4540fded-d67e-4992-9e69-e3a084c67b58 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-275-673/2012  Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00710-2012-7                  Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5. (S). N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 8 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiajai R.

V., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, lietuvė, LR pilietė, naÅ¡lė, 11 klasių iÅ¡silavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini, neteista,kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu), padarymu n u s t a t ė: 2012 m. liepos 7 d. apie 06.40 val., V. Å ., vieÅ¡oje vietoje – prie pieno supirkimo punkto ir pačiame pieno supirkimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, plÅ«sdamasi necenzÅ«riniais žodžiais, prikibo prie R.

V.: tampė jÄ už plaukų ir 15 kartų kumščiu sudavė R. V. į galvÄ , kuriai nuo prieÅ¡ jÄ pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, tai yra Å¡iais savo įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį.Kaltinamoji V. Å . kalta prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje tik patampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, nes Å¡i jai pasakė, kad ji pakorė savo vyrÄ , dėl to jai kilo isterija.

SmÅ«gių nukentėjusiajai nesudavė, gal ir pasakė kelis negražius žodžius, bet neprisimena. Jas iÅ¡skyrė jos brolis G. S.. Ä®vykio metu į laukÄ buvo išėjusi P., kai buvo pieno supirkimo punkto viduje buvo atėjusi ir B. Viduje V. keikė jÄ . V. iÅ¡važiavo pirma jos. Ji nukentėjusiosios nesivijo, nieko jai neÅ¡aukė, negÄ sdino, keliukÄ Ä¯ savo namus pravažiavo dėl to, kad buvo strese dėl nukentėjusiosios jai pasakytų žodžių. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Mano, kad sužalojimas nukentėjusiajai atsirado, nes ji deÅ¡ine puse pati trenkėsi į sienÄ , ji jos nestÅ«mė, iÅ¡ kur pas nukentėjusiÄ jÄ atsirado sužalojimas kairėje pusėje, nežino.

Kai nukentėjusiÄ jÄ sutiko prie pieno supirkimo punkto, ji nebuvo sumuÅ¡ta. Nukentėjusiojo pati pradėjo konfliktÄ , nes bandė jai griebti už akių, bet jai to padaryti nepavyko. Kodėl apie tai nesakė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu negali paaiÅ¡kinti, tiesiog to jos neklausė. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesigaili. Nemano, kad neteisingai pasielgė patempdama nukentėjusiÄ jÄ už plaukų.  Nors kaltinamoji kalta prisipažino iÅ¡ dalies, jos kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje iÅ¡nagrinėtais raÅ¡ytiniais įrodymais.

             Nukentėjusiojo R. V. parodė, kad kai kaltinimo aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje ji apie savo vyrÄ kalbėjosi su kaltinamosios broliu G. S., kaltinamoji įsikiÅ¡o į jų pokalbį ir įžeidžiančiai apie jÄ atsiliepė, tada ji neiÅ¡kentusi nuolatinio kiÅ¡imosi į jos Å¡eimos reikalus, pastarajai nelabai gražiai atsakė apie Å¡ios vyrÄ , dėl ko dabar gailisi. Po to, kaltinamoji jÄ netikėtai puolė, keikė, rėkė, kad jÄ užmuÅ¡ ir sumušė: tampė už plaukų, apie 10 kartų sudavė į veido sritį prie pieno supirkimo punkto, stÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ ir apie 5 kartus į galvos sritį sudavė punkto viduje, kur jÄ taip pat keikė.

Ji buvo labai iÅ¡sigandusi, sutrikusi, nes tokių kaltinamosios veiksmų nesitikėjo. Mano, kad kaltinamosios veiksmus turėjo matyti S., P., B. Ji dėl tokios kaltinamosios agresijos skubėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ pieno supirkimo punkto. Važiuodama namo iÅ¡girdo ir suprato, kad kaltinamoji jÄ vejasi, rėkė, kad jÄ užmuÅ¡ be liudytojų.  IÅ¡ to streso net nežino kaip grįžo namo. Apie įvykį pasakė sÅ«nui V., paskambino dukrai, nes negalėjo prisiminti policijos pareigÅ«no numerio, buvo iÅ¡sigandusi, jai pasidarė blogai su sveikata, skaudėjo dėl sumuÅ¡imų.

Ant kaktos jai buvo iÅ¡kilęs guzas. Å . jÄ sumuÅ¡a ne pirmÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ tai buvo prieÅ¡ 23 metus, po to prieÅ¡ keturis metus, tačiau tuo metu ji bylų Å . nekėlė. Administracine nuobauda ji buvo nubausta nepagrįstai. Å . ir po to, kai jai buvo iÅ¡kelta byla, jÄ visÄ laikÄ užkabinėja, tai pieno supirkimo punkte bidonėliu pastumia, tai įžeidinėja. Ji pati niekada prieÅ¡ niekÄ nėra panaudojusi fizinio smurto. Po įvykio jautėsi pažeminta, labai pergyveno, verkė, nemiegojo, negalėjo valgyti, pablogėjo jos ir taip bloga sveikata, nes dėl Å¡irdies ligos yra antros grupės invalidė, jai skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , pirko raminamuosius vaistus, važinėjo pas gydytojÄ ir į Kėdainius, važinėjo į policijÄ , pas advokatÄ , tėjo iÅ¡laidų, bet pradžioje nežinojo, kad reikia rinkti kvitus.

Dabar yra iÅ¡likusi baimė, nes norint patekti į ganyklÄ reikia pravažiuoti pro kaltinamosios namus, o kaltinamoji nuolat grasina, žada atkerÅ¡yti. Guzas ir „mėlynė“ iÅ¡liko ant jos kaktos apie mėnesį laiko, dėl tampymo už plaukų skaudėjo galvÄ .Liudytoja A. P. patvirtino, kad matė konfliktuojančias kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , matė, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į sienÄ , bet dėl kokios priežasties, nematė. Viso konflikto nematė, suduotų smÅ«gių nematė.

Jai atrodo, kad viduje verkė ir kaltinamoji ir nukentėjusioji, viduje, atrodo, abi „koliojosi“. Å . buvo labiau įsiaudrinusi. Pripažino, jog nenori liudyti, nes visi gyvena viename kaime. KitÄ dienÄ nukentėjusioji rodė sužalojimÄ ant veido, sakė, kad jÄ sumušė Å . Liudytojas P. Å . patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku, bÅ«damas savo namuose, kurie yra apie 30 metrų nuo pieno supirkimo punkto, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , girdėjo, kaip prie pieno supirko punkto V. Å . Å¡aukė necenzÅ«rinius žodžius, sakė, kad užmuÅ¡.

Vėliau matė minančiÄ dviračiu V., o iÅ¡ paskos jÄ vijosi Å ., kuri pravažiavo pro keliukÄ Ä¯ savo namus ir buvo nuvažiavusi iki pat V. keliuko į namus. Grįždama rėkavo, kad užmuÅ¡ be liudytojų. Parodė, kad jis netoleruoja tokių dalykų, jautėsi nesmagiai. KitÄ dienÄ buvo sutikęs V., matė jos kaktoje guzÄ . Ji sakė, kad jÄ sumušė Å . 2012-07-06 taip pat matė V., ji nebuvo sumuÅ¡ta. Visockienę apibÅ«dino kaip ramiÄ , o Å . kaip kieto ir sunkaus charakterio, kuri kaime draugų neturi, yra įžūli, pavojinga, jos kaimo gyventojai bijo, nors daug kas tÄ konfliktÄ matė ir girdėjo, bet bijo liudyti.

Jį patį Å . taip pat „koliojo“, kad jis eina liudyti, darė jam psichologinį spaudimÄ .                       Liudytoja D. K. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku jai verkdama paskambino mama R. V. ir pasakė, jog jÄ prie pieno supirkimo punkto sumušė V., klausė kÄ jai daryti. Ji mamai pasakė, kad pati iÅ¡kvies policijÄ . Kai atvyko pas mamÄ , rado jÄ prisiverkusiÄ , matė, mama sunkiai alsavo, buvo susiėmusi už Å¡irdies. Matė sumuÅ¡Ä mamos veidÄ â€“ deÅ¡inėje pusėje ant kaktos buvo didelis mėlynas guzas, kairys vokas buvo pradrėkstas.

Mama iÅ¡tisai verkė, sakė, kad jai skauda galvÄ , Å¡irdį, buvo Å¡oke. Mama papasakojo, kad jÄ prie pieno supirkimo punkto pasikvietė S., o jų pokalbio klausėsi V. Å ., kad po to ji pradėjo mamÄ muÅ¡ti, mama nespėjo net apsiginti. Mama sakė, kad Å . jÄ tampė už plaukų, rovė plaukus, kad S. gynė jÄ , kad viduje Å . vėl jÄ puolė ir tai matė B., pasakojo, kad V. jÄ vijosi. Mano, kad konfliktas kilo todėl, kad Å . pavydi mamai jų tėvo. TÄ pačiÄ dienÄ , kad buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, Å . buvo atėjusi ir pasakė „aÅ¡ jos nemuÅ¡iau, vienÄ tokį gerÄ kai kaliau“.

TÄ ji girdėjo pati. Å . jÄ pasikvietusi prieiti klausė, kodėl jos mama taip nekenčia V. Liudytoja parodė, kad Å . patarė nesikiÅ¡ti į jų Å¡eimos reikalus. Mama po įvykio gėrė raminamuosius vaistus, guzas ilgai neiÅ¡nyko, labai blogai jautėsi, negalėjo užmigti, bijo pas gyvulius važiuoti, nes Å . ir toliau jÄ užkabinėja, nuolat verkia. Å iuo metu mamai iÅ¡likusi baimė, ji bijo Å .      Liudytoja E. B. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atėjusi į pieno supirkimo punktÄ iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius.

Įėjusi į vidų pamatė, kaip Å . tampo už plaukų V. S užkirÅ¡o rankÄ ir Å . paleido V. Nukentėjusioji greitai iÅ¡bėgo. Å . užgauliojo V. Negirdėjo, kad V. užgauliotų Å . Dėl to, kÄ pamatė, jautėsi labai nemaloniai, buvo Å¡oko bÅ«senoje, pasimetusi, bijojo praeiti pro Å¡alį, kad jos neužkabintų.Liudytojas Z. Č. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios brolis. Tvirtina, kad matė seserį R. V. savaitė po įvykio. DeÅ¡inėje jos kaktinėje skruostikaulinėje dalyje matė patinimÄ ir kraujosruvÄ .

Sesuo verkdama pasakojo, kad jÄ sumušė Å ., labai pergyveno, sakė, kad niekas jos neapgina, nors Å¡is incidentas nėra pirmas, iÅ¡sakė nenorÄ gyventi. Kadangi sesuo nuolat verkdavo, iÅ¡sakė suicidines mintis, jie visi labai susirÅ«pino, jis seseriai rekomendavo kreiptis pas psichiatrus, psichologus. Dabar ji taip pat jaučia nusivylimÄ , yra depresijoje, seserį kamuoja persekiojimo baimė, nerimas. Žino, kad po Å¡io incidento kaltinamoji yra iÅ¡sakiusi ketinimÄ susidoroti su jo seserimi, nežiÅ«rint, kad jai teks sėstis į kalėjimÄ .

Po Å¡io incidento jo sesers sveikata pablogėjo. Žino, kad Å . ir toliau užkabinėja jo seserį, užgaulioja, pastumia į Å¡onÄ . Sesuo dėl to jaučiasi „paskutinė“ kaime, nors niekada smurto prieÅ¡ niekÄ nėra naudojusi.      Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.3-6).2012-07-07 asmens apžiÅ«ros protokole (b.l.16-19) užfiksuoti ant R. V. kÅ«no matomi sužalojimai: 2 cm dydžio kraujosruva ir guzas deÅ¡inėje veido dalyje, ties smilkiniu bei įbrėžimas ant kairės akies antakio voko.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.14-15) nurodyta, kad R. V. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant kumščiais, objektyviai užsifiksavusių dviejų smūgių pasėkoje, nors smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio antakio srityje. R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Iš akistatos protokolo (b.l.20-21) matyti, jog akistatos metu nukentėjusioji R.

V. patvirtino savo parodymus. V. Å . akistatos metu nurodė, kad puolusi į isterijÄ ji tempė R. V. už plaukų.Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų, aukščiau iÅ¡vardintais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2012 m. liepos 7 d. apie 06.40 val., V. Å ., vieÅ¡oje vietoje – prie pieno supirkimo punkto ir pačiame pieno supirkimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, plÅ«sdamasi necenzÅ«riniais žodžiais, prikibo prie R.

V.: tampė jÄ už plaukų ir ne daugiau 15 kartų kumščiu sudavė R. V. į galvÄ , kuriai nuo prieÅ¡ jÄ pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, tai yra Å¡iais savo įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį.VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta, kurioje bÅ«nančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas, kÄ apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Å¾monėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės.IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatytÄ , jog V. Å . veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – dėl mažareikÅ¡mės priežasties – R.

V. atsakytų žodžių, kurie kaltinamajai nepatiko, vartojant necenzÅ«rinius žodžius, be jokios realios grėsmės sau muÅ¡ant kitÄ Å¾mogų, muÅ¡ant žmogų į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvos sritį, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, atliktu vieÅ¡oje vietoje – prie pieno priėmimo punkto ir pieno priėmimo punkto viduje, matant ir girdint kitiems paÅ¡aliniams asmenims, kurie akivaizdžiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, kÄ tvirtino liudytojai savo apklausose, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nors V. Å . kalta neprisipažino, jos parodymų turinys teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji kalta prisipažino iÅ¡ dalies, kadangi pripažino vieÅ¡oje vietoje tempusi už plaukų nukentėjusiÄ jÄ , pasakiusi ir negražių žodžių. V. Å . kaltę dėl kaltinime nurodytos veikos, tai yra padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , įrodo nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės vienodi nukentėjusiosios R. V. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog kaltinamoji, pirma pradėjusi jÄ užgaulioti, kuomet ji jai atsakė tuo pačiu, vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje jos atžvilgiu plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, panaudojo kaltinime nurodytÄ fizinį smurtÄ .

Nukentėjusiosios parodymus patvirtino tiesioginių ir netiesioginių liudytojų parodymai. Vertindamas įrodymus teismas remiasi BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuostata, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, tai yra ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Liudytoja A. P. patvirtino, kad vieÅ¡oje vietoje matė konfliktuojančias kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , matė, kaip nukentėjusioji dėl kažkokios priežasties atsitrenkė į sienÄ , kad Å . buvo labiau įsiaudrinusi, o kitÄ dienÄ nukentėjusioji rodė sužalojimÄ ant veido, sakė, kad jÄ sumušė Å . Liudytojas P. Å . patvirtino, kad bÅ«damas lauke girdėjo triukÅ¡mÄ , girdėjo, kaip prie pieno supirkimo punkto, tai yra vieÅ¡oje vietoje, V. Å . Å¡aukė necenzÅ«rinius žodžius, sakė, kad užmuÅ¡, vėliau matė kaip Å . vijosi V., o grįždama V. nepavijusi Å .

Å¡aukė, kad užmuÅ¡ be liudytojų, parodė, kad jis dėl V. Å . elgesio jautėsi nesmagiai, o kitÄ dienÄ sutikęs V. matė jos kaktoje guzÄ , pastaroji jam sakė, kad jÄ sumušė Å . Liudytojas V. apibÅ«dino kaip ramiÄ , o Å . kaip sunkaus charakterio, kurios kaime gyvenantys žmonės bijo, todėl Å¡ioje byloje ir neliudija, nors daug kas matė ir girdėjo tÄ konfliktÄ , parodė, kad pati Å . ir jam darė psichologinį spaudimÄ ir „koliojo“, kad Å¡is Å¡ioje byloje liudija. Liudytoja D.

K. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jai paskambino mama, su kuria ji negalėjo susikalbėti, nes mama buvo Å¡oke, verkė, sakė, kad jÄ sumušė Vanda, kad atvykusi matė sumuÅ¡tÄ mamÄ , kad mama pasakojo įvykio aplinkybes, tai yra jog V. Å . jÄ mušė, tampė už plaukų, kad pati Å ., atėjusi iki policijos automobilio ir jai girdint prisipažino, jog ji jos motinos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , liudytoja nurodė, jog Å . kiÅ¡osi ir dabar kiÅ¡asi į jų Å¡eimos reikalus.

Liudytoja E. B. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku atėjusi į pieno supirkimo punktÄ iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius, o pieno supirkimo punkto viduje, tai yra vieÅ¡oje vietoje, matė, kaip Å . tampė už plaukų V., kad dėl to, kÄ pamatė, ji jautėsi labai nemaloniai, buvo Å¡oko bÅ«senoje, pasimetusi, bijojo praeiti pro Å¡alį, kad jos neužkabintų. Liudytojas Z. Č. parodė, kad jis savaitę po įvykio matė sužalotÄ savo seserį R. V., ji jam pasakojo, kad jÄ sumušė V. Å ., žino, kad Å . ir po Å¡io įvykio toliau užkabinėja jo seserį, užgaulioja, pastumia į Å¡onÄ .

Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos metu. Sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno buvo užfiksuoti 2012-07-07 asmens apžiūros protokole bei teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad R. V. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant kumščiais, objektyviai užsifiksavusių dviejų smūgių pasėkoje, nors smūgių galėjo būti suduota ir daugiau, padaryti sužalojimai veido srityje: poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairio antakio srityje.

R. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamoji teismui nurodė, kad jos ir nukentėjusiosios santykiai prieÅ¡ šį įvykį buvo pakankamai geri, jos buvo susitaikę dėl ankstesnių konfliktų. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kad su byloje apklaustais kitais asmenimis kaltinamosios santykiai bÅ«tų buvę ypač konfliktiÅ¡ki. Esant tokiai situacijai teismas daro iÅ¡vadÄ , kad motyvų apkalbėti kaltinamosios byloje apklausti nukentėjusioji ir liudytojai, įspėti dėl melagingų parodymų davimo, neturi ir jų parodymais netikėti nėra pagrindo.

Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to, juos patvirtina ir byloje iÅ¡tirti jau paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai. Ir pati kaltinamoji iÅ¡ dalies pripažino kaltę pripažindama, kad kilus isterijai ji tampiusi nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, kas baudžiamojoje teisėje taip pat vertinama kaip fizinis smurtas. Be to, pati V. Å . sužalota nebuvo. Esant tokiai situacijai teismas kaltinamosios tvirtinimÄ , kad ji nesudavė smÅ«gių nukentėjusiajai, vertina kritiÅ¡kai, kaip kaltinamosios siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

Akivaizdu, kad nukentėjusiosios pasakyti žodžiai buvo menkavertė priežastis kaltinamajai grubiai naudoti fizinį smurtÄ , tai yra elgtis nusikalstamai. Ä®rodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimÄ kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes ji, bÅ«dama suaugusi ir psichiÅ¡kai sveika, suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka vieÅ¡oje vietoje, esant, todėl matant ir girdint paÅ¡aliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ , turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jos pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajai bus padaryti sužalojimai, sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas ir viso to norėjo.

Kaltinamosios psichinį santykį su jos veika įrodo kaltinamosios veiksmų demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus savęs prieÅ¡pastatymas aplinkiniams. Savo veiksmais kaltinamoji ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamÄ virÅ¡enybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiÅ¡kai netoleruotina. Kaltinamoji, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai nesigailėjo, teisiamojo posėdžio metu teismui aiÅ¡kino, kad ji įsitikinusi, jog pasielgė tinkamai.

Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę žmonės buvo sutrikę, nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta, sužalota, jai sukeltas fizinis skausmas, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Kadangi kaltinamosios nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau iÅ¡vardintų įrodymų visuma, teismas daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad V. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas).Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad ji padarė vienÄ tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ , į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis: neteista, bausta administracine nuobauda už nedidelį chuliganizmÄ , duomenų apie baudos sumokėjimÄ nėra (ATPK 36 str.), pensininkė, sveika. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslas kaltinamajai gali bÅ«ti pasiektas skiriant jai laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), jos dydį, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nesigailėjo padariusi nusikalstamus veiksmus, bet savo smurtinį elgesį laikė teisingu, atsižvelgiant į kaltinamosios ir toliau besitęsiančiÄ agresijÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko nukentėjusioji jaučiasi nesaugiai, nustatant didesnį nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, skiriant kaltinamajai draudimÄ ir įpareigojimÄ , numatytus BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 2 p., viliantis, kad tai kaltinamajai padės apgalvoti savo elgesį ir padaryti iÅ¡vadas.Kardomoji priemonė.

Kaltinamoji Å¡ioje byloje buvo sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l.46). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusioji byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti: 168,96 Lt turtinės žalos, 500 Lt už advokato teisinę pagalbÄ ir 10000 Lt neturtinės žalos. Kaltinamoji su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nukentėjusiosios ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas kaltinamajam.

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) pripažįstama ne tik asmens sužalojimas, bet ir turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai). Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimÄ . Nustatant patirtÄ turtinę žalÄ reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieÅ¡kovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas iÅ¡laidas (CK 6.249 str. 1 d.).

Tačiau dokumentai - nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų Å¡altinis. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrÄ daiktÄ , turtÄ , sumokėjęs už paslaugÄ , nemato reikalo ar nesusigaudo iÅ¡saugoti pirkimo dokumentų, todėl netenkinti ieÅ¡kinio vien dėl to, kad nėra iÅ¡saugoti dokumentai, bÅ«tų neteisinga. Akivaizdu, kad, kaip Å¡iuo atveju – sveikatos sužalojimus patyręs asmuo turėjo iÅ¡laidų.Nukentėjusioji ieÅ¡kinyje prašė priteisti 168,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro pirkti vaistai ir kelionės iÅ¡laidos, bei prašė priteisti 500 Lt už advokato teisinę pagalbÄ .

Ä®rodymų visuma byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji, kuri turi neįgalumÄ (kaip nurodė - II grupė) dėl Å¡irdies ligos, labai pergyveno, negalėjo miegoti, valgyti, dėl įvykio nukentėjusioji buvo labai iÅ¡gÄ sdinta, jautėsi pažeminta, kas turėjo įtakos jos sveikatos bÅ«klei. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti kokios paskirties buvo jos pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose (receptuose ir čekiuose) minimi vaistai, tačiau nurodė, jog ji juos gėrė dėl įvykio metu patirtų sveikatos sutrikimų.

Interneto tinklalapyje vaistai: „Recoxa“ yra vaistas, kuris sukelia prieÅ¡uždegiminį poveikį, malÅ¡ina skausmÄ , jo sudedamoji dalis - meloksikamas; „Mildronate“ - padidėjusio krÅ«vio ir deguonies nepakankamumo (iÅ¡emijos) sÄ lygomis iÅ¡plečia spazmuojančias kraujagysles, kt.; „Alprazolamas“ turi nerimÄ slopinantį, raminamÄ jį, migdomÄ jį poveikį; „Piracetam-Egis“ vaistas, veikiantis nervų sistemÄ , antidepresantas. Kaip matyti, vaistai, kurių bendra vertė 28,88 Lt, buvo pirkti po įvykio (b.l.87).

Vaistų paskirtis atitinka nukentėjusiosios teismui nurodytÄ jos dėl įvykio pablogėjusiÄ sveikatos bÅ«klę. Nukentėjusiosios parodymus dėl jos sveikatos bÅ«klės taip pat patvirtino ir byloje apklausti liudytojai D. K., Z. Č., kurie nurodė, jog nukentėjusioji po įvykio labai pergyveno, jautėsi pažeminta, pablogėjo jo sveikata, nukentėjusioji jautėsi nesaugi, iÅ¡sakė suicidines mintis, dėl ko jai pirko raminamuosius vaistus, pirko vaistus nuo skausmo, tačiau nežinojo, kad reikia rinkti ir saugoti kvitus.

Nukentėjusiosios parodymus dėl jos sveikatos bÅ«klės įrodo ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių svarbiausias - teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai smurtiniais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo. Taip pat nukentėjusioji teismui pateikė bendros 140,08 Lt sumos 3 kvitus (b.l.88), iÅ¡ kurių matyti, jog buvo pirkti degalai. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad turėjo iÅ¡laidų degalams, nes vyko į ligoninę, į policijÄ , pas savo atstovÄ Å¡ioje byloje - advokatÄ , kad į vienÄ pusę nuo jos namų iki Kėdainių yra apie 30 kilometrų.

PaaiÅ¡kino, kad savo automobilio neturi, praÅ¡o jÄ nuvežti kitų asmenų ir kuras kelionei kainuoja apie 40-50 Lt. Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja D. K., Z. Č.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji vyko pas teismo medicinos specialistÄ (b.l.14-15), į policijÄ (b.l.20-21), 2012-07-20 važiavo pas savo atstovÄ (b.l.22), kÄ patvirtina orderio iÅ¡raÅ¡ymo data, nukentėjusiosios atstovas patvirtino, kad ji buvo atvykusi pas jį ir po susipažinimo su bylos medžiaga, taip pat nukentėjusioji atvyko ir į teismÄ 2012-10-25.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji, gyvendama 30 kilometrų nuo Kėdainių, turėjo jos nurodytų iÅ¡laidų dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų privalėdama vykti į policijÄ , priversta vykti pas savo gynėjÄ , į ligoninę. Nukentėjusiosios iÅ¡laidos už advokato konsultacijas sudaro viso 500 Lt, tai yra suma už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teisiamajame posėdyje, kÄ nukentėjusioji grindžia ir pinigų priėmimo kvitu (b.l.89). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios R.

V. nurodytos iÅ¡laidos priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, iÅ¡laidos realios, žalos dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl reikalavimas iÅ¡ kaltinamosios V. Å . priteisti viso 668,96 Lt (168,96 ir 500) turtinę žalÄ pagrįstas ir tenkintinas. Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į:

1) pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Nukentėjusioji prašė priteisti jai 10000 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų vieÅ¡oje vietoje patyrė ne tik sveikatos sutrikimus, fizinį skausmÄ , kÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, pažeminimÄ , nes įvykį matė pakankamai nemažai kaimo bendruomenės. Nukentėjusioji, kuri, kaip tvirtina, turi neįgalumÄ , nurodė, jog po įvykio labai pergyveno, negalėjo miegoti, valgyti, jautėsi iÅ¡gÄ sdinta, pažeminta, pablogėjo jos sveikata, jai skaudėjo sumuÅ¡tas kÅ«no vietas, apie mėnesį neiÅ¡nyko kraujosruva ir guzas ant veido, gėrė raminamuosius, kt. vaistus, Å¡iuo metu vis dar jaučia baimę, nes kaltinamoji grasina susidoroti, toliau užkabinėja, žemina.

Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojai D. K., Z. Č.. Apie tai, kad kaltinamoji grasino nukentėjusiajai patvirtino liudytojas P. Å .. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į teismo medicinos ekspertizėje nustatytÄ nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo jautė skausmÄ , jautėsi pažeminta, į kaltinamosios elgesį po įvykio, į priteistinos turtinės žalos dydį.

Atsižvelgiama ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiosios patirtos neigiamos emocijos sÄ lygoja ir dabartinę jos psichikos bÅ«klę, kaip nurodė liudytojai D. K. ir Z. Č., tai yra nukentėjusioji jaučia persekiojimo baimę, jaučiasi nesaugi ir neapginama. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamosios kaltę, kaltinamoji smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo tyčia, teisiamajame posėdyje visiÅ¡kai nesigailėjo ir net pateisino savo tokį neteisėtÄ elgesį, po įvykio ir toliau užkabinėja nukentėjusiÄ jÄ .

Kaltinamoji yra pensininkė, sveika, gyvena viena, tai yra iÅ¡laikytinių neturi, jos teigimu gauna 580 Lt pensijÄ , už pienÄ vidutiniÅ¡kai per mėnesį gauna apie 300 Lt, turi žemės. Po vyro mirties nekilnojamojo turto paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, teismui pareiÅ¡kė, kad viskÄ atiduos valstybei. Visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui sveikos, gaunančios apie 880 Lt dydžio pajamas (kai minimali mėnesinė dirbančio asmens alga yra 850 Lt), turinčios turto, kaltinamosios turtinės padėties neleidžia vertinti kaip labai sunkios.

Nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir tai, kad nukentėjusioji neturėjo teisės iÅ¡sakyti kaltinamajai nepagarbius žodžius, liečiančius kaltinamosios santykius su pastarosios mirusiu sutuoktiniu. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d.

„Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas, neturi bÅ«ti vartojama sÄ voka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad R. V. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas - 2000 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å i suma priteisina iÅ¡ kaltinamosios V. Å . nukentėjusiajai R. V.. Proceso iÅ¡laidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl iÅ¡ V. Å . priteistini 28,13 Lt valstybės naudai. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 - 305 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a : V. Å . pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu uždraudžiant V.

Å . bendrauti su nukentėjusiÄ ja R. V. (prieiti prie jos, rodyti gestus, kalbėti apie nukentėjusiÄ jÄ pastarosios akivaizdoje, kalbinti ar kitais bÅ«dais [telefonu, raÅ¡ant raÅ¡tu] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiÄ ja) ir įpareigojant V. Å . per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. V. padarytÄ turtinę žalÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad V. Å . privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytÄ draudimÄ ir įpareigojimÄ , nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimÄ ir įpareigojimÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nesilaiko draudimo ar nevykdo įpareigojimo), Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista į su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ V. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 668,96 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 96 ct) turtinės ir 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo R.

V., gim. 1954-11-30. Priteisti iÅ¡ V. Å . 28,13 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 13 ct) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui.           Teisėja                                                                                    Laima Å ablevičienė