453f7c12-70a2-423a-893a-e913544f054e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10037-1009/2018 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00769-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3 (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų R. A. ir V. A. atstovei advokatei A. R., atsakovės R. S. IÄ® „A. R.“ ir trečiojo asmens atstovui advokatui R. V., trečiajam asmeniui P. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. A. ir V. A. ieÅ¡kinį atsakovei R. S. IÄ® „A. R.“, trečiasis asmuo P. S., dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia asmens garbę ir orumÄ , įpareigojimo paneigti paskelbtÄ informacijÄ ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami:

1) pripažinti, kad atsakovės R. S. IÄ® „Alio, Raseiniai“ (toliau – atsakovė) leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) paskelbtame straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ (toliau – Straipsnis) iÅ¡dėstyti teiginiai „<...> R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja rengdamas vieÅ¡uosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje, <...> R. A. dažnai minimas. “,, ,<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ . “ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia R. A. garbę ir orumÄ ;

2) pripažinti, kad atsakovės leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) paskelbtame straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ iÅ¡dėstyti teiginiai „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“, „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A..“, „Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ <...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių kraÅ¡to žmonėms yra jos galimybė gauti STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali bÅ«ti nukreipta prieÅ¡ Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia V. A. garbę ir orumÄ ;

3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiame laikraščio numeryje, adekvačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija, paskelbti tokio turinio paneigimÄ : „PANEIGIMAS 2017 m. lapkričio 30 d. „Alio, Raseiniai“ paskelbtame Straipsnyje paskelbti teiginiai: „<...> R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja rengdamas vieÅ¡uosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje, <...> R. A. dažnai minimas.“, „<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ . “ – neatitinka tikrovės ir žemina R. A. garbę ir orumÄ .“;

4) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiame laikraščio numeryje, adekvačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija, paskelbti tokio turinio paneigimÄ : „PANEIGIMAS 2017 m. lapkričio 30 d. „Alio, Raseiniai“ paskelbtame P. S. straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ paskelbti teiginiai: „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“, „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V.

A.. “,,,Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ <...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių kraÅ¡to žmonėms yra jos galimybė gauti STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali bÅ«ti nukreipta prieÅ¡ Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“ - neatitinka tikrovės ir pažeidžia V.

A. garbę ir orumÄ .“ 5) iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovo R. A. naudai 20000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovės V. A. naudai 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovės leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 Straipsnyje apie ieÅ¡kovÄ R. A. (toliau - ieÅ¡kovas) buvo paskelbti Å¡ie tikrovės neatitinkantys, ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminantys teiginiai: „<...> R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose. “ <.> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“; „<...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja rengdamas vieÅ¡uosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.‘‘;

„<...> STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje, <.> R. A. dažnai minimas.“; „<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ .“. Tame pačiame Straipsnyje apie ieÅ¡kovę V. A. (toliau – ieÅ¡kovė) buvo paskelbti Å¡ie tikrovės neatitinkantys, ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ Å¾eminantys teiginiai: „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“; „<.> Raseinius ,,globojanti“ Seimo narė <.> V.

A..“; „Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ <.> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių kraÅ¡to žmonėms yra jos galimybė gauti STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje <.> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <.> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali bÅ«ti nukreipta prieÅ¡ Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“. 3. 2017-11-30 ieÅ¡kovai raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu ne vėliau kaip per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos laikraÅ¡tyje „Alio, Raseiniai“, adekvačioje vietoje, kurioje paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ pažeidžianti informacija, paskelbti reikalavime nurodyto turinio paneigimÄ .

Atsakovė paneigimo įstatyme nustatyta tvarka nepaskelbė.

4. Vertinant Atsakovės paskelbtus Teiginius matyti, jog jie yra kategoriÅ¡ki ir konstatuojamojo pobÅ«džio („R. A. sukčiauja“, ,ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja“, ,,R. A. dažnai minimas“, ,,R. A. jau buvo nurodęs“), jais formuluojamos ir vieÅ¡ai praneÅ¡amos vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kiai suprantamos žinios, kad IeÅ¡kovas sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose, valdo ir organizuoja korupcijos procesus Raseiniuose, įtraukia kitus asmenis sukčiauti, yra davęs nurodymus STT sekti kitus asmenis (t. y. pažeidinėti kitų asmenų teisę į privataus gyvenimo slaptumÄ ir neliečiamumÄ ), o pats IeÅ¡kovas dažnai minimas kriminalinės žvalgybos metu STT surinktoje informacijoje.

Be to, ir pats Straipsnio autorius skaitytojams patvirtina, jog apie IeÅ¡kovÄ skelbia žinias - jis naudoja iÅ¡sireiÅ¡kimus „esu įsitikinęs‘, „net neabejoju‘, „to įrodymas", taip tik patvirtindamas, jog skelbia patikimas ir tikras žinias. Taigi, visÄ Atsakovės paskelbtÄ informacijÄ apie IeÅ¡kovÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis (t. y. galima patikrinti, ar IeÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo arba ar buvo pradėtas jo persekiojimas dėl apgaudinėjimo vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, ar IeÅ¡kovas minimas STT surinktoje kriminalinės žvalgybos informacijoje, ar IeÅ¡kovas buvo davęs nurodymus STT sekti kitus asmenis), todėl Atsakovės paskelbti Teiginiai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme, vertintini kaip žinios.

5. Apie IeÅ¡kovę paskelbtus duomenis taip pat galima priskirti žinios kategorijai. Vertinant apie IeÅ¡kovę paskelbtus teiginius viso Straipsnio kontekste matyti, jog Å¡iais kategoriÅ¡kais ir konstatuojamojo pobÅ«džio teiginiais yra suformuluotos ir vieÅ¡ai paskelbtos žinios, neva IeÅ¡kovė, kaip Seimo narė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė, naudojasi užimamomis pareigomis ir sudaro palankias sÄ lygas R. A. daryti nusikalstamas veikas („sukčiauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose“), toks jos elgesys įvardijamas kriminaliniam pasauliui bÅ«dingu žargonu „globojanti“, taip skaitytojams sudarant įspÅ«dį, jog Raseinių rajonas ir jame vykstantys procesai yra IeÅ¡kovės „įtakos zonoje“ ir jos neteisėtai kontroliuojami, IeÅ¡kovė kaltinama valstybės paslaptį sudarančios informacijos atkleidimu, jos panaudojimu savanaudiÅ¡kiems ir nusikalstamo pobÅ«džio tikslams.

Neabejotina, jog tokio pobūdžio žinias galima patikrinti įstatyme nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl apie Ieškovę paskelbta informacija taip pat laikytina žinia CK 2.24 straipsnio prasme.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Aptariamu atveju ginčo Teiginiai buvo paskelbti per visuomenės informavimo priemonę - Raseinių rajone Atsakovės leidžiamÄ laikraÅ¡tį „Alio, Raseiniai“, kurio 2017‑11-30 Nr. 48 iÅ¡leistas 7 900 vnt. tiražu.

7. Kasacinis teismas nurodo, jog faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia.13 Faktas, kad Atsakovės paskelbti ginčo Teiginiai yra apie IeÅ¡kovus, yra akivaizdus - tiek ginčo Teiginiuose, tiek ir visame Straipsnyje minimi IeÅ¡kovų vardai ir pavardės, užimamos pareigos, be to, Straipsnis iliustruotas IeÅ¡kovų nuotrauka. Å ios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad IeÅ¡kovai iÅ¡ paskelbtų Teiginių yra atpažįstami.

8. Vertinant Atsakovės apie IeÅ¡kovÄ paskleistus teiginius matyti, kad jais IeÅ¡kovui buvo priskirtas neteisėtas ar net nusikalstamas elgesys, kuris ne tik suponuoja neigiamÄ visuomenės vertinimÄ , bet ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. IeÅ¡kovas apkaltintas sukčiavimu vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, korupcijos procesų valdymu ir bendrininkavimu su kitais asmenimis sukčiaujant, kitų asmenų įtraukimu sukčiauti, neteisėtų nurodymų STT davimu. Siekiant sustiprinti skaitytojų įspÅ«dį, kad skelbiama informacija yra tikra ir pagrįsta objektyviai egzistuojančiais Å¡altiniais, teigiama, neva IeÅ¡kovas dažnai minimas STT surinktoje kriminalinės žvalgybos informacijoje.

Pažymėtina, jog tokie žodžiai, kuriais apibÅ«dinamas IeÅ¡kovas, kaip „sukčiauja“, „valdo korupcijos procesus“, „ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja“, „skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas“ pagal savo pobÅ«dį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi tik vienÄ - įžeidžiamÄ reikÅ¡mę. Ginčo Teiginiai suformuluoti tvirtinant ir įrodinėjant, kad IeÅ¡kovas elgėsi neteisėtai (nusikalstamai), Atsakovės Straipsnyje nevartojami sÄ lyginiai pasisakymai, klausiamojo pobÅ«džio teiginiai.

Itin svarbu tai, jog Atsakovės paskelbti Teiginiai neturi jokio faktinio pagrindo ir tai, kad Straipsnyje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad IeÅ¡kovas elgėsi neteisėtai (nusikalstamai), o toks jo elgesys buvo įvertintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ar pan.), tik patvirtina šį faktÄ . Apie IeÅ¡kovę paskelbti teiginiai be jokio faktinio pagrindo priskiria jai elgesį, kuris prieÅ¡tarauja ne tik etikos, moralės, bet ir teisės normoms, o visuomenėje toks elgesys vertinamas vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamai.

Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pripažinti, kad apie Ieškovę paskelbti teiginiai taip pat yra žeminantys.

9. Kasacinis teismas nurodo, jog asmens vieÅ¡as žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobÅ«dis ir paskleidimo tikslas yra vieÅ¡ai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali bÅ«ti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių vieÅ¡as paskleidimas, jų nepagrindus faktais, leidžia konstatuoti, kad taip siekiama sumenkinti IeÅ¡kovų reputacijÄ , dėl to Å¡is Atsakovės veiksmas negali bÅ«ti įvertinamas kaip sÄ Å¾iningas.

10. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai asmuo skelbia duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį turėdamas tikslÄ jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nors vieÅ¡ajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sÄ Å¾iningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės ir aktuali teismų praktika leidžia konstatuoti, kad Atsakovės apie IeÅ¡kovus paskelbta informacija yra akivaizdžiai žeminančio pobÅ«džio, o jos skleidimu buvo siekiama sumenkinti IeÅ¡kovų reputacijÄ , pažeminti jų garbę ir orumÄ , todėl Atsakovei pagrįstai turėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

11. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumÄ (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytÄ prezumpcijÄ , tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieÅ¡kovui). Taigi, Atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad apie IeÅ¡kovus paskleistos žinios atitinka tikrovę.

12. IeÅ¡kovas dėl Atsakovės veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20.000,00 Eur, IeÅ¡kovė - 10.000,00 Eur. IeÅ¡kovų įsitikinimu, bÅ«tent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas kompensuos IeÅ¡kovų patirtus iÅ¡gyvenimus, taip pat atliks prevencinę funkcijÄ ir užkirs keliÄ galimiems IeÅ¡kovų teisių pažeidimams ateityje.

13. Vertinant IeÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes: apie IeÅ¡kovus paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija yra itin neigiamo turinio - IeÅ¡kovams be jokio faktinio pagrindo priskirtas neteisėtas (nusikalstamas) elgesys, o tokį elgesį visuomenė vertina vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamai. Vadinasi, iÅ¡ vieÅ¡ai Atsakovės paskelbtos informacijos visuomenė, IeÅ¡kovų bendradarbiai galėjo susidaryti neigiamÄ nuomonę apie IeÅ¡kovus.

Tikrovės neatitinkanti, IeÅ¡kovų garbę ir orumÄ pažeidžianti informacija buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę (Raseinių rajone Atsakovės leidžiamame laikraÅ¡tyje „Alio, Raseiniai“, kuris iÅ¡leistas 7900 vnt. tiražu), be to, jÄ perpublikavo didžiausi interneto portalai, o tai reiÅ¡kia, jog IeÅ¡kovus neigiamai apibÅ«dinanti informacija pasklido ypač plačiai ir ji tapo prieinama dideliam visuomenės ratui ir tebėra prieinama iki Å¡iol. Atsakovės vieÅ¡ai paskleista neteisėta informacija apie IeÅ¡kovÄ inspiravo IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ , dėl ko IeÅ¡kovas privalėjo vieÅ¡ai teisintis dėl jam mestų kaltinimų ir įrodinėti, kad nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuotos Atsakovės straipsnyje.

Atsakovei paskelbus tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie IeÅ¡kovę, pastaroji turėjo suspenduoti savo veiklÄ Seimo Antikorupcijos komisijoje, Seimo Pirmininkas, reaguodamas į paskelbtÄ informacijÄ , inicijavo papildomus IeÅ¡kovės patikrinimus Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. IeÅ¡kovai aktyviai dalyvauja tiek Å¡alies, tiek Raseinių rajono politiniame gyvenime, o dalyvavimo sėkmę pirmiausia apsprendžia visuomenės (ar Raseinių rajono bendruomenės) iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas jais.

Todėl apie juos vieÅ¡ai skelbiama tikrovės neatitinkanti ir jų garbę bei orumÄ Å¾eminanti informacija neabejotinai turės neigiamos įtakos jų tolesnės veiklos perspektyvoms, prireiks nemažai laiko ir IeÅ¡kovų pastangų, kad vėl bÅ«tų atkurtas jų geras vardas ir susigrÄ Å¾intas visuomenės pasitikėjimas. Atsakovė nepaskelbė neteisėtos informacijos paneigimų, o tai leidžia konstatuoti, jog Atsakovė sÄ moningai skleidė tikrovės neatitinkančiÄ ir IeÅ¡kovų garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , turėdama vienintelį tikslÄ â€“ vieÅ¡ai pažeminti IeÅ¡kovus, pakirsti aplinkinių pasitikėjimÄ juo.

14. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė advokatė A. R. pilnai palaikė ieÅ¡kinį ir papildomai, dėl praÅ¡omos neturtinės žalos dydžio, paaiÅ¡kino, kad Straipsnis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimÄ , bÅ«tent dėl Å¡io Straipsnio ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų, Straipsniu ieÅ¡kovas buvo apibÅ«dinamas, kaip asmuo darantis nusikalstamas veikas, tai pakirto po reputacijÄ tiek prieÅ¡ rajono gyventojus tiek prieÅ¡ administracijos darbuotojus. Taip pat buvo pakenkta ir ieÅ¡kovės, kaip Seimo narės dalykinei reputacijai, nes Å¡io Straipsnio pagrindu buvo inicijuojami papildomi ieÅ¡kovės patikrinimai dėl jos galimybės dirbti Seimo Antikorupcijos komisijoje.

Tai sukėlė ieÅ¡kovei didelius emocinius iÅ¡gyvenimus. IeÅ¡kovų atstovės nuomone Straipsnyje minimi nustatyti pažeidimai vieÅ¡uosiuose pirkimuose bei ieÅ¡kovo buvimas komisijos pirmininku nėra susiję su Straipsnyje dėstoma negatyvia nuomone apie ieÅ¡kovus, komisijos iÅ¡vados, kuriose nustatyti pažeidimai vieÅ¡uosiuose pirkimuose, neatitinka objektyviai tiesai. Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad jis niekada nebuvo davęs nurodymų SST sekti kitų asmenų privatų gyvenimÄ .

15. Atsakovas bei Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka. Ieškovų reikalavimus dėl tariamų teisių pažeidimų jau yra išnagrinėjęs žurnalistų etikos inspektorius ir visuomenės informavimo etikos komisija, 2018-04-27 sprendime žurnalistų etikos inspektorius labai išsamiai ir detaliai pasisakė dėl visų ieškovų reikalavimų ir jų teisių pažeidimų, 2018-04-27 sprendime inspektorius konstatavo, kad „..įvertinus ginčijamus teiginius visos Publikacijos kontekste ir Pareiškėjo (vieno iš Ieškovų – R.

A.), kaip vieÅ¡ojo asmens, statusÄ , nėra pagrindo nustatyti, kad paskleista informacija pažeidė PareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ bei nekaltumo prezumpcija...“. Aukščiau nurodytame sprendime nustatyta, kad R. A. ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ , apie vieÅ¡Ä jį asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista R. A. garbė ir orumas. Kaip ir konstatuota Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime, surinkus ir iÅ¡tyrus įrodymus padaryta iÅ¡vada, kad P. S. savo publikacijoje pateikė itin kritiÅ¡kÄ vertinimÄ , tačiau pasirinkdamas konkretų terminÄ , nesiejo R.

A. su nusikaitimo padarymu, o turėjo tikslÄ kritikuoti R. A., kaip vieÅ¡ojo asmens, atsakingo už vieÅ¡uosius pirkimus, veiklÄ , iÅ¡kelti darbo trÅ«kumus. Tuo labiau, informacija dėl R. A. nurodymo STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ atitinka tikrovę, todėl garbės ir orumo pažeidimas vertinamo teiginio atžvilgiu nenustatytinas. Å ioje publikacijoje (ginčo Straipsnyje) apraÅ¡yta tema, susijusi su vieÅ¡aisiais pirkimais, rajono finansais, tam tikrų įmonių galimu protegavimu, konkurencijos vieÅ¡uosiuose pirkimuose neužtikrinimu, todėl pagrįsta teigti, kad tokia informacija turi teisėtÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ ir domina visuomenę.

Å ios publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus, rajono finansų naudojimÄ , t. y. — publikacija iÅ¡imtinai tenkina teisėtÄ ir pagrįstÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ . AnalogiÅ¡kos nuomonės priėjo ir Visuomenės informavimo etikos komisija. 2018-05-22 sprendimu Visuomenės informavimo etikos komisija nurodė, kad P. S. publikacijoje buvo pažeistÄ tik VIEK 20 straipsnio nuostata t. y. nebuvo suteikta IeÅ¡kovams galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ pateiktÄ Straipsnyje (Atsakovas atskirai nepateikia nuomonės dėl nurodyto sprendimo pagrįstumo).

Visuomenės informavimo etikos komisija neįžvelgė IeÅ¡kovų garbės ir orumo pažeidimų. Remiantis paminėtu, Atsakovo pateikta informacija buvo paremta faktais. Atsakovo tikslas buvo nesieti IeÅ¡kovų su nusikaltimo padarymu, o kritikuoti IeÅ¡kovus, kaip vieÅ¡uosius asmenis, atsakingus už vieÅ¡uosius pirkimus, veiklÄ , iÅ¡kelti darbo trÅ«kumus. IeÅ¡kovų veikla ir padaryti viešųjų pirkimų ir kiti teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti įvairių institucijų.

16. Ginčas yra dėl straipsnio, kuriame pateikiama aÅ¡tri nuomonė ir vertinimas dėl ieÅ¡kovų ir/ar institucijų, kuriose jie dirba. Trečiasis asmuo P. S. rėmėsi faktais ir duomenimis apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomus vieÅ¡us pirkimus, nuolatinius susijusių asmenų dalyvavimus ir laimėjimus, bei kitų rinkos dalyvių nusiskundimus. Kaip nustatyta 2018‑04‑27 žurnalistų etikos sprendime, 2016-01-01 buvo atliki 2 neplaniniai operatyvÅ«s Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdytų pirkimų vertinimai bei 26 vykdomi pirkimai buvo vertinami Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus praÅ¡ymu.

Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino, kad supaprastino atviro konkurso „Raseinių miesto Vilniaus gatvės rekonstravimo darbų pirkimas” pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai nepagrįstai aukÅ¡ti, neproporcingi, dirbtinai ribojantys konkurencijÄ ir pertekliniai, be to, nustatyti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų skiriamų balų dydžiai nustatyti neproporcingi ekonominei pasiÅ«lymo naudai bei neužtikrina ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo pasirinkimo, taip pažeidžiami skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai ir neužtikrinami pirkimų tikslo siekimas.

17. ProkuratÅ«ros praÅ¡ymu įvertinusi 26 Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdytus vieÅ¡uosius pirkimus, Viešųjų pirkimų pasekmės - pirkimuose dalyvavo tie patys tiekėjai, o sutartys sudarytos su UAB „Helanas“ bei su UAB „Brosta“. IÅ¡vadoje nurodoma, jog sprendimai vykdyti apklausas, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius, vykdant pirkimo objektuose nurodytus darbus, suteikia pagrindo spręsti apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos interesÄ dirbtinai nesudaryti sÄ lygų tiekėjų konkurencijai, nors statybų veikla užsiimančių tiekėjų rinkoje yra pakankamai daug.

Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė, kad tokiu bÅ«du neužtikrinami skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai, o nesant tiekėjų varžymosi neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas 18. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, IeÅ¡kovų veikla ir padarytų viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti ne vienos institucijos, todėl Atsakovas, vykdydamas pareigÄ ir skelbdamas informacijÄ rėmėsi faktais, kurie apie vieÅ¡us asmenis yra vieÅ¡ai prieinami.

19. IeÅ¡kovai yra vieÅ¡i asmenys, todėl kritika jų atžvilgiu ir informacija apie jų politinę ir darbinę veiklÄ , žurnalistams suteikia nepalyginamai didesnes kritikos ribas nei privataus asmens atžvilgiu. VIEK 19 str. numatyta, kad <...> kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei vieÅ¡ojo asmens atžvilgiu <...> pirmenybę turi teikti <...> visuomenės interesui. Å iuo atveju vienas iÅ¡ IeÅ¡kovų (R. A.), straipsnio publikavimo metu, buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o kitas (V.

A.) - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sÄ jungos frakcijos atstovė, straipsnio publikavimo metu taip pat buvo Seimo Antikorupcijos komisijos narė (Å iuo metu darbas komisijoje yra suspenduotas). Pažymėtina, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjas analizavo vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčiÄ problemÄ ir skaitytojams pateikė savo nuomonę. EŽTT savo praktikoje pabrėždamas pamatinį žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje bei poreikį užtikrinti iÅ¡skirtinę saviraiÅ¡kos laisvės apsaugÄ , nurodo, jog nepagrįstas saviraiÅ¡kos ribojimas neleistų užtikrinti žiniasklaidos, kaip „vieÅ¡ojo sarginio Å¡uns“ vaidmens (EŽTT sprendimai bylose: 1994-09-24 Jersild prieÅ¡ DanijÄ ; 2012-02-07Axel Springer prieÅ¡ Vokietijos Federacinį RespublikÄ ).

Remiantis paminėtu, bei tuo, kad Atsakovo savaitraÅ¡tyje publikuotame P. S. Straipsnyje yra pateikta tikrove atitinkanti informacija. Atsakovas minėta informacijÄ paskelbė, siekiant nepažeisti IeÅ¡kovų garbės ir orumo, o informuoti visuomene apie galimai vieÅ¡u asmenų neskaidriai organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus, rajono finansų naudojimÄ .

20. Atsakovo pateikta informacija yra faktais pagrįsta nuomonė apie vieÅ¡us asmenis, dalyvaujančius politikoje ir valdančius miesto finansus (IeÅ¡kovus). Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau — VIEK) 3 straipsnyje numatyta, kad <..> žurnalistai <...> negali skleisti nuomonių, kuris pažeistų teisę ar etikÄ . Tuo tarpu, VIEK 4 straipsnis numato, kad žinios ir nuomonė turi bÅ«ti aiÅ¡kiai skiriamos.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiÅ«riu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), bÅ«tina atsižvelgti į visÄ bylos aplinkybių kontekstÄ : teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimais, ar nuomonės pareikÅ¡imas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kuriomis neabejotinai bÅ«dingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobÅ«džio straipsnyje, ir kt.

Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali bÅ«ti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trÅ«kti faktinio pagrindo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005- 02-15 sprendimas byloje Steel and Morris prieÅ¡ jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobÅ«džio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007-07-12 sprendimas byloje Diena et OzolinÅ prieÅ¡ LatvijÄ , Nr. 16657/03).

Straipsnyje esančios formuluotės „esu įsitikinęs“, „net neabejoju“, „iki šiol maniau“, t. y. suasmeninti išsireiškimai rodo, kad straipsnyje pateikiama informacija tėra nuomonė, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys ir komentarai. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai 22. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį nuomonė - visuomenės informavimo priemonės skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Žinia — visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, nuorodomis, jog tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (pvz., 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007 ir kt.).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis informacijos tikslas nebuvo sumenkinti asmenis, pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Å iuo atveju, iÅ¡ teksto formuluočių galima spręsti, kad nagrinėjamos vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčios temos, pateikiami realÅ«s pavyzdžiai, kuriais remiantis suformuota ir pateikiama nuomonė. Darytina iÅ¡vada, kad publikuotu straipsniu „Mažame rajone didelio masto korupcija“ nebuvo siekta sukompromituoti, paskleisti tikrovės neatitinkančius faktus, ar pažeminti konkrečių asmenų garbę ir orumÄ .

Laikraščio straipsnyje publikuota informacija, kad „<...> R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose,“ yra kritinė nuomonė, pateikta iÅ¡analizavus ir įvertinus vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie savivaldybės vykdomus pirkimus, įvertinus tai, kad R. AČo atsakomybėje (kadangi jis buvo Raseinių rajono savivaldybės admininistracijos direktorius, įvairių komisijų narys) yra vieÅ¡ieji pirkimai, o pats R. A. yra atsakingas už proporcijÄ kiek procentų lemia mažiausia kaina ir kiti kriterijai (vieÅ¡uosiuose pirkimuose), kas Å iuo atveju rajono žmonėms nėra naudinga (neatsižvelgiant į kainos kriterijų, dažnai iÅ¡leidžiamas didesnis kiekis pinigų, kadangi konkursÄ laimi ne įmonė, pasiÅ«liusi mažiausiÄ kainÄ ). <...> T.

J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“ suformuota ir pateikta bÅ«tent tokia nuomonė, nes iÅ¡analizavus ekonominio naudingumo kriterijus matyti, kad jie yra gan absurdiÅ¡ki, kadangi ne vienas savivaldybėje atliktas pirkimas renkantis ne mažiausiÄ , t. y. savivaldybei parankiausiÄ ir naudingiausiÄ finansiÅ¡kai pasiÅ«lymÄ (tai pagrindžia ir kitos įmonės, kurios skundžia savivaldybės taikomus kriterijus ir Å¡ių kriterijų proporcijas), o bÅ«tent minėtÄ ekonominio naudingumo kriterijų.

IeÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų, kad minima publikacija „Mažame rajone didelio masto korupcija“ („Alio, Raseiniai“, 2017-11-30) bÅ«tų dariusi įtakÄ neÅ¡aliÅ¡kam teismo procesui.

24. Atsižvelgus į paminėtÄ , ginčo straipsnyje pateikta informacija yra nuomonė, kuri buvo paremta faktinėmis aplinkybės, todėl IeÅ¡kovų teiginys, jog paminėti teiginiai yra neva žinia, yra nepagrįsti bei todėl atmestini.

25. IeÅ¡kovų nuomone ginčo straipsnis įtakojo R. A. atleidimÄ iÅ¡ pareigų, nors Å¡iÄ procedÅ«rÄ inicijavo Raseinių rajono savivaldybės meras A. G.. Teikiame su atsiliepimu vieÅ¡ai paskelbtÄ informacijÄ apie vieno iÅ¡ IeÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Minėtame straipsnyje, aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad „nepasitikėjimÄ R. A. (vienu iÅ¡ IeÅ¡komi) inicijavo Raseinių rajono savivaldybės meras A. G., gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimÄ , kad administracijos direktorius supainiojo vieÅ¡uosius ir privačius interesus.“.

Akivaizdu, kad R. A. buvo bÅ«tent atleistas ne dėl Atsakovo savaitraÅ¡tyje paskelbto straipsnio, o dėl to, kad Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (toliau – VTEK), atlikusi tyrimÄ dėl R. A. nesÄ Å¾iningos veiklos, įžvelgė viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimÄ , Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas R. A. skundÄ dėl aukščiau paminėto VTEK. sprendime konstatuoto pažeidimo, nurodė, kad: „vien tai, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R.

A. sustabdė narystę asociacijoje „Rasai“, nereiÅ¡kia, kad jis nebeturi jokių privačių interesų jos veikloje. Tokius interesus bei R. A. veikimÄ iÅ¡imtinai asociacijos naudai patvirtina aktyvus jo paties veiksmai kalbant Å¡ios asociacijos vardu ir pristatant su ja susijusio sprendimo projektÄ savivaldybės taryboje“. Papildomai, VAAT nurodė, kad „valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė asociacijoje yra suvokiama kaip privatus interesas, o pats R. A. šį sustabdymÄ nurodė esant laikina.

Taigi aplinkybės nepaneigia, jog R. A. veikė interesu konflikte.“. Taigi, kaip ir paminėjo teismas, R. A. veikė interesų konflikte, ko pasėkoje, Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. ir inicijavo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ .

26. IeÅ¡kovai nuolatos kritikuoja ir teikia nepagrįstÄ informacijÄ apie Atsakovo ir jo veiklÄ , bei nuolatos teikia įvairiausius nepagrįstus skundus. 2017-11-30 R. A. savo asmeninėje paskyroje „R. A.“ paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ : ,,[v]a ir iÅ¡lindo Å¡iandieninis ,Alio Raseiniai“ laikraščio Å¡meižikiÅ¡kų užsakomųjų straipsnių užsakovas. Tik neįvardijo sumos — kiek sumokėjo Å¡iam korumpuotam laikraščiui. Dar reikėtų pridėti, kad laikraÅ¡tis iÅ¡leistas stipriai padidintu tiražu iki 7900 egz.

“. Atkreiptinas gerb. Teismo dėmesys, kad aukščiau nurodyta citata, kuri buvo paskelbta vieno iÅ¡ IeÅ¡kovų, yra bÅ«tent apie Atsakovo 2017-11-30 publikuotame P. S. straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ nurodyta informacijÄ . 2018-01-12 Atsakovas kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo socialiniame tinkle vww.facebook.com. 2018-04-11 žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažinto Atsakovo skundÄ dėl R.

A. asmeninėje paskyroje (wvw,facebook.com. 2017-11-30) paskelbtos informacijos iÅ¡ dalies pagrįstu bei įspėjo vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (vienÄ iÅ¡ IeÅ¡kovų — R. A.) paÅ¡alinti vienÄ iÅ¡ nurodyto teiginio dalį. Darytina iÅ¡vada, kad IeÅ¡kovai vieÅ¡ai reikÅ¡dami pyktį ir nepasitenkinimÄ sÄ moningai jau ne pirmÄ kartÄ siekia pakenkti Atsakovo leidžiamam savaitraščiui bei jį diskredituoti. Remiantis tuo, kad IeÅ¡kovai yra akivaizdžiai neigiamai, be jokio teisinio pagrindo, nusiteikę prieÅ¡ Atsakovo leidžiamÄ leidinį, jų IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas akivaizdžiai siekiant padaryti spaudimÄ daugiau neraÅ¡yti jokios kritikos.

Žurnalistai negali bÅ«ti baudžiami už aÅ¡trios nuomonės reiÅ¡kimÄ ir faktais grįstų pažeidimų vieÅ¡inimÄ . VIEK 22 straipsnis reglamentuoja, kad žurnalistai <...> turi bÅ«ti laisvi ir nepriklausomi.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas teisės skleisti informacijÄ turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Å iuo atveju tiek V. A. ir R. A. priskirtini viešųjų asmenų kategorijai, taigi turėtų bÅ«ti pakantesni kritikai bei kitai apie juos platinamai informacijai, kad ir kokia kandi ji bebÅ«tų.

28. Å iuo atveju raÅ¡ant straipsnį „aÅ¡tresniu" stiliumi daug kur buvo pavartoti atitinkamos lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės (alegorijos). Tokie straipsnyje pavieÅ¡inti iÅ¡sireiÅ¡kimai kaip: „<...> STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje, <...> R. A. dažnai minimas." iÅ¡reikÅ¡ti nesiekiant diskredituoti ar kitaip įžeisti asmens garbę ir orumÄ ar pažeisti VIEK nuostatas. Å ie duomenys pateikti remiantis vieÅ¡ai prieinama medžiaga, kurioje R. A. pavardė buvo minima R.

P. apkaltos proceso metu, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nagrinėjo neteisėtus pavedimus STT surinkti informacijÄ apie 44 asmenų privatų gyvenimÄ . Taip pat, R. A. pavardė buvo minima ir 2003 m. spalio mėnesio Lietuvos Respublikos saugumo departamento pažymoje (valstybinės įmonės „Alita" privatizavimas). Taigi, IeÅ¡kovų argumentai, kad Atsakovas pažeidė jų (IeÅ¡kovų) garbė ir orumÄ yra atmestini, vien dėlto, kad Atsakovas turi teisę pavieÅ¡inti straipsnius, kuriuose yra pateikiama faktais paremta nuomonė.

29. IeÅ¡kovai reikalauja nepagrįstai didelio neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovai teismo praÅ¡o 30000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri yra neprotingai didelė ir niekuo nepagrįsta ir už jų atžvilgiu neva paskleistÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Priteisiant neturtinę žalÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tu sprendžiamos panaÅ¡iai, bei proporcingumo principo. Lietuvos Respublikoje už labai sunkius sveikatos sužalojimus ar gyvybės atėmimÄ teismai priteisia kelis tÅ«kstančius eurų kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti, o duotu atveju IeÅ¡kovai, piktybiÅ¡kai siekiantys jau ne pirmÄ kartÄ pakenkti Atsakovui, siekia nepagrįstai praturtėti ir tuo pačiu metu „pamokyti" AtsakovÄ kaip turėtai bÅ«ti pateikiama tiesa ir faktai.

Atitinkamai, Ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

30. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas advokatas R. V. paaiÅ¡kino, kad Å¡i byla yra tikslu „susidoroti“ su spauda, konkrečiai su atsakove, kuri nuolatos renka ir vieÅ¡ina informacijÄ , kuri yra nepalanki, kritiÅ¡ka ieÅ¡kovams. Atstovo nuomone labai svarbus dokumentas byloje yra 2018-04-27 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriame buvo labai iÅ¡samiai ir profesionaliai iÅ¡nagrinėti ginčijami teiginiai. Visuomenė turi teisę žinoti apie ieÅ¡kovų, kaip politikų, taip pat ieÅ¡kovo kaip administracijos direktoriaus, priimamus visuomenei svarbius sprendimus.

Visi straipsnyje nurodyti įvykiai yra tikri, jie nėra išgalvoti, paremti oficialiais dokumentais, kuriais buvo nustatyti konkretūs pažeidimai. Piliečiai apie ieškovus nuomonę susiformavo jau seniai, per ilgus ieškovų dalyvavimo politikoje metus, ir vienas iš daugelio neigiamų straipsnių, negalėjo tos nuomonės pakeisti ar suformuoti. Straipsnyje yra paskleista trečiojo asmens faktais ir tyrimu paremta „aštri“ nuomonė, kad savivaldybėje vyksta „negeri“ dalykai, ir ši trečiojo asmens nuomonė pasitvirtino.

Straipsnyje nėra jokio melo, tiesiog iÅ¡dėstyti aiÅ¡kÅ«s faktais. Straipsnis tikrai negalėjo turėjo įtakos ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ pareigų, nes šį sprendimÄ gali priimti tik tam įgalioti asmenys ir tikrai ne Straipsnio pagrindu, nes Straipsnis pats iÅ¡ savęs neįtakoja atleidimo iÅ¡ pareigų. Teismui pateikti kiti straipsniai apie ieÅ¡kovus taip pat parodo, kad ieÅ¡kovai yra vieÅ¡i asmenys ir apie juos nuolatos yra raÅ¡omi ir vieÅ¡inami straipsniai, kuriuose jie minimi ne iÅ¡ pačios geriausios pusės. Todėl iÅ¡imtinai vienas, ginčo Straipsnis, negalėjo suformuoti visuomenės neigiamos nuomonės apie ieÅ¡kovus.

31. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. S. paaiÅ¡kino, kad „Alio Raseiniai“ redaktoriumi dirba jau 12 metų. Paskutiniuosius 10 metų aktyviai stebi visus politinius procesus, vykstančius Raseinių rajone. IeÅ¡kovas R. A. maždaug prieÅ¡ 6 ar 7 metus buvo Raseinių rajono meras, ir tuo metu taip pat buvo skelbiami jo atžvilgiu kritiÅ¡ki straipsniai. Paskutinis periodas buvo kuomet 2016 m. gruodžio mėn. susiformavo nauja koalicija. Jo žinioje yra Koalicijos sutartis, kuria yra „pasidalintas“ Raseinių rajonas, t. y. kam priklausys komunaliniai Å«kiai, mokyklos ir kitos įmonės. Koalicijos sutartį už Rasų judėjimo komitetÄ pasirašė jo pirmininkas R.

A., taip pat sutartį atskirai pasirašė 16 Tarybos narių. 2016 m. kalbėdamas su politikais, tiek su opozicija tiek su valdančiaisiais, gavo informacijos, kad per ateinančius dvejus metus rajone bus pasisavinta 22 mln. Eur įvairiems statyboms darbams ir kitiems procesams. Minėta Koalicijos sutartis parodė, kaip maždaug tie 22 mln. Eur bus įsisavinti. Tuo metu jis pradėjo gauti įvairios informacijos, kaip bus vykdomas „pasidalinimas“ viešaisiais pirkimais, t. y. kelius remontuos Darbo partija, pastatus griaus ir likviduos ir tuo rūpinsis už 360 000,00 Eur R.

A. ir jo žmonės, KultÅ«ros centro pirkimas 3 mln. Eur vertės priklauso Darbo partijai, bei aibę kitos informacijos. IÅ¡ pradžių vertino jÄ skeptiÅ¡kai, tačiau nuolatos analizuodamas situacijÄ pastebėjo, kad iÅ¡ tikrųjų tai atitinka tiesÄ , nes pavyzdžiui jei pasakyta, kad melioracijos pinigai atitenka Z., tai tiesiogiai su juo susijusi įmonė UAB „Hidroveda“ (priklausanti žmonai) laimi tuos konkursus (viso buvo skelbta 10 konkursų iÅ¡ kurių 9 laimėjo UAB „Hidroveda“), t. y. nors konkursai dar nepradėti, neįvykę, tačiau metų pradžioje pinigai padalinami ir atliekamas strateginis planavimas, aiÅ¡kÅ«s konkursų nugalėtojai.

Taip pat kaip pavyzdys, žinoma, kad R. A. „rÅ«pinsis“ pastatų griovimu ir likvidavimu už 360000,00 Eur sumÄ , konkursÄ laimi automobilių dalimis prekiaujanti, Kėdainiuose registruota įmonė UAB „Argimetas“, kuri pasirodo subrangÄ perleidžia UAB „Agrorema“, kurios savininkas yra R. A. svainis, taip pat įmonė yra įsikÅ«rusi A. „kieme“, t. y. už 200 m. nuo A. namų. IÅ¡analizavus Å¡iuos bei kitus duomenis, jam susiformavo tokia nuomonė, kad R. A. yra atsakingas už Koalicijos sutarties vykdymÄ , o tam reikalingi atlikti tam tikri veiksmai.

BÅ«tina sudaryti Mažos vertės pirkimų komisijÄ , į jÄ skirti asmenis ir kt. Kiti pirkimai savivaldybės valdomuose įmonėse – reikia paskirti direktorių, įmonėse įdarbinami asmenys, R. A., kaip administracijos direktorius formuoja įmonių valdybÄ , skiria į juos asmenis. Konkrečiai R. A. tapus administracijos direktoriumi skubos tvarka (dar 206 m. gruodžio mėn., kuomet buvo sudaryta nauja koalicija) buvo pakeistos įmonių UAB „Raseinių vandenys“ ir UAB „Šilumos tinklai“ tarybos, ir to pasekoje paskirti nauji įmonių direktoriai.

Jų nuomone galutinį žodį skiriant ir atleidžiant įmonių vadovus taria aukÅ¡to rango politikai, kurie pasirašė Koalicijos sutartį. Buvo aiÅ¡kÅ«s signalai, kad mažos vertės pirkimai vykdomi nesÄ Å¾iningai. Kaip to pavyzdys yra tai, kad R. A. tapęs administracijos direktoriumi sustabdė vienÄ jau paskelbtÄ supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ , kurio vertė buvo 600000,00 Eur ir paskelbė 5 mažos vertės pirkimus, kad bÅ«tų galima taikyti paprastesnes pirkimo tvarkas. Jis nuolatos seka Savivaldybės žiniose, kurios apmokamos savivaldybės lėšomis, skelbiamÄ informacijÄ , kuri, jo nuomone, neatitinka realybės. Visas Straipsnis buvo raÅ¡omas ir juo buvo siekta tik vieno – pateikiant faktus įrodyti, kad naudingumo kriterijai naudojami Raseinių rajono savivaldybėje ne tam, kad jie iÅ¡tiktųjų duotų ekonominio naudingumo, bet tam, kad ribotų konkurencijÄ , kas iÅ¡ esmės pažeidžia viešųjų virkimų prasmę.

Taip pat Straipsnis buvo parengtas, kaip atsvara kitam straipsniu, kuris, jo nuomone, pateikė klaidingÄ informacijÄ , taip pat ieÅ¡kovo R. A. komentarui „Įmonės, kurios buvo darbų rangovais ir galimai turėjo iÅ¡skirtines sÄ lygas prie buvusių rajono valdžių, dabar neturi jokių privilegijų, bet interesai iÅ¡lieka labai dideli, tos įmonės patyrusios nesėkmes konkursuose, ėmė juos skųsti teismams mÅ«sų sprendimus“, taigi reaguodamas į Å¡iÄ informacijÄ ir su ja nesutikdamas parengė ginčo Straipsnį.

Taip pat pažymi, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn., kuomet susidarė nauja koalicija ir R. A. tapo administracijos direktoriumi, iki Å¡ių metų buvo nevieÅ¡inamos sudarytos viešųjų pirkimų sutartys. Kaip pavyzdys, UAB „Šilumos tinklai“ 2017 m. sudarė 57 sutartis, tačiau sutartis pavieÅ¡ino pažeisdamas įstatyme nustatytÄ terminÄ , t. y. pagal įstatymÄ pavieÅ¡inti sutartį ir pasiÅ«lymÄ turi per 10 darbo dienų nuo pirkimo, tačiau įmonė sutartis pradėjo vieÅ¡inti tik po 15 ar 16 mėnesių.

Mano, kad tai buvo daroma dėl spaudos darbo, nes jie nuolatos skundėsi, kad yra pažeidinėjami įstatymai šioje vietoje, visuomenė negali susipažinti su pasirašytomis viešųjų pirkimų sutartimis. Toliau Raseinių komunalinės paslaugos sudarė 27 sutartis, bet po 12 mėnesių ir daugiau paviešino dar 30 sutarčių, Raseinių autobusų parkas sudarė 113 sutarčių, ir t. t. Įvertinus tai akivaizdu, kad yra masiniai sutarčių „neviešinimai“, informacijos slėpimas nuo visuomenės, opozicijos, spaudos.

Nei vienas Raseinių gyventojas neturėjo galimybės susipažinti su vieÅ¡aisiais pirkimais kurie buvo vykdyti, kam buvo iÅ¡leisti pinigai, nes tos sutartys gulėdavo įmonių direktorių stalčiuose, kuriuos paskyrė R. A. iÅ¡rinkta valdyba. Apie galimai neskaidriai vykdomus vieÅ¡uosius pirkimus intensyviau pradėjo raÅ¡yti dar 2017 m. pradžioje, kuomet buvo pastebėta, kad konkursus laimi su tam tikrais tarybos nariais susijusios įmonės, tačiau tarybos nariai ryÅ¡ių su Å¡iomis įmonėmis nebuvo deklaravę savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose ir neigė bet kokias sÄ sajas.

Tačiau po pirmųjų jų tekstų tarybos nariai pradėjo masiÅ¡kai taisyti deklaracijas ir pripažinti, kad vis dėlto jie su įmonėmis susiję. Tokia pati situacija buvo ir su ieÅ¡kovais. Kaip pavyzdys UAB „Raseinių autobusų parkas“ pirko autobusus už 950000,00 Eur iÅ¡ įmonės, kurios steigėjas buvo R. A. kartu su verslo partneriu, t. y. A. įsteigęs įmonę jÄ â€žatidavė“ ar pardavė partneriui. Å is ir eilė kitų pavyzdžių tik patvirtina, kad konkursus laimi ne atsitiktinės įmonės, kurios užsiima bÅ«tent ta veikla, o yra kuriamos įvairios tarpinės įmonės, kurios perparduoda prekes ar paslaugas užsidėdamos antkainį.

Straipsnį ruošė ir rinko informacijÄ , jÄ tikrino, analizavo labai ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2016 m. gruodžio mėn., kuomet ieÅ¡kovas tapo administracijos direktoriumi, iki metų galo. Vienintelis Straipsnio tikslas buvo sukelti rajone diskusijÄ , kad žmonės kalbėtų apie vieÅ¡uosius pirkimus, juose daromas ydas, todėl labai atsakingai ruošė tekstÄ , kuris yra pakankamai didelės apimties, didelis kiekis informacijos. Dėl Straipsnyje vartojamo iÅ¡sireiÅ¡kimo „sukčiavimas“, paaiÅ¡kino, kad jei bÅ«tų turėjęs tikslÄ ar norėjęs pasakyti, kad R.

A. padarė nusikaltimÄ , kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tai nedviprasmiÅ¡kai tai ir bÅ«tų pasakęs, konkrečiai įvardindamas atitinkamÄ kodekso straipsnį, ieÅ¡kodamas kokie tie straipsniai yra, kÄ jie numato ir t.t.. Tačiau Å¡iuo atveju žodį „sukčiauti“ vartojo ne teisine kalba, tačiau kaip bendrinėje kalboje vartojamÄ ir visuomenei suprantamÄ Å¾odį, kuris reiÅ¡kia melagystę, siekį slėpti informacijÄ , iÅ¡sisukinėjimÄ , klaidinimÄ kiekviename žingsnyje.

Nemanė, kad vien dėl Å¡io žodžio pavartojimo straipsnyje, galės bÅ«ti patrauktas teisinėn atsakomybėn, nes jį vartojo, taip kaip pats suvokia ir naudoja, ir tai visiÅ¡kai nesusijęs su baudžiamuoju kodeksu ar kaltinimu, kad A. padarė nusikaltimÄ . Jo nuomone R. A. valdoma Raseinių rajono savivaldybė pažeidinėjo viešųjų pirkimų pagrindinius principus, jų nesilaikė, pažeidinėjo kitus įstatytus, tokia jo nuomonė susiformavo atlikus žurnalistinį tyrimÄ , tačiau nesako, kad tai yra kažkoks baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas ar kad R.

A. jį padarė. Rengiant straipsnius ieÅ¡ko visuomenei svarbių, aktualių klausimų. Supaprastinto atviro konkurso vykdymo tvarka sudomino todėl, kad tuo metu jau 18 mėnesių buvo užstrigęs UAB „Raseinių vandenys“ paskelbtas konkursas, dėl nuotekų įvedimo. Tuo atveju skelbiant konkursÄ buvo nustatytos įvairios perteklinės, ribojančios konkurencijÄ sÄ lygos, kas jų nuomone tuos procesus ir stabdė. Å iÄ jų nuomonę po kelių mėnesių patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris paskyrė viso 3 baudas po 10000,00 Eur dėl supaprastintuose atviruose konkursuose taikomų perteklinių kriterijų, t. y.

Raseinių rajono savivaldybei, kurios vadovas ir komisijos vadovas buvo ieÅ¡kovas R. A., skyrė dvi baudas ir vienÄ baudÄ UAB „Raseinių vandenys“, kurios direktorius buvo paskirtas R. A. suformuotos valdybos. Kalbant apie Straipsnyje minimÄ ieÅ¡kovę V. A., tai jo nuomone, ieÅ¡kovai neteisingai interpretuoja pateiktus sakinius. Niekur straipsnyje apie ieÅ¡kovės „sukčiavimÄ â€œ nėra pasakyta nei vieno žodžio. IeÅ¡kinys atmestinas 32. Ä®vertinus bylos nagrinėjimo metu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovės R.

S. IĮ „Alio, Raseiniai“ leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) buvo paskelbtas straipsnis „Mažame rajone didelio masto korupcija“. Straipsnyje nagrinėjami Raseinių rajono savivaldybėje vykstantys galimai neskaidrūs viešieji pirkimai. Minėtame Straipsnyje buvo išspausdinti teiginiai: „Kol A. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose“ (laikraščio 3 psl.); „Esu įsitikinęs, kad FNTT ir VPT akiratyje esantis T.

J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose“ (laikraščio 5 psl.); „Abejoju ir turiu tam svarų pagrindÄ , kurio esmė – Raseinius „globojanti“ Seimo narė, Seimo Antikorupcijos komisijos narė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. A. žmona V. A..“ (laikraščio 6 psl.); „Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ , t. y. tikslus, strategijÄ , mato asmenines kovotojų savybes ir charakterio stiprumÄ bei motyvacijÄ , jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja rengdamas vieÅ¡uosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“ (laikraščio 6 psl.);

„Itin pavojinga Raseinių kraÅ¡to žmonėms yra jos galimybė gauti STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje, net neabejoju, jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas.“ (laikraščio 6 psl.); „Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali bÅ«ti nukreipta prieÅ¡ Raseiniuose esančius A. politinius oponentus, nes R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ .“ (laikraščio 6 psl.), kurių dalis ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir įžeidžiančiais ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ . 33. 2018-04-11 buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. (SK-7) SPR-42 Dėl publikacijos R.

A. socialinio tinklo Facebook paskyroje (www.facebook.com, 2017-11-30) paskelbtos informacijos, kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovas R. A. asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje paskleisdamas informacijÄ â€žTik neįvardijo sumos — kiek sumokėjo Å¡iam korumpuotam laikraščiui.“, peržengė nuomonės raiÅ¡kai keliamus reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos visuomeninės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatas. 34. 2018-04-27 buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. (SK-165) SPR-56 Dėl publikacijos „Mažame rajone didelio masto korupcija“ („Alio Raseiniai“, 2017-11-30) paskeltos informacijos apie ieÅ¡kovÄ R.

A.. IÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo 2017-12-06 skundÄ , bei nagrinėjimo metu gautÄ informacijÄ , žurnalistų etikos inspektorius priėjo prie iÅ¡vados, kad ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ , apie vieÅ¡Ä asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) garbė ir orumas. Sprendime nurodoma, kad trečiasis asmuo (informacijos rengėjas) atliko iÅ¡samų, oficialiais dokumentais paremtÄ tyrimÄ ir nors tam tikrÄ informacijÄ vertino subjektyviai, tačiau publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus, panaudojamus rajono finansus, o ne tikslu pažeminti ar sumenkinti ieÅ¡kovÄ . 35. 2018-05-22 buvo priimtas Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas Nr. EKS-16/18 Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomeninės informavimo etikos kodekso pažeidimus, kuriame nurodoma, kad P. S. publikuodamas straipsnį „Mažame rajone didelio masto korupcija“ pažeidė Lietuvos visuomeninės informavimo etikos kodekso 20 straipsnį, nes laikraščio straipsnyje neigiamai kritikuojamam asmeniui (ieÅ¡kovams R.

A. ir V. A.) nebuvo suteikta galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti skelbiamÄ informacijÄ , taip pat nebuvo nurodyta kodėl tai nėra padaryta. Dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieÅ¡kovių garbę ir orumÄ bei neturtinės žalos priteisimo.

36. Asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje. Tiek minėtame straipsnyje tiek Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIÄ®) nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Konkrečioje byloje turi bÅ«ti įvertinta ar yra paskleisti duomenys, žinia ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks kÅ«rinio autoriaus subjektyvus požiÅ«ris.

Teismas, nustatydamas faktÄ , ar paskleistos žinios žemina ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ , turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visÄ kalbos kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016-09-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑394‑684/2016 iÅ¡samiai pasisakė, dėl sÄ vokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiÅ¡kinimo ir taikymo nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeminimo. Nutartyje nurodoma, kad sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi bÅ«ti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

38. LAT savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali bÅ«ti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrÄ faktinį pagrindÄ . (LAT 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-142/2006, 2003‑10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra galima, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑667/2006, 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2014).

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis (LAT 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1‑219/2015 ir kt.).

40. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra viešieji asmenys, kurie nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešieji asmenys turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr.

Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sÄ Å¾iningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti (yra vieÅ¡asis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Dėl ieÅ¡kovės V. A. atžvilgiu pateiktų teiginių 41. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovo nuomone, ieÅ¡kovai nurodydami ne pilnus Straipsnyje pateiktus teiginius, o jų dalis, iÅ¡kraipo juose pateiktÄ informacijÄ , todėl vertinant ne visÄ Straipsnyje pateiktÄ sakinį, o tik jo dalį galima jį vertinti labai įvairiai. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai pateikdami tik dalį sakinio iÅ¡kraipo jo prasmę. Trečiasis asmuo ruoÅ¡damas straipsnį neturėjo tikslo įžeisti ieÅ¡kovę, Straipsnyje pateikta informacija apie ieÅ¡kovę yra teisinga.

Teismas su Å¡iais argumentais sutinka. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ Å¡iuos 4 teiginius: 1) „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“, 2) „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A..“, 3) „Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ <...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja <...>“; 4) „Itin pavojinga Raseinių kraÅ¡to žmonėms yra jos galimybė gauti STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje <...> jos sutuoktinis R.

A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali bÅ«ti nukreipta prieÅ¡ Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“. Visuose nurodytuose teiginiuose ieÅ¡kovė V. A. minima tik kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narė (Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ , jos galimybė gauti STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ ), Seimo narė, ieÅ¡kovo R. A. žmona (jos sutuoktinis), kas yra objektyvi tiesa, ginčo dėl to nėra.

Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, kad Straipsnyje pavartotas žodis „globojanti“ turėtų bÅ«ti suprantamas, kaip kriminaliniam pasauliui bÅ«dingas ir jame vartojamas žargonas, reiÅ¡kiantis neteisėtÄ tam tikros teritorijos kontroliavimÄ , tačiau su Å¡iuo teiginiu teismas nesutinka. Vertinant visÄ Straipsnio kontekstÄ , jame nėra kalbama apie jokias ieÅ¡kovės V. A. galimai daromas nusikalstamas veikas, taigi susieti žodį iÅ¡imtinai su kriminaliniame pasaulyje vartojamais terminai nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad gindamas asmens garbę ir orumÄ Â Ä¯statymas siekia apsaugoti interesus asmens, kuris normaliai, bet ne ypatingai jautriai ar smulkmeniÅ¡kai suvokia apie jį skleidžiamas žinias ir iÅ¡ keleto galimų pavartojimo prasmių mato tik neigiamÄ atspalvį (LAT 2000-11-22 nutartis Nr. 3K-3-1217/2000).

42. IeÅ¡kovai ginčija teiginį „Kol V. A. siurbia visÄ Lietuvos kovos su korupcija jautriausiÄ informacijÄ <...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja <...>“, tačiau pažymėtina, kad tai tik dalis Straipsnyje paskelbto teiginio. Straipsnio rengėjas apie ieÅ¡kovės galimybę gauti su korupcija susijusiÄ informacijÄ , toliau straipsnyje iÅ¡samiai nurodo, kokia tai informacija ir kokiu pagrindu, nurodo konkretų įstatymÄ , kuriuo vadovaujantis ieÅ¡kovė, bÅ«dama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, Å¡iÄ informacijÄ turi teisę gauti.

Straipsnyje naudojami iÅ¡sireiÅ¡kimai „jos galimybė gauti“, „atsiranda tikimybė“ nurodo tik tai, kad ieÅ¡kovė eidama užimamas pareigas turi galimybę gauti vienokiÄ ar kitokiÄ informacijÄ . Straipsnyje, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai, ieÅ¡kovė nėra kaltinama valstybės paslapties atskleidimu, jos panaudojimu savanaudiÅ¡kiems ar nusikalstamo pobÅ«džio tikslams. Straipsnio autoriaus vartojami teiginiai: „abejoju“, „naivu manyti“, „atsiranda tikimybė“, „gali bÅ«ti nukreipta“, nėra kategoriÅ¡ki, iÅ¡sakyta autoriaus nuomonė, kad tokia galimybė gali bÅ«ti, tačiau ne faktas, kad iÅ¡ tiesų tai vyksta, taigi yra subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, o ne žinia.

Trečiasis asmuo taip iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, Å¡i nuomonė turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nuomonė yra iÅ¡sakyta apie ieÅ¡kovę, kaip vieÅ¡Ä jį asmenį, jos kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narės galimybę gauti slaptÄ informacijÄ , kuri yra įtvirtinta įstatyme. Faktas, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, turi įstatyme įtvirtintÄ teisę gauti slaptÄ informacijÄ , todėl įstatyme nustatytos teisės konstatavimas negali bÅ«ti žeminančio pobÅ«džio, dėl ko nėra pagrindo Å¡iuos teiginius pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ .

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lygų, bÅ«tinų ginti asmens garbę ir orumÄ , teismas dėl kitų sÄ lygų egzistavimo nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieÅ¡kovės reikalavimai – įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ yra iÅ¡imtinai siejami su paskleistų duomenų, žeminančių ieÅ¡kovų garbę ir orumÄ , nustatymu, tačiau teismui nenustačius fakto, kad paskleisti teiginiai žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis) Dėl ieÅ¡kovo R.

A. atžvilgiu pateiktų teiginių 43. Dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡sakyto teiginio: <...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ .“, pažymėtina, kad tai žinia, nes jÄ galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis, teiginys kategoriÅ¡kas, nekeliantis jokios abejonės. PrieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovų atstovė teismo posėdžio metu, Å¡is teiginys atitinka tikrovę ir tai yra patvirtinta Konstitucinio teismo iÅ¡vadoje (2004-03-31 iÅ¡vada, bylos Nr. 14/04).

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovai dėl nurodyto teiginio akcentuoja, kad Straipsnyje perteikiama žinia, kad ieÅ¡kovas davė „neteisėtus“ nurodymus STT, tačiau Straipsnyje nėra nurodoma, kad jau ankščiau duoti ieÅ¡kovo nurodymai sekti kitus asmenis buvo neteisėti. Teiginyje konstatuotas faktas, kad ieÅ¡kovas anksčiau („jau buvo nurodęs“) buvo davęs nurodymus sekti 44 asmenų privatų gyvenimÄ .

44. Vertinant ieÅ¡kovo R. A. atžvilgiu iÅ¡sakytus teiginius, t. y.: „<...> R. A. sukčiauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai iÅ¡maniai sukčiauja rengdamas vieÅ¡uosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Å iaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kurioje, <...> R.

A. dažnai minimas.“, svarbu atsižvelgti į visÄ Straipsnio kontekstÄ , negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu. Apibendrinant visi Å¡ie teiginiai, kaip ir visas Straipsnis, yra susiję su galimai nesÄ Å¾iningai vykdomais vieÅ¡aisiais pirkimais Raseinių rajono savivaldybėje. Straipsnyje iÅ¡samiai analizuojama viešųjų pirkimų tema, pateikti faktai su konkrečiais pavyzdžiais, pateiktos tam tikrų dokumentų kopijos (iÅ¡trauka iÅ¡ PasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, naujai paskirto UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus atsisakymas nuo apeliacinio skundo, Komisijos sekretorės pasiraÅ¡ytas atsakymas, duomenys apie tiekėjų pasiÅ«lytas kainas, Å iaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑937-883/2016 rezoliucinė dalis, taip pat kiti Straipsnyje minimi ir vieÅ¡ai visiems prieinami duomenys), taigi straipsnis iÅ¡ esmės yra grindžiamas oficialiais duomenimis.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad rengdamas Straipsnį neturėjo tikslo įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovo garbės ir orumo. Vienintelis Straipsnio tikslas buvo sukelti visuomenėje diskusijÄ Å¡iuo itin visiems svarbiu klausimu, bei pavieÅ¡inti Raseinių rajono savivaldybėje, jo nuomone, neskaidriai ir nesÄ Å¾iningai vykdomus vieÅ¡uosius pirkimus. Taigi aukščiau minėtose taiginiuose kalbama apie ieÅ¡kovo, kaip Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, veiklÄ organizuojant bei vykdant vieÅ¡uosius pirkimus.

45. LAT jurisprudencijoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sÄ Å¾iningai, turėdamas tikslÄ informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti, tai informacijos nereikÅ¡mingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.

Kai asmuo skelbia duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį turėdamas tikslÄ jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (LAT 2006-1011 nutartis byloje Nr. 3K-3-50772006). Asmens garbės ir orumo gynimas esant nedideliems informacijos netikslumams, neįvertinus, kodėl Å¡ie netikslumai atsirado, taip pat neatsižvelgus į vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį ir tikslus, t. y. ar paskelbdamas informacijÄ apie asmenį jis siekė jį įžeisti, ar sÄ Å¾iningai informuoti visuomenę, bÅ«tų neproporcingas ir prilygtų privačiai cenzÅ«rai (LAT 2000-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-964/2000).

46. Å iuo atveju Straipsnyje nagrinėjama tema, susijusi su vieÅ¡aisiais pirkimais, rajono finansais, tam tikrų įmonių galimu protegavimu, konkurencijos vieÅ¡uosiuose pirkimuose neužtikrinimu. Neabejotina, kad tokia informacija turi tikrÄ ir teisėtÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ ir visuomenę pagrįstai domina. Ä®vertinęs teismui pateiktus duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, teismas laiko, kad rengiant Straipsnį trečiasis asmuo atliko itin iÅ¡samų, oficialiais dokumentais paremtÄ tyrimÄ , nors ir tam tikrÄ informacijÄ vertino gana subjektyviai.

Visame straipsnyje bendrai kalbama apie Raseinių rajono savivaldybėje vykstančius neskaidrius vieÅ¡uosius pirkimus. Tokie trečiojo asmens naudojami iÅ¡sireiÅ¡kimai kaip „Savivaldybė ignoruoja savo rajono žmones“, „administracija nutarė“, „ydinga praktika Raseiniuose“, „RaseiniÅ¡kių pavyzdys“, „Savivaldybės taikomus kriterijus“, „Na o Raseiniai ir toliau bando įsisavinti pinigus“, „Procesus, vykstančius Savivaldybės administracijoje“, „Raseinių valdininkams“, „mÅ«sų rajono administracijos vertinimo“, „Savivaldybei reikalauti kriterijų“, patvirtina, kad paskelbta informacija nėra nukreipta tiesiogiai prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , kaip asmenį siekiant jį pažeminti ar įžeisti, tačiau Straipsnyje iÅ¡samiai nagrinėjami jo, kaip savivaldybės administracijos direktoriaus priimami sprendimai organizuojant ir vykdant vieÅ¡uosius pirkimus.

Pažymėtina, kad kiekvienas pilietis turi teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigÅ«no veiklÄ , iÅ¡kelti jų darbo trÅ«kumus.

47. EŽTT savo sprendimuose yra pateikęs pozicijÄ konkrečiai dėl vietinės spaudos saviraiÅ¡kos laisvės, nurodydamas, kad vietinė spauda turi turėti galimybę surengti atvirÄ ir be kliūčių visuomeninę diskusijÄ klausimais, sukeliančiais nepatogumų regioninei valdžiai, nes tai reiÅ¡kia galimybę vietinei spaudai suvaidinti esminį vaidmenį, užtikrinant tinkamÄ politinės demokratijos funkcionavimÄ (EŽTT 2007-07-31 sprendimas byloje Dyuldin ir Kislov prieÅ¡ RusijÄ ). Remiantis VII 2 straipsnio 81 dalyje pateiktais kriterijais, laikraÅ¡tis „Alio, Raseiniai” yra vietinės spaudos atstovas ir turi ne tik teisę, tačiau ir savo prigimtimi nulemtÄ pareigÄ skelbti informacijÄ , susijusiÄ su vietos savivaldos aktualijomis, savivaldybės administracijos direktoriumi, jo sprendimais ir elgesiu.

Ginčijamuose teiginiuose iÅ¡sakoma kritika Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, keliami klausimai dėl neskaidriai organizuojamų viešųjų pirkimų. TokiÄ teisę asmeniui (visuomenės informavimo priemonei) suteikia VII 9 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, Lietuvos teismų, EŽTT praktika.

48. Tiek ieÅ¡kinyje tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė ypatingai sureikÅ¡mino žodžio „sukčiauti“ reikÅ¡mę. Nurodė, kad žodis „sukčiauti“ naudojamas iÅ¡imtinai teisinėje kalboje, konkrečiai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytai nusikalstamai veikai „Sukčiavimui“ apibÅ«dinti. Su Å¡iuo ieÅ¡kovų teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirinkdamas iÅ¡sireiÅ¡kimÄ â€žsukčiauti“ nesiejo jo su nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Šį žodį tekste vartojo ir jį suprato, kaip „melagystę, siekį slėpti informacijÄ , iÅ¡sisukinėjimÄ , klaidinimÄ kiekviename žingsnyje“. Ä®vardinus ieÅ¡kovo veiklÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose sukčiavimu tai nebÅ«tinai reiÅ¡kia sukčiavimÄ , kaip jis suprantamas baudžiamojoje teisėje. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali bÅ«ti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese (EŽTT sprendimai bylose 2011-04-19 Kasabova prieÅ¡ BulgarijÄ , Nr. 22385/03; 2008-07-28 Flux prieÅ¡ MoldovÄ , Nr. 22824/04).

Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį „sukčiauti“ apibrėžia kaip „bÅ«ti sukčiumi“, „apgaudinėti“, t. y. veiksmais, elgesiu ar žodžiais sÄ moningai suklaidinti. Vienas iÅ¡ sÄ vokos „sukčius“ aiÅ¡kinimų yra toks: kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas. Lietuvių kalbos žodyne pateikta sÄ voka tinka apibÅ«dinti asmeniui, nevykdančiam įsipareigojimų, nesilaikančiam taisyklių. Atsižvelgus į Straipsnio kontekstÄ aiÅ¡ku, jog žodžiu „sukčiauja“ įvardijamas galimai nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo elgesys organizuojant ir vykdant vieÅ¡uosius pirkimus.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra nurodęs, kad politikas neiÅ¡vengiamai ir sÄ moningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos (EŽTT 2013-03-14 sprendimas byloje Eon prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Todėl nagrinėjamu atveju vertinama, kad trečiasis asmuo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, pateikė itin kritiÅ¡kÄ savo vertinimÄ , tačiau, pasirinkdamas konkretų terminÄ , nesiejo jo su nusikaltimo padarymu, o turėjo tikslÄ kritikuoti ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡ojo asmens, atsakingo už vieÅ¡uosius pirkimus, veiklÄ , iÅ¡kelti jo darbo trÅ«kumus.

49. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ , atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Teismas nenustatė, kad atsakovas ar Straipsnį rengęs trečiasis asmuo, paskleisdami informacijÄ siekė sumenkinti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalima konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Ä®vertinęs byloje pateiktus duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad viso Straipsnio rengimo bei paskelbimo tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus, panaudojamus rajono finansus, o ne pakenkti, sumenkinti ieÅ¡kovo, kaip asmens, apie kurį informacija skleidžiama, teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl iÅ¡nagrinėjus visus Straipsnyje minimus dokumentus, jam susiformavo bÅ«tent tokia nuomonė apie Raseinių rajono savivaldybėje galimai neskaidriai vykstančius vieÅ¡uosius pirkimus. Straipsnyje minimi faktai, t. y. minimos konkrečios įmonės, datos, teismų procesiniai sprendimai ir kt., taigi Straipsnyje skelbiama informacija paremta dokumentais, neiÅ¡galvota, jie prieinami vieÅ¡ai, kiekvienas gali su jais susipažinti ir atitinkamai patikrinti jų tikrumÄ .

50. Teisinę atsakomybę už vieÅ¡ojo asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimÄ sukelia tik toks nesÄ Å¾iningas elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingÄ ir objektyviÄ informacijÄ , bet pateikti klaidingus duomenis, iÅ¡ anksto žinant jų klaidingumÄ , turint tikslÄ asmenį įžeisti, pažeminti ar jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, iÅ¡leidžiant Straipsnį, buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, paskleista informacija buvo susijusi su ieÅ¡kovo tiesioginių pareigų atlikimu vykdant savivaldybėje vieÅ¡uosius pirkimus, t. y. jis kaip administracijos direktorius, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, prižiÅ«ri savivaldybėje vykstančius vieÅ¡uosius pirkimus, taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, kaip administracijos direktorius sudarydamas savivaldybei priklausančių įmonių valdybas, privalo kontroliuoti savivaldybės įmonių veiklÄ , taigi Straipsnyje pateikta informacija yra savivaldybės gyventojams itin aktualiu klausimu.

Straipsnio tikslas buvo iÅ¡imtinai vieÅ¡asis interesas, t. y. ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ , apie vieÅ¡Ä jį asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti Ä®vertinus tai, kad trečioko asmens subjektyvus vertinimas, iÅ¡sakyta nuomonė nestokojo faktinio pagrindo, teismas sprendžia, kad Å¡ios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi bÅ«ti teikiama ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡ojo asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovės saviraiÅ¡kos laisvei, dėl ko už ginčijamų teiginių paskelbimÄ nėra pagrindo atsakovei taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių, t. y. atsakovei taikytinos CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 51. Å alys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovai sumokėtÄ Å¾yminį mokestį 788,00 Eur bei 2000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė 3197,60 Eur advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinys yra atmestas, todėl ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jos patirtos 3197,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias teismas laiko pagrįstomis (byloje buvo parengti procesiniai dokumentai, vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas).

52. Valstybė byloje patyrė 16,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieÅ¡kinį Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1598,80 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovės R.

S. IÄ® „Alio Raseiniai“, įmonės kodas 172412070, naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 8,26 Eur (aÅ¡tuonis eurus 26 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu Å¡alys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Teisėja Sigita Kazlauskienė