4532baf2-03fb-4cfa-b9c2-3beaa47744d0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2359-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00122-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 26.2; 121.1; 121.15; 121.18; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Andrutės Kalinauskienės (pranešėja),kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui S. B., suinteresuotam asmeniui V.

G. ir jos atstovei advokatei J. V., suinteresuotam asmeniui O. V. ir jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai, neveiksniam asmeniui M. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ir suinteresuoto asmens V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl M. P. pripažinimo veiksnia, suinteresuoti asmenys – O.

V., V. G., Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyrius, n u s t a t ė : I. Ginčo esmėVilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1993 m. vasario 13 d. sprendimu pagal suinteresuoto asmens O. V. pareiÅ¡kimÄ M. P. pripažinta neveiksnia. Vilniaus miesto mero 2000 m. rugpjūčio 1 d. potvarkiu Nr. 464 O. V. paskirta M. P. globėja. PareiÅ¡kėjas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas skirti M. P. psichinei bÅ«klei įvertinti psichiatrinę ekspertizę, kad bÅ«tų nustatyta, kokia psichine liga M.

P. serga, ar ji gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, ar gali dalyvauti teismo posėdyje bei bÅ«ti apklausta jo metu; nustačius, kad M. P. gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, pripažinti jÄ veiksnia. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ argumentavo tuo, kad byloje surinkti įrodymai (Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimai) patvirtina, jog M. P. gali gyventi savarankiÅ¡kai, tvarkyti buitį, orientuotis aplinkoje.Suinteresuotas asmuo O. V. su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu dėl M. P. pripažinimo veiksnia nesutiko (t.1., b.l. 222), prašė jį atmesti.

Teigė, kad abejoja, jog M. P. sveikatos bÅ«klė pagerėjo tiek, jog ji galėtų bÅ«ti pripažinta veiksnia. Teigė, kad M. P. nuo vaikystės nuolat gydėsi medicinos įstaigose. Suinteresuotas asmuo V. G. sutiko su prokuroro pareiÅ¡kimu, prašė patenkinti šį praÅ¡ymÄ , ir panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimÄ 1993-02-13 civilinėje byloje Nr. 2-162/93, kuriuo M. P. buvo pripažinta neveiksnia. Nurodė, kad nors M. P. nuo vaikystės ir turėjo lengvos formos psichikos negaliÄ , tačiau ji yra visiÅ¡kai sÄ moninga, supranta aplinkÄ ir savo veiksmus, visiÅ¡kai normaliai bendrauja su aplinkiniais, jos sveikatos bÅ«klė yra pakankamai gera. Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyrius dėl prokuroro pareiÅ¡kimo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra (t.1., b.l. 222).

Nurodė, kad 2010-02-10 FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos gyventojus aptarnaujanti socialinė darbuotoja lankėsi pas O. V., kur tuo metu pas jÄ gyveno M. P.. Teigė, kad M. buvo prižiÅ«rėta ir tvarkinga, ji tuo metu padėjo O. V. prižiÅ«rėti sergantį tėvÄ K. K. (paduodavo jam vandens, pagamintÄ maistÄ , padėdavo nueiti į tualetÄ ). M. P. neturėjo nusiskundimų dėl sesers atliekamų globėjos pareigų. Tačiau 2010-12-15 socialinei darbuotojai pakartotinai apsilankius pas O. V., nerado M.

P., o O. V. informavo, kad ji pabėgo iš namų ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) Pas sugyventinį B. O.. Teigė, kad socialinės paramos skyriui yra žinoma, kad M. P. dažnai pabėga iš namų ir apsigyvena (duomenys neskelbtini), pas sugyventinį B. O.. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmėVilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimo dėl M.

P. pripažinimo veiksnia netenkino. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar M. P. sugeba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, paskyrė byloje dvi psichiatrines ekspertizes – pirminę ir pakartotinę. Ekspertizės aktuose konstatuota, kad M. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgimta silpnaprotyste – vidutiniu protiniu atsilikimu, ji dėl psichikos bÅ«senos negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismas, atsižvelgdamas į klausimų, susijusių su asmens veiksnumu, vertinimo sudėtingumÄ ir specialių žinių bÅ«tinumÄ , sprendė, jog eksperto iÅ¡vados apie asmens psichinę sveikatÄ yra reikÅ¡mingas įrodymas, kurio nepaneigia liudytojų parodymai, susiję su M.

P. sveikatos bÅ«klės vertinimu. Konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, kad M. P. sveikata yra pagerėjusi, kad jÄ pripažinti veiksnia. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens V. G. apeliacinius skundus, 2012 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir laikė įrodytu, kad nėra pagrindo pripažinti M.

P. veiksnia. Teisėjų kolegija nustatė, kad M. P. nuo vaikystės yra protiÅ¡kai atsilikusi, jai diagnozuota įgimta silpnaprotystė, ji nėra įgijusi jokios specialybės, darbo veikla buvo ribota ir trumpalaikė; 2003 m. M. P. neterminuotai patvirtintas 35 proc. darbingumo lygis. Kolegijos vertinimu, dėl tokių psichinės sveikatos sutrikimų M. P. saugumas bei interesai negali bÅ«ti apsaugoti nenustačius jai globos ir tai pateisina jos, kaip neveiksnaus asmens, laisvių ir teisių suvaržymÄ . Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados paneigia liudytojų, teigusių, jog matė M.

P. gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), pas B. O., tvirtinusių, kad ji yra savarankiÅ¡ka, atlieka įvairius namų buities darbus, perka maistÄ , parodymus; pažymėjo, jog M. P. nedirba ir objektyviai dėl psichinės ligos negali dirbti, gauti pajamų, kurių pagrindu galėtų savarankiÅ¡kai gyventi, byloje nėra duomenų, kad ji sugeba tinkamai pasirÅ«pinti savo poreikiais, sveikata, priimti sprendimus ir už juos atsakyti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens V.

G. kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kolegija konstatavo, kad kai inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, veiksnumas turėtų bÅ«ti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus laipsnį, kuris galėtų bÅ«ti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiÅ¡kai.

LAT vertinimu, Å¡iuo atveju vienodai svarbÅ«s yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai. Nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu. Vien tik medicininė diagnozė neturėtų bÅ«ti pakankama veiksnumui riboti: bÅ«tina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams. Pažymėjo, kad bylÄ nagrinėję teismai apskritai nesvarstė riboto M.

P. veiksnumo nustatymo galimybės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (arba papildomai ir 6 straipsnio) prasme, o byloje esančius įrodymus vertino tik visiÅ¡ko veiksnumo ribojimo kontekste. LAT vertinimu, teismai turėjo apsvarstyti galimybę teismui ex officio spręsti dėl asmens veiksnumo ribojimo formos kiekvienu konkrečiu atveju, pvz., jei nagrinėjamoje byloje M. P. psichinis sutrikimas nėra pakankamas veiksnumui atkurti visa apimtimi, galbÅ«t jos psichinė bÅ«klė leistų jÄ pripažinti ribotai veiksnia tik tam tikrose gyvenimo srityse, tiesiogiai taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Neįgaliųjų teisių konvencijÄ ir nacionalinio įstatymo analogijÄ (CK rÅ«pybos institutÄ ).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodytų aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui bei įvertinimui apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina Å¡ios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir M. P. pripažinti veiksnia.

Teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas ir esminius principus, teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:1. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad byloje nėra įrodymų, jog M. P. sveikatos bÅ«klė yra tiek pagerėjusi, kad jÄ bÅ«tų galima pripažinti veiksnia. Mano, kad teismas nepagrįstai siaurinančiai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.10 str. 3 d. nuostatas.

2. Teigia, kad O. V. neturėjo teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ teisme dėl M. P. pripažinimo neveiksnia. Teigė, kad tuo metu, kai O. V. iniciavo Å¡iÄ bylÄ , M. gyveno su tėvais, tačiau tėvai apie inicijuotÄ bylÄ nieko nežinojo, o O. V. tuo metu negyveno kartu su M.. Todėl O. V. neturėjo teisės inicijuoti bylos dėl M. P. pripažinimo neveiksnia. 3. M. P. sugebėjo prižiÅ«rėti nedidelį Å«kį (darÅ¾Ä , sodÄ , naminius paukščius), savarankiÅ¡kai padėjo tvarkytis sugyventiniui. Mano, kad Å¡i aplinkybė paneigia ekspertų iÅ¡vadÄ , kad M. negali savarankiÅ¡kai funkcionuoti be Å¡alia esančio suaugusio veiksnaus asmens. M. atvyko į teismo posėdį, atsakė į teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų klausimus bei davė paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡ esmės sutapo su liudytojų B. O., J. O. ir A. J. paaiÅ¡kinimais.

4. Teigia, kad byloje reikÅ¡mingi R. seniÅ«nijos socialinės darbuotojos A. J. paaiÅ¡kinimai, nes ji atliko M. P. buities tyrimÄ (duomenys neskelbtini) kaime, nurodė, kad M. gyvena kukliai, tačiau tvarkingai ir Å¡variai, pati pasirÅ«pina maistu, tvarkosi Å«kelyje, yra visada maloni ir draugiÅ¡ka bei gyvena iÅ¡ sugyventinio B. O. pensijos. Pažymėjo, jog Å¡i liudytoja yra paÅ¡alinis asmuo, niekaip nesusijęs su M. P. sugyventiniu ar giminaičiais, todėl dėl jos paaiÅ¡kinimų negali kilti jokių abejonių.

5. Nurodė, kad M. P., gyvendama su sugyventiniu, negavo jokios paramos iÅ¡ savo oficialios globėjos, o pas globėjÄ atsidÅ«rė po to, kai į prokuratÅ«rÄ 2009 metais su skundu dėl netinkamų globėjos pareigų atlikimo kreipėsi M. sugyventinis B. O.. Pažymėjo, kad M. iÅ¡ įprastos aplinkos buvo iÅ¡vežta panaudojus prievartÄ O. V. iniciatyva.

6. Pažymėjo, jog dėl M. P. pripažinimo veiksnia į teismÄ kreipėsi kompetentingas valstybės pareigÅ«nas – prokuroras, tik surinkęs ir turėdamas pakankamai duomenų apie M. P. bÅ«klę bei gebėjimÄ integruotis į socialinį gyvenimÄ .

7. Teismas privalėjo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įsitikinti, ar M. tikrai yra nepajėgi integruotis į socialinį gyvenimÄ tiek, kad jai negali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas teisinis veiksnumas. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir oficialių įrodymų, kad M. P. bÅ«tų pavojinga bei keltų kokiÄ nors grėsmę savo ar aplinkinių saugumui. Tuo tarpu ekspertų nuorodos į tariamÄ M. agresyvumÄ ar hiperseksualumÄ remiasi tik subjektyviais O. V. paaiÅ¡kinimais bei nekompetentingų fizinių asmenų pasisakymais, tačiau kompetentingos institucijos (policijos įstaigos ar pan.), tokių duomenų niekada nėra patvirtinusios.

Nurodė, kad kartotinės psichiatrinės ekspertizės akte ekspertai pasisako dėl galimai konfliktiÅ¡kų dabartinės O. V. ir M. P. santykių. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino, todėl pažeidė CPK 185 str. 2 d. nuostatÄ . Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir pripažinti M. P. veiksnia. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neveiksnumo reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ .

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:1. CK 2.10 str. įtvirtinta tik galimybė, bet ne teismo pareiga pripažinti asmenį neveiksniu. Nurodė, kad LAT suformuotoje teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Psichikos sutrikimai turi bÅ«ti tokie, dėl kurių pobÅ«džio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebÅ«tų apsaugoti nenustačius Å¡iam asmeniui globos.

Turi bÅ«ti konstatuoti tik patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai. LAT taip pat yra įtvirtinęs, kad neveiksnumo nustatymo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto iÅ¡vadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamÄ pagrindÄ asmens neveiksnumui konstatuoti. Asmuo gali bÅ«ti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais.2. M. P. nustatytas lėtinis psichinis sutrikimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad ji konkrečiose gyvenimiÅ¡kose situacijose orientuojasi menkai, socialinis supratingumas nepakankamas, apsiribojantis iÅ¡skirtinai buitiniu lygmeniu, labai menki sugebėjimai pastebėti esmę suvokiamame objekte, tiriamosios intelekto įvertinimas atitinka defektinį lygį, konstatuotas ribotas socialinių įvykių ir reiÅ¡kinių supratimas.

Įvertinus teisės aspektu šias ekspertų išvadas nėra pagrindo daryti išvados, jog M. P. yra neveiksni ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti savo būtinuosius asmeninius reikalus.

3. Byloje nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad M. P. nesugebėtų savarankiÅ¡kai gyventi. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors psichinis sutrikimas M. P. nustatytas nuo vaikystės, tačiau ji yra baigusi pagalbinę mokyklÄ , dirbo, taip pat buvo sudariusi santuokÄ . Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja reali grėsmė, kad M. P., gyvendama savarankiÅ¡kai, savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesilaikė procesiniame įstatyme Å¡ios kategorijos byloms nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypo nuo LAT bei EŽTT suformuotos teismų praktikos. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti. Teigė, kad apeliantas iÅ¡samiai nurodė, kad yra pagrindai naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .Suinteresuotas asmuo O.

V. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro bei V. G. apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , vadovavosi CK 2.10 str. 1 d. ir patikrino, ar dar egzistuoja du bÅ«tini neveiksnumo nustatymo kriterijai. Teismas, iÅ¡analizavęs objektyvias medicinos ekspertų iÅ¡vadas, liudytojų parodymus, nustatė realų M.

P. negalėjimÄ suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei konstatavo, kad Å¡is negalėjimas yra tokio pobÅ«džio, jog jai reikalinga pastovi kito asmens priežiÅ«ra ir pagalba. Teismas civilinę bylÄ nagrinėjo M. P. dalyvaujant. M. P. buvo asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyta, davė paaiÅ¡kinimus, todėl teismas turėjo objektyviÄ nuomonę apie asmenį, kurį praÅ¡oma pripažinti veiksniu.Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras pateikė atsiliepimÄ , nurodydamas, jog sutinka su suinteresuoto asmens V.

G. apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti.Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyrius atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliaciniai skundai atmestini. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu.

Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1993-02-13 sprendimu M. P. (K.) pripažinta neveiksnia (b.l. 12). Vilniaus miesto mero 2000-08-01 potvarkiu Nr. 464 paskirta globa ir globėja paskirta O. V. (b.l. 13). Ä® Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ kreipėsi suinteresuotas asmuo V. G., M. P. sesuo, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama kreiptis į teismÄ dėl Vilniaus m 1 apylinkės teismo 1993-02-13 sprendimo dėl M. P. pripažinimo neveiksnia, panaikinimo ir jÄ pripažinti veiksnia ( b.l. 7-9).

Tenkindamas prokuroro praÅ¡ymÄ byloje Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-02-18 nutartimi paskyrė M. P. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 98), teismas 2011-06-10 nutartimi M. P. paskyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavesdamas jÄ atlikti Centrinei teismo psichiatrijos ekspertinei komisijai (b.l. 200-201). Ekspertizės aktu konstatuota, jog M. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-vidutiniu protiniu atsilikimu su asmenybės psichopatizacija, ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti (b.l. 206-212).

IÅ¡tyręs bylos įrodymų viseto (ekspertizės aktus, ekspertų parodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus) pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodyta, jog M. P. sveikata tiek pagerėjusi, kad yra pagrindas jÄ pripažinti veiksnia.Apeliantai skunduose iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos bei EŽTT suformuotos praktikos.

Ne bet koks psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalia yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, byloje nėra įrodymų, kad M. P. gyvendama savarankiÅ¡kai savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Å i byla pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjama ne tik pateiktų apeliacinių skundų ribose, bet ir ex officio sprendžiant dėl M. P. riboto veiksnumo nustatymo galimybės tam tikrose gyvenimo srityse, tiesiogiai taikant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (jos 6 ir 8 straipsniai), Neįgaliųjų teisių konvencijÄ ir nacionalinio įstatymo analogijÄ (CK rÅ«pybos institute).  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. garantuoja asmens teisę į asmeninio ir Å¡eimos gyvenimo privatumÄ , 6 str. - teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. 2 d. nustato, kad Konvencijos Å¡alys pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumÄ lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse ir imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kuri jiems reikalinga įgyvendinant savo teisinį veiksnumÄ . Å io straipsnio 4 d. nustato, kad tokios garantijos privalo užtikrinti, kad priemonėmis, susijusiomis su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, bÅ«tų paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų, dėl jų neatsirastų interesų konfliktas ir nebÅ«tų piktnaudžiaujama įtaka, kad jos bÅ«tų proporcingos ir pritaikytos su asmeniu susijusioms aplinkybėms, kad bÅ«tų taikomos kuo trumpesnį laikÄ ir kad jas reguliarai peržiÅ«rėtų kompetetinga institucija.

Garantijos turi bÅ«ti proporcingos tokių priemonių įtakos asmens teisėms ir interesams mastui. LR CK įtvirtintas rÅ«pybos institutas, (CK 2.11 str., 3.239 straipsniai), kuris numato, kad apribojus asmeniui veiksnumÄ , asmuo savarankiÅ¡kai gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodytas tirtinas aplinkybes ir taikytinas teisės normas paskyrė žodinį bylos nagrinėjimÄ ir teismo posėdyje pakartotinai iÅ¡klausė M.

P., apklausė suinteresuotus bylos asmenis, ekspertes V. M., A. G., gydančiÄ gydytojÄ R. J., socialinę darbuotojÄ A. J., J. P., Å¡eimos gydytojÄ R. V.. Kolegijai aiÅ¡kinantis, kuriose gyvenimo sferose M. P. galėtų bÅ«ti pripažinta ribotai veiksnia, Prokuroras S. B. 2013-11-21 posėdžio metu teigė, kad jo manymu M. P. galėtų savimi pasirÅ«pinti, ji galėtų nuvažiuoti iÅ¡ miesto į kaimÄ , ji gali apsipirkti parduotuvėje, o rÅ«pyba galėtų bÅ«ti naminėje aplinkoje, pažymėjo, kad ji pajėgi sudaryti smulkius sandorius. Nurodė, kad jam teko bendrauti su M.

P., ji buvo atėjusi pas jį ir sakė, kad nori bÅ«ti veiksnia (t.2, b.l. 85). Ji gyveno ne su globotine, o su sugyventiniu, jie gerai tvarkėsi, pati savimi pasirÅ«pinti gali.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus - tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl M.

P. pripažinimo veiksnia atmetė ir Å¡iuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatyta pagrindų pripažinti M. P. ribotai veiksnia tam tikrose atskirose gyvenimo srityse. M. P. diagnozuota liga, dėl kurios ji buvo teismo sprendimu pripažinta neveiksnia yra lėtinis psichikos sutrikimas – įgimta silpnaprotystė su vidutiniu protiniu atsilikimu su asmenybės psichopatizacija. Ekspertizės akte konstatuota, kad M. P. nustatyti orientacijos sutrikimai (laike ir vietoje), žemas darbo produktyvumas ir rezultatyvumas, atminties sutrikimas (visai neiÅ¡vystyta operacinė atmintis), dėmesio sutrikimas (susilpnėjusi ir nepastovi dėmesio koncentracija), intelekto sutrikimai, nesugeba įsisavinti naujos medžiagos, turi menkas bendras žinias, nesugeba atlikti aritmetinių veiksmų, naudojasi siauros apimties konkretaus turinio žodynu, konkrečiose gyvenimo situacijose orientuojasi menkai, socialinis supratingumas nepakankamas, apsiribojantis iÅ¡skirtinai buitiniu lygmeniu, mÄ stymo sutrikimai (lėto tempo, konkretus, neproduktyvus, apibendrinimo sugebėjimai menki, apibendrina tik konkrečias, nesudėtinga sÄ vokas, labai menki sugebėjimai pastebėti esmę suvokiamame objekte ir t.t.), asmenybės sutrikimai (egocentriÅ¡ka, rigidiÅ¡ka, primityvi, lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai), emocijų sutrikimas (euforiÅ¡ka).

Ekspertai nustatė, kad M. P. labai stengiasi prisitaikyti prie gyvenimiÅ¡kos aplinkos, tačiau jos sugebėjimas adaptuotis atitinka jos intelektualines galimybes: jai konstatuojamas ribotas socialinių įvykių ir reiÅ¡kinių supratimas, sunkumai reguliuojant valinį elgesį, kritikos ir prognostinių galimybių ribotumas, pasyvumas, savarankiÅ¡kumo stoka. Pažintinių funkcijų ir intelektinių gebėjimų defektas apriboja tiriamosios galimybę veikti racionaliai, savarankiÅ¡kai bei konstruktyviai spręsti problemas, dėl ko jai reikalinga pastovi kito asmens priežiÅ«ra ir pagalba, t.y. kito asmens globa. Pažymėtina, jog sprendžiant neveiksnumo/riboto veiksnumo klausimÄ , labai svarbu kuo iÅ¡samiau iÅ¡analizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertinti asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose yra suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairÅ«s draudimai ir (ar) apribojimai.Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai teismo posėdyje apklausė M.

P.. Ji teismui parodė, kad gyvena pas seserį, kuri jÄ globoja, ji viena bijanti vaikščioti, į laukÄ iÅ¡einanti tik su seserimi, negalėjo pasakyti kokioje gatvėje gyvena, nurodė, kad geria raminamuosius vaistus, tvarkosi tik kartu su seserimi, vandens čiaupo pati atsukti negalėtų, gali pasigaminti iÅ¡ pakelio maisto, nusipirkti maisto produktų viena negalėtų. Pati susitvarkyti negali, rÅ«bus padeda sesuo. PaaiÅ¡kino, kad kai buvo gyvas vyras – visur su juo kartu eidavo. Teigė, kad pažįsta kaimynus.

Ne į visus teisme užduodamus klausimus gebėdavo atsakyti, ne visus juos suvokė. Baigiamųjų kalbų metu jokių prašymų neišreiškė. Analogiškas aplinkybes M. P. nurodė ir pirmosios instancijos teisme 2011-06-09 teismo posėdžio metu (t.1., b.l. 191). Ji teigė, kad nemokanti pinigų suskaičiuoti, apsipirkti negalėtų, nurodė, kad niekada ji negyveno viena. Teismo posėdyje apklaustos ekspertės V. M., A. G. nurodė, jog vidutinio protinio atsilikimo asmuo vienas savarankiškai funkcionuoti nėra pajėgus, tai yra žmogus su 5-6 metų vaiko elgesiu.

M. P. funkcionuoti be šalia esančio žmogaus negali. Mechaniškus judesius jis atlikti gali. Ji paklusni, pasiduoda kitų žmonių įtakai, nenumato pasekmių, nesuvokia situacijos esmės, savarankiškai disponuoti turtu negali, neturi pajėgumų suvokti socialinių būtinybių, yra nedarbinga. Daug kartų gydyta dėl lytinių būdu plintančių ligų, nesupranta elgesio pasekmių (t.2., b.l. 90-91). M. P. nuo vaikystės gydžiusi šeimos gydytoja R. J. nurodė, jog neveiksnioji viena gyventi negali, savarankiškai pas gydytojus atvykti negali, sveikatos būklė nepagerėjo, protinis atsilikimas 47 procentai (t.2, b.l. 92).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino Å¡eimos gydytoja R. V., pažįstanti ir gydanti jÄ daugiau nei 30 metų (t. 2, b.l. 94). Socialinė darbuotoja A. J. nurodė, kad susipažino su neveiksnia prieÅ¡ 4-5 metus, kai lankėsi gyvenamojoje vietoje, atpažino socialinius darbuotojus, nesiskundė, namuose buvo tvarkinga, jai susidarė įspÅ«dis, kad ji pati galėtų tvarkytis namuose. Buvo susitikusi tris kartus, bendravo apie pusvalandį, M. su ja nelabai bendravo (t.2, b.l. 92-93). Socialinė darbuotoja J. P. teismui nurodė, kad su neveiksnia bendravo nuo 2010 m., užeina vienÄ kartÄ Ä¯ metus.

Bendravimo tikslas – bendro vaizdo susidarymas – ar tinkamai rÅ«pinamasi neveiksniu asmeniu, apsilankymo metu neveiksni nekalbėjo, jie negali kamantinėti žmogaus (t.2, b.l. 93).  Įvertinus iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. P. sveikatos bÅ«klė nėra tiek pagerėjusi, jog jÄ bÅ«tų galima pripažinti veiksnia. Å i iÅ¡vada pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡tirtais bei įvertintais bylos įrodymais, kurių turinys atskleistas nurodant, kaip tas įrodymas patvirtina M.

P. nesugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar juos valdyti (CPK 185 str., 443 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog byloje įrodyti ir medicininis, ir juridinis kriterijus, jog M. P. yra neveiksni ir nėra pagrindo jÄ pripažinti veiksnia. Kolegijos nuomone, įvertinus M. P. sveikatos bÅ«klę, taip pat nėra teisinio pagrindo jÄ pripažinti ribotai veiksnia atskirose gyvenimo srityse - finansinėje - disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, mokėti mokesčius, politinėje, darbinėje sferoje, Å¡eimos (santuokos sudarymas), nes jai yra konstatuoti gilÅ«s asmenybės ir emocijų sutrikimai, ribotas socialinių įvykių ir reiÅ¡kinių suvokimas, sunkumai reguliuojant valinį elgesį, gebėjimas elgtis racionaliai.

Ištirti įrodymai – ekspertizės aktai, ekspertų paaiškinimai, gydančių gydytojų parodymai, suinteresuoto asmens O. V. paaiškinimai, M. P. paaiškinimai patvirtina, kad jai reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, nes ji nėra pajėgi pasirūpinti savimi buityje (pati neatsisuktų vandens čiaupo, reikia padėti drabužius, kuriuos ji apsirengtų), negali savarankiškai išeiti viena, dėl ribinio mastymo nėra pajėgi sudaryti net ir smulkių buitinių sandorių (nepažįsta pinigų).

Nors socialinė darbuotoja A. J. ir nurodė, kad jai susidarė įspūdis, kad M. galėtų pati tvarkytis, kad namuose buvo tvarkinga, tačiau kolegija pažymi, kad ši darbuotoja matė M. P. epizodiškai – viso tik tris kartus, bendravo namuose trumpai (apie pusvalandį), pati M. su ja nelabai bendravo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad A. J. labai retai ir epizodiškai matė bei trumpai bendravo su M. P., namuose lankėsi tuo metu (2009, 2010-11-24), kai M. gyveno su sugyventiniu B. O. (t.1., b.l. 16-19), jos parodymai nagrinėjamu atveju vertintini kaip nepakankami padaryti išvadai, kad M.

P. galėtų savimi savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti. Suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad sesers nemato nuo 2011-01-05, kai ji buvo prievarta iÅ¡vežta iÅ¡ kaimo pas globėjÄ . Susiskambindavo telefonu. Taigi, suinteresuoto asmens parodymai, dėl jos epizodinio bendravimo negali bÅ«ti laikomi objektyviais sprendžiant dėl galimumo M. savarankiÅ¡kai gyventi ar veikti savarankiÅ¡kai atskirose gyvenimo sferose.   Įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. P. psichinė negalia apriboja galimybę jai orientuotis savistoviai, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, pagal savo psichinės sveikatos bÅ«klę Å¡iai dienai ji nėra pajėgi integruotis į socialinį gyvenimÄ tiek, kad jai bÅ«tų sugrÄ Å¾intas teisinis veiksnumas ar ji bÅ«tų pripažinta ribotai veiksnia taikant rÅ«pybos institutÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju M. P. teisės ir teisėti interesai geriausiai bus apginti globos instituto pagalba (CPK 3.238 str.). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių netenkinami apeliaciniai skundai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinių skundų, bylos rezultatas yra palankus suinteresuotam asmeniui O. V., kuri praÅ¡o atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. O. V. pateikė į bylÄ dokumentus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme už dokumento parengimÄ , t.y. 2012-02-15 pinigų priėmimo kvitÄ serija LAT Nr. 653553 363 Lt sumai (t.1., b.l. 262) bei už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, t.y. 2013-09-23 pinigų priėmimo kvitÄ serija LAT Nr. 724886 1000 Lt sumai (t.2., b.l. 79).

O. V. praÅ¡ymas priteisti 1000 Lt už advokato atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų dydžių (8.18 punktas, už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme), todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 450 Lt už tris advokato atstovavimo valandas teisme, kaip ir yra numatyta minėtų rekomendacijų 8.18 punkte.

Todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros priteistina suinteresuotam asmeniui O. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 813,00 Lt (363 Lt + 450 Lt) už patirtas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡nagrinėjęs V. G. kasacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi grÄ Å¾indamas bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad kasacinės instancijos teismas turėjo 48,16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos baigtis nepalanki suinteresuotam asmeniui V. G., todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros suinteresuotam asmeniui O.

V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 813,00 Lt už advokato paslaugas.Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 48,16 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Kolegijos pirmininkė                                       Andrutė Kalinauskienė Teisėjai                                                    Loreta Lipnickienė                                                                  Andžej Maciejevski