453da60e-d3ca-485b-96ae-2991caa594fd · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-785-498/2015;Teisminio proceso Nr.1- 24-1-01239-2014-0;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Olego Å ibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam N. T., gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vertėjai Veronikai Rybalčenko, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d., paskirta 45 parų areÅ¡to bausmė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: 2015-06-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu N. T. pripažintas kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad tiesiogiai pasiÅ«lė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent: 2014 m. o policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo bÅ«rio vyr. patruliui T.

D., už pageidaujamÄ Â jo neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t.y. kad jis nepatikrintų automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, kadangi joje, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, buvo galimai nelegaliai gabenami per Lietuvos RespublikÄ asmenys iÅ¡ Vietnamo Socialistinės Respublikos. Apeliaciniu skundu N. T. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ iÅ¡teisinti jį baudžiamojoje byloje.

Skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neteisingos. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis padarė veikÄ , numatytÄ LR BK 227 str. 2 d. Liudytojai byloje davė netikslius parodymus, taip pat ir Å¡alutiniai įvykiai, tokie kaip sulaikymo momentas, asmens apžiÅ«ros ir automobilio apžiÅ«ros rezultatai. Nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Liudytojų parodymai apie menamÄ kyšį policijos pareigÅ«nui visiÅ¡kai vienodi, pažodiniai.

ReikalavimÄ pateikti dokumentus ir automobilio apžiÅ«rÄ atliko vienas policijos pareigÅ«nas. Taip pat nurodoma, kad atliekant asmens apžiÅ«ra nebuvo rasta tokia pinigų suma, kuria kaltinamas siÅ«lęs duoti kyšį, todėl tokios sumos policijos pareigÅ«nui pasiÅ«lyti negalėjo. Nurodo, kad yra neteisingai apkaltintas bandymu duoti kyšį policijos pareigÅ«nui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje. N. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.N. T. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Kaip matyti iš nuteistojo N. T. skundo, jis ginčija savo kaltę dėl 2014 m. spalio 8 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d. teigdamas, jog teismo nuosprendis neteisingas. Apeliaciniame skunde N. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį, pripažinti, kad N. T. nepadarė BK 227 str. 2 d. numatytų, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

Taigi, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės ginčija surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms.Ä®vertinus baudžiamosos bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, pirmos instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus nusoprendžio priėmimo motvus ir atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines N. T. padarytos veikos aplinkybes.

Nors N. T. neigia kaltę dėl bandymo papirkti policijos pareigÅ«nÄ , tačiau tai, kad N. T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi liudytojų parodymai.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojai davė nemažai netikslių parodymų, ir kad pokalbį apie dokumentų pateikimÄ ir automobilio apžiÅ«rÄ atliko vienas policijos pareigÅ«nas. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojais byloje apklausti policijos pareigÅ«nai: T. D., O. K., G. G., G. K..

T. D. nurodė, kad 2014 m. spalio 8 d. pagal patvirtintÄ Patrulių rinktinės priemonių planÄ Kauno mieste buvo vykdomas reidas. Apie 3.35 val. buvo sustabdyti du automobiliai - „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliai sustojo lygiagrečiai vienas kito. PareigÅ«nas T. D., stovėdamas prie sustabdyto „Škoda Octavia“ automobilio, kurį vairavo N. T., paprašė pateikti visus reikiamus patikrinimui dokumentus. IÅ¡ vairuotojo elgesio matėsi, kad jis buvo sutrikęs ir nervavosi, todėl kilus įtarimui, buvo papraÅ¡yta atidaryti automobilio bagažinę.

N. T. imitavo, kad nori atidaryti bagažinę, bet ji neatsidaro. PareigÅ«nui pasakius, kad jis patikrinsiÄ s automobilio bagažinę atidarydamas jÄ per galines keleivio sėdynes ir pradėjus eiti link galinių automobilio keleivių durelių N. T. pasakė rusų kalba: „davaij nieotkryvajiem bagažnik, ja daju vam odnu tysiačiu dolarov i jiedu dalshie, bagažnik nieotkryvajietsia i tam ničievo niet“. Kadangi liudytojas rusų kalbÄ moka neblogai, jis Å¡iuos jam sakomus žodžius suprato taip: „neatidarom bagažinės, aÅ¡ jums duodu vienÄ tÅ«kstantį dolerių ir važiuojam toliau, bagažinė neatsidaro ir ten nieko nėra.

Žodžiai buvo sakomi pakankamai garsiai, aiÅ¡kiai ir suprantamai, liudytojas ir kiti pareigÅ«nai, stovėję Å¡alia, jo pasakytus žodžius girdėjo. Pasakęs Å¡iuos žodžius N. T. iÅ¡sitraukė iÅ¡ drabužių piniginę ir jÄ atidarė, laikydamas pravėręs rankoje. N. T. buvo perspėtas, kad už bandymÄ papirkti policijos pareigÅ«nÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau į tai nereagavo ir toliau siÅ«lė 1000 dolerių. Tada liudytojas nuėjo prie galinių automobilio durelių, jas atidarė ir pamatė, kad ant galinės sėdynės yra sugulę trys azijietiÅ¡ko veido tipo jaunuoliai.

Paklausus N. T., kas jie tokie, jis jam rusų kalba atsakė, kad čia yra jo trys girti draugai. Automobilio salone jokio alkoholio kvapo nebuvo. Tada jis, jiems gulint ant sėdynių, atlenkęs automobilio salone esantį sėdynės atloÅ¡Ä , pamatė joje žmonių kojas. Tuo metu prie jų priėjo ir kiti reide dalyvavę pareigÅ«nai, jų tarpe – K., K., G. Tada jis paėmė iÅ¡ N. T. automobilio raktelius, nuėjo prie bagažinės iÅ¡ lauko pusės ir pats pabandė jÄ atidaryti. Atidaręs, pamatė joje gulinčius du vaikinus.

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, tai buvo galimai nelegaliai gabenami per Lietuvos RespublikÄ asmenys iÅ¡ Vietnamo Socialistinės Respublikos. AnalogiÅ¡kus parodymus davė liudytojai O. K., G. G. ir G. K.. Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojai davė analogiÅ¡kus parodymus negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas iÅ¡teisinti N. T.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio dienÄ buvo vykdomas reidas, sustabdyti automobiliai sustojo vienas Å¡alia kito. N. T. žodžiai, kuriais buvo siÅ«lymas kyÅ¡is, buvo sakomi pakankamai garsiai, aiÅ¡kiai ir suprantamai, liudytojas T.

D. ir kiti pareigÅ«nai, stovėję Å¡alia, jo pasakytus žodžius girdėjo, rusų kalbÄ suprato. Liudytojai buvo apklausti apie minėto įvykio aplinkybes ir vien ta aplinkybė, kad jų parodymai yra panaÅ¡Å«s negali paneigti Å¡ių liudytojų duotų parodymų esmės ir padaryti Å¡iuos parodymus niekiniais. Be to, minėti liudytojai buvo apklausti pirmos instancijos teisme, kur taip pat davė parodymus apie įvykio aplinkybes dalyvaujant pačiam apeliantui, kuris teisamojo posėdžio metu turėjo galimybę ir teisę užduoti Å¡iems liudytojams klausimus ir tikslinti jų parodymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas policijos pareigÅ«nų suinteresuotumas duoti melagingus parodymus. Liudytojų T. D., O. K., G. K., G. G. parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai Å¡ių liudytojų parodymus įvertino patikimais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Tuo tarpu paties apelianto parodymai pagrįstai įvertinti kritiÅ¡kai, kaip kaltinamojo gynybos pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais ir prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, atsižvelgė į visas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų parodymus, sulaikymo momentÄ , asmens ir automobilio apžiÅ«ros rezultatus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad kad asmens apžiÅ«ros metu nebuvo rasta pinigų suma, kuriÄ buvo siÅ«loma duoti valstybės tarnautojui siekiant paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad N. T. nėra padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta pasiÅ«lius duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d.

Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga Nr. 2-2007, p. 19). Nagrinėjamu atveju N. T. nusikalstama veika buvo baigta jam pasiÅ«lius duoti kyšį kelių policijos pareigÅ«nams, o nuteistojo realios galimybės ar negalėjimas sumokėti pasiÅ«lytÄ sumÄ neturi jokios teisinės reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų pirmos instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , juos įvertinusi atskirai ir siedama į visumÄ konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su N. T. apeliaciniu skundu.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, taip pat teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių pasisakymus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama N. T. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d. padarymo, tinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Spręsdamas N. T. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino ir iÅ¡vadas dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo grindė, remdamasis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet įrodymų visetu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl N. T. kaltės atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, nagrinėjęs bylÄ , bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas ar suinteresuotas bylos baigtimi. Vien ta aplinybė, kad pirmos instancijos teismas priėmė nepalankų apeliantui sprendimÄ negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė rodanti, kad pirmos instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti N. T. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka 176-177 b.l.). LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ V. B. nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo N. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus iÅ¡laidų , atsiradusių dėl N. T. gynybos apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ N. T. nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Olegas Šibkovas Teisėjai                                                                                           Kęstutis Dargužis                                                                                                        Daiva Jankauskienė