinis kapitalas ir jei akcininkų sprendime didinti nurodyta įstatinio kapitalo didinimo data, mokesčių administratoriui reikia pateikti įrodymus. Å iuo atveju bÅ«tų atliekamas mokestinis tyrimas ir patikrinamas finansinių ataskaitų tikrumas. IÅ¡vadoje rašė, kad jeigu turi duomenis ir jeigu finansinių ataskaitų rinkinį patenka suvestiniai duomenys, gali iÅ¡ 15 sÄ skaitų ateiti vienas skaičius, tai nėra suformuluotas klausimas, ar yra reglamentuojama, ar bÅ«tina, ar yra reikalavimas, tai jokiame norminiame akte tokio reikalavimo nėra.

Bet jeigu yra vykdoma ir kiekvienÄ pelnÄ registruoja atskiroje sÄ skaitoje, tai pateikti reiktų įrodymus. Kuomet formuojamas įstatinis kapitalas, yra tikrinama ir žiÅ«rima, ar yra uždirbtas pelnas, kuriuo didina įstatinį kapitalÄ . Finansinėse ataskaitose tai turėtų bÅ«ti nurodyta. Turėtų įmonės duomenyse matytis, kad kiekvienų metų uždirbtas pelnas kaupiamas atskirose sÄ skaitose. To niekas daryti nedraudžia, tačiau finansiniai duomenys turi įrodyti, kad yra tokios sÄ skaitos.

VisiÅ¡kai nesvarbu, iÅ¡ kokių metų sprendimas priimamas didinti įstatinį kapitalÄ , svarbu, kad bÅ«tų nepaskirstyto pelno, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima didinti. Jei K. V. nurodo, iÅ¡ kokių metų pelnas ir pelnas yra apskaitomas kiekvienais metais atskirose sÄ skaitose, tada taip gali bÅ«ti. Ä®statinis kapitalas tais metais kada įregistruotas pakeitimas juridinių asmenų registre. Po įregistravimo galima finansinėse ataskaitose rodyti padidintÄ Ä¯statinį kapitalÄ . Jei didina 2008 metais ir įregistravo, tai jis pateikiamas skirstymui 2009 metais, nes skirstoma už praėjusius metus.

Fifo metodas - naudoja tÄ , kurį turi anksčiausiai įsigijęs. Mokesčių administratorius naudojasi užskaitydamas mokesčius tokia seka - iÅ¡ ankščiausiai sumokėtų mokesčių mokestines prievoles užskaito. Visų pirma, mokesčių administratorius kokį taikytų metodÄ , jei naudojosi mokestinėmis lengvatomis, bÅ«tų žiÅ«rima, kokiomis lengvatomis galėjo naudotis. Nors abejoja, nes nuo 2010 metų atsirado projektai, kurie galimi panaudoti investicijoms pelno sumažinimui, o apie kalbamÄ laikotarpį, ar buvo galima pasinaudoti, nebent iÅ¡ ankstesnių metų iki 2000 metų, kada įgaliojo nauja pelno mokesčio redakcija, turėjo investicijų.

Teisės akto, kuriuo metu bÅ«tina taikyti Fifo metodÄ , nėra, to niekas nereglamentuoja. To nereglamentuoja nei vienas norminis aktas, kuris reglamentuoja finansinę apskaitÄ , nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei nuosavo kapitalo verslo apskaitos standartas. Nėra tokio reikalavimo nuosavam kapitalui. Balanso, apie kurį kalbama, yra dvi pusės: turtas ir nuosavybė, kuri parodo, kam turtas priklauso. Nuosavas kapitalas susideda: įstatinis kapitalas, perkainojimo rezervai, įmonės sudaromieji rezervai.Specialistė D.

P. teisme paaiÅ¡kino, kad dirba Å iaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro Dokumentų, ginklų trasologinių tyrimų poskyryje specialiste, atlieka ekonominius tyrimus. Turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , specialisto kvalifikacijÄ , 2010 metais buvo 14 metų objektų tyrimo stažas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nematyti, santykiai su jais neutralÅ«s. Buvo pateikti du sprendimai. Viename sprendime nurodyta, kad iÅ¡ 2005 metų didinamas kapitalas, o kitame nebuvo nurodyta, iÅ¡ kurių metų bus didinamas įstatinis kapitalas.

Vienas sprendimas buvo pateiktas juridinio asmenų registrui, kuriame nurodyta, kad didinama 600 000 Lt iÅ¡ bendrovės nepaskirstyto pelno lėšų. O kitas - įmonės. Prie įmonės dokumentų buvo sprendimas, kuriame nurodoma, kad iÅ¡ 2005 metų didinamas 600 000 Lt iÅ¡ nepaskirstyto pelno lėšų. IÅ¡ finansinės atskaitomybės paėmė pelno nuostolio ataskaitÄ , kurioje buvo nurodyta, kad 2005 metų pradžiai įmonėje buvo 480 392 Lt nepaskirstyto pelno, 2005 m. įmonė uždirbo 191 146 Lt grynojo pelno, taigi už 2005 m. turėjo nepaskirstyto pelno 671 538 Lt.

Ä®monė turėjo galimybę iÅ¡ 2005 metų padidinti kapitalÄ 600 000 Lt. Ä®monės audito neatliko. 2005 metų finansinių ataskaitų tikrumas ar tikrintas, toks klausimas nebuvo užduotas. Ar pateikti duomenys buvo teisingi, negali patvirtinti. Pagal verslo apskaitos standartų 37 punktÄ Ä¯monė galimybę turėjo iÅ¡ 2005 m. padidinti įmonės kapitalÄ . Atskirų įmonės sÄ skaitų netikrino. Tikrino tik didžiÄ jÄ knygÄ , pelno (nuostolio) ataskaitÄ ir balansÄ , jų tikslumo netikrino.

Jei duomenys balanse, jie raÅ¡omi iÅ¡ didžiosios knygos, o į didžiÄ jÄ knygÄ ir pirminių registrų. PeržiÅ«rėta buvo tik didžioji knyga. Ä®monė turėjo galimybę didinti įstatinį kapitalÄ iÅ¡ 2005 metų, jei 2006 m. nepaskirstyto pelno turi milijonÄ , todėl ji turi galimybę didinti savo įstatinį kapitalÄ . Konstatavo, kad įmonė tais metais turėjo galimybę didinti, tačiau nerašė, iÅ¡ kurių metų tai buvo padaryta. Buhalterinių dokumentų tyrimo neatliko, o tik atsakė į pateiktus klausimus, vadovavosi Akcinių bendrovių įstatymo 51 str.

Dėl papildomų dokumentų sprendžia tyrėjas, o ji atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Duomenų patvirtinti, kad įmonė 2005 metais turėjo galimybę padidinti kapitalÄ , pakako. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę didinti įstatinį kapitalÄ , nes ji buvo pelninga. Ji 2006-12-31 turėjo nepaskirstyto pelno 1 119 200 Lt. Kiek uždirbo 2006 metais grynojo pelno, Å¡ių duomenų neturi.Specialistė V. M. teisme paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra nematyti, santykiai su jais neutralÅ«s. Jeigu žmonės bÅ«tų pažįstami, prieÅ¡ darydami ekspertizę informuoja ir tokiu atveju atsisakoma daryti ekspertizę.

Dirba Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriuje dokumentų eksperte, dirba 15 metų. KrÅ«vis yra pakankamai didelis. Ä®monės (duomenys neskelbtini) spaudas, jei tyrė, tai yra matytas, akyse spaudÄ prisimena, bet smulkmenų – ne. IÅ¡vadų skalėje lygmenys gali bÅ«ti: kad negalima nustatyti, tikėtina iÅ¡vada, yra didelė tikimybė ir kategoriÅ¡ka, aktuose yra viskas suraÅ¡yta. Spaudas kisti gali tik veikiamas saulės spindulių, spaudas gali Å¡iek tiek blukti, tačiau jo cheminė sudėtis dėl atmosferos poveikio, naudojimo dažnumo kisti negali.

Jei skiriasi dažų sudėtis, dažai kitaip Å¡vyti, nepriklausomai nuo atmosferos poveikio ir sÄ lygų. Jeigu bÅ«tų naudotas spaudas su vienos receptÅ«ros dažais, po to - su kitos receptÅ«ros dažais, iÅ¡vadoje bÅ«tų paraÅ¡yta, kad yra ta pati klišė, kad yra tokios ir tokios dažomosios medžiagos požymiai, pavirÅ¡ius lieka tas pats, Å¡trichų mikrostruktÅ«ra lieka ta pati, tai paprastai matosi, nes Å¡trichai turi kelis atspalvius, jie iÅ¡siskiria. Å iuo atveju, kadangi regimoji atmintis yra gera, paties spaudo mikrostruktÅ«ra buvo kita, buvo naudotas kitas atspaudimo pavirÅ¡ius ir dažomoji medžiaga visiÅ¡kai kita.

Jei būtų buvęs medžiagų mišinys, atsispindėtų tyrime, kad negali nustatyti, kad sudarė kelių medžiagų mišinį ir tai būtų matyti tyrimo išvadoje. Dėl mechaninio klišės nusidėvėjimo yra individualus dalykas, nes priklauso nuo jos gamybos, benaudojant įsineša tam tikrų užteršimų, žiūrint koks yra paviršius, naudojant gali atsirasti specialių požymių ir keistis, šiuo atveju taip nebuvo. Yra įvertinamos ir galimybės, jei klišė nusidėvi mechaniškai, ar būtų sumaišytos dažomosios medžiagos, viskas būtų atspindėję išvados tiriamoje dalyje.

Jei ekspertas mato daugiau nei klausia, viskas atsispindi iÅ¡vadoje. O jei tiriant bÅ«na tokių ir tokių požymių, bÅ«na duodamas atsisakymas ir paaiÅ¡kinama kodėl. Spaudo kempinėlė raÅ¡alu iÅ¡ Å¡ratinuko perkirpus Å¡irdelę kai kuriems spaudam, mano, kad gali bÅ«ti užpildyta, tai yra teorinis klausimas. Spaudo kempinėlių nepildo, bet mano, kad kempinėlę vilgyti įvairiais dažais, tokia teorinė galimybė yra. Jos buvo klausta, ar ta pati yra dažomoji medžiaga lyginant vienÄ spaudÄ su kitu, dažomosios medžiagos iÅ¡siskyrė visiÅ¡kai, o klausimo nustatyti dažomosios medžiagos kilmę nebuvo.

ŽiÅ«rint į spaudÄ , nematė, kad ten galėjo bÅ«ti, Å¡ratinuko Å¡trichai yra kitokie, netyrė, kokia tai dažomoji medžiaga, galbÅ«t reikėtų cheminio tyrimo. Tyrė skirtumus, ko buvo praÅ¡oma, dažomosios medžiagos tiesiog iÅ¡siskyrė ir nustatyti, kokia tai dažomoji medžiaga, tokio pateikto klausimo nebuvo, todėl ir nebuvo toks klausimas analizuotas. Buvo pateikti laisvieji pavyzdžiai, nes spaudas buvo sunaikintas. Laisvųjų pavyzdžių buvo pateikta pakankamai. Jei medžiagos trÅ«ksta, yra praÅ¡oma raÅ¡tu papildomai.

TyrimÄ galima atlikti ir su vienu kokybiÅ¡ku spaudu, jei yra spaudas kokybiÅ¡kai atspaustas, tai galima su juo lyginti. TyrimÄ atlieka su pavyzdžiais, kurie pateikti. Medžiagas tyrėjai stengiasi pateikti nenutolusiu laikotarpiu, kadangi patys ekspertai praÅ¡o pateikti tiriamojo laikotarpio pavyzdžius. Spaudo ryÅ¡kumas gali skirtis nuo spaudo paspaudimo stiprumo, ar spaudo pavirÅ¡ius bÅ«na kietas, lengvai pasispaudžia, intensyvumas keičiasi. Tačiau yra ne tik spaudo atspalvio skirtumai, yra kitos savybės, kurios iÅ¡vardintos, kurios svarbiau nei spaudo blyÅ¡kumas.

Ant pavyzdžių, kurie buvo tirti, yra jos uždėti spaudai. (duomenys neskelbtini) - visai kiti spaudai. Å ių byloje esančių dokumentų spaudai vienodi, jų savybės nesiskyrė. KiekvienÄ pavyzdį iÅ¡ penkių lygino su tuo, su kuriuo turėjo lyginti. Jei spaudo pagalvėlė bÅ«tų pakeista, tai matosi dažomosios medžiagos žymės, nes likučiai lieka, matosi UV, R spinduliuose, jie iÅ¡siskiria, turi skirtingÄ Å¡vytėjimÄ . Å iuo atveju kalbama ne tik apie dažų skirtumÄ , bet apie atspaudimo pavirÅ¡iaus skirtumÄ , pačios klišės pavirÅ¡ių.

Tiesiog buvo kita klišė, kitas atspaudas, kitas atspaudimo pavirÅ¡ius, kita mikrostruktÅ«ra Å¡trichų. BÅ«na, kad dubliuojasi linijos, kertasi, spaudas bÅ«na pasviręs ar per stipriai paspausta, tai bÅ«na perdaug dažomosios medžiagos. Jei trukdo duoti iÅ¡vadÄ , paraÅ¡oma, kad tai trukdo duoti iÅ¡vadÄ . Å iuo atveju spaudimo stiprumas nefigÅ«ravo ir tyrimui nesudarė sunkumo. Lyginamieji spaudai buvo visiÅ¡kai vienodi, nesvarbu su kuriuo spaudu lyginamas, nes jie sutampa ir yra visiÅ¡kai vienodi. Ä® spaudo uždėjimÄ Å¾iÅ«ri kaip specialistė ir mato, kad yra kitų požymių.

Raidelės nukirstos, Å¡trichai neaiÅ¡kÅ«s, yra požymiai, leidžiantys suformuoti duotÄ iÅ¡vadÄ . Matosi, kad buvo anspaudui naudojama kita klišė. Fotopolimerinė technologija - yra fotografuojama ir naudojamos tam tikros medžiagos. Pasigaminti nėra labai sudėtinga. Spaudus namų sÄ lygomis padaro gerai, kartais norisi pasakyti pagyrimų. Gali tvirtinti, kad dažomoji medžiaga buvo skirtinga, nes spauduose, kurių buvo laisvieji pavyzdžiai, dažomosios medžiagos ir spaudai lengvai kopijuojasi.

Jei būtų susimaišiusios dažomosios medžiagos, tiriamasis spaudas, kopijavimo savybės būtų pasilikusios ir davusios spaudus ant filtro popieriaus. Tiriamasis spaudas visiškai nesikopijavo vandenyje. Dažomoji medžiaga visiškai kitaip elgėsi UV, R spinduliuose ir visiškai nesikopijavo. Jei dažomosios medžiagos cheminė struktūra, o skiriasi tik spalva, tai yra tas pats švytėjimas UV spinduliuose. Sumaišyta dažomoji medžiaga kopijuosis ir tirps vandenyje. Šiuo atveju medžiaga visiškai netirpo vandenyje.

Yra dažomųjų medžiagų, kurios netirpsta vandenyje, tačiau ji cheminio tyrimo neatliko, jį reikėtų daryti siunčiant į Vilnių. Požymių visuma duoda tam tikrÄ iÅ¡vadÄ . SpaudÄ spaudžiant visko gali bÅ«ti, kad raidės ir neatsispaudžia. Tačiau kalbant apie konkretų atvejį, yra kitų požymių visuma, visai kitos užkarpėlės. Jei bÅ«tų tik dėl vieno požymio, tai atsispindėtų iÅ¡vadoje. Skirtingos dažomosios medžiagos gali turėti įtakos atsispaudimui, tirpi medžiaga gali labiau lietis, tačiau jos nepakeistų spaudo struktÅ«ros, Å¡trichų mikrostruktÅ«ros.

Kiek pamena, spaudas turėjo daug neuždažytų plotelių, stebint Å¡trichÄ mikroskopu matosi visai kitoks mikroskopiÅ¡kas vaizdas. TeoriÅ¡kai viskas gali turėti įtakos. Kaip ekspertai duoda, kad iÅ¡vada tikėtina, žinodami, kad taip yra. Tačiau reikia surinkti visus įrodymus, kad bÅ«tų nustatyti visi požymiai. Yra didelė tikimybė ir pakankamai arti kategoriÅ¡ka. Dėl mažo įrodymo stokos duodama yra didelė tikimybė. Didelė tikimybė yra labai arti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados. Ekspertas duodamas bÅ«na įsitikinęs, kad tik trÅ«ksta mažo įrodymo.

Visada yra įvertinamos visos galimos galimybės, nes toks darbas - įvertinti viskÄ . Å iuo atveju eksperto iÅ¡vadoje bÅ«tų atsispindėję, kad skiriasi dažomosios medžiagos ir negalima įvertinti požymių visumos, tai bÅ«tų atsispindėję iÅ¡vadoje ir bÅ«tų atsisakymas įvertinti ar kita. Å iuo atveju įvertino - didelė tikimybė, kad tai buvo kita klišė. Pasilieka prie savo teiktos iÅ¡vados. Spaudų ekspertas turi viskÄ Ä¯vertinti, ekspertas turi įvertinti ir dažomÄ jÄ medžiagÄ , ir stiprumÄ , nepriklausomai, ar jo kažkas klausia, ar ne.

Jei turėtų pačiÄ spaudo klišę, spaustų pati, žiÅ«rėtų klišę, pavirÅ¡ių ir tai bÅ«tų ekspertui iÅ¡samesnė medžiaga. Teko tikrinti tuo pačiu spaudu spaustus spaudus. Jei tai padaryta vienu spaudu, tai skirtumų nėra. Jei spaudui yra penkiolika metų, tai jame įsinešę tam tikrų skirtumų. Eksperto darbas yra įvertinti visus specialiuosius spaudo požymius, individualius, kuriuos mato mikroskopiÅ¡kai. Teko tirti spaudų, padarytų fotopolimeriniu bÅ«du. Tokių spaudų kraÅ¡tai kitokie, užkirčiai turi neaiÅ¡kius kraÅ¡tus.

Nežino, ar gali visus dalykus pasakoti. Yra tam tikros paslaptys, kurių negali iÅ¡duoti. Lyginamieji pavyzdžiai buvo lyginami artimesnių datų, reikia matyti tiriamÄ jį objektÄ . Lyginamieji dokumentai, pateikti iÅ¡vadai, pakankami. Jei trÅ«ksta medžiagos, ar ji nekokybiÅ¡ka, praÅ¡o papildomai. Tiriant antspaudus yra požymiai, kurie leido duoti iÅ¡vadÄ - didelė tikimybė. Gaminant kitÄ klišę yra milimetrų dalelių skirtumai, Å¡iuo atveju jų nebuvo, todėl iÅ¡vada didelė tikimybė.

Kitų atvejų nepamena.Be nukentėjusiosios, liudytojų duotų parodymų, specialistės V. M. paaiškinimų, K. V. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:- 2010-07-28 specialisto išvada Nr. 40-2-25-IS1-0482, kurioje nurodyta, kad 2005 m. balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) : 2004-12-31 turėjo 480392 Lt nepaskirstytojo pelno; 2005 m. uždirbo 191 146 Lt grynojo pelno, 2005 m. balanse uždirbtas 191 146 Lt pelnas parodomas balanso nepaskirstytojo pelno (nuostolio) straipsnyje; 2005-12-31 turėjo 671538 Lt nepaskirstytojo pelno (480392 Lt + 191146 Lt).

Taigi, (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę 2008 m. didinti įmonės įstatinį kapitalÄ 600 000 Lt iÅ¡ 2005 m. nepaskirstytojo pelno. (duomenys neskelbtini) akcininko turinčio 100 procentų bendrovės akcijų 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ (2008-01-10 sprendimas pateiktas Juridinių asmenų registrui) 1 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iki 1 000 000 Lt (600 000 Lt iÅ¡ bendrovės lėšų-nepaskirstyto pelno). (duomenys neskelbtini) akcininko turinčio 100 procentų bendrovės akcijų 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ 1 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iki 1 000 000 Lt (600 000 Lt iÅ¡ 2005 m. bendrovės lėšų - nepaskirstyto pelno).

Taigi, (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registrui pateikė sprendimÄ Nr. 20, kuriame nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iki 1 000 000 Lt, tai yra 600 000 Lt iÅ¡ bendrovės lėšų - nepaskirstyto pelno, nenurodant iÅ¡ kokių metų nepaskirstyto pelno, o kitame objektų tyrimo atlikimui pateiktame sprendime Nr. 20 nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 m. bendrovės lėšų - nepaskirstyto pelno. (duomenys neskelbtini) įstatuose, 2008-01-21 įregistruotose juridinių asmenų registre nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas – 1 000 000 Lt. (duomenys neskelbtini) 2008 m. balanse nurodyta, kad bendrovės 400 000 Lt įstatinis kapitalas 2008 m. didinamas 600 000 Lt, 2008-12-31 bendrovės įstatinis kapitalas -1 000 000 Lt.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 51 str. 1 p. nustato, kad bendrovės gali didinti įstatinį kapitalÄ iÅ¡ bendrovės lėšų, tai yra iÅ¡ nepaskirstytojo pelno, įstatyme nenurodytas laikotarpis, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti didinamas bendrovių įstatinis kapitalas. (duomenys neskelbtini) nuo 2005-12-31 turėjo 671 538 Lt nepaskirstytojo pelno (2006-12-31 turėjo 111 9200 Lt nepaskirstytojo pelno, 2007-12-31 turėjo 1 593 225 Lt nepaskirstytojo pelno, 2008-12-31 turėjo 379 462 Lt nepaskirstytojo pelno), todėl (duomenys neskelbtini) 2008 m. galėjo didinti 600 000 Lt įstatinį kapitalÄ (2 tomas, 69-71 b. l.); - 2011-02-08 specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -269/270 (10), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ yra atspaustas kita dažomÄ ja medžiaga nei lyginamajam tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. dokumentuose esantys atspaudai ir didelė tikimybė, kad jis atspaustas kita kliÅ¡e, tai yra antspaudu, kuris pagamintas (galimai fotopolimeriniu bÅ«du), panaudojant tikruoju (duomenys neskelbtini) antspaudu atspaustÄ atspaudÄ â€žLIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“.

Tirti pateiktame 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ yra atspaustas kita dažomÄ ja medžiaga nei (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio mėn. 5-iuose dokumentuose: 2010-01-15 vienintelio akcininko sprendime Nr. 26, 3-juose 2010 m. sausio 7, 15, 28 d. raÅ¡tuose ir 2010-01-12 pasiÅ«lyme Nr. 1105130009 esantys atspaudai „BMC (duomenys neskelbtini)“ (3 tomas, 182-185 b. l.);- 2011-03-04 specialisto paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodoma, jog atspaudų dažomųjų medžiagų tokioms savybėms, kaip jų atspalvis, kopijavimosi savybės, neturi įtakos antspaudo naudojimo dažnumas, tam tikros aplinkos sÄ lygos ir tai, kad dokumentas buvo kopijuojamas.

Baigiantis antspaudo dažams ar dėl skirtingų spaudimo sÄ lygų, jų spalva gali bÅ«ti blyÅ¡kesnė ar intensyvesnė, bet nesikeičia jos atspalvis, dažų kopijavimosi ar kitos savybės, tai yra dažų receptÅ«rinė sudėtis nesikeičia dėl dažno antspaudo naudojimo, dokumento kopijavimo ir kitų aplinkybių (4 tomas, 33-34 b. l.); - 2011-06-02 specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -76(11), kurioje nurodyta, kad nustatyti ar 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ yra atspaustas tuo pačiu antspaudu, kaip ir įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“, ar jis atspaustas kita kliÅ¡e, tai yra antspaudu, kuris pagamintas, panaudojant tikruoju (duomenys neskelbtini) antspaudu atspaustÄ atspaudÄ , nebuvo galima, nes Å¡iuose atspauduose yra požymių sutapimai bei skirtumai, o atspaudas, esantis įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A atspaustas nekokybiÅ¡kai. 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ yra atspaustas kita dažomÄ ja medžiaga nei įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ (4 tomas, 38-40 b. l.); - 2010-12-28 Lietuvos notarų rÅ«mų pateiktos notarės R.

S. 2008-01-09 patvirtinto (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo registruoti Juridinių asmenų registre ir dokumentų, kuriais remiantis patvirtinta atitiktis įstatymų reikalavimams, kopijos. IÅ¡ jų matyti, jog pas notarę likęs 2007-12-27 bendrovės sprendimas Nr. 20 yra be nurodytų metų, iÅ¡ kurių pelno didintas įstatinis kapitalas (3 tomas, 147-174 b. l.); - 2010-03-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad VÄ® Registrų centras pateikė (duomenys neskelbtini) 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ dokumento originalÄ (sprendime nėra nurodyta metų, iÅ¡ kurių didinamas įstatinis kapitalas) (2 tomas, 44-45 b. l.); - 2010-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei 2010-11-17 dokumento apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ dokumento patvirtinto antspaudu „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ originalÄ (sprendime nurodyti metai, iÅ¡ kurių didinamas įstatinis kapitalas) (2 tomas, 47-48 b. l., 3 tomas, 16-19 b. l.); - 2010-11-17 dokumento apžiÅ«ros protokolu užfiksuota Å iaulių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. N2-22-641/2010 esančios (duomenys neskelbtini) 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ kopija, Å¡io dokumento kopija yra patvirtinta originaliu apvaliu (duomenys neskelbtini) antspaudu melsvos spalvos bei direktoriaus K.

V. rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u „K. V. (paraÅ¡as)“ bei prie spaudo „kopija tikra“ prieraÅ¡as ranka 2009-11-17. Dokumente esantis (duomenys neskelbtini) apvalus spaudas – yra Å¡io spaudo kopija, kaip ir visas likęs dokumento tekstas (sprendime nurodyti metai, iÅ¡ kurių didinamas įstatinis kapitalas) (3 tomas, 12-15 b. l.); - 2011-03-02 kratos protokole užfiksuota, kad kratos (duomenys neskelbtini) patalpose K. V. pateikė 2008-01-21 įsakymÄ â€žDėl įmonės antspaudų sunaikinimo“ Nr. 08/04A, daugiau nieko nerasta, nieko nepaimta (4 tomas, 29-30 b. l.); - 2011-08-19 kratos protokole užfiksuota, kad kratos (duomenys neskelbtini) patalpose, K.

V. kabinete buvo paimtas iš jo asmeninio nešiojamo kompiuterio standusis diskas „Hitachi“ (4 tomas, 94-97 b. l.); - 2011-09-12 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota standžiojo disko „Hitachi“ apžiūra, tyrimui naudingos informacijos nerasta (4 tomas, 162-164 b. l.); - 2011-08-19 kratos protokole užfiksuota, kad kratos K. V. gyvenamojoje vietoje nieko nerasta, nieko nepaimta (4 tomas, 100-101 b. l.);- 2011-10-11 kratos protokole užfiksuota, kad kratos R. V. gyvenamojoje vietoje nieko nerasta, nieko nepaimta (5 tomas, 6-7 b. l.); - 2011-10-11 kratos protokole užfiksuota, kad kratos D.

R. gyvenamojoje vietoje buvo paimtas kompiuterio sisteminis blokas (5 tomas, 8-10 b. l.); - 2011-10-20 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota kompiuterio sisteminio bloko paimto D. R. gyvenamojoje vietoje apžiūra, tyrimui naudingos informacijos nerasta (5 tomas, 14-16 b. l.).Pagal LR BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų:

1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010).

Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumÄ . Suklastojimas laikomas baigtu nuo atitinkamų pokyčių atsiradimo: dokumento turinio pakeitimo, melagingo turinio dokumento sukÅ«rimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad LR BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Nors LR BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje.

SÄ moningas melagingų duomenų įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ neabejotinai gali bÅ«ti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali bÅ«ti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumÄ . Kasacinėje praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K–363/2012).

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Å iauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentÄ , tai yra savo paraÅ¡u patvirtino tariamai 2007-12-27 parengtÄ (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įraÅ¡as, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, ir šį suklastotÄ dokumentÄ nuo suklastojimo momento laikė nenustatytoje vietoje iki 2009-12-07 perdavė Å iaulių rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylÄ dėl iÅ¡tuokos, vaiko iÅ¡laikymo ir kt., taip panaudojo suklastotÄ dokumentÄ - (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo.Byloje surinkti ir pridėti 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ keletas egzempliorių, t. y. sprendimas, kuris buvo pateiktas VÄ® Registrų centrui, sprendimas, pateiktas notarei R.

S. bei Å iaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje pateiktas minėtas sprendimas. Sprendime, kuris pateiktas Å iaulių rajono apylinkės teismui, yra prieraÅ¡as „iÅ¡ 2005 m.“. Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas, kuris sprendimo Nr. 20 variantas yra laikytinas dokumento originalu.Liudytoja D. R. teisme parodė, kad sprendimo buvo senesnis variantas, kompiuterinis, sprendimÄ taisė ir kompiuterinį, ir pagal ankstesnių metų pavyzdį; įmonės akcininko sprendimÄ yra rengusi vienÄ kartÄ ; sprendimo pavyzdys buvo popieriniame variante; parengtÄ dokumentÄ atspausdintÄ padavė K.

V. (6 tomas, 42-44 b. l.), o kaltinamasis K. V. teisme teigė, kad tuo metu, kai buvo iÅ¡ naujo renkamas sprendimas, jo įmonėje nebuvo (6 tomas, 108 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu dėl prieraÅ¡o „iÅ¡ 2005 m.“ minėta liudytoja nurodė, kad tai galėjo bÅ«ti įsivėlusi techninė klaida (2 tomas, 41 b. l.). Kad tai techninė klaida ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats K. V. (2 tomas, 37-38 b. l.). Kad sprendime įsivėlusi techninė klaida, t. y. notarui suruoÅ¡tame sprendimo variante neįraÅ¡ytas prieraÅ¡as, iÅ¡ kurių metų didinamas kapitalas, teismo nuomone, neįtikinama versija, kadangi, jei įmonėje buvo sprendimo originalas, kyla klausimas, kam reikia iÅ¡ naujo surinkinėti dokumento tekstÄ kompiuteryje, jeigu įmonėje yra dokumento originalas ir galima padaryti Å¡io dokumento kopijÄ .

D. R. negalėjo surinkti naujo sprendimo iÅ¡ originalaus sprendimo, t. y. perrinkinėti tekstÄ ir padaryti klaidÄ , kadangi teismas atkreipia dėmesį, kad D. R. surinktas tekstas (sprendimas pateiktas notarei) identiÅ¡kas sprendimo tekstui, kuris 2008-01-02 buvo pateiktas VÄ® „Registrų centras“. Beje, Å iaulių rajono apylinkės teismui pateiktas sprendimas Nr. 20 (pasak K. V., originalas) yra su tokiomis pat identiÅ¡komis redagavimo klaidomis, t. y. be tarpelių (UAB“ (duomenys neskelbtini)“), netinkamos kabutės (“(duomenys neskelbtini)“).

Liudytoja R. V. teisme teigė, kad ji neturėjo teisės prie sprendimų prieiti, ji sprendimo neturėjo; sprendimai buvo seife pas akcininkÄ (6 tomas, 46 b. l.). Kaltinamasis V. V. parodė, kad originalas buvo saugomas bendroje akcininkų sprendimų byloje ir saugomas seife; sprendimo reikėjo, nes reikėjo pateikti dokumentus notarei susipažinti, kurie buvo suruoÅ¡ti naujai; jo (K. V.) įmonėje nebuvo, juos reikėjo skubiai pateikti; sprendimus suraÅ¡ydavo jis ir klausdavo, kÄ dar reikia įraÅ¡yti kad jo nereiktų perraÅ¡yti; jei nebuvo galima prieiti prie originalaus sprendimo, pavyzdys galėjo bÅ«ti ir raÅ¡ytinis, kurį reikėjo surinkti.

Jei nebÅ«tų buvę iÅ¡saugoto sprendimo originalo kompiuteryje ar popierinio varianto ir jo nematant, kitam žmogui renkant sprendimo tekstÄ , manytina, yra itin maža tikimybė, kad naujai surinktas tekstas bus identiÅ¡kai suraÅ¡ytas svetimo žmogaus, iÅ¡laikant tuos pačius raÅ¡ybos netikslumus. LiudytojÄ D. R. ir K. V. sieja darbiniai santykiai, jos parodymai bei R. V., kaltinamojo K. V. parodymai dėl minėtų aplinkybių yra prieÅ¡taringi, todėl teismas juos vertina kritiÅ¡kai. Byloje yra Lietuvos notarų rÅ«mų pateiktos notarės R.

S. 2008-01-09 patvirtinto (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo registruoti Juridinių asmenų registre ir dokumentų, kuriais remiantis patvirtinta atitiktis įstatymų reikalavimams, kopijos. Taigi, pas notarę likęs 2007-12-27 bendrovės sprendimas Nr. 20 yra be nurodytų metų, iÅ¡ kurių pelno didintas įstatinis kapitalas (3 tomas, 153 b. l., 6 tomas, 138 b. l.). AiÅ¡kinantis, kuris iÅ¡ esamų sprendimo variantų yra originalas, teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja A. G., kuri dirba VÄ® „Registrų centras“ skyriaus vedėja, teisme parodė, kad dėl įstatyminio kapitalo „Registrų centrui“ reikia pateikti pasiraÅ¡ytÄ sprendimo originalÄ (atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja apie sprendimo patvirtinimÄ Ä¯monės spaudu nieko nemini), tuomet „Registrų centras“ pasidaro jo kopijÄ arba asmuo pats pateikia sprendimo kopijÄ , kuri bÅ«na notariÅ¡kai patvirtinta; jei „Registrų centras“ pasidaro sprendimo kopijÄ , sprendimo originalas lieka įmonei; duomenų, bÅ«tent iÅ¡ kokių metų padidintas pelno kapitalas, „Registrų centras“ netikrina.

Minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus parodė, kad sprendimo Nr. 20 originalas buvo pateiktas 2008-01-02 ir jis ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas ir pridėtas prie medžiagos; notariškai patvirtintame dokumentų pakete buvo sprendimo kopija (3 tomas, 121 b. l.). Kad sprendimo originalas gautas pirmiausia VĮ „Registrų centras“, patvirtina ir juridinių asmenų registro tvarkytojo pažyma apie gautus dokumentus, iš jos matyti, kad 2007-12-27 sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų pakeitimo pirmiausia buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“, t. y. dokumentai gauti 2008-01-02, 8.12 val. (3 tomas, 163 b. l.).

Å i aplinkybė paneigia kaltinamojo K. V. parodymus, duotus teisme, kad „pirmiausiai dokumentus pateikėme notarei. 2008-01-02 Registrų centre pirmiau nei dokumentai atsirado pas notarę nėra buvę“. Notarė R. S. praÅ¡ymÄ registruoti juridinių asmenų registre ir papildomus dokumentus patvirtino 2008-01-09 (3 tomas, 156 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, paneigiama K. V. versija, kad pas notarę nepastebėjęs, kad ant sprendimo nėra įraÅ¡o, o tik pastebėjęs, kad nėra paraÅ¡o. Notarę informavęs, kad vienas originalus sprendimas jau yra įmonėje, o Å¡i pasakiusi, kad nėra skirtumo ir K.

V. tuomet uždėjęs paraÅ¡Ä , t. y. kaltinamasis teigė, kad notarei pateikė tik sprendimo kopijÄ (nuoraÅ¡Ä ) su įsivėlusia klaida. Tokia K. V. versijÄ teismas laiko kaip kaltinamojo gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Esant nustatytai įstatų keitimo registracijos tvarkai, kuri galioja VÄ® „Registrų centras“, teismas konstatuoja, kad VÄ® „Registrų centro“ pateiktas sprendimas (2 tomas, 45 b. l.), kuris identiÅ¡kas sprendimui, likusiam pas notarę R.

S. (6 tomas, 138 b. l.) ir yra 2007-12-27 sprendimo Nr. 20 „Dėl įstatų pakeitimo“ originalas (originaliu tekstu), t. y. sprendimas, be nurodytų metų, iÅ¡ kurių pelno didintas įstatinis kapitalas. Kaltinamasis K. V. teismo posėdžio metu parodė, jog akcininko sprendimo originalas buvo atspausdintas vienas; kur buvo panaudotas - nepamena. Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad pirmas sprendimo originalo egzempliorius buvo pristatytas į VÄ® „Registrų centras“, todėl darytina iÅ¡vada, jog vis dėlto įmonėje nebuvo likęs minėto sprendimo originalas, todėl Å¡iuo tikslu sprendimas buvo renkamas iÅ¡ naujo.

Tai, kad įmonėje vykdant buhalterinę apskaitÄ , taikomas FIFO metodas, bei tai, kad buvo galimybė didinti kapitalÄ bÅ«tent iÅ¡ 2005 m. pelno, nepaneigia to, kad K. V. atliko baudžiamosios teisės draudžiamus veiksmus. Å io nusikaltimo objektyvioji pusė yra tikro dokumento suklastojimas, jo laikymas ir panaudojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, be to dokumento klastojimu laikomas ir melagingos informacijos įraÅ¡ymas į dokumentÄ (kasacinė byla Nr. 2K–577/2011, Nr. 2K-281/2012). 2010-07-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-2-25-IS1-0482, pažymima, kad (duomenys neskelbtini) 2008 m. galėjo didinti 600 000 Lt įstatyminį kapitalÄ iÅ¡ 2005 m.

Tačiau Å¡iuo atveju tam tikrų metų, iÅ¡ kurių didinamas kapitalas, įraÅ¡ymas svarbus, dėl tam tikrų kylamų teisinių pasekmių (kinta dokumento turinio teisingumas). Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 300 straipsnį 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčiÄ , jog jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K–363/2012).

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V., klastodamas dokumentÄ (sprendimÄ Nr. 20), jame įraÅ¡ydamas, kad kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 m. bendrovės lėšų ir šį suklastotÄ dokumentÄ pateikdamas Å iaulių rajono apylinkės teismui, kuris nagrinėja jo ir sutuoktinės A. V. iÅ¡tuokos bylÄ , veikė tiesiogine tyčia, nes suvokdamas, kad sprendime įraÅ¡ydamas, kad kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 m., konstatuoja tam tikrÄ juridinį faktÄ (kad tai jo asmeninė nuosavybė) ir tai gali sukelti teisines pasekmes, ir to norėjo.

Nors įraÅ¡yti metai sprendimo esmės nekeičia, tačiau įraÅ¡ydamas į akcininko sprendimÄ Nr. 20 metus, t. y. kad iÅ¡ 2005 m. didinamas įstatinis kapitalas, K. V. Å¡iuo atveju siekia sukelti teisines pasekmes civilinėje byloje, t. y. padidinta 600 000 Lt suma tampa jo asmenine sutuoktinio nuosavybe, tuo pačiu sumažinama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, todėl K.

V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1 d. kaip dokumento suklastojimas, disponavimas suklastotu dokumentu. Be to, surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad K. V., klastodamas sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kartu įvykdė ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pasinaudodamas žinomai suklastotu (duomenys neskelbtini) antspaudu, jį atspaudė ant tariamai 2007-12-27 parengto (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimo Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įraÅ¡as, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, taip panaudojo suklastotÄ (duomenys neskelbtini) antspaudÄ .

Šias aplinkybes įrodo liudytojų E. J., L. P. duoti parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo metu ištirti įrodymai. 2009-12-07, t. y. beveik praėjus vieneriems metams po antspaudų sunaikinimo, Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo pateiktas suklastotas sprendimas Nr. 20 su atspaustu (duomenys neskelbtini) antspaudu. Tiriant, ar antspaudas suklastotas, buvo atlikti keli atspaudo tyrimai ir pateiktos kelios specialisto išvados, pateiktas specialistės paaiškinimas bei teismo posėdžio metu buvo apklausta specialistė V.

M., kuri davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus. 2011-02-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -269/270 (10) nurodyta, kad tirti pateiktame 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo (su prieraÅ¡u iÅ¡ 2005 m.) esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ yra atspaustas kita dažomÄ ja medžiaga nei lyginamajam tyrimui pateiktuose (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. dokumentuose esantys atspaudai ir didelė tikimybė, kad jis atspaustas kita kliÅ¡e, tai yra antspaudu, kuris pagamintas (galimai fotopolimeriniu bÅ«du), panaudojant tikruoju (duomenys neskelbtini) antspaudu atspaustÄ atspaudÄ â€žLIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“.

Teisme V. M. (nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių specialistė galėtų būti laikoma šališka procese) paaiškino, kad išvadai pateikti pakako lyginamųjų pavyzdžių; tiesiog buvo kita klišė, kitas atspaudas, kitas atspaudimo paviršius, kita mikrostruktūra štrichų, lyginamieji spaudai buvo visiškai vienodi nesvarbu su kuriuo spaudu lyginamas, nes jie sutampa ir yra visiškai vienodi; matos, kad antspaudui buvo naudojama kita klišė; pateikta išvada, kad „didelė tikimybė“, kuri yra labai arti kategoriškos išvados.

Kad spaudas ant sprendimo Nr. 20 (su prieraÅ¡u „iÅ¡ 2005 m.“) yra atspaustas suklastotu antspaudu, patvirtina ir kitos aplinkybės, kurios kartu paneigia kaltinamojo K. V. versijÄ , kad spaudai galėjo skirtis, galėjo bÅ«ti kita dažomoji medžiaga, nes net pats ant antspaudo yra raÅ¡alÄ laÅ¡inęs iÅ¡ raÅ¡alinio tuÅ¡inio; buvo keistos spaudų pagalvėlės tarp kitų įmonės antspaudų; spaudai galėjo bÅ«ti papildyti skirtingu laiku (6 tomas, b. l. 109). 2011-03-04 specialisto paaiÅ¡kinime nurodoma, jog atspaudų dažomųjų medžiagų tokioms savybėms, kaip jų atspalvis, kopijavimosi savybės, neturi įtakos antspaudo naudojimo dažnumas, tam tikros aplinkos sÄ lygos ir tai, kad dokumentas buvo kopijuojamas.

Baigiantis antspaudo dažams ar dėl skirtingų spaudimo sÄ lygų, jų spalva gali bÅ«ti blyÅ¡kesnė ar intensyvesnė, bet nesikeičia jos atspalvis, dažų kopijavimosi ar kitos savybės, tai yra dažų receptÅ«rinė sudėtis nesikeičia dėl dažno antspaudo naudojimo, dokumento kopijavimo ir kitų aplinkybių. 2011-06-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -76(11) teigiama, kad 2007-12-27 sprendime Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ yra atspaustas kita dažomÄ ja medžiaga nei įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo Nr. 08/04A esantis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad laiko tarpas tarp minėtų dokumentų paruoÅ¡imo ir patvirtinimo antspaudais yra nedidelis (nepilnas mėnuo), o tarp 2011-02-08 specialisto iÅ¡vadoje minimų dokumentų, t. y. 2007-12-04 UAB Omnitel telefonų aparatų pardavimas lengvatinėmis sÄ lygomis, 2007-12-23 įsakymas dėl atostogų suteikimo Nr. 06/216, 2007-12-28 įsakymas dėl atostogų suteikimo Nr. 06/218, 2007-12-29 priėmimo-perdavimo aktas Nr. A-12-29-01A, 2008-01-18 įsakymas dėl atostogų suteikimo Nr. 08/02, kurių taip pat skiriasi dažomoji medžiaga, dokumentų suruoÅ¡imo bei tvirtinimo antspaudais intervalas dar mažesnis (pvz. priėmimo-perdavimo akto Nr. A-12-29-01A data - 2007-12-29, o sprendimo Nr. 20 data - 2007-12-27, t. y. vos dvi dienos), tad yra labai maža tikimybė, kad bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu antspaudas buvo papildytas kita dažomÄ ja medžiaga ar pakeistos antspaudo kempinėlės. Be to, tirti antspaudai, esantys ant dokumentų iki 2007-12-27 ir esantys po minėtos datos ir tyrimui pateiktų antspaudų dažomosios medžiagos sutapo, tik bÅ«tent antspaudo ant sprendimo Nr. 20 dažomoji medžiaga iÅ¡siskyrė.

Teisme V. M. išsamiai paaiškino, kad spaudas kisti gali tik veikiamas saulės spindulių, gali šiek tiek blukti, tačiau jo cheminė sudėtis dėl atmosferos poveikio, naudojimo dažnumo kisti negali; jeigu būtų naudotas spaudas su vienos receptūros dažais, po to - su kitos receptūros dažais, išvadoje būtų parašyta, kad yra ta pati klišė, kad yra tokios ir tokios dažomosios medžiagos požymiai, paviršius lieka tas pats, štrichų mikrostruktūra lieka ta pati, tai paprastai matosi, nes štrichai turi kelis atspalvius, jie išsiskiria;

šiuo atveju pačio spaudo mikrostruktūra buvo kita, buvo naudotas kitas atspaudimo paviršius ir dažomoji medžiaga visiškai kita; jei būtų buvęs medžiagų mišinys, atsispindėtų tyrime, kad negali nustatyti, kad sudarė kelių medžiagų mišinį ir tai būtų matyti tyrimo išvadoje; tyrimo metu yra įvertinamos ir galimybės, jei klišė nusidėvi mechaniškai, ar būtų sumaišytos dažomosios medžiagos, viskas būna užfiksuota išvados tiriamoje dalyje (6 tomas, 126-128 b. l.).

Specialistė, teikdama iÅ¡vadÄ , kad spaudas atspaustas kita kliÅ¡e, rėmėsi ne tik atsižvelgiant į dažų ryÅ¡kumo skirtumus, bet ir atsižvelgiant į kitus atskirus požymius (paties spaudo mikrostruktÅ«ra kita, naudotas kitas atspaudimo pavirÅ¡ius ir kt.), kurių visuma ir leido pateikti tokiÄ specialisto iÅ¡vadÄ . Remiantis E. J., L. P. bei kaltinamojo K. V. teisme duotais parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atspaudai buvo sunaikinti kai buvo keičiamas įmonės pavadinimas. Spaudų sunaikinimo iniciatorius buvo generalinis direktorius K.

V.. 2008-01-21 buvo nuplėštos antspaudų klišės, kurios buvo sukarpytos. Po to sunaikinimo procese dalyvavę asmenys (spaudų sunaikinimo komisija) pasirašė įsakyme dėl įmonės antspaudų sunaikinimo. Dalyvavę asmenys savo paraÅ¡u patvirtino, kad spaudas (-ai) sunaikinamas (-i). L. P. teisme parodė, kad pasiraÅ¡ytas aktas konstatavo spaudų sunaikinimÄ ; po akto pasiraÅ¡ymo įmonės spaudų nebematė ir jų nenaudojo. Kadangi pats K. V. iniciavo ir dalyvavo antspaudų sunaikinimo procedÅ«roje, tad jis žinojo, kad nuo 2008-01-21 apyvartoje nebėra atspaudo su užraÅ¡u „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ ir jis nuo minėto laiko tampa nebegaliojantis.Teisme K.

V. teigė, kad įmonės akcininkų originalÅ«s sprendimai yra patvirtinti įmonės spaudu, sprendimo kopijos gali bÅ«ti nepatvirtinti, kurie buvo paruoÅ¡ti banko, banko klausimais; bankas paruoÅ¡ia sprendimÄ dėl turto įkeitimo, jų advokatai suraÅ¡o tai, kas turi atsispindėti sprendime; jis jį patvirtina, parsiveža, o kopijÄ palieka banke (6 tomas, b. l. 108 b. l.). Tačiau Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktuose dokumentuose matyti, kad vienintelio akcininko sprendimai yra įvairÅ«s, t. y. patvirtinti tik akcininko paraÅ¡u arba patvirtinti akcininko paraÅ¡u bei įmonės spaudu (3 tomas, 75-76 b. l.; 6 tomas, 69 b. l.).

Teismui konstatavus, kad sprendimas Nr. 20 originalas yra tas variantas, kuris pateiktas VÄ® „Registrų centras“ bei notarei, t. y. akcininko sprendimas, kuris yra be prieraÅ¡o iÅ¡ kurių metų konkrečiai didinamas įmonės kapitalas, yra patvirtintas tik K. V. paraÅ¡u be įmonės antspaudo, tad suklastotas sprendimas Nr. 20, kuris pateiktas Å iaulių rajono apylinkės teismui su atspaudu, kurio užraÅ¡as „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“, tik dar kartÄ patvirtina, kad K.

V. ant suklastoto dokumento uždėjo suklastoto antspaudo spaudÄ .  Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 301 str. pakanka, kad kaltinamasis pasinaudoja žinomai suklastotu antspaudu ir jį realizuoja. K. V. dalyvavo antspaudų sunaikinimo procese, suprato, kad atspaudo su užraÅ¡u „LIETUVOS RESPUBLIKA Å IAULIAI UAB (duomenys neskelbtini)“ apyvartoje nebėra. Tokiu bÅ«du klastodamas sprendimÄ Nr. 20 ir jį patvirtindamas suklastotu antspaudu veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad pasinaudoja žinomai suklastotu antspaudu ir veikė to norėdamas.

Taip veikė norėdamas suklastotÄ dokumentÄ (sprendimÄ Nr. 20 su prieraÅ¡u „iÅ¡ 2005 m.“) pateikti Å iaulių rajono apylinkės teisme kaip visiÅ¡kai tikrÄ ir taip suprasdamas, kad santuokoje įgytas turtas gali tapti jo asmenine nuosavybe. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 301 str. 1 d. Nusikaltimas įrodytas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas – tai netikro ar suklastoto dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat techninis tokio dokumento panaudojimas, o realizavimas – tai atlygintinis ar neatlygintinis netikro arba suklastoto dokumento perdavimas naudotis juo kitiems asmenims (pvz., pardavimas, dovanojimas, iÅ¡mainymas ir kt.).

Atitinkamai, atsižvelgus į Å¡ias sÄ vokas, patikslintinas kaltinimas (esminiai kaltinimo elementai lieka nepakeisti), nurodant, kad K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Å iauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentÄ , tai yra savo paraÅ¡u patvirtino tariamai 2007-12-27 parengtÄ (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įraÅ¡as, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, ir šį suklastotÄ dokumentÄ nuo suklastojimo momento laikė nenustatytoje vietoje iki 2009-12-07 perdavė Å iaulių rajono apylinkės teismui, taip panaudojo suklastotÄ dokumentÄ - (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimÄ Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl žinomai suklastoto antspaudo panaudojimo ir realizavimo aiÅ¡kinama (reiÅ¡kia) analogiÅ¡kai kaip ir suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas, todėl tikslinamas kaltinamas ir pagal LR BK 301 str. 1 d., nurodant, kad K. V. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2009-12-07, Å iauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudojo žinomai suklastotu (duomenys neskelbtini) antspaudu, kurį atspaudė ant tariamai 2007-12-27 parengto (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimo Nr. 20 dėl įstatų pakeitimo, kuriame buvo padarytas įraÅ¡as, kad įmonės įstatinis kapitalas didinamas iÅ¡ 2005 metų bendrovės nepaskirstyto pelno, taip panaudojo suklastotÄ (duomenys neskelbtini) antspaudÄ .Taip pat pažymėtina, kad teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui papildomiems procesiniams veiksmams atlikti.

A. V., manydama, kad K. V. veiksmuose yra kitų nusikalstamų veikų požymiai, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančias įstaigas. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Skirdamas K. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.K.

V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas neteistas (5 tomas, 69 b. l.). K. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.). Praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturintis (baustumas išnyko 2012 m. spalio mėn.) (5 tomas, 71-74, b. l., 6 tomas, 28-30; 32-35 b. l.), dirbantis įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu (5 tomas, 70, 146 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas kaip neįrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas, baustas administracine tvarka (5 tomas, 79 b. l., 6 tomas, 38 b. l.). Duomenų, jog K. V. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K.

V., kaip dirbančiam ir neteistam asmeniui, už tyčinių nusikaltimų padarymÄ straipsnių sankcijose numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas kaip mažesnis nei baudžiamajame įstatyme už nusikaltimÄ numatytos baudos bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad K. V. padaryti nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ LR BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už Å¡iuos nusikaltimus, bendrintinos apėmimo bÅ«du pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ .

K. V. 2011-11-23 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (5 tomas, 65-66 b. l.). 2012-02-23 Å iaulių miesto apylinkės teismas nutartimi K. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikino (5 tomas, 164-165 b. l.). Å iaulių apygardos teismas minėtÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ (5 tomas, 21-23 b. l.). Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Nukentėjusioji A.

V. dėl patirtos neturtinės žalos pateikė 8 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. 2012-01-24 buvo pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu Å¡iai sumai (5 tomas, 150 b. l.). Pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodė, kad K. V. veiksmų pasekoje ji patyrė stiprų stresÄ , nerimÄ dėl savo ir mažametės dukros ateities, suklastotas dokumentas sukėlė grėsmę, kad tokiu bÅ«du gali bÅ«ti atimta jai priklausančio turto dalis, siekdama paneigti suklastotame dokumente užfiksuotas tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir patį suklastojimo faktÄ , turėjo papildomai rinkti įrodymus, teikė skundus teisėsaugos institucijoms, sugaiÅ¡o daug savo laiko, kurį bÅ«tų galėjusi skirti asmeniniam gyvenimui ir t. t.LR CK 6.250 str. 1 d.

įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad neturtinę žalÄ sudaro tai, kad jai po K. V. pateikto akcininko sprendimo Nr. 20 su įraÅ¡u „ iÅ¡ 2005 m.“ atsirado Å¡irdies permuÅ¡imai, dusulys, galvos svaigimas, skausmas.

Vartoja medikamentus – raminamuosius vaistus, mažinančius pulsÄ , stiprinančius Å¡irdies raumenis, mažinančius pulsÄ (6 tomas, 10 b. l.). Nukentėjusioji baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad dėl K. V. neteisėtų veiksmų užsitęsė skyrybų procesas, nukentėjusioji turėjo rinkti papildomus įrodymus, teikti skundus teisėsaugos institucijoms, taip sugaiÅ¡o daug savo laisvo laiko, kurį bÅ«tų galėjusi skirti savo asmeniniam gyvenimui ir darbui. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡gyvenimai, stresas, įtampa nuolat kaupėsi, ko pasekoje atsirado sveikatos sutrikimai, teko kreiptis į medikus, vartoti vaistus.

Byloje yra tai patvirtinantys dokumentai (6 tomas, 3-5 b. l.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas atkreipia dėmesį, kad Å iaulių miesto apylinkės teisme nagrinėta baudžiamoji byla K. V. atžvilgiu bei Å iaulių rajono apylinkės teisme nagrinėjama K. V. ir A. V. iÅ¡tuokos byla. Atsiradusios A. V. sveikatos problemos bei psichologiniai iÅ¡gyvenimai yra persipynę, t. y., kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡gyvenimus nukentėjusioji iÅ¡ esmės patiria per abiejų bylų nagrinėjimÄ , todėl kategoriÅ¡kai negalima teigti, kad visuma sveikatos problemų atsirado tik dėl suklastoto dokumento.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (K. V. dirbantis sau priklausančioje įmonėje); žalos padarymo aplinkybes; į tai, kad nukentėjusiajai yra pablogėjusi sveikata: atsirado Å¡irdies permuÅ¡imai, nerimas, atsirado psichologiniai iÅ¡gyvenimai ir pan., į tai, kad esminių liekamųjų reiÅ¡kinių sveikatai visgi nėra, į tai, kad procesas užsitęsė ir dėl kitų subjektų netinkamų veiksmų (ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai nutraukinėjamas);

į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metų IV ketvirtyje, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus įvairius iÅ¡gyvenimus bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 3 000 Lt.NukentėjusiÄ jÄ A. V. atstovavo advokatas Rolandas TamaÅ¡auskas, pateikęs advokato orderį LA Nr. 071279 (5 tomas, 141 b. l.). Buvo suteikta advokato teisinė pagalba už 1 850 Lt (6 tomas, 57-58 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., Å¡ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos nukentėjusiajai A.

V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 yra pasisakęs, kad pagal LR BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, savo nuožiūra turėjęs išlaidų, jas apmoka iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Šiuo atveju nukentėjusioji A. V. teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina jos išlaidas patirtas dėl dokumentų kopijavimo. Pagal prašymo prasmę jį galima laikyti LR BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu prašymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pasisakė, kad proceso dalyvio praÅ¡ymu bylos dokumentų, kurių pagal LR BPK nuostatas teismas neprivalo jam įteikti, kopijavimo iÅ¡laidos nėra proceso dalyvio proceso iÅ¡laidos. Remiantis Å¡ia nuostata, A. V. praÅ¡ymas dėl 158,05 Lt priteisimo iÅ¡ K. V. netenkintinas. A. V. naudojosi nepriklausomos auditorės L. G. paslaugomis ir teismui pateikė L. G. paruoÅ¡tÄ pažymÄ , už kuriÄ A. V. sumokėjo 242 Lt (6 tomas, 64, 67-68 b. l.). Teismas nepripažįsta Å¡ias patirtas iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis LR BPK prasme, nes laiko, kad tai nebuvo tas dokumentas, kuris bÅ«tų buvęs svarus, esminę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintis dokumentas (K.

V. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas yra konstatuota remiantis kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais), todėl A. V. praÅ¡ymas dėl 242 Lt priteisimo iÅ¡ K. V. netenkintinas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - kompiuterio sisteminis blokas, kuris 2011-10-21 nutarimu buvo grÄ Å¾intas D. R. (5 tomas, 17-19 b. l.), paliktinas neribotai jos nuosavybei; - standusis diskas „Hitachi“, kuris 2011-10-24 nutarimu buvo grÄ Å¾intas K.

V. (5 tomas, 19-20 b. l.), paliktinas neribotai jo nuosavybei.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 35 MGL (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir subendrintÄ bausmę K.

V. paskirti 35 MGL (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti A. V. iÅ¡ K. V. 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ K. V. nukentėjusiajai A. V. priteisti 1 850 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje A. V. praÅ¡ymo dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus: - kompiuterio sisteminį blokÄ , kuris 2011-10-21 nutarimu buvo grÄ Å¾intas D. R., palikti neribotai D. R. nuosavybei; - standųjį diskÄ â€žHitachi“, kuris 2011-10-24 nutarimu buvo grÄ Å¾intas K. V., palikti neribotai K. V. nuosavybei.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                       Bronius VinciÅ«nas                                                       Â