45372c5b-eaef-49bb-bc32-7cc94b989a3a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-506-1014/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35739-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atstovui teisininkui Dariui Jankauskui, atsakovo UAB ,,Mano Būstas Neris“ advokato padėjėjui Simui Lilui, trečiojo asmens UAB „Gedulis“ vadovui A.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo SÄ® ,,Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mano BÅ«stas Neris“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Mano bustas LT“, UAB „Gedulis“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ,,Mano BÅ«stas Neris“ (toliau – atsakovas) 382,61 Eur žalos atlyginimÄ dėl įvykusios avarijos likvidavimo bendro naudojimo tinkluose bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė). Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieÅ¡kovui patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas gavo pareiÅ¡kėjos M. S. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėja pranešė, jog buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei. 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paÅ¡tu buvo kreiptasi į 2015 m. buto remontÄ atlikusiÄ bendrovę UAB „Gedulis“ (toliau – rangovas) su praÅ¡ymu imtis veiksmų ir paÅ¡alinti tualeto patalpos grindyse esančius defektus. 2019 m. liepos 11 d. gautas rangovo raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus tualeto patalpos (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ nustatyta, jog klozeto sujungimas sumontuotas gerai, aplink kanalizacijos stovÄ sausa. 2019 m. liepos 19 d.

UAB „Algrimitas“ apžiÅ«ros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atliekant remonto darbus (duomenys neskelbtini), ir demontavus betonines grindis pastebėta, kad nėra sandarumo tarp plastikinių kanalizacijos vamzdžių. Be to, akte teigiama, kad vandens pratekėjimas vyksta dėl praeityje nekokybiÅ¡kai atliktų kanalizacijos tinklų montavimo darbų, t. y. blogai sumontuotų kanalizacijos jungčių. 2019 m. birželio 31 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu kompensuoti 226,88 Eur pagal Rangovo pateiktÄ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ viso 382,61 Eur. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡vardina Statybos techniniame reglamente iÅ¡dėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečias nuostatas pažeidė atsakovas. Nėra pateikti jokie objektyvÅ«s ir patikimi tikrÄ jÄ Ä¯vykio priežastį pagrindžiantys įrodymai.

Pažymėjo, jog atsakovas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai)bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Be to, su ieÅ¡kiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje vietoje yra trÅ«kęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo bÅ«ti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiÅ«ros metu. Nėra duomenų, ar Å¡is nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimÄ , apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ juos pakeisti ar apie kitų trÅ«kumų.

Be to, nurodo, jog neįmanoma įsitikinti, jog ieÅ¡kovo užsakymu, vienaÅ¡aliÅ¡kai, net nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims, suraÅ¡ytas aktas yra tinkamas raÅ¡ytinis įrodymas. IeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateiktame dublike iÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vidaus kanalizacijos vamzdžius keitė ne gyventojas, ne ieÅ¡kovas, o namo administratorius. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nesvarbu, ar atsakovas turi galimybę valdyti pastatÄ kaip savo, taip pat kieno pavedimu buvo atliekami bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno remonto darbai.

Administratoriui net ir neturint galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkui, tai nėra aplinkybė, kuri suteikia teisę atlikti remonto darbus blogai ir aplaidžiai. Atsakovas atliko darbus ir pro tarpusavyje nesujungtus vamzdžius skverbėsi vanduo. Atsakovas apie pratekančius vamzdžius ne kartÄ buvo informuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo M. P. (toliau – liudininkas) ir ne viena kartÄ buvo atvykęs nustatinėti pratekėjimo priežasties. Pažymėjo, kad vamzdis nėra trÅ«kęs kaip teigia ir supranta atsakovas ir Å¡i aplinkybė yra esminė, nes šį bendro naudojimo kanalizacijos vamzdį, atsakovas pats keitė nauju.

IeÅ¡kovo pateiktoje nuotraukoje matosi, kad iÅ¡ardžius dalį grindų pastebėta, jog atliekant bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno keitimo darbus, vamzdžių galai tarpusavyje nebuvo sujungti. Tarp vamzdžių matomas tarpas, pro kurį ir skverbėsi vanduo. Atsakovas UAB ,,Mano BÅ«stas Neris“ pateiktame triplike iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog teisės aktais administratoriui nėra suteikiama teisė savo nuožiÅ«ra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remontÄ iÅ¡skyrus iÅ¡imtį, t. y. jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi teisę imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė.

Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t. y. įvyksta avarija arba gaunama iÅ¡ patalpų savininkų ar techninio prižiÅ«rėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimÄ . Pažymi, jog teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atstovas ieÅ¡kinį palaikė. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje bei dublike nurodytas aplinkybes. Akcentavo, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė netinkamu darbų organizavimu, netinkama rangovo darbų priežiÅ«ra, žalÄ kildina iÅ¡ to, kad atsakovo rangovas netinkamai atliko darbus, netinkamai sumontavo (pastatė per trumpÄ vamzdį ir galimai netinkamai vamzdžius sujungė). Teigė, kad tinkamai sumontuoto vamzdžio neįmanoma pajudinti nei į viršų, nei į apačiÄ .

Atsakovo UAB „Mano BÅ«stas Neris“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime bei triplike iÅ¡dėstytus argumentus bei motyvus. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad darbus organizavo rangovas (trečiasis asmuo UAB „Mano bÅ«stas LT“), kanalizacijos stovas pakeistas 2015 m. kovo mėnesį, vėliau remonto darbus visame bute atliko dar vienas trečiasis asmuo UAB ,,Gedulis“, po to kelis metus nebuvo problemų, ir tik tuomet, kai ieÅ¡kovas susigalvojo iÅ¡ardyti grindis, buvo rastas tarpas ir praÅ¡oma priteisti už neva pakeistÄ kanalizacijos vamzdį ir darbus žalÄ .

Atkreipė dėmesį į nuotraukÄ , kurioje matyti rievės, kurios rodo betonavimo lygį, taigi nuotraukoje, darytoje atlikus griovimo darbus, matyti, kad ginčo vamzdis ,,sukeltas“ atlikus tuos griovimo darbus. Akcentavo, kad iÅ¡ tiesų neaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis daryta nuotrauka. O pats kanalizacijos vamzdis, kaip kad parodė liudytojas, nebuvo keistas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Gedulis“ vadovas A. J. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė atliko statybos remonto darbus ginčo objekte, tuo metu jis buvo įmonės vadovas.

Buvo pajungtas klozetas, vonia ir kita santechninė įranga, ginčo stovo nekeitė, tik pajungė į jį 50 skersmens vamzdį, t. y. į ginčo 110 skersmens vamzdį, ir grindyse užbetonavo. Kai po kelių metų buvo signalas, kad pas kaimynę bėga, nuvažiavo statybos direktorius, leido vandenį, niekas nebėgo. UAB ,,Gedulis“ betonuojant (ginčo bute ) ginčo vamzdyje nebuvo skylės, plyšių tarp vamzdžių, o 50 skersmens vamzdžio pajungimas yra žemiau nuotraukoje matomo plyšio.

Kodėl atsirado tarpas tarp vamzdžių, jam sunku nurodyti. Tuo metu, kai jungėsi į ginčo vamzdį, jis nebuvo probleminis, nematė jokių problemų dėl jungčių, todėl betonavo. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, jog gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). ButÄ pradėjo nuomotis prieÅ¡ tris ar keturis metus. Bute remontas jau buvo padarytas, jis buvo nekokybiÅ¡kas, nuolat problemos, vis reikėdavo kažkÄ keisti. Kaimynai skundėsi dėl užliejimo, kvietė santechnikus, vonioje buvo nustatyta netinkama hermitizacija, kranas buvo keistas kelis kartus, nes buvo naudotos nekokybiÅ¡kos medžiagos.

Tarnybos buvo kviestos kelis kartus. Ä®sikrausčius į butÄ , problemos prasidėjo po mėnesio. Sutvarkius voniÄ , problemos baigėsi, bet trumpam, nes vėliau pradėjo lašėti vanduo per perdangÄ . Kvietė „visus, kas įmanoma“, bet niekas problemos nerado, buvo atjungtas vanduo net 2 dienas. Vėliau buvo iÅ¡griautos tualete plytelės, bet vamzdis bute keistas nebuvo. Pamačius, kad vamzdis blogai įstatytas, jis buvo pastumtas ir įstatytas į vietÄ . Nurodo, kad skundėsi (dėl problemų) tam, kam mokÄ nuomos mokestį.

IeÅ¡kinys atmestinas Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės Byloje nėra ginčo dėl to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė). Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieÅ¡kovui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, atsakovas UAB ,,Mano BÅ«stas Neris“ yra namo (duomenys neskelbtini), administratorius.

Iš 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų akto matyti, kad atsakovo samdytas rangovas UAB ,,Mano būstas LT“ (toliau – Rangovas Nr.

1) ginčo bute atliko Vidaus nuotekų plasitikių skirstomųjų vamzdynų ir stovų vamzdžių montavimÄ , kai nominalus vidinis skersmuo 110 mm, taip pat jų jungiamųjų fasoninių dalių montavimÄ . IÅ¡ 2015 m. Balandžio 27 d. atliktų darbų akto matyti, kad ieÅ¡kovo samdytas rangovas UAB ,,Gedulis“(toliau – Rangovas Nr.2) ginčo bute atliko didelės apimties rangos darbus (ginčo buto remontÄ ), be kita ko, ir vidaus kanalizacijos 50 mm skersmens vamzdynų keitimÄ , unitazų keitimÄ , grindų iÅ¡lyginamojo sluoksnio įrengimÄ , naudojant sausus miÅ¡inius, keramikinių plytelių grindų dangos įrengimÄ . 2019 m. birželio 6 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas gavo pareiÅ¡kėjos M. S. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiÅ¡kėja pranešė, jog buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei. 2019 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovas surašė aktÄ , jog ginčo bute jokių pratekėjimų nepastebėta. 2019 m. birželio 26 d. atsakovas surašė statinio apžiÅ«ros aktÄ tikslu nustatyti 2 buto užpylimo priežastį.

Nurodė, kad tualete per kanalizacijos stovÄ palei lubas iÅ¡ 5 buto pastoviai laÅ¡a vanduo. Ginčo bute (5 butas) remonto metu blogai sumontuotas klozeto sujungimas/vamzdis, per kurį bėga vanduo, klozetas įbetonuotas, tikslingas grindų daužymas, kad galima bÅ«tų tiksliau nustatyti defekto vietÄ ir jÄ paÅ¡alinti. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas Å¡iai 2019 m. birželio 26 d. atsakovo akto iÅ¡vadai, jog defektas yra ieÅ¡kovo atsakomybės ribose neprieÅ¡taravo ir 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į 2015 m. buto remontÄ atlikusiÄ bendrovę UAB „Gedulis“( Rangovas Nr.2) su praÅ¡ymu imtis veiksmų ir paÅ¡alinti tualeto patalpos grindyse esančius defektus. 2019 m. liepos 11 d. gautas Rangovo Nr. 2 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus tualeto patalpos (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ nustatyta, jog klozeto sujungimas sumontuotas gerai, aplink kanalizacijos stovÄ sausa.

Po apžiÅ«ros buto Nr. 3, esančio žemiau buto Nr. 5 nurodė, kad įtaria, jog vanduo užlieja lubas iÅ¡ virÅ¡utinio buto Nr.4, turinčio bendrÄ sienÄ su butu Nr.

5. Ieškovas tikslu demontuoti betonines grindis ir sutvarkyti rastus vamzdžių defektus, sudarė sutartį su UAB „Algrimitas“ (toliau – Rangovas Nr.3). Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, darytos UAB „Algrimitas“ ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, kad buvo išardyta dalis grindų, o tarp bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžių matyti tarpas. 2019 m. liepos 19 d. UAB „Algrimitas“apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atliekant remonto darbus (duomenys neskelbtini), ir demontavus betonines grindis pastebėta, kad nėra sandarumo tarp plastikinių kanalizacijos vamzdžių.

Be to, akte teigiama, kad vandens pratekėjimas vyksta dėl praeityje nekokybiÅ¡kai atliktų kanalizacijos tinklų montavimo darbų, t. y. blogai sumontuotų kanalizacijos jungčių. 2019 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu kompensuoti 226,88 Eur pagal Rangovo Nr.3 pateiktÄ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudojant programinę įrangÄ (duomenys neskelbtini) paskaičiuotÄ grindų atstatymo darbų sumÄ po griundų iÅ¡ardymo , t.y. 155,73 Eur, iÅ¡ viso 382,61 Eur. 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovas raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas bei nurodė, jog tokio defekto specifika dažnu atveju bÅ«na susijusi su buto naudotojų ar jo įgaliotų asmenų vykdytais santechnikos prietaisų remonto (montavimo) darbais ir su tuo susijusiu mechaniniu poveikiu bendrojo naudojimo vamzdynų sistemai.

Be to, pažymėjo, kad vamzdyno nesandarumas (jungiamųjų dalių iÅ¡sinėrimas) neįvyksta be fizinio-mechaninio poveikio. Teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , priminė Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, siÅ«lė Å¡alims iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimÄ , suteikdamas Å¡alims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, siÅ«lė ieÅ¡kovui svarstyti klausimÄ dėl tinkamo atsakovo byloje.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę žalÄ , kuriÄ teigia patyręs, taisydamas atsakovo samdyto Rangovo N.1 atliktų darbų brokÄ , nes atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, administratorius ir su Rangovu Nr. 1 (trečiuoju asmeniu UAB ,,Mano bÅ«stas LT“), sudarė rangos sutartį, pagal kuriÄ Rangovas Nr. 1 pakeitė ginčo bendrojo naudojimo kanalizacijos stovÄ , tačiau darbus atliko nekokybiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo piniginių lėšų sumas, nurodytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudojant programinę įrangÄ (duomenys neskelbtini) paskaičiuotoje grindų atstatymo darbų lokalinėje sÄ matoje,– iÅ¡ viso 382,61 Eur,– kaip patirtÄ Å¾alÄ , teigdamas, kad atsakovas, kaip namo administratorius, netinkamai prižiÅ«rėjo name atliktus Rangovo N.1 (UAB ,,Mano bÅ«stas LT“) statybos rangos darbus, nes bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus , neturėjo priimti Rangovo Nr. 1 netinkamai atliktų darbų rezultatÄ .

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atlyginti ieÅ¡kovui iÅ¡laidas, patirtas dėl Rangovo Nr.1 netinkamai atliktų darbų (ginčo kanalizacijos stovo keitimo darbų) trÅ«kumų Å¡alinimo, teismas kvalifikuoja kaip reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kovui deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis).

Pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, ieÅ¡kiniu siekdamas civilinės atsakomybės taikymo, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad jis patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, taip pat tai, kad tai lėmė ieÅ¡kovo veiksmai ar neveikimas.

Å alys ginčijasi iÅ¡ esmės dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namÄ ir žalos dydžio. Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, jog ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su Å¡iais atsakovo argumentais teismas sutinka. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3–5.4 p. nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ , taip pat žemės naudojimÄ , su Å¡ia priežiÅ«ra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

Administratorius, remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiÅ«rų, name suvartojamos Å¡ilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminariÄ darbų kainÄ , lėšų Å¡altinius; imasi priemonių Å¡iems planams įgyvendinti ir vykdo Å¡ių darbų užsakovo funkcijas. Nuostatų 6 p. nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiÅ«ra ir remontu, siekiant iÅ¡saugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiÅ«ros paslaugas už kainÄ , ne didesnę už apskaičiuotÄ pagal savivaldybės tarybos patvirtintÄ tarifÄ arba jo apskaičiavimo metodikÄ , jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas, taip pat pagal kompetencijÄ kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiÅ«lymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn. Vadinasi, atsakovas, kaip namo administratorius, buvo kompetentingas spręsti dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo bÅ«tinumo, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo bÅ«tinumo iÅ¡ esmės neginčijo.

Bylos duomenimis, atsakovas visų naudos gavėjų, taip pat ir ieÅ¡kovo interesais vykdė savo pareigas, sudarydamas rangos sutartį dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo. Atsakovas nevykdė ginčo kanalizacijos stovo keitimo darbų. Administratorius pagal CK 4.20 straipsnio 1 dalį ir 4.242 straipsnio 2 dalį rangos sutartį dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo sudarė, veikdamas naudos gavėjų, tai yra visų name esančių butų savininkų, taigi ir ieÅ¡kovo, interesais. Å iuo atveju atsakovas savo administravimo paslaugų teikimo pareigas įvykdė, sudarydamas minėtÄ sutartį.

Norminiuose aktuose nepreziumuojama administratoriaus solidarioji atsakomybė su rangovu dėl rangovo veiksmais padarytų nuostolių butų savininkams atlyginimo, taigi ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, iÅ¡ esmės teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų, nes, kaip namo administratorius, priėmė nekokybiÅ¡kus Rangovo Nr. 1 darbus. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad Rangovui Nr.1 UAB ,,Mano bÅ«stas LT“ veikiant pagal rangos sutartį, sudaryta su namo administratoriumi – atsakovu, atsakovas netinkamai prižiÅ«rėjo darbus ir priėmimo-perdavimo aktu priėmė nekokybiÅ¡kai atliktus darbus (sujungimo defektÄ ).

Atsakovo neteisėti veiksmai, anot ieÅ¡kovo, pasireiÅ¡kė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorius turėjo laiku pastebėti netinkamai atliktus darbus ir pakeisto kanalizacijos stovo sujungimo defektÄ , jo bÅ«klę, tačiau priėmė netinkamai atliktus darbus, pasiraÅ¡ydamas priėmimo-perdavimo aktÄ . Taigi, anot ieÅ¡kovo, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiÅ¡kė pareigos nevykdymu ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Dėl Å¡ių argumentų pažymėtina, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Atsakovas nepagrindė, kaip namo administratoriaus veiksmai ar neveikimas prisidėjo prie praÅ¡omos priteisti žalos susidarymo ar jos padidėjimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog vandens pratekėjimai vyko ne dėl bendrojo naudojimo įrangos nusidėvėjimo, o dėl kitų priežasčių (ieÅ¡kovas įrodinėja buvus atsakovo samdyto Rangovo Nr.1 darbo brokÄ , pagal liudytojo parodymus ne kartÄ buvo taisytas paties ieÅ¡kovo samdyto Rangovo Nr.2 brokas (santechninės įrangos montavimo, hermetinimo problemos).

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ginčo bute įvairius rangos darbus atliko trys rangovai (2015 metais mėnesio intervalu Rangovas Nr. 1 pakeitė vertikalų (110 mm skersmens) ginčo kanalizacijos vamzdį, o Rangovas Nr. 2 pajungė į tÄ vamzdį mažesnio skersmens (50 mm) vamzdį, pajungė tualete santechninę įrangÄ (tualetÄ , voniÄ , kranus, tualete darė grindų iÅ¡lyginamÄ jį sluoksnį ir paklojo plyteles, o 2019 metais Rangovas Nr. 3 iÅ¡ardė tÄ paklotÄ grindų sluoksnį ir, sutvarkęs ginčo vamzdžio sujungimo problemÄ , paklojo naujÄ ).

Teismas pažymi, kad savo srities profesionalas, paties ieÅ¡kovo samdytas Rangovas Nr.2 (trečiasis asmuo byloje UAB ,,Gedulis“), betonuodamas grindis nepastebėjo ieÅ¡kovo įrodinėjamo kanalizacijos vamzdžio sujungimo defekto, betonuodamas (klodamas grindų iÅ¡lyginamÄ jį sluoksnį ir prijungdamas į nuotekų vamzdį buto vidaus kanalizacijos vamzdžius), teismo posėdžio metu apklaustas Rangovo Nr. 2 vadovas patikino, kad plyÅ¡io(tarpo) nebuvo, kai buvo betonuojama, kitaip nebÅ«tų betonuojama.

Nusiskundimai dėl laÅ¡ančio vandens ties kanalizacijos stovu buvo gauti 2019 metais, t. y. praėjus keliems metams po darbų atlikimo. Tokios bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad sujungimo defektas, jei tokio bÅ«ta, negalėjo bÅ«ti lengvai pastebimas, akivaizdus ir aptinkamas ieÅ¡kovui priimant darbus 2015 metais (paslėptas trÅ«kumas), todėl nėra pakankamai byloje įrodymų konstatuoti atsakovo bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimÄ , priimant iÅ¡ Rangovo Nr.1 darbus.

Be kita ko, iÅ¡ tiesų liko neaiÅ¡kus tarpo tarp vamzdžių atsiradimo aplinkybės, turint omenyje tai, kad jį konstatavo Rangovas Nr. 3, kuris atliko griovimo (betono sluoksnio ardymo) ties ginčo kanalizacijos stovu darbus. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ieÅ¡kovo veiksmus (neveikimÄ ) bei atsakovui padarytÄ Å¾alÄ sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.263 straipsnis). Nurodytais motyvais teismas atmeta ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ne gyventojai (butų savininkai) atsakingi už avarinę bÅ«klę, todėl rangovų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo, tuo pačiu avarijos priežasties likvidavimo kaÅ¡tus turi prisiimti ne gyventojai (butų savininkai), o namo administratorius (atsakovas). Teismas dėl Å¡ių argumentų pažymi, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , ne namo administratorius, o butų ir kitų patalpų savininkai padengia avarijų lokalizavimo kaÅ¡tus.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigÄ padengti bÅ«tinÄ sias (privalomÄ sias) turto iÅ¡laikymo sÄ naudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831) nurodyta, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie bÅ«tini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams Å¡alinti, įskaitant Å¡ių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiÅ«ros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iÅ¡ kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos pagal Å¡ių darbų faktines iÅ¡laidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (12 punktas).

Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390; toliau – Aprašas) taip pat nustatyta, kad sukauptos kaupiamosios lėšos naudojamos ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 punktas).

Atsakydamas į ieškovo papildomose paaiškinimuose dėl tinkamo atsakovo byloje argumentus, Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.191 straipsnio („Sutartis trečiojo asmens naudai“) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

Su Rangovu Nr.1 sutartis buvo sudaryta Namo savininkų naudai. Rangos sutartimi buvo sutarta dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objekto (ginčo kanalizacijos stovo) keitimo, taip užtikrinti jo tinkamÄ naudojimÄ . BÅ«tent namo savininkams teko ne tik nauda iÅ¡ tokios Rangos sutarties, bet ir atlyginimo už juos finansinė naÅ¡ta. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad Rangos sutarties Å¡alys sulygo, kad iÅ¡ sutarties atsiradusi prievolė turi bÅ«ti įvykdyta tretiesiems asmenims (Namo savininkams).

Kitaip tariant, Rangos sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens – Namo savininkų – naudai. Anksčiau paminėtÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir teismų praktikoje, aiÅ¡kinant CK normas, naudojamas teisės doktrinos Å¡altinis – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengti Tarptautinių komercinių sutarčių principai (toliau – ir UNIDROIT principai). UNIDROIT principų 5.2.1 punkto (sutartys trečiųjų asmenų naudai) komentare pateikiamas pavyzdys, kad universitetas, nusprendęs teisės bibliotekÄ pastatyti per visiÅ¡kai universiteto kontroliuojamÄ bendrovę, kuri sudarė rangos sutartį, turi teisę reikalauti nuostolių dėl netinkamų darbų atlyginimo iÅ¡ rangovo, kuris žinojo, kad pastatyta biblioteka naudosis universitetas (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts 2016.

P. 168. Prieiga per internetÄ : https://www.unidroit.org/instruments/commercial-contracts/unidroit-principles-2016). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas, atsakydamas į ieÅ¡kovo papildomose paaiÅ¡kinimuose dėl tinkamo atsakovo byloje argumentus, akcentuoja, kad namo savininkai turėjo (turi) teisę reikalauti iÅ¡ rangovo tinkamo prievolių pagal rangos sutartį (į)vykdymo. Atitinkamai, netinkamai įvykdžius Rangos sutartį, Namo savininkai turėjo (turi) teisę imtis ir atitinkamų teisinės gynybos priemonių.

Tai seka iÅ¡ principo, kad tas, kas turi teisę, tas turi teisę ir jÄ ginti (lot. ubi ius, ibi remedium). Vadinasi, ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atlyginti nuostolius dėl galbÅ«t netinkamai atliktų ginčo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio keitimo darbų rangovui(ams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę iÅ¡lieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Å ios materialiosios teisės normos reiÅ¡kia specifinį įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymÄ teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trÅ«kumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Jau minėta, kad atsakovas, be kita ko, teikė argumentus ir dėl žalos dydžio, akcentuodamas liudytojo parodymus, jog ginčo kanalizacijos vamzdis ieÅ¡kovo samdyto Rangovo Nr.3 iÅ¡ tiesų nebuvo keičiamas, o tiesiog įstatytas (pastumtas) į vietÄ , todėl reikalavimas priteisti atitinkamas medžiagas nepagrįstas, teigė, kad nesutinka su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, besidubliuojančių su darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis.

Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio, nes nepateikė duomenų, jog pagal pateiktus dokumentus buvo iÅ¡ tiesų atsiskaityta. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas po baigiamųjų kalbų, teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, nurodydamas, kad atsisako patikslinto ieÅ¡kinio dalyje, kurioje prašė teismo priteisti 155,73 Eur (lokalinėje sÄ matoje nurodyta suma), ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės jam žinomos bei prašė priimti pridedamÄ atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä .

Remiantis CK 140 str. 1 d. bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (ar dalies ieÅ¡kinio). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio atsisakymas reiÅ¡kia pareikÅ¡to materialiojo teisinio reikalavimo, t. y. materialiosios teisės, atsakovui atsisakymÄ (pvz., praradus norÄ ginti savo teisę dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsakovui patenkinus iki teismo posėdžio ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamus reikalavimus ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigia nepatyręs 155,70 Eur praÅ¡ytų priteisti iÅ¡laidų, taigi iÅ¡ esmės pripažįsta, kad Å¡ioje dalyje reiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, jis nė neturėjo materialinės teisės. Taigi teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti atsisakymo nuo ieÅ¡kinio materialinio teisinio reikalavimo, nes ieÅ¡kovas neturi ko atsisakyti.

Jau minėta, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nei faktiniu, nei teisiniu atžvilgiu nėra pagrįstas, todėl visa apimtimi atmetamas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti raÅ¡ytinius įrodymus jau baigus įrodymų tyrimÄ teisme iÅ¡ esmės, iÅ¡klausius baigiamÄ sias kalbas ir teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį. Teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatyme nustatytam jiems atlikti terminui, procesiniai dokumentai (įrodymai), paduoti pasibaigus tam terminui, grÄ Å¾inami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 931,70 Eur iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl praÅ¡omų atlyginti advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų iÅ¡laidų dydžius.

Atsakovo atstovai parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo atsakovui rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl pareikÅ¡tų reikalavimų. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sÄ naudas, rengiant procesinius dokumentus, ruoÅ¡iantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi bÅ«ti atlygintos.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (6,90 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos nagrinėjant bylÄ patirtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“, juridinio asmens kodas 124568293, ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Mano BÅ«stas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, dėl žalos priteisimo atmesti. Atsisakyti priimti atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų bei papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, teiktus 2021 m. liepos 14 d., ir grÄ Å¾inti juos padavusiam asmeniui.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ juridinio asmens kodas 124568293, atsakovui UAB ,,Mano BÅ«stas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, 931,70 Eur (devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 70 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“, juridinio asmens kodas 124568293, valstybei 6,90 Eur (Å¡eÅ¡is eurus, 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Kazlauskienė