A-492-1993-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1993/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02319-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai J. K.,

atsakovo Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovei Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. ir atsakovų Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja J. K. skundu (I t., b. l. 1–2) prašė: įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių priimti sprendimą dėl pareiškėjos priėmimo į darbą procedūros nutraukimo; panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimą, kuriuo pareiškėjos priėmimo procedūra buvo nutraukta; panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2010 m. liepos 7 d. ekspertinį sprendimą „netinkamas tarnybai“; panaikinti CMEK (2010 m. liepos 7 d.) diagnozuotą ligą „sulėtėjusi raida dėl baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo“ (Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymima kodu E 45).

Pareiškėja pažymėjo, kad norėjo įsidarbinti Šiaulių tardymo izoliatoriuje psichologe. Su Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntimu 2010 m. liepos 7 d. atvyko į CMEK atlikti ekspertizės. Nustačius, kad pareiškėjos ūgis yra 151 cm, o svoris apie 45 kg, apžiūra nutraukta. Pareiškėja 2010 m. liepos 16 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus personalo skyriaus gavo CMEK pažymą Nr. 2198, kurioje buvo nurodyta, kad CMEK priėmė ekspertinį sprendimą, kuriuo nusprendė, jog ji netinkama tarnybai ir diagnozavo ligą – sulėtėjusi raida dėl baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo (Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymima kodu E 45).

Pareiškėja nurodė, kad iki šiol, augimo bei brendimo periodu, reguliarių sveikatos patikrinimų metu, jai nebuvo diagnozuotas joks augimo sutrikimas ar sulėtėjimas, baltymų ir energetinių medžiagų trūkumas. Mano, jog yra keista, kad tokia liga diagnozuojama 36 metų amžiaus žmogui, esančiam stabilizacijos periode. Pabrėžė, kad tai, jog pareiškėjos organizme kažkada trūko ar dabar trūksta baltymų ir mineralinių medžiagų, CMEK vidaus ligų gydytojas nustatė neatlikęs tyrimų. Aiškino, kad ją žeidžia Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimų, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) 17 punkto formuluotė, kad visi asmenys, esantys žemesnio ūgio nei nustatytos ribos (vyrai žemesni negu 160 cm, moterys – žemesnės negu 155 cm), yra ligoniai ir serga vidaus organų liga „nepakankamas fizinis išsivystymas“.

Teigia, kad Sąvado 17 punktas yra netikslus, neteisingas, jame neatsižvelgiama į žmogaus amžių bei į darbo pobūdį, kurį pretenduojama užimti, į akceleracijos procesą, kuris nevienodai paveikia įvairaus amžiaus, skirtingos lyties vaikus. Teigė, kad mažiausios ūgio ribos nustatymas akivaizdžiai diskriminuoja žemo ūgio moteris. Teigė, kad neatsižvelgiama ir į tai, jog daugumoje populiacijų vyrai yra vidutiniškai apie 13 cm aukštesni už moteris, visa tai vyrams suteikia išskirtines teises ir privilegijas, pranašumą prieš moteris, pažeidžia lyčių lygias galimybes.

Pareiškėja nurodė, kad atskiras Šiaulių tardymo izoliatoriaus įgalioto asmens sprendimas nutraukti priėmimo procedūrą nebuvo priimtas. Ji tik iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties sužinojo apie teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir galimybę tikslinti skundą.

Atsakovas CMEK atsiliepimu (I t., b. l. 38–42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai nustatyta diagnozė byloja ne apie diagnozuotą ligą, o apie žemo ūgio nustatymo faktą. Teigė, kad žemas ūgis dažniausiai būna dėl sulėtėjusios raidos, sąlygotos baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo. Akcentavo, kad statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniais aukšto lygmens streso protrūkiais, fiziniu krūviu (papildomi praktiniai ir taktiniai pratimai, specialus fizinės prievartos veiksmų (smūgiai į galvą, kaklą, smaugimo veiksmai ir kt.) atlikimo mokymas), darbu naktimis (pamainomis). Atsakovo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-662-11/2011 negali būti taikomas šioje byloje, nes jame išspręstas klausimas dėl Sąvado 17 punkto 2 dalies pirmojo sakinio prieštaravimo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, o ne priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente reglamentuojančiam Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutui (toliau – ir Statutas). Mano, kad CMEK sprendimai dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai yra individualūs administraciniai teisės aktai. Teigė, kad tik CMEK sprendimai dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo yra tarpiniai vientisos administracinės procedūros administracinio pobūdžio dokumentai (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu nusprendė: nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti CMEK 2010 m. liepos 7 d. ekspertinį sprendimą „netinkamas tarnybai“ ir CMEK (2010 m. liepos 7 d.) diagnozuotą ligą „sulėtėjusi raida dėl baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo“ (Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymima kodu E 45); panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos priėmimo procedūra buvo nutraukta, ir perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl J. K. priėmimo į tarnybą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu administracinėje byloje I662-11/2011, kuriuo buvo pripažinta, kad Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei Sąvado taikymo paaiškinimai“ 17 punkto 2 dalies pirmas sakinys „Dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm“ ta apimtimi, kiek nustatytos ūgio ribos nediferencijuojamos pagal pareigybes, į kurias pretenduojama, bei kiek toks ribojimas nėra pagrįstas negalimumu atlikti konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

Remdamasis Sąvado 17 punkto 1 dalimi teismas pabrėžė, kad šiame punkte nurodytas tyrimas pareiškėjai neatliktas ir nors buvo atliktas pareiškėjos tyrimas kūno sudėties analizatoriumi, tačiau prietaisu gauti duomenys nebuvo vertinti ir lyginti su morfologiniais ir funkciniais rodikliais, nustatytais 18 metų amžiaus asmenims ar kitais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotais morfologiniais ir funkciniais rodikliais. Todėl teismas padarė išvadą, kad CMEK sprendimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus teisės aktuose kaip būtinas tirti nurodomų aplinkybių, o medicininio tyrimo neatlikimas turėjo esminės reikšmės pareiškėją pripažįstant netinkama tarnybai, todėl CMEK priimtas ekspertinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir nurodė, kad CMEK ekspertinis sprendimas pareiškėjai nesukelia neigiamų pasekmių ir priėmimo į tarnybą aspektu nėra galutinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas jos priėmimo į tarnybą klausimas. Pabrėžė, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nėra nuostatos, jog tokia praktika taikoma tik bylose dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, o nurodoma, jog svarbu įvertinti, kokias teisines pasekmes sukelia CMEK sprendimas. Dėl pareiškėjos prašymo panaikinti ligos diagnozę pasisakė, kad ligos diagnozės nustatymas nėra administracinis aktas, kuris pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes, todėl toks reikalavimas teisme negali būti nagrinėjamas.

Teismas pažymėjo, kad Sąvado nuostata, buvusi pagrindu priimti pareiškėjai nepalankų sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu buvo pripažinta prieštaraujančia įstatymui, o kitų diagnozių pareiškėjai nebuvo nustatyta, tai J. K. negali būti pripažinta netinkama tarnybai, todėl padarė išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nepagrįstai nutraukė pareiškėjos priėmimą į tarnybą ir yra įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą dėl J. K. tinkamumo tarnybai, Statuto 10 straipsnio 4 dalies pagrindu jai išduoti siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti pareiškėjos tinkamumą tarnybai.

III. Pareiškėja J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti neteisėtu ir panaikinti CMEK 2010 m. liepos 7 d. ekspertinį sprendimą, įformintą Specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2198; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimą, kuriuo J. K. priėmimo procedūra buvo nutraukta.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad CMEK ekspertinis sprendimas jai nesukėlė pasekmių ir kad teisme gali būti ginčijamas tik galutinis įstaigos vadovo sprendimas. Mano, kad teismas neteisingai interpretuoja ir taiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 suformuotą praktiką. Teigia, kad pareiškėjos priėmimo į tarnybą procedūra praktiškai buvo užbaigta CMEK 2010 m. liepos 7 d. išvada dėl netinkamumo tarnybai ir tuo pagrindu Šiaulių tardymo izoliatoriui nutraukus priėmimo procedūrą. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas nutraukti priėmimo procedūrą neįformintas, nėra aiški net jo apskundimo tvarka, todėl mano, kad yra akivaizdus CMEK sprendimo reikšmingumas pareiškėjai sukeltoms teisinėms pasekmėms, t. y. nutraukiant jos priėmimo į tarnybą procedūrą.

Remdamasi Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu teigia, kad CMEK pripažinus pareiškėjos netinkamumą tarnybai, joks kitas sprendimas, išskyrus atsisakymą priimti į tarnybą, negali būti priimtas. Teigia, kad teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad būtent šis Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas pareiškėjai sukėlė neigiamas pasekmes, sprendimo priėmimo data teismas laikė CMEK 2010 m. liepos 7 d. pažymos Nr. 2198 gavimo datą – 2010 m. liepos 13 d. Teismas nusprendė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos priėmimo procedūrą ir perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl jos priėmimo į tarnybą. Tokio teismo sprendimo motyvai iš skundžiamo sprendimo aprašomosios dalies nėra aiškūs – neaišku, ar teismas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimą nutraukti priėmimo procedūrą, kaip sukeliantį pareiškėjai teisines pasekmes, laikė teisėtu, ar neteisėtu. Mano, kad neaiškus ir nemotyvuotas teismo sprendimas perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl pareiškėjos priėmimo į tarnybą, nes pareiškėja nereiškė reikalavimo tokį klausimą spręsti. Pabrėžia, kad dėl neteisėto CMEK ekspertinio sprendimo ir pareiškėją žeminančios išvados apie neva nustatytą ligą E 45 ir netinkamumą tarnybai, dėl po to sekusių teisminių ginčų, ji nemato galimybės toliau pretenduoti į tarnybą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, be to, teigia, kad yra neaišku, ar šios pareigas iki šiol yra neužimtos.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 87–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos reikalavimą – pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimą, kuriuo J. K. priėmimo procedūra buvo nutraukta – atmesti kaip nepagrįstą.

Sutinka su pareiškėjos reikalavimu pripažinti neteisėtu ir panaikinti CMEK 2010 m. liepos 7 d. ekspertinį sprendimą. Teigia, kad yra neaišku, kodėl pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pakartotinai prašo priimti sprendimą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimo panaikinimo. Pažymi, kad pripažinus, jog teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė ne neįformintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas, o CMEK išvada, reikalavimas panaikinti neįformintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimą yra netikslingas ir neteisingas. Be to, mano, kad atsakovas byloje turėtų būti ne Šiaulių tardymo izoliatorius, o tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras. Taip pat nurodo argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

Atsakovas CMEK atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 91–92) nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, turi būti atmestas, o ginčas turi būti išnagrinėtas iš naujo iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Pažymi, kad sutinka tik su vienu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu – jog CMEK ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ar kitai statutinei tarnybai yra individualus administracinis teisės aktas ir gali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku.

IV. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius apeliaciniu skundu (II t., b. l. 76–79) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Remdamasis Statuto 10 straipsnio 4 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalimis nesutinka su teismo pateiktu CMEK ekspertinio sprendimo teisiniu vertinimu ir mano, kad šioje byloje, kitaip nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, CMEK ekspertinis sprendimas yra savarankiškas individualaus pobūdžio teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes – t. y. negalėjimą kandidatuoti atrankoje į paskelbtas pareigas. Pabrėžia, kad teisės aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju, Šiaulių tardymo izoliatoriui) priimti papildomą sprendimą dėl atrankos procedūros nutraukimo. Teigia, kad kandidatų į tarnybą atranka, jų tinkamumo būti kandidatais įvertinimas nėra administracinė procedūra, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas). Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog administracinis teismas gali vertinti ir tarpinį sprendimą (bet ne kaip savarankišką reikalavimą), jo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutiniam sprendimui. Teigia, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo sprendimas dėl J. K. atrankos procedūros nutraukimo priimtas nebuvo – atrankos procedūra tiesiog nutrūko ir šias pasekmes sukėlė CMEK sprendimas.

Mano, jog vertinant CMEK sprendimus reikėtų išskirti du dokumentus: specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą (forma 046-/av), į kurią įrašytas ekspertinis sprendimas iš medicininio tikrinimo akto ir kuri yra išsiųsta Šiaulių tardymo izoliatoriui ir patį Medicininio tikrinimo aktą (forma 104-/av), su kurio 4-a dalimi (ekspertiniu sprendimu) buvo supažindinta pareiškėja CMEK posėdžio metu. Būtent Medicininio tikrinimo akte (4.1 punkte) rašoma išvada – ekspertinis sprendimas apie sveikatos būklę ir tinkamumą tarnybai. Remdamasis Aprašo 59 ir 60 punktais teigia, kad teisinės pasekmės pareiškėjai kilo ne tada kai Šiaulių tardymo izoliatorius gavo Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą (2010 m. liepos 13 d.), o kai buvo priimtas ekspertinis sprendimas, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta – t. y. 2010 m. liepos 7 d.

Nesutinka su teismo aiškinimu, kad neigiamas pasekmes pareiškėjai sukėlė būtent žodinis, niekur neįformintas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo sprendimas nutraukti J. K. atrankos procedūrą. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai nurodo, kad buvo priimtas žodinis Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas nutraukti priėmimo procedūras, nes toks aiškinimas prieštarauja imperatyviems įstatyme nurodytiems individualiam administraciniam aktui būdingiems reikalavimams (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.) – surašytas, pasirašytas, patvirtintas antspaudu. Teigė, kad sprendime nurodytas įpareigojimas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus žodinį sprendimą – neaiškus, dviprasmiškas ir juridiškai neteisingas.

Atsakovas CMEK atsiliepimu į atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą (II t., b. l. 93–94) prašo jį tenkinti.

V. Atsakovas CMEK apeliaciniu skundu (II t., b. l. 81–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasis Aprašu bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-461/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1356/2010, 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje A146-2215/2011), mano, kad teismas turėjo išnagrinėti šią administracinę bylą iš esmės ir priimti sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o ne nutraukti bylos dalį. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymi, kad toje byloje teismas pasisakė ne dėl visų CMEK priimamų ekspertinių sprendimų, o būtent dėl priimamų ekspertinių sprendimų dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo.

Mano, kad veiksmas dėl procedūros priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose procedūros nutraukimo negali būti prilyginamas raštiškam sprendimui atsisakyti priimti asmenį į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, todėl šiuo atveju asmuo, nesutikęs su CMEK ekspertiniu sprendimu, kuris tokiais atvejais sukelia asmeniui teisines pasekmes, turi teisę kreiptis į teismą Aprašo 79 punkto nustatyta tvarka, o ne Statuto 11 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Tokiu būdu CMEK ekspertiniai sprendimai dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai yra individualūs administraciniai teisės aktai ir atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 22 straipsnių nuostatas.

Teigia, kad neaišku, kaip turi pasielgti vidaus ar kita statutinė įstaiga, kai CMEK priima ekspertinį sprendimą, jog pareigūnas tinkamas vidaus ar kitai statutinei tarnybai, o šis mano priešingai. Tokiu atveju nė viena iš statutinių įstaigų nepriima jokio atskiro sprendimo, kad pareigūnas toliau gali tarnauti. Pagal teismo formuojamą praktiką tokias atvejais pareigūnas netenka galimybes apskųsti CMEK ekspertinio sprendimo, o vertimas vidaus ar kitą statutinę įstaigą priimti atitinkamą atskirą sprendimą, kad toks pareigūnas privalo tarnauti toliau, būtų nelogiškas ir beprasmiškas.

Pažymi, kad pareiškėja pretendavo į statutinę tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, ir CMEK vertino jos, kaip naujojo priimamojo, tinkamumą tarnybai Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose – eiti Šaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos psichologo pareigas pagal Sąvado III skiltį. Šiuos priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigos santykius reglamentuoja Statutas, o ne Vidaus tarnybos statutas, todėl mano, kad šiems santykiams pagal analogiją negali būti taikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byla Nr. I662-11/2011, nes šiame sprendime buvo išspręstas klausimas dėl Sąvado 17 punkto 2 dalies pirmojo sakinio prieštaravimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, bet ne Statuto atitinkamoms nuostatoms.

Mano, kad 2010 m. liepos 7 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus, patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų pareiškėjos sveikatos būklę, vadovaudamasi Sąvado 17 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą ekspertinį sprendimą, jog pareiškėja netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Teigia, kad ekspertizės metu CMEK atliko visus būtinus veiksmus, todėl teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, ją nutraukdamas, negali konstatuoti, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į CMEK apeliacinį skundą (II t., b. l. 95–96) dėsto argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą. Pritaria, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. pareiškėjos J. K. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo teisinė reikšmė sprendžiant dėl pareiškėjos priėmimo į statutinę tarnybą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininkės 2010 m. birželio 14 d. siuntimu CMEK pavesta atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 14/01-9688 – nustatyti naujojo priimamojo J. K. tinkamumą tarnybai Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose – eiti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos psichologo pareigas pagal Sąvado III skiltį (I t., b. l. 47). CMEK 2010 m. liepos 7 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2198 konstatavo, kad J. K. netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytą tinkamumo sveikatos būklės III skiltį (I t., b. l. 44). Jai buvo nustatytas sutrikimas Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymimas kodu E 45. Diagnozė patvirtinta CMEK 2010 m. liepos 7 d. posėdžio metu (I t., b. l. 57–59). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas tik pareiškėjos priėmimo į tarnybą procedūros dalimi ir šiuo aspektu nesukelia savarankiškų pasekmių, administracinės bylos dalį dėl CMEK 2010 m. liepos 7 d. ekspertinio sprendimo „netinkamas tarnybai“ ir CMEK (2010 m. liepos 7 d.) diagnozuotos ligos „sulėtėjusi raida dėl baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo“ (Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymima kodu E 45) panaikinimo, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai nutraukė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 pateiktus išaiškinimus dėl galimybės savarankiškai ginčyti CMEK sprendimus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja, faktinės aplinkybės šioje byloje nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos praktikos ginčyti įstaigų vadovų sprendimus, kuriais turi būti nusprendžiama dėl konkretaus asmens priėmimo / nepriėmimo į tarnybą.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjektų vidaus administravimas. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1V-160 patvirtintų Lietuvos Respublikos ministerijos Medicinos centro nuostatų 1 punktu, Medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 dienos įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintų specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 punktu, Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) – VRM Medicinos centro administracijos padalinys, atliekantis specializuotą medicininę ekspertizę. Aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia aplinkybę, kad CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.).

Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme.

Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, numatyti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10 ir 11 straipsniuose. Reikalavimas šiems asmenims pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre bei atitikti tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus bendru Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu, yra tik vienas iš visumos juridiškai reikšmingų faktų, kurių pilna sudėtis būtina, siekiant užimti tam tikras statutines pareigas.

Be tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimų, asmeniui keliami ir kiti tiek pozityvaus pobūdžio reikalavimai (10 straipsnis – asmeninės savybės, dalykinis ir fizinis pasirengimas, išsilavinimas, patikra pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų žinybinius registrus), tiek nustatomos tam tikros ribojančios sąlygos (11 straipsnis – netinkama sveikatos būklė, neigiamai charakterizuojantys duomenys, galimi pavaldumo santykiai su artimais asmenimis). Tik visas sąlygas atitinkantis asmuo gali būti priimtas į minėtą tarnybą.

Statuto 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimai dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginant asmens teisę užimti tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje CMEK ekspertinis sprendimas gali būti vertinamas kaip vienas iš pareiškėjo reikalavimo (priimti į tarnybą, tęsti priėmimo į tarnybą procedūrą ir pan.) pagrindą sudarančių teisiškai reikšmingų faktų. Net darant prielaidą, kad CMEK ekspertinis sprendimas galėtų būti nuginčijamas pareiškus savarankišką reikalavimą byloje, pareiškėjos teisė tęsti priėmimo į tarnybą procedūrą realiai liktų neapginta, nes tokiu teismo sprendimu negalėtų būti nustatomi kokie nors privalomi vykdyti įpareigojimai tai įstaigai, kurioje pretenduojama užimti tam tikras pareigas.

Bylos nagrinėjimas teisme, kai nėra apginama konkreti asmens teisė administracinių santykių srityje, būtų beprasmis. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi galimybė spręsti ginčus teisme vienareikšmiai siejama su subjekto siekiamu tikslu – apginti pažeistą teisę, nagrinėjamu atveju – užimti tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 buvo analogiškai išaiškinta suinteresuoto asmens teisė ginti savo teises teisme, kai jis nesutinka su CMEK ekspertiniu sprendimu, užkertančiu kelią asmeniui užimti tam tikras pareigas tarnyboje.

Nurodytas teisių gynybos būdas nepaneigia Aprašo 79 punkte numatytą galimybę ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus administraciniame teisme.

Aprašo 5 punkte numatyta, kad ekspertizei tiriamuosius siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar VRM. Taigi asmuo savarankiškai, neturėdamas tikslo pretenduoti į tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, neturėtų galimybės kreiptis į medicinos centrą dėl specializuotos medicininės ekspertizės atlikimo. Minėta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 11 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad sprendimai dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, turėtų būti suprantama ne tik kaip suteikianti pareiškėjai teisę ginti savo teises teisme, bet ir nustatanti statutinės įstaigos vadovui pareigą priimti vidaus administravimo individualų sprendimą nepriimti asmens į tarnybą, kai atlikus Statute numatytą procedūrą paaiškėja, kad asmuo neatitinka Statuto 10–11 straipsniuose numatytų reikalavimų, tame tarpe ir keliamų sveikatos būklei. Taigi šiuo aspektu atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad esant neigiamam CMEK sprendimui priėmimo į tarnybą procedūra, kurią pradeda statutinė įstaiga, savaime nutrūksta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek viešojo administravimo principams – įstatymo viršenybės, „vieno langelio“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei administracinio proceso teisės normas, atsižvelgė į Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. CMEK ekspertinis sprendimas buvo pagrįstai įvertintas kaip priimtas neišsamiai ištyrus pagal teisės būtinas tirti nurodomas aplinkybes, o medicininio tyrimo neatlikimas turėjo esminę reikšmę pareiškėją pripažįstant netinkama tarnybai, todėl pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pirmosios instancijos pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu byloje Nr. I662-11/2011, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (2007 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 1V-102/V-172 redakcija) patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimai“ 17 punkto 2 dalies pirmas sakinys „Dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm“ ta apimtimi, kiek nustatytos ūgio ribos nediferencijuojamos pagal pareigybes, į kurias pretenduojama, bei kiek toks ribojimas nėra pagrįstas negalimumu atlikti konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, prieštarauja Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį nesant objektyvių duomenų, jog nurodytas ūgis (vyrams – mažesnis kaip 160 cm, moterims – mažesnis kaip 155 cm) savaime yra pagrindas konstatuoti esant tokią sveikatos būklę, kuri neleidžia eiti pareigų vidaus tarnyboje, nepriklausomai nuo to, į kokias konkrečiai pareigas asmuo pretenduoja, nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – kad pretenduojantis į vidaus tarnybą būtų tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I662-11/2011 (registro kodas: 111502VSPRERG118541) 2011 m. lapkričio 10 d. paskelbė leidinyje „Valstybės žinios“ (2011 m. lapkričio 10 d., Žin., 2011, Nr. 134-6371). Taigi, nuo 2011 m. lapkričio 10 d. minėtos Sąvado 17 punkto 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos „Dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm“ ta apimtimi, kiek nustatytos ūgio ribos nediferencijuojamos pagal pareigybes, į kurias pretenduojama, bei kiek toks ribojimas nėra pagrįstas negalimumu atlikti konkrečioms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms priskirtus uždavinius bei funkcijas, negali būti taikomos.

ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad šioje byloje sprendžiama dėl panaikinto norminio akto atitikimo ne Vidaus tarnybos statutui, bet tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutui, neturi teisinės reikšmės.

Nustatydama asmens atitikimą Sąvado 17 punktui CMEK turi atlikti Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimų, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado taikymo paaiškinimų 17 punkto 1 dalyje numatytą tyrimą – kūno morfologinių ir funkcinių rodiklių palyginimą su labai mažais morfologiniais ir funkciniais rodikliais, nustatytais 18 metų amžiaus asmenims bei vadovavimosi kitais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotais, morfologiniais ir funkciniais rodikliais (proporcijos, funkciniai rodikliai, lytinio brendimo požymiai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti kitokie duomenys, kad toks tyrimas neatliktas. CMEK teismui nepateikė duomenų, kurie rodytų tokių palyginimų atlikimą. Nors buvo atliktas pareiškėjos tyrimas kūno sudėties analizatoriumi, tačiau prietaisu gauti duomenys nebuvo vertinti ir lyginti su morfologiniais ir funkciniais rodikliais, nustatytais 18 metų amžiaus asmenims ar kitais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotais, morfologiniais ir funkciniais rodikliais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja byloje, pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdus, reiškė prieštaringus reikalavimus – tiek prašė įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių priimti sprendimą dėl pareiškėjos priėmimo į darbą procedūros nutraukimo; tiek prašė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos priėmimo procedūra buvo nutraukta. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius neginčijo byloje aplinkybės, kad pareiškėjos priėmimas į tarnybą po CMEK ekspertinio sprendimo gavimo 2011 m. liepos 13 d. buvo faktiškai nutrauktas (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 14/01-20429, II t., b. l. 17), todėl šiuo atveju neturi esminės reikšmės tokio sprendimo įforminimas – pranešė suinteresuotam asmeniui žodžiu, informavo raštu, nes reikšmingos pačios kilusios pasekmės – priėmimo į tarnybą nutraukimas, turėjęs poveikį pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomos gintinos teisės pobūdį – siekį užimti pareigas statutinėje tarnyboje, įvertinęs teismo pateikto skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, parinko logišką pareiškėjos teismui pateiktų reikalavimų turinį atitinkančią pažeistų teisių gynimo priemonę – perdavė atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl pareiškėjos J. K. priėmimo į tarnybą, sprendimo motyvuose nurodė, kad remiantis Statuto 10 straipsnio 4 dalies pagrindu pareiškėjai turi būti išduotas siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę iš naujo siekiant nustatyti jos tinkamumą tarnybai.

Apeliaciniu skundu pareiškėja teismo sprendimą dalį, kuria nurodyta iš naujo spręsti jos priėmimo į tarnybą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vertina kaip nepagrįstą ir prašo ją naikinti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismui prašymo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl jos priėmimo į tarnybą nėra reiškusi. Įvertinusi šiuos pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja apskritai pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi savo pažeistų teisių gynimo būdo.

Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino kaip skundo trūkumo, siekdamas maksimaliai apginti pareiškėjos pažeistą teisę, neformaliai taikė administracinio proceso teisės normas, atsižvelgė į kreipimosi į teismą tikslus – t. y. ginti asmens teises, į administracinius santykius, kurių pagrindu kilo ginčas (priėmimo į statutinę tarnybą), į nurodomus pažeidimus realizuojant asmens teisę būti priimtam į tarnybą, ir parinko pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdą atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų turinį.

Teisėjų kolegija teismo taikytą teisių gynimo priemonę vertina kaip adekvačią byloje nustatytų pareiškėjos teisių pažeidimų pobūdžiui ir iš esmės teisingą. Tačiau pareiškėja apeliaciniu skundu su tokiu pažeistų teisių gynimo būdu nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius taip pat nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi. Tokiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos valios išraišką nebetęsti priėmimo į tarnybą Šiaulių tardymo izoliatorių, daro išvadą, kad ji kreipėsi į teismą apskritai neprašydama ir nenurodydama jokių priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, t. y. nėra nurodomas kreipimosi į teismą tikslas bei ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą atitinkantis reikalavimas – pažeistos teisės gynimo būdas.

Teismo sprendimas, kuriuo tik konstatuojami tam tikri pažeidimai, negali sukelti asmeniui materialinių teisinių pasekmių, tokie skundai ir pareiškimai, kuriais nėra siekiama apginti konkrečias asmens pažeistas teises, nėra bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.), todėl, paaiškėjus šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Atsižvelgiant į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ji pateikdama skundą teismui neturėjo siekio toliau pretenduoti į statutinę tarnybą ir nėra nurodžiusi jokių jos pažeistų teisių gynimo būdų, naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos priėmimo procedūra buvo nutraukta, ir perduota Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl J.

K. priėmimo į tarnybą, ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 3 str. 1 d., 101 str. 1 p.). Sprendimo dalis, kuria buvo pripažintas pareiškėjos priėmimo į tarnybą procedūros nutraukimas neteisėtu naikinama dėl to, kad tokiu sprendimu, kai nėra reikalavimo tęsti priėmimą į tarnybą, nėra apginamos pareiškėjos teisės, nė vienam teisinių santykių subjektui nesukeliamos jokios materialinės teisinės pasekmės, gi ginčo sprendimas teisme negali būti betikslis.

Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjos J. K. ir atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 metų gruodžio 27 dienos sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria panaikintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010 m. liepos 13 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos priėmimo procedūra buvo nutraukta, ir perduota Šiaulių tardymo izoliatoriui nagrinėti iš naujo klausimą dėl J. K. priėmimo į tarnybą, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 metų gruodžio 27 dienos sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė