4530d516-ae9d-4b4e-bcf2-f5c8762017e8 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-380/2021 Proceso Nr. 1-01-1-09987-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei, nuteistiesiems D.

J. ir G. J., jų gynėjui advokatui Mariui Navickui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. J. ir G. J. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausme.

Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Nurodyta kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimÄ ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo suėmimo dienos. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų.

Nurodyta kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir V. R., tačiau dėl jo apeliacinio skundo negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. J., G. J. ir V. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , tai yra 2004 m. gegužės 26 d.

Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013-09-10) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais –banderolėmis (iÅ¡skyrus Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos RespublikÄ <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares“ reikalavimus, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, o bÅ«tent:

G. J., veikdamas bendrininkų grupe su D. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 2500 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ (2019-05-22 nutarimo Nr. 510 redakcija) 5 punkto nustatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad „Ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai – banderolės“, po to G.

J. susitarė su V. R., kad šis leis akcizais apmokestinamas prekes jam ir jo sūnui D. J. laikyti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. Po to, G. J. ir D. J. 2020 m. kovo 5-6 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatytos tyrimo vietos gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. ne mažiau 2500 pakelių cigarečių „Fest“, kurios paženklintos baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius 9105 eurų, į V.

R. gyv. vietÄ (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. ir Å¡ias cigaretes pagal susitarimÄ V. R. laikė iki 2020-03-09 09.40 val., kol adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., sulaikė ir cigaretes paėmė policijos pareigÅ«nai. II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Nuteistojo D. J. gynėjas advokatas M. Navickas apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) atnaujinti įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, apklausiant nuteistuosius bei perklausant byloje užfiksuotus telefoninių pokalbių garso įraÅ¡us;

2) apklausus D. J., spręsti klausimÄ dėl jo parodymų prisidėjimo prie objektyvaus tiesos nustatymo Å¡ioje byloje;

3) pašalinti iš kaltinimo D. J. nustatytas bei inkriminuotas abi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaip neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir prieštaraujančias įstatymui bei teismų praktikai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas);

4) Tauragės apylinkės teismo 2020-10-19 nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo pakeisti – už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, paskirti nuteistajam kitÄ Ä¯statyme nurodytÄ bausmės rūšį – baudÄ arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. 2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės (faktinių aplinkybių neginčija). Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės yra neteisėta ir nepagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų.

Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme 2.2. Skunde nurodoma, jog D. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. J., tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 2500 pakelių cigarečių „Fest“. Po to G. J. susitarė su V. R., kad šis leis akcizais apmokestinamas prekes jam ir jo sūnui D. J. laikyti savo gyvenamojoje vietoje. Po to D. J. ir G. J. 2020 m. kovo 5-6 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatytos vietos gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. ne mažiau 2500 pakelių cigarečių „Fest“ į V.

R. gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur V. R. pagal susitarimÄ laikė iki 2020-03-09 09.40 val., kol jas sulaikė ir cigaretes paėmė policijos pareigÅ«nai. Apelianto vertinimu iÅ¡ taip suformuluoto nuosprendžio nustatomosios dalies turinio matyti, kad tiek cigarečių įsigijimo data, tiek ir, Å¡iuo atveju, susitarimo su V. R. data ar laikas (kiek tai nustatyta bylos nagrinėjimo metu) nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje apskritai nenurodyti. Tačiau iÅ¡ tokiu bÅ«du suformuluoto kaltinimo akivaizdu, kad susitarimas buvo iki 2020 m. kovo mėn. 5–6 dienomis vykusio cigarečių gabenimo, įvyko prieÅ¡ tai vykusio susitikimo metu.

Kad kaltinimas tokiu bÅ«du buvo suformuluotas neatsitiktinai patvirtino ir pati prokurorė baigiamųjų kalbų metu pripažinusi, kad pirma buvo atvažiavę abu nuteistieji, kurie ir tarėsi su V. R. dėl cigarečių pas jį laikymo ir sekančiÄ dienÄ cigaretes atvežęs vienas iÅ¡ nuteistųjų D. J.. Å ias aplinkybes patvirtino ir V. R. bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi Å¡i tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta aplinkybė nekelia abejonių, t. y. kad G. J. prieÅ¡ D.

J. 2020 m. kovo mėn. 5-6 atvežant pas V. R. cigaretes, prieÅ¡ tai su V. R. buvo susitaręs dėl jų laikymo. Tai, kad cigaretės pas V. R. buvo vežamos per du kartus, t. y. kovo mėn. 5 bei 6 dienomis ir tai, kad atvežant Å¡ias cigaretes G. J. nedalyvavo, V. R. buvo patvirtinęs ir pokalbių su J. K. metu. Kaip matyti iÅ¡ 2020-03-06 užfiksuoto V. R. pokalbio su J. K. turinio, jame V. R. pripažįsta, kad cigaretes pas jį buvo atvežę ir vakar (t. y. kovo mėn. 5 d.) ir Å¡iandien (t. y. pokalbio dienÄ â€“ kovo mėn. 6 d.).

Antrojo pokalbio metu į J. K. klausimÄ ar „R.“ buvo kartu su savo vaiku, Å¡is atsakė, kad („R.“) tai pirmÄ dienÄ (kovo mėn. 4 d.) buvo, o antrÄ dienÄ buvo jau tas vienas jo vaikas (kovo mėn. 5–6 dienomis). 2.3. Apelianto vertinimu, tiek iÅ¡ telefoninių pokalbių, tiek ir V. R. bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų matyti, kad sekančiomis dienomis (kaltinime nurodytomis kovo mėnesio 5–6 dienomis) D. J. cigaretes į nuteistojo V. R. namus atvežė vienas pats. Kitoks įvykių scenarijus, t. y. kad Å¡ias cigaretes bÅ«tų atvežę kartu su tėvu G.

J. (jeigu pastarasis ir bÅ«tų atvažiavęs, tačiau likęs automobilyje, tai taip pat nepatvirtintų, kad jis kokiu nors bÅ«du prisidėjo prie objektyviosios pusės realizavimo) arba, kad juo labiau jas D. J. kartu su tėvu neÅ¡iotų (įvertinus G. J. fizinę bÅ«klę, turimÄ neįgalumÄ ir galimybes neÅ¡ti sunkius ar didelės apimties krovinius – cigarečių dėžes), yra paprasčiausiai neįmanomas. To nenustačius, t. y. kad apeliantas kartu Å¡ias cigaretes bÅ«tų atgabenęs, nebelieka ir jokio pagrindo traktuoti, kad jas bÅ«tų ir kartu įgijęs. Å i aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota kaip iÅ¡vestinė, t. y.

D. J. cigarečių bendrininkų grupėje įsigijimas kartu su G. J. buvo siejamas išimtinai su galimu bendru cigarečių pas V. R. atgabenimu. Šiuo atveju nenustačius, kad G. J. būtų kartu atgabenęs cigarečių, ar juo labiau jas nešiojęs, tampa akivaizdu, kad jis neprisidėjo prie D. J. atliekamų veiksmų, už kuriuos pastarasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. jo vykdomos BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės realizavimo. 2.4. Apelianto manymu anksčiau aptarti argumentai nėra tiesiogiai susiję su D.

J. ar jo atliktų veiksmų vertinimu, tačiau yra reikÅ¡mingi vertinant bendrininkų grupės (kartu su tėvu G. J.) požymio D. J. veiksmuose buvimÄ , taip pat ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo pagrįstumÄ . 2.5. Skunde pažymima, jog D. J. iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus (pasirinkdamas visiÅ¡kÄ neigimo versijÄ ) suklaidintas jo interesus atstovavusios gynėjos. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, D. J. anksčiau visada prisipažindavo, nuoÅ¡irdžiai gailėdavosi ir neneigdavo savo atsakomybės, prieÅ¡ingai – jÄ visada prisiimdavo.

Å iuo atveju jis buvo suklaidintas savo gynėjos dėl pasirinktos gynybos taktikos, nes ji jam nurodė, jog pas D. J. neradus cigarečių, jis neva negali bÅ«ti už jas atsakingas. Pasitikėdamas savo gynėja D. J. nusprendė vadovautis advokatės suteiktais patarimais. Susiklosčius tokiai situacijai, D. J. praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ ir jį papildomai bei kitus nuteistuosius apklausti, kad jis galėtų nurodyti tikrÄ sias faktines aplinkybes (konstatuotos teismo nuosprendyje ir motyvuojamoje dalyje faktiÅ¡kai skiriasi) bei padėti paÅ¡alinti byloje kilusius prieÅ¡taravimus.

Dėl (galimų) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo 2.6. Apeliantas nurodo, jog atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir remiantis D. J. parodymais (tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog tokiais savo parodymais prisidėjo prie tiesos Å¡ioje byloje nustatymo) nustačius tikrÄ sias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai sudarytų pagrindÄ skiriant D. J. bausmę, konstatuoti ir atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Konstatavus lengvinančiÄ aplinkybę, tai bÅ«tų pagrindas ir Å¡velnesnės bausmės ar bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimui.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę, laikytina bet kuri iÅ¡ Å¡ių situacijų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoÅ¡irdų gailestį arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriÅ¡kumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus.

Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog turi būti įvertinta ir tai, ar toks asmuo padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas ar joje dalyvavusius asmenis. Tokios išvados neprieštarauja ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2013). 2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad prisipažinimas turi būti savanoriškas, o asmuo negali prisipažinti prispaustas įrodymų, tačiau šiuo atveju yra susiklosčiusi „kardinaliai skirtinga ir netipinė situacija“, t. y.

D. J. nori prisipažinti ne dėl to, kad yra „prispaustas“ įrodymų, o dėl to, kad buvo suklaidintas savo gynėjos, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmos instancijos teisme buvo neteisingai (netinkamai nustatytos) kai kurios turinčios esminės reikÅ¡mės tinkamam juridiniam apelianto veiksmų vertinimui faktinės aplinkybės. Tik iÅ¡taisius Å¡iuos trÅ«kumus, bÅ«tų pagrindas priimti teisėtÄ nuosprendį D. J.. Teismų praktikoje, prisipažinimas siejamas ne su tikslia veikos kvalifikacija, o su vidinio asmens apsisprendimo priežastimi.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-264/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 78-648/2020 teismas lengvinančiÄ aplinkybę pripažino net tada, kai nuteistasis pripažino savo kaltę tik kasacinės instancijos teisme, t. y. minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog „Nuteistasis, nors ir pavėluotai (tik kasaciniame skunde), bet pripažino savo kaltę ir pareiÅ¡kė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ?. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes“. Taigi, nors D. J. prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ tik Å¡iame apeliaciniame skunde ir praÅ¡o bÅ«ti iÅ¡klausytas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindu nepripažinti lengvinančios aplinkybės. PrieÅ¡ingai – D. J. buvus suklaidintam, tačiau nuoÅ¡irdžiai gailintis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, teismas turėtų nustatyti lengvinančiÄ aplinkybę bei į jÄ atžvelgti skiriant bausmę.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas tinkamai neįvertinus tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių – kiekvieno iÅ¡ bendrininkų vaidmens, susitarimo, cigarečių atgabenimo laiko, nepaÅ¡alinus nustatomoje bei motyvuojamoje dalyje esančių prieÅ¡taravimų, netinkamo (neteisingo) BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo, todėl Å¡ie prieÅ¡taravimai (neatitikimai) apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik atlikus praÅ¡omÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Dėl netinkamai paskirtos bausmės 2.8. Skunde nurodoma, jog BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtÄ bÅ«tinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikÅ¡mingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68- 942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). 2.9. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog „D.

J. anksčiau teismo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka 17 kartų, tame tarpe 2017-03-09 baustas pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ), paskirtos 5000 Eur baudos nesumokėjęs. Be to, baustas pagal ANK 163 (2) straipsnio 1 dalį (dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ) bauda, kuri taip pat nesumokėta <...> lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už tyčinį nusikaltimÄ . <...> Nors kaltinamasis už paskutinę nusikalstamÄ veikÄ teismo paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau jis nesumokėjo baudų, paskirtų administracine tvarka už analogiÅ¡kas veikas.

Kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, tačiau nedirba, paskirta bauda už analogiÅ¡kÄ veikÄ , už kuriÄ yra teisiamas, nesulaikė nuo naujos analogiÅ¡ko sveikos padarymo, už kuriÄ nustatyta baudžiamoji atsakomybė“. Taip pat teismas nurodė, kad baudos paskyrimas D. J. nepasieks bausmės paskirties tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje. Bausmės terminas nustatytinas didesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Bausmės vykdymas negali bÅ«ti atidėtas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo (nebuvimo) 2.10. Skunde nurodoma, jog teismas skirdamas nuteistajam 2 metų 6 mėnesių realiÄ laisvės atėmimo bausmę už apysunkio nusikaltimo padarymÄ Å¡Ä¯ savo sprendimÄ iÅ¡ esmės argumentavo nustatydamas D. J. dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat argumentuojant neiÅ¡nykusiu teistumu bei nemaža dalimi paskirtų (taip pat ir nesumokėtų) administracinių nuobaudų.

Apelianto vertinimu byloje reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas prieÅ¡tarauja tiek imperatyviems įstatymo reikalavimams, tiek ir faktinei situacijai. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai nustatė sunkinančiÄ aplinkybę, jog veika padaryta bendrininkų grupe. Pripažinus, kad G. J. atliko padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis) vaidmenį, ? V. R. D. J. praÅ¡ymu – saugotojo, nebelieka ir įstatyminio pagrindo nuteistųjų veiksmus vertinti kaip atliktus bendrininkų grupe, ar, juo labiau, traktuoti, kad tokie veiksmai yra pavojingesni.

Teismai paprastai pripažįsta, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupė ir atsižvelgia į Å¡iÄ aplinkybę kaip į atsakomybę sunkinančiÄ , kai darant nusikalstamÄ veikÄ dalyvauja keli asmenys, iÅ¡ kurių bent du yra nusikalstamos veikos vykdytojai. Apelianto nuomone tas pats pasakytina ir dėl kitos D. J. pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagrįstumÄ bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte apskritai nebuvo nurodyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra suformuluotas kaltinimas, jog jis inkriminuotas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas, o bylÄ nagrinėjant teisme prokuroras neprašė sunkinančia aplinkybe pripažinti to, jog jam inkriminuotas veikas padarė recidyvistas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 256 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas, pripažindamas tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pažeidžia BPK 255 straipsnio 1 dalį.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, kaltinamas asmuo turi teisę tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas (konkrečiai nurodant atsakomybės priemonių griežtumÄ lemiančias aplinkybes kaltinamajame akte ar bent bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje suformuluotame BPK 256 straipsnio reikalavimus atitinkančiame kaltinime). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). 2.11. Apeliantui akivaizdu, kad Å¡iuo atveju Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta nei kaltinamajame akte, nei kaltinime, nei skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Tai, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu nusprendė pasunkinti nuteistojo D. J. teisinę padėtį praÅ¡ydamas teismo pripažinti naujÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, o teismas tokį praÅ¡ymÄ tenkino ir jÄ pripažino, apeliantui tapo „siurprizine situacija“ ir pažeidė tiek rungtyniÅ¡kumo principÄ , tiek ir bylos nagrinėjimo teisme ribas. Teismai skirdami bausmes paprastai atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kai Å¡ios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, tuo tarpu atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kai jos nenurodytos pareikÅ¡tuose įtarimuose ar kaltinamajame akte, teismų yra nustatomos tik tada, kai jas sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , teismai jos atsakomybę sunkinančia paprastai nepripažįsta. 2.12. Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas D. J. bausmę, tiek jo asmenybę, tiek kitas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes vertino itin formaliai (nevertino visumos), todėl nepagrįstai skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principo įgyvendinimui.

Nuteistojo gynėjas pažymi, jog apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (kiek tai susiję su D. J. inkriminuotais ar pastarojo atliktais veiksmais), priešingai – jos pripažįstamos, tačiau D. J. asmenybė, skiriant jam bausmę, buvo įvertinta netinkamai. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog D. J. negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. 2.13. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Nurodo, jog iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas, pasak teismo, negali bÅ«ti taikomas, nes D. J. nusikalto pakartotinai, neiÅ¡nykus teistumui, nėra sumokėjęs administracinių baudų. Apelianto nuomone vien tai, kad D. J. nusikalto pakartotinai, niekaip neįrodo ir nepatvirtina, jog jam skyrus bausmės vykdymo atidėjimÄ , nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymima, jog D. J., nors ir nėra sumokėjęs administracinių baudų, tačiau už paskutinę padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ baudÄ sumokėjo.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog D. J. baudžiamojoje byloje paskyrus baudÄ , jis padarė iÅ¡vadas, stengiasi keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ teigiama linkme, bando visomis iÅ¡galėmis sumokėti likusias baudas. Aplinkybė, kad D. J., bÅ«damas darbingo amžiaus, nedirba, Å¡iuo atveju nėra esminė. PrieÅ¡ingai – D. J. ieÅ¡kosi darbo, tačiau Pagėgiuose kol kas laisvų darbo vietų nėra. Nepaisant to, dar 2020-01-17 D. J. su (duomenys neskelbtini) sudarė savanoriÅ¡kų darbų atlikimo sutartį, pagal kuriÄ (nerasdamas darbo) pradėjo savanoriauti minėtoje draugijoje, bendrauja su neįgaliaisiais, juos transportuoja, iÅ¡vežioja labdarÄ .

Å i įstaiga itin teigiamai atsiliepia apie D. J., charakterizuoja jį kaip itin atsakingÄ , drausmingÄ ir sÄ Å¾iningÄ , visada besilaikantį žodžio ir prisiimtų įsipareigojimų, laiku ir tinkamai atliekantį jam pavestas pareigas. Taip pat D. J. yra itin empatiÅ¡kas tiek ligoniams, tiek darbuotojams, palaiko ligonius, juos pralinksmina. Be to, Å¡i įstaiga, sužinojusi apie D. J. gresiančiÄ laisvės atėmimo bausmę, sutinka tarpininkauti ir praÅ¡o teismo apsvarstyti klausimÄ dėl kitos bausmės paskyrimo, nes D.

J., Å¡iuo ypač sunkiu karantino laikotarpiu yra itin reikalingas draugijai. Å ių aplinkybių teismas, skirdamas D. J. bausmę, nevertino, todėl netinkamai individualizavo bausmę bei nepagrįstai konstatavo, jog D. J. negali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. 2.14. Skunde nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas).

Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2.15. Apeliantas pažymi, jog teismas, konstatuodamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, visiÅ¡kai nevertino D. J. Å¡eimyninės padėties, t. y. kad D. J. turi Å¡eimÄ , du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia iÅ¡laikyti, yra itin tampriais ryÅ¡iais susijęs su visuomene (tiek labdaringa veikla, tiek ir Å¡eimyniniais santykiais).

Akivaizdu, jog D. J. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, iÅ¡ esmės nukentės Å¡eima bei vaikai, D. J. nebegalės susirasti darbo, o tai besitaisantį asmenį visiÅ¡kai sužlugdys, todėl akivaizdu, kad reali laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju nėra ne tik teisinga, bet iÅ¡ esmės nepasiekia ir savo tikslų. Be to, vien tai, kad pasak teismo, anksčiau paskirta bauda neatgrasė D. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant su teismo paskirtais įpareigojimais, nebus pasiekti bausmės tikslai.

PrieÅ¡ingai – atidėjus bausmės vykdymÄ , skyrus įstatyme numatytus įpareigojimus ir D. J. suvokiant, kad bent kartÄ prasižengus jis vis tiek privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę, tai neginčijamai ne tik užkirstų keliÄ tolimesnių nusikalstamu veikų darymui, tačiau ir D. J. nubaustų bei paveiktų. Å ios aplinkybės patvirtina, jog D. J. turėtų bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. 2.16. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ kasacine tvarka, nurodė, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje neribojama teismo teisė pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalaujama motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodoma, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, aiÅ¡kinimas nėra tikslus, nes perkelia akcentÄ nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į bausmės dydį. Ä®statymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokiÄ bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytÄ jos vidurkį (baudžiamoji byla Nr. 2K-209/2006). Teismas D. J. bausmės terminÄ skyrė didesnį, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, tačiau tokio savo sprendimo iÅ¡ esmės nemotyvavo ir nukrypo nuo tokio pobÅ«džio bylose formuojamos teismų praktikos, o tai patvirtina ne tik tai, kad paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti teisingos bausmės sÄ vokos, bet ir tai, kad tokio turinio nuosprendis yra neteisėtas.

Nors D. J. paskirta griežta bausmė formaliai atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau faktiÅ¡kai yra visiÅ¡kai betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas, t. y. neteisingas. Vertinant visas D. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad tai nėra tipinė nusikalstama situacija (D. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ tik dėl to, kad galėtų gauti pajamų Å¡eimos iÅ¡laikymui, nes susirasti darbo Pagėgiuose nepavyksta), kurios vertinimas ir teismo sprendimas turi bÅ«ti iÅ¡imtinis.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu ir (ar) skiriant baudÄ . 2.17. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje (pvz.: kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015) laikomasi pozicijos, jog baudžiamojoje byloje į bausmę reikia pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias kasacinio teismo suformuotas nuostatas, sprendžiant klausimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę iÅ¡dėstė itin formalius argumentus, kurie nėra pakankami konstatuoti bausmės teisingumÄ ir adekvatumÄ veikos pavojingumui, D. J. asmenybei, bausmės tikslams, todėl Å¡i nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti pakeista – D. J. skiriant kitÄ Ä¯statyme numatytÄ bausmės rūšį, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu. 2.18.

Skunde nurodoma, jog nors D. J. yra baustas administracine tvarka ir teistas, tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jis yra ne tik sumokėjęs jam paskirtÄ didelę baudÄ , bet ir savanoriauja neįgaliųjų draugijoje, charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , iÅ¡laikytinių. Neįvertinus Å¡ių aplinkybių, bausmė individualizuota netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai. Administracinių baudų D. J. nėra sumokėjęs dėl finansinės padėties, tačiau jų neneigia ir ketina sumokėti.

Tai patvirtina, jog jis nevengia atsakomybės, vertina savo elgesį kritiÅ¡kai, siekia savo gyvenimÄ pakreipti teigiama linkme, savanoriauja, ieÅ¡kosi darbo, rÅ«pinasi Å¡eima, dviem nepilnamečiais vaikais.

3. Nuteistojo G. J. gynėjas advokatas M. Navickas apeliaciniu skundu prašo:

1) Tauragės apylinkės teismo 2020-10-19 nuosprendžio dalį dėl G. J. nuteisimo pakeisti – perkvalifikuoti jo veiksmus į padėjėjo, sudariusio sÄ lygas D. J. realizuoti BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį;

2) paÅ¡alinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad Å¡i nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe;

3) įvertinus G. J. antraeilį vaidmenį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį G. J. skirti žymiai mažesnę baudÄ ;

4) apeliaciniame skunde keliamų klausimų nustatymui atlikti Å¡ioje byloje įrodymų tyrimÄ apklausiant visus nuteistuosius – G. J., D. J., V. R. bei perklausant užfiksuotus V. R. ir J. K. telefoninių pokalbių garso įraÅ¡us. 3.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės yra neteisėta ir nepagrįsta dėl toliau nurodomų motyvų. Dėl skundžiamame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių prieÅ¡taravimo objektyvioms bylos aplinkybėms 3.2.

Skunde nurodoma, jog G. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. J., tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 2500 pakelių cigarečių „Fest“. Po to, G. J. susitarė su V. R., kad šis leis akcizais apmokestinamas prekes jam ir jo sūnui D. J. laikyti savo gyvenamojoje vietoje. Po to, G. J. ir D. J. 2020 m. kovo 5-6 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatytos vietos gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. ne mažiau 2500 pakelių cigarečių „Fest“ į V.

R. gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur V. R. pagal susitarimÄ laikė iki 2020 m. kovo 9 d. 09.40 val., kol jas sulaikė ir cigaretes paėmė policijos pareigÅ«nai. Teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė, jog G. J. ir D. J. akcizais apmokestinamas prekes įgijo veikdami bendrai. Pasak teismo, tai patvirtina aplinkybė, kad tartis su V. R. dėl cigarečių laikymo jie atvyko abu.? 3.3. Skunde teigiama, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna įstatymo uždraustų prekių.

Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Aplinkybė, jog skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatytas Å¡ių cigarečių įsigijimo laikas, asmenys, vieta ar kaina, sudaro pagrindÄ tvirtinti, kad Å¡is alternatyvus nusikalstamos veikos požymis buvo grindžiamas iÅ¡imtinai spėjimu. 3.4. Apelianto vertinimu „tai seka ir iÅ¡ pirmos instancijos teismo nuosprendžio pateiktos Å¡io alternatyvaus požymio G. J. veiksmuose buvimo argumentacijos“, t. y.

Å¡ių cigarečių įsigijimas kartu grindžiamas iÅ¡imtinai tuo, kad dėl cigarečių laikymo pas V. R. jie atvyko taip pat kartu. Tačiau pagal BPK apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Å ios nuostatos turi bÅ«ti laikomasi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (Å¡iuo atveju BK 1992 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2K-P- 218/2009).

Nenustačius Å¡io alternatyvaus nusikaltimÄ apibÅ«dinančio požymio (cigarečių įsigijimo fakto) nebuvo (ir nėra) jokio įstatyminio pagrindo G. J. pripažinti kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is alternatyvus nusikalstamos veikos požymis iÅ¡ kaltinimo G. J. turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas. 3.5. Dėl susitarimo dėl cigarečių laikymo laiko bei aplinkybių skunde nurodoma, jog G. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad po cigarečių įsigijimo nenustatytu laiku, jis susitarė su V.

R., kad Å¡is leis akcizais apmokestinamas prekes G. J. ir jo sÅ«nui D. J. laikyti savo gyvenamojoje vietoje. Tiek cigarečių įsigijimo data, tiek ir, Å¡iuo atveju, susitarimo su V. R. data ar laikas (kiek tai nustatyta bylos nagrinėjimo metu) nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje apskritai nenurodyti. Apelianto vertinimu tokia susiklosčiusi situacija traktuotina kaip grubus imperatyvių BPK normų pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ yra imperatyviai nurodyta, jog nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bÅ«tini nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomi visada (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, Å¡ios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Apeliantui akivaizdu, kad tiek susitarimo laikÄ , tiek vietÄ , tiek kitas aplinkybes nustatyti ir nurodyti tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje, buvo bÅ«tina. Tokių aplinkybių nenurodžius, tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, t. y. nuteistojo V.

R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų (kuriais teismas didžiÄ ja dalimi grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį G. J. bei D. J.) matyti, kad toks susitarimas įvyko 2020-03-04. Po Å¡io susitarimo, sekančiomis dienomis jo gyvenamojo namo adresu ir buvo atvežtos cigaretės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent tokiu bÅ«du buvo formuluojamas kaltinimas G. J. ir konstatuota nustatomojoje skundžiamojo nuosprendžio dalyje, kad įvykus susitarimui su V. R. dėl cigarečių jo namuose laikymo, po to sekė 2020 m. kovo mėn. 5–6 d. cigarečių atvežimas V.

R. gyvenamojo namo adresu. 3.6. Apeliantui akivaizdu, kad susitarimas įvyko iki 2020 m. kovo mėn. 5–6 dienomis vykusio cigarečių gabenimo. Aplinkę, kad kaltinimas tokiu bÅ«du buvo suformuluotas neatsitiktinai, patvirtino ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu pripažinusi, kad pirma buvo atvažiavę abu nuteistieji, kurie ir tarėsi su V. R. dėl cigarečių pas jį laikymo ir sekančiÄ dienÄ cigaretes atvežęs D. J.. Apelianto vertinimu pripažinus Å¡iÄ aplinkybę traktuoti G. J. veiksmus kaip bendravykdytojo ar kaip kokiu nors bÅ«du prisidėjus prie inkriminuotos BK BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos realizavimo, Å¡iuo atveju, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sÄ lygas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimÄ .

G. J., atvykęs pas V. R. į namus ir susitaręs dėl cigarečių saugojimo jo namuose, Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme atliko BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytÄ padėjėjo funkcijÄ ir niekaip tiesiogiai neprisidėjo prie objektyviosios pusės realizavimo. Todėl G. J. veiksmai Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti į padėjėjo, sudarančio sÄ lygas ir Å¡alinančio kliÅ«tis kitiems asmenims realizuoti Å¡io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę. 3.7. Dėl kaltinime nurodyto cigarečių į V.

R. namus atgabenimo laiko apeliantas nurodo, jog G. J. buvo nuteistas už tai, kad po susitarimo su V. R., 2020 m. kovo mėn. 5–6 d. iÅ¡ tyrimo metu nenustatytos vietos, pas V. R. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 2500 pakelių cigarečių „Fest“. IÅ¡ tokiu bÅ«du suformuoto kaltinimo bei analogiÅ¡ko jam nuosprendžio, akivaizdu, kad cigarečių gabenimas V. R. gyvenamuoju adresu vyko tik 2020 m. kovo mėn. 5–6 d. BÅ«tent dėl Å¡itomis dienomis vykdytos nusikalstamos veikos, t. y. kovo mėn. 5–6 dienomis vykusio cigarečių gabenimo V.

R. gyvenamosios vietos adresu G. J. ir buvo pripažintas kaltu bei nuteistas. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę.

Taigi, Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimo teisme ribas apsprendė tiek kaltinamajame akte suformuluotos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, tiek ir jas pripažinus pirmos instancijos teismui pagrįstomis – ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuotos aplinkybės. 3.8. Apeliantas nurodo, kad apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. R. parodė, kad abu nuteistieji buvo atvažiavę pas jį į namus, atėjo į kiemÄ . Su juo kalbėjosi G. J.. Kai vyko susitarimas, cigarečių jam neatvežė.

Dėžes su cigaretėmis atvažiavo pasidėti po poros dienų. Dėžes su cigaretėmis atvežė du kartus. Abu kartus dėžes su cigaretėmis atvežė D. J.. Teismas pripažindamas G. J. kaltu dėl Å¡io alternatyviojo nusikalstamos veikos požymio padarymo nurodė, kad nors V. R. teisme teigė, kad cigaretes abu kartus jam atvežė D. J., tačiau tokį jo paaiÅ¡kinimÄ paneigia jo telefoniniai pokalbiai su liudytoju J. K.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad tikėtina, jog parodymus apie tai, kad tiek pirmÄ kartÄ , tiek ir antrÄ kartÄ jam cigaretes atvežė tik D.

J., V. R. davė psichologiÅ¡kai paveiktas. Tokiems teismo argumentams nėra nei jokio įstatyminio, nei faktinio pagrindo. IÅ¡ kaltinimo turinio iÅ¡eina, kad susitarimas dėl cigarečių atgabenimo ir laikymo vyko iki kovo mėn. 5–6 dienomis įvykusio realaus jų atgabenimo į V. R. namus. Be to, kovo mėn. 4 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai ir vyko susitikimas bei susitarimas su V. R. dėl cigarečių pas jį laikymo, jokios cigaretės nebuvo atgabentos. Dėl tokių veiksmų, t. y. dėl cigarečių atgabenimo pas V.

R. dar ir kovo mėn. 4 d. nuteistieji niekada nebuvo nei kaltinami, nei nuteisti. Apelianto vertinimu atveju teismo akcentavimas ir citavimas V. R. parodymų apie tai, kad jam G. J. į jo namus atvežęs cigaretes dar ir 2020 m. kovo 4 d., laikytinas bylos nagrinėjimo teisme ribų peržengimu. 3.9. Skunde nurodoma, jog tai, kad cigaretės pas V. R. buvo vežamos per du kartus, t. y. kovo mėn. 5 bei 6 dienomis ir tai, kad atvežant šias cigaretes G. J. nedalyvavo, V. R. buvo patvirtinęs ir pokalbių su J. K. metu.

Kaip matyti iÅ¡ 2020-03-06 užfiksuoto V. R. pokalbio su J. K. turinio, jame V. R. pripažįsta, kad cigaretes pas jį buvo atvežę ir vakar (t. y. kovo mėn. 5 d.) ir Å¡iandien (t. y. kovo mėn. 6 d.). Antrojo pokalbio metu į J. K. klausimÄ ar „R,“ buvo kartu su savo vaiku, Å¡is atsakė, kad („R.“) tai pirmÄ dienÄ (kovo mėn. 4 d.) buvo, o antrÄ dienÄ buvo jau tas vienas jo vaikas (kovo mėn. 5–6 dienomis). Apelianto nuomone stokoja logikos teismo teiginys, jog tikėtina, kad V. R. prieÅ¡ duodamas parodymus buvo psichologiÅ¡kai paveiktas.

Ši tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme aktuali aplinkybė (juo labiau, turinti savarankiškų nusikalstamos veikos požymių) nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga. Vien teismo manymas, kad galėjo būti kitaip, ar juo labiau, kad nuteistasis duoda tikslesnius parodymus dėl poveikio, turėjo būti grindžiamas bylos nagrinėjimo metu ištirtais bei nustatytais įrodymais. Nenustačius tokių aplinkybių, tokiomis prielaidomis teismo nuosprendis negalėtų būti grindžiamas. 3.10. Apelianto manymu tokie teismo teiginiai neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, t. y. pirmiausia pats V.

R. paneigė teismo prielaidas apie neteisėto poveikio jam darymÄ . Antra, jeigu nuteistasis tokius parodymus davė neva psichologinio poveikio, tai Å¡iuo atveju lieka neaiÅ¡ku, kÄ jie keičia dėl nuteistųjų G. J. ir D. J. atsakomybės laipsnio bei pobÅ«džio. Net ir duodamas patikslinančius parodymus, jis „nesiekė ir neeliminavo nei vieno iÅ¡ nuteistųjų vaidmens“, o nieko neslėpdamas aprašė kiekvieno jų indėlį prisidėjus prie nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V.

R. ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Å¡itų datų jis tiksliai neprisimenantis, o prisimenamas įvykio aplinkybes grindžia pokalbio metu iÅ¡girstomis detalėmis. Be to, sunkiai suvokiama, kaip G. J., pats sunkiai vaikščiodamas (turėdamas neįgalumÄ ), dar galėtų paneÅ¡ti ir cigarečių prikrautÄ dėžę. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai bei detaliai paaiÅ¡kino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Taip pat teismas remdamasis Å¡iais jo parodymais, pripažino juos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, Å¡iuo atveju netikėti V. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais nėra jokio įstatyminio pagrindo. Jeigu teismo manymu, buvo iÅ¡kilę prieÅ¡taravimų tarp V. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų bei užfiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašų, jie turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne suteikiant vieniems duomenims prieÅ¡ kitus prioritetÄ ir remiantis iÅ¡imtinai teismo „manymu“.

Tokiu būdu formuluojant teismo nuosprendį buvo pažeisti imperatyvūs BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šiuo atveju, objektyviai nustačius, jog G. J. pats cigarečių negabeno ir nenešiojo, tampa akivaizdu, kad jis negali būti traktuojamas kaip jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bendravykdytojas, o turėtų būti vertinamas kaip atlikęs padėjėjo vaidmenį. Eliminavus iš kaltinimo aplinkybę, jog D. J. kovo mėn. 5–6 d. atgabeno cigaretes pas V. R., nebelieka ir pagrindo traktuoti, jog G.

J. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrininkų grupėje, ar juo labiau pripažinti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. 3.11. Skunde teigiama, jog pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų pastangomis. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. 3.12.

Apeliantas teigia, jog kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį bei laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės sunkinančia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai paprastai pripažįsta, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupė, ir atsižvelgia į Å¡iÄ aplinkybę kaip į atsakomybę sunkinančiÄ , kai darant nusikalstamÄ veikÄ dalyvauja keli asmenys, iÅ¡ kurių bent du yra nusikalstamos veikos vykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Å iuo atveju, tam, kad bÅ«tų galima pripažinti, jog G. J. kartu su D. J. veikė bendrininkų grupėje ar, juo labiau, tai konstatuoti kaip atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, turėtų bÅ«ti nustatytas tiesioginis apelianto G. J., kaip jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vykdytojo, vaidmuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog teismas turi atsargiau vertinti asmens parodymus apie savo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikÅ¡mę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018).

Dėl netinkamai paskirtos bausmės 3.13. Apelianto vertinimu remiantis objektyviai byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pripažinus, kad G. J. veiksmai vertintini kaip padėjėjo, sudariusio sÄ lygas kitam nuteistajam realizuoti inkriminuojamo nusikaltimo objektyviÄ jÄ sudėtį, jo veiksmai turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį. Po to turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai kitaip įvertintas ir jo, kaip antraeilio Å¡io nusikaltimo subjekto, veiksmų pavojingumas, taip pat ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės (bendrininkų grupės) nebuvimas.

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip esminės, nulemiančios G. J. skirtinos baudos dydį. Skundžiamame nuosprendyje skirdamas bausmę G. J. teismas nurodė, jog „G. J. anksčiau teismo teistas, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos <...> lengvinančių aplinkybių nenustatyta <...> sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje“.

Be to, teismas nurodė, jog padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Ä®vertinus aplinkybes, kad nuteistasis anksčiau teismo teistas, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra neįgalus, jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo svarbus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam paskirta bauda negali bÅ«ti mažesnė nei atitinkama sankcija administracinėse bylose.

Taip pat teismas nurodė, kad vertintina ir aplinkybė, jog nuteistasis baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Taigi, įvertinus bÅ«tinumÄ pragyventi ir užtikrinti realiÄ nuteistojo galimybę sumokėti paskirtÄ baudÄ , nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminas nustatytas ilgesniam laikotarpiui, t. y. 24 mėnesiams. 3.14. Nors teismas nurodė, kad skiriama bauda, įvertinus G. J. galimybę jÄ sumokėti, iÅ¡dėstoma 24 mėnesiams, tačiau G. J. finansinė padėtis iÅ¡ esmės taip ir liko neįvertinta.

G. J. vienintelės pajamos yra invalidumas, t. y. 479,72 Eur. Tai reiÅ¡kia, jog G. J. mokant tokio dydžio baudÄ per teismo nustatytÄ terminÄ , jam pragyvenimui liktų viso labo apie 100 Eur per mėnesį, o tai nėra pakankama net ir elementarių bÅ«tiniausių poreikių patenkinimui. Tokiu bÅ«du G. J. bÅ«tų priverstas gyventi žemiau absoliutaus skurdo ribos. Be to, G. J. turi tik 40 proc. darbingumÄ , todėl įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas baudos sumokėjimui (juo labiau kaimo vietovėje pandemijos ir bedarbystės laikotarpiu), G.

J. neturi jokios realios galimybės. Neįvertinus G. J. finansinės padėties, sveikatos bÅ«klės bei galimybės įsidarbinti, iÅ¡ esmės netinkamai buvo individualizuota bausmė. Å ios aplinkybės patvirtina, jog skiriant G. J. bausmę, buvo netinkamai įvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, nevertinta visuma, todėl nepagrįstai paskirta tokia didelė bauda. Teismas prieÅ¡taringai nurodo, jog G. J. yra baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas (už akcizais apmokestinamų prekių įgijimÄ , laikymÄ ir pan.), nors tuo pačiu nurodo, kad jis baustas administracine tvarka du kartus tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 3.15.

Apeliantas pažymi, jog už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ V. R. nuteistas daug mažesne bausme nei G. J., nors, kaip pripažino pats teismas, jie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje. Pasak teismo, griežtesnės bausmės G. J. paskyrimÄ sÄ lygojo Å¡ių asmenų vaidmenų pasiskirstymas, t. y. V. R. vaidmuo buvo antraeilis, o G. J. ne. Kaip patvirtina aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai, toks vaidmenų pasiskirstymas nustatytas nesant tam nei faktinio, nei juridinio pagrindo (G. J. tik sėdėjo tame pačiame automobilyje, kuriuo važiavo sÅ«nus).

Pripažinus G. J. vaidmenį antraeiliu (kaip ir buvo objektyviai nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu), atitinkamai nebÅ«tų pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir jam, kaip padėjėjui, turėtų bÅ«ti Å¡velninamas skirtinos baudos dydis. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. J. bausmę, itin formaliai įvertino ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumÄ , t. y. tokiÄ griežtÄ bausmę paskyrė tik pagal Å¡ios veikos priskyrimÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ laiko, vietos, bÅ«do, motyvų ir tikslų aspektu.

Skiriant G. J. bausmę turėjo būti atsižvelgta į jau nurodytas faktines aplinkybes, t. y. priežastį jis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ir neprisidėjo prie objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo, (nuo pat pirmos apklausos buvo apgautas policijos pareigūnų (neva dėl bylos nutraukimo ir reikalingumo užrašyti bent kažkokius parodymus) ir t. t. Šios aplinkybės, kurios, beje, nebuvo paneigtos bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtina, jog G. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra ženkliai mažesnis, todėl atitinkamai turėjo būti skirta ir švelnesnė bausmė, t. y. mažesnė bauda. 3.16.

Skunde nurodoma, jog pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tačiau teismų sprendimuose pažymima, kad nereikia Å¡io reikalavimo suprasti taip, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-3 82/2012). Nors G. J. paskirta griežta bausmė formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau faktiÅ¡kai yra visiÅ¡kai betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas, t. y. neteisingas.

Vertinant visas G. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad tai nėra tipinė nusikalstama situacija (G. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ tik tuo, kad bÅ«damas neįgalus asmuo vienÄ kartÄ kartu važiavo su sÅ«numi pas V. R. ir susitarė dėl galimybės sÅ«nui įvykdyti Å¡itÄ nusikaltimÄ , t. y. laikyti cigaretes pas V. R.). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skyrus Å¡velnesnę bausmę žymiai mažesnę baudÄ . 3.17.

Apeliantas praÅ¡o G. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę iÅ¡dėstė itin formalius argumentus, kurie nėra pakankami konstatuoti bausmės teisingumÄ ir adekvatumÄ veikos pavojingumui, G. J. asmenybei, bausmės tikslams, todėl Å¡i nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti pakeista pripažįstant G. J. antraeilį padėjėjo vaidmenį, eliminuojant atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir įvertinus jam nustatytÄ itin didelį neįgalumÄ ir iÅ¡ jo gaunamas vieninteles pajamas, skirti žymiai mažesnę baudÄ , nei numatyta sankcijoje.

G. J., nors ir baustas administracine tvarka (du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) bei teistas, tačiau teistumai jau seniai iÅ¡nykę, veikos nebuvo susijusios su kontrabandinių cigarečių laikymu ir pan., ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas yra sumokėjęs. Be to, G. J. charakterizuojamas teigiamai, yra darbingas tik 40 proc., turi neįgalumÄ , vietoje vienos kojos turi protezÄ , jo pajamos per mėnesį yra tik 479,72 Eur (iÅ¡ kurių turi iÅ¡laikyti gyvenamÄ jÄ vietÄ , pirkti vaistus, tenkinti bÅ«tinus poreikius ir pan.).

Aplinkybė dėl G. J. finansinės padėties, t. y. galimybės iÅ¡mokėti baudÄ , nors ir buvo teismo paminėta, tačiau įvertinta netinkamai – nevertintos gaunamos pajamos, galimybė įsidarbinti ir pan. Be to, aplinkybė, kad G. J. yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas ir jau ilgÄ laikÄ nebuvo nusikaltęs ir (ar) prasižengęs patvirtina, jog jis nevengia atsakomybės, vertina savo elgesį kritiÅ¡kai, gyvena nenusižengdamas įstatymams ir pan. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡imtinai per neapdairumÄ , t. y. tiesiog važiavo su sÅ«numi vienu automobiliu.

4. Teismo posėdyje nuteistieji D. J., G. J. ir jų gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinius skundus. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Nuteistojo D. J. gynėjo advokato M. Navicko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo G. J. gynėjo advokato M. Navicko apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ . Nagrinėjamu atveju nuteistojo D.

J. gynėjo apeliaciniame skunde praÅ¡oma paÅ¡alinti abi pirmosios instancijos teismo nustatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 13 punkte numatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ). Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ paskirti D. J. su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį arba pritaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ nuteistojo G. J. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame praÅ¡oma paÅ¡alinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe ir įvertinus jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ , perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (pripažinti jį padėjėju). Taip pat praÅ¡oma pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį G. J. skirti žymiai mažesnę baudÄ . BÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡ neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems D. J. ir G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai D. J. ir G. J. pripažino kaltais bendrininkų grupe padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bei įvertintais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o tai suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei nurodyta nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose, sprendžiant D.

J. ir G. J. kaltės klausimÄ ir kvalifikuojant jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant bei vertinant įrodymus, padaryta nebuvo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nepritaikęs D. J. BK 75 straipsnio normų, pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė netinkamai, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

8. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojamas praÅ¡ymas atnaujinti įrodymų tyrimÄ , tačiau sprendimÄ dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas priima įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK normų iÅ¡tyrė įrodymus, teisiamajame posėdyje nuteistiesiems buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl bylos aplinkybių, todėl nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad, patenkinus nurodomus praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, apeliacinio proceso metu pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų iÅ¡tyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas iÅ¡vadas dėl reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių.

Dėl G. J. ir D. J. bendrininkavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ 9. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, palyginusi jas su BK įtvirtintais sudėties bei bendrininkavimo požymiais, Å¡iuo klausimu formuojama kasacine praktika, konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bendrininkavimo institutÄ bei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėties požymius, todėl pripažindamas D.

J. bei G. J. nusikalstamos veikos bendravykdytojais baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nagrinėjamoje byloje nepadarė. Priešingai nei itin plačiai dėstoma nuteistojo G. J. gynėjo apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo G. J. nusikalstamus veiksmus vertinti ne kaip bendravykdytojo, o kaip padėjėjo ir perkvalifikuoti juos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį.

10. BK 1992 straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) – gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

11. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrÄ nusikalstamÄ rezultatÄ , ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamÄ veikÄ , veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikÅ¡ti keliomis formomis:

a) visi padarant nusikalstamÄ veikÄ dalyvaujantys asmenys visiÅ¡kai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma);

b) visi padarant nusikalstamÄ veikÄ dalyvaujantys asmenys iÅ¡ dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiÅ¡kai, o kiti tik iÅ¡ dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). <...> nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-37-942/2015, 2K-297-222/2016, 2K-269-648/2017, 2K-6-1073/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. J., veikdamas bendrai su D. J., nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 2500 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, po to nuteistasis G. J. susitarė su nuteistuoju V. R., kad šis leis laikyti jam ir jo sūnui D. J. savo gyvenamojoje vietoje jų įgytas akcizais apmokestinamas prekes (dėžes su cigaretėmis). Po to, nuteistieji G.

J. ir D. J. 2020-03 5-6 d., tikslus laikas nenustatytas, iÅ¡ nenustatytos vietos gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. ne mažiau 2500 pakelių cigarečių „Fest“, kurios paženklintos baltarusiÅ¡ko pavyzdžio banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 9105 eurų, į nuteistojo V. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., kuris pagal susitarimÄ laikė akcizais apmokestinamas prekes (dėžes su cigaretėmis) iki 2020-03-09, 9 val. 40 min., kol jas sulaikė ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Taigi byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji, tarp jų D. J. ir G. J., atlikdami vykdytojų vaidmenį, bendrais veiksmais realizavo BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius: D. J. ir G. J. neteisėtai įgijo ir gabeno, o V. R. gyvenamojoje vietoje laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ . Vadovaudamasis bylos duomenų visuma apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡ie nuteistieji suvokė, jog neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, suprato Å¡ios veikos pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, todėl šį nusikaltimÄ padarė tyčia.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 1992 straipsnio 1 dalis D. J. ir G. J. pritaikyta tinkamai.

13. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo V. R. parodymų ir byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių matyti, jog G. J. ir D. J. pas V. R. atvykę iÅ¡ karto atvežė cigarečių, todėl ar cigaretes vežė abu ir antrÄ kartÄ , veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės netusi, todėl su Å¡iomis aplinkybėmis susiję apeliacinių skundų argumentai atmetami. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų gynėjo itin akcentuojamos aplinkybės, jog G. J. pats dėžių su cigaretėmis nenešė ir dalyvavo ne visuose susitikimuose su V.

R., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartÄ Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , taip pat savaime nereiÅ¡kia, kad darant nusikalstamÄ veikÄ G. J. atliko tik padėjėjo vaidmenį ir jo veiksmai turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti. Dėl Å¡ios priežasties nėra ir jokio pagrindo teigti, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ D. J. ir G. J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pagrindo Å¡alinti Å¡ias atsakomybę sunkinančias aplinkybes nėra.

Dėl nuteistajam D. J. paskirtos bausmės 14. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. J. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu negali sutikti.

15. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).??? Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

16. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apylinkės teismas D. J. už šį nusikaltimÄ paskyrė 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas D.

J. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai) (BK 11 straipsnio 4 dalis), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes naujÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. tai, kad jis yra teistas (t. 2, b. l. 167– 173), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 170–177). Teismas nurodė, jog nors nuteistasis už paskutinę nusikalstamÄ veikÄ teismo paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau nesumokėjo baudų, paskirtų administracine tvarka už analogiÅ¡kas veikas (už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo nustatytos tvarkos pažeidimus).

Nuteistasis yra darbingo amžiaus asmuo, tačiau nedirba, paskirta bauda už analogiÅ¡kÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nesulaikė jo nuo naujos analogiÅ¡kos veikos padarymo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje baudos bausmės paskyrimas D. J. nepasieks bausmės paskirties tikslų, nustatytų BK 41 straipsnyje, todėl jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė didesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

18. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į iš esmės visas nuteistajam D. J. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. paskirta šiek tiek didesnė nei šios rūšies bausmės dydžio vidurkis BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas D. J. tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismÄ , paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo labai lakoniÅ¡kai nurodydamas, jog teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam negali bÅ«ti atidėtas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teismas nepakankamai iÅ¡samiai įvertino nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam D. J. maksimaliam trejų metų laikotarpiui atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui. Kaip jau minėta, nuteistasis pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai padarymo. Byloje nustatyta, kad nors D.

J. nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 170–177) ir teistas, tačiau baudÄ už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu, yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 167–173). Naujų teisės pažeidimų po nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra padaręs. D. J. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 3, b. l. 142), Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia iÅ¡laikyti (t. 3, b. l. 143), visuomenėje yra charakterizuojamas teigiamai.

Nors nedirba, tačiau nuo 2020-01-27 iki Å¡iol pagal savanoriÅ¡kų darbų atlikimo sutartį savanoriauja (duomenys neskelbtini) (padeda transportuoti ligonius, iÅ¡vežioja labdarÄ ) (t. 3, b. l. 144–146). Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra bÅ«tinas resocializacijai vykdyti. D. J. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam bÅ«tų reikalinga taikyti realiÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo formÄ , nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai Å¡iuo atveju yra bÅ«tina.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡i Tauragės apylinkės teismo 2020-10-19 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti D. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir kardomoji priemonė panaikintina.

22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad D. J. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu negali sutikti.

23. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012).

Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). ??? 24. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog <...> kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡antis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi apraÅ¡yti visas kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja.

Minėta, kad galutinį sprendimÄ dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).??? 25. Aptarta kasacinės instancijos teismo praktika patvirtina, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nors Å¡i BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nebuvo paminėta kaltinamajame akte, tačiau apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡iÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę konstatavo visiÅ¡kai pagrįstai, todėl jos Å¡alinti nėra jokio pagrindo.

26. Atmestinas nuteistojo gynėjo argumentas, jog tai, kad D. J. apeliaciniame skunde prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėtų bÅ«ti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

27. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi aplinkybes: kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, bet teismas turi įvertinti ir tai, kiek kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ padėjo priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

28. Pažymėtina, kad pripažįstant nuteistajam atsakomybę Å¡velninančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakanka nustatyti nuteistojo prisipažinimo fakto, bÅ«tina konstatuoti ir nuteistojo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Nustatyta, kad D. J. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino, kaltę pripažino tik apeliaciniame skunde, tačiau net ir Å¡iuo atveju nenurodo visiÅ¡kai jokių aplinkybių, kurios galėtų kaip nors padėti iÅ¡aiÅ¡kinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme nedavė parodymų, savo kaltę neigė ir taip apsunkino galimybę atskleisti tiesÄ .

29. Nors nuteistojo gynėjas tvirtina, kad nuteistasis duoti parodymus ir pripažinti savo kaltę atsisakė, nes pirmosios instancijos teisme buvo suklaidintas savo gynėjos, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. J. atsisakė duoti parodymus ir gynėjo nepageidavo (t. 3, b. l. 35–36). Manytina, kad jeigu D. J. bÅ«tų iÅ¡ tiesų norėjęs savanoriÅ¡kai prisipažinti ir padėti iÅ¡aiÅ¡kinti jam inkriminuojamÄ veikÄ arba gailėjęsis dėl jos padarymo, jo gynėja nebÅ«tų galėjusi padaryti tam įtakos net ir pasiÅ«lydama tokiÄ kaltės neigimo gynybinę taktikÄ . Tai, kad nuteistasis tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jį padarius nusikalstamÄ veikÄ ir po jam nepalankaus teismo nuosprendžio priėmimo apeliaciniame skunde nutarė pripažinti savo kaltę, laikytina sÄ lyginiu prisipažinimu siekiant iÅ¡vengti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip jo atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė.

30. Apeliantas teigia, kad yra sÄ lygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vietoj teisingumo principui prieÅ¡taraujančios laisvės atėmimo bausmės paskirti D. J. baudÄ ar kitÄ su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti. BK 54 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-179-693/2019).

31. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas Å¡iuo atveju nėra pakankamas bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad D. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ tik dėl to, kad galėtų gauti pajamų Å¡eimos iÅ¡laikymui, nes susirasti darbo Pagėgiuose nepavyksta, turi Å¡eimÄ , iÅ¡laikytinių, yra gyvenimiÅ¡kai įprastos ir nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, pakankamomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti.

Vertinant Å¡ias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, jog paminėtos aplinkybės egzistavo iki nusikaltimo padarymo ir D. J. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Kitos aplinkybės, mažinančios aptariamos veikos pavojingumÄ , nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Dėl nuteistajam G. J. paskirtos bausmės 32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių.

Kaip jau minėta, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apylinkės teismas G. J. už šį nusikaltimÄ parinko Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ . Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rÅ«Å¡ies ir kategorijos. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , už apysunkį nusikaltimÄ skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. J., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai) (BK 11 straipsnio 4 dalis), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę – neteistas (t. 2, b. l. 120), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (t. 2, b. l. 117–118).

33. Teismas taip pat įvertino tai, kad G. J. yra neįgalus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog jam paskirta baudos bausmė pasieks savo tikslus, atgrasys nuteistÄ jį nuo tapačių ar kito pobÅ«džio veikų darymo. Pažymėjo, jog G. J. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo svarbus. Nurodė, kad nuteistajam paskirta bauda negali bÅ«ti mažesnė nei atitinkama sankcija administracinėse bylose, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigiama baudžiamosios atsakomybės taikymo už konkrečius neteisėtus veiksmus prasmė, nes pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ ANK 209 straipsnio 7 dalies redakcijÄ , jei neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų akcizinių prekių vertė virÅ¡ija 50 MGL, bet nevirÅ¡ija 150 MGL dydžio, tai užtraukia baudÄ nuo 5 200 Eur iki 6 000 Eur.

Be to, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir į tai, kad G. J. yra neįgalus asmuo, įvertinęs bÅ«tinumÄ pragyventi, siekiant užtikrinti realiÄ jo galimybę sumokėti paskirtÄ baudÄ , teismas nuteistajam nustatė net 24 mėnesių savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog nuteistojo gynėjas klaidingai teigia, kad teismas nurodė, jog G. J. yra baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių įgijimÄ , laikymÄ ir pan., nes iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijÄ minėjo vertindamas nuteistajam skirtinos baudos dydžio pagrįstumÄ , o ne G.

J. asmenybę.

34. Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į visas G. J. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu G. J. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. J. paskirta 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos bausmės dydžiui ir kurios savanoriÅ¡ko sumokėjimo terminas nustatytas net 24 mėnesiams, yra aiÅ¡kiai per griežta.

35. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į G. J. asmenybę, sveikatos bÅ«klę ir turtinę padėtį. Å ios aplinkybės, kaip jau minėta, lėmė tai, kad nuteistajam buvo skirta pakankamai Å¡velni bausmė – artima minimaliam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydžiui bauda, kurios savanoriÅ¡ko sumokėjimo terminas nustatytas net 24 mėnesiams. Dar kartÄ vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

36. PraÅ¡ydamas sumažinti baudÄ nuteistojo gynėjas skiria daug dėmesio G. J. prastai finansinei bÅ«klei ir nurodo, jog sumokėti baudos per 24 mėnesius jis nepajėgs. Vertindama šį skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. NatÅ«ralu, jog asmenys gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudÄ , patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Vien tai, kad G. J. gauna nedideles pajamas ir yra neįgalus, savaime nereiÅ¡kia, jog jo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad pirmosios instancijos teismo jam skirta artima minimaliai 140 MGL dydžio bauda, kurios sumokėjimo terminas nustatytas net 24 mėnesiams, yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo principų, todėl turėtų bÅ«ti mažinama. Kita vertus, apeliantas prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ , žinojo apie savo prastÄ finansinę padėtį ir sveikatos bÅ«klę, todėl turėjo realiÄ galimybę, siekdamas iÅ¡vengti galimų didelių nuostolių, nedaryti jam inkriminuoto nusikaltimo.

To nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir jo turtinės padėties pablogėjimÄ .

37. Apeliaciniame skunde nepagrįstai praÅ¡oma pritaikyti G. J. BK 54 straipsnio 3 nuostatas ir įvertinus jo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos daryme bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , skirti jam žymiai mažesnę baudÄ . Å iame procesiniame sprendime jau ne kartÄ minėta, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo G. J. veiksmų vertinti kaip „antraeilių“. PrieÅ¡ingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog G. J., kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo svarbus.

Todėl, kaip jau minėta anksčiau, nėra ir pagrindo šalinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos G. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kasacinio teismo praktika, susijusi su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu buvo aptarta šio procesinio sprendimo 30 punkte, todėl papildomai nekartojama. Teisėjų kolegijos nuomone nėra jokio pagrindo pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas G. J. bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

38. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad G. J. yra charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis, todėl jam yra sunku įsidarbinti, vietoje kojos neÅ¡ioja protezÄ , o jo pajamos per mėnesį siekia tik 479,72 Eur, yra ganėtinai gyvenimiÅ¡kai įprastos ir nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, pakankamomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti. Kaip minėta, visos Å¡ios aplinkybės jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertintos ir lėmė artimos minimaliai baudos, kurios sumokėjimo terminas nustatytas net 24 mėnesiams, skyrimÄ . Be to, vertinant Å¡ias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės egzistavo iki nusikaltimo padarymo ir G. J. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė.

39. Nors apeliantas nurodo, jog skiriant G. J. bausmę turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ir neprisidėjo prie objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo tik todėl, kad nuo pat pirmos apklausos buvo „apgautas“ policijos pareigÅ«nų, o Å¡ios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad G. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu G. J. gynėjo nepageidavo ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų buvę padaryta kokių nors BPK pažeidimų, todėl Å¡is apelianto argumentas laikytinas deklaratyviu. Kitos aplinkybės, mažinančios aptariamos veikos pavojingumÄ , nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos.

40. Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas dėl bausmės Å¡velninimo negali bÅ«ti tenkinamas, todėl G. J. gynėjo advokato M. Navicko apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo G. J. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundÄ atmesti. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, D. J. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. J. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Panaikinti D. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė