2018-06-19 Nr. AB-11900-3-61-3-01288-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-426-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01288-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. B. ir T. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai P. B. ir T. Š. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų P. B. ir T. Š. skundą.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, nurodė, kad Sprendimas yra informacinio / konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, jame yra suformuluoti tik informacinio pobūdžio patvarkymai, skirti ne tik pareiškėjams, tačiau kitiems subjektams. Teismas pažymėjo, kad sprendime nėra įtvirtinta jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjams privalomų elgesio taisyklių, raštas nenustato jokių pareiškėjų teisių ir (ar) pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo. Dėl išdėstytų aplinkybių toks informacinio pobūdžio dokumentas negali būti skundžiamas ir nagrinėjamas Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai P. B. ir T. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos, ir nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo.

Pareiškėjai nurodo, kad Kontrolierius skundžiamu Sprendimu ne tik konstatavo akademinės etikos pažeidimus, bet ir nusprendė juos išviešinti. Sprendimas nedelsiant paviešintas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje. Kontrolieriui konstatavus akademinės etikos pažeidimus ir nusprendus tai paviešinti, Sprendimas turėjo įtakos pareiškėjų statusui, jų reputacijos vertinimui, tolesnei akademinei bei mokslinei veiklai: aplinkybės dėl konstatuotų akademinės etikos pažeidimų bus vertinamos pareiškėjams dalyvaujant atestacijose ir konkursuose į renkamas akademinio personalo ar kitas pareigas, kuriuose keliamas reikalavimas dėl veiklos atitikties etikos reikalavimams; pareiškėjai neturės teisės teikti paraiškų mokslo projektų finansavimui gauti ir vykdyti projektus 5 metus. Atsižvelgiant į tai, Skundo priėmimo stadijoje negalėjo būti daroma išvada, jog Kontrolieriaus Sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SP-2 „Dėl P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimų“ panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Kitaip tariant, skundas yra priimtinas tik su sąlyga, kad asmuo turi esamą ir aktualų suinteresuotumą dėl ginčijamo akto panaikinimo.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Kontrolieriaus Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. Šioje teisės normoje nustatyta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus kompetencija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjų galimai padaryto akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo buvo pradėtas gavus mokslininkų grupės skundą. Išnagrinėjęs šį skundą, Kontrolierius priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo konstatavo pareiškėjų P. B. ir T. Š. padarytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, Kontrolierius nusprendė informuoti skundą pateikusią mokslininkų grupę, P. B., T. Š., A. C., UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją apie P. B. ir T. Š. akademinės etikos pažeidimus.

Tvirtindami, kad ginčijamas sprendimas jiems sukelia materialiąsias pasekmes, pareiškėjai, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. VIII-26 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių“ 60 punktu, kuriame įtvirtinta, jog tokiu atveju, jei Kontrolierius nustato, kad asmuo pažeidė akademinę etiką, ar Taryba nutaria, kad Tarybos finansuojamą (finansuotą) projektą vykdantis (vykdęs) asmuo pažeidė Tarybos patvirtintus mokslinės veiklos etikos principus, paraiškos, kuriose tas asmuo nurodytas kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas, pagal visas Tarybos remiamos veiklos kryptis nesvarstomos penkerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodomų teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo pripažinti, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl to, jog nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų P. B. ir T. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė