452eb8c0-e52c-425d-94cd-8dab2debc044 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-1720-245/2014Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo D. K. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-08-19 nutarimÄ Nr. 93-590 taikyti nuteistajam D.

K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, n u s t a t ė: D. K. nuteistas 2007 m. lapkričio 2 d. Norvegijos Aust-Agder apygardos teismo pagal Norvegijos Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 ir 3 §1 p., 60 a str., 62 str. 1 § - 10 m. laisvės atėmimo bausme su deportacija iÅ¡ Å¡alies. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-03-03 nutartimi minėta Norvegijos apygardos teismo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir palikta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-12-19, pabaiga – 2016-06-01. Komisija 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 93-590 tenkino nuteistojo pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl jo lygtinio paleidimo, konstatavusi, kad nuteistasis per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-08-19 nutarimÄ Nr. 93-590 taikyti nuteistajam D.

K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu nuteistÄ jį lygtinai paleidus bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes iÅ¡vadai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals nėra pagrindo.Nuteistasis D. K. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų.

Skunde nurodo, kad teismas subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitas aplinkybes. Teismas net neatsižvelgė, kad ne pirmÄ kartÄ svarsto galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , netaikė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo tik dėl to, kad yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, nors pirmÄ kartÄ svarstant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo taip pat teigė, kad negalima taikyti lygtinio paleidimo, nes dar didelė neatliktos bausmės dalis.

Pažymi, kad Å¡iuo metu yra atlikęs daug didesnę nei įstatymu nustatytÄ teismų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė LR Konstitucijos 109 str. 3 d., t. y., kad nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo. Reikalauti be jokio faktinio pagrindo atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę nei reikalauja įstatymas yra esminis įstatymo teisinės normos iÅ¡kreipimas, pakeičiantis Å¡ios normos prasmę ir tuo pačiu pažeidžiantis LR Konstitucijos reikalavimÄ , kad teismai sprendimus grindžia vadovaujantis tik įstatymu.Teismas taip pat visiÅ¡kai nevertino, jog drausminės nuobaudos seniai iÅ¡nykusios, be to, jos ne vienÄ kartÄ realiai įtakojo tiek Komisijos, tiek teismo sprendimus netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.

Be to, dėl padarytų pažeidimų pasikeitė jo teisinė padėtis įkalinimo įstaigoje, buvo perkeltas į paprastÄ jÄ grupę iÅ¡ lengvosios. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, galima teigti, kad už savo padarytus nusižengimus yra pastoviai baudžiamas, teismas tokiu sprendimu siekia pratęsti pastovaus jo baudimo laikotarpį. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į Konstitucinį reikalavimÄ , kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ ar pastoviai už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ .

Be to, teismas neatsižvelgė, kad po nusižengimų buvo ne kartÄ skatintas, jis yra nusiteikęs pasimokyti iÅ¡ praeities klaidų, atlikdamas bausmę mokėsi ir dirbo, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, pakartotinio jo nusikalstamo elgesio rizika žema, iÅ¡likę tvirti socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais ir Å¡eima, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „Finansinių tyrimų biuras“ vadybininku. Atlikdamas teismų paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę vėl įvykdė Komisijos nutarimu skirtas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, pritaikius lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos turės kur gyventi ir dirbti - tinkamai integruotis į visuomenę.Teismas taip pat pažeidė LR BVK 1 str. 2 d.

„Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis - nustatyti tokiÄ bausmės vykdymo tvarkÄ , kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.“ Teismas, priimdamas sprendimus dėl jo lygtinio paleidimo ne vienÄ kartÄ vadovavosi tik įstatymu nepagrįstais manymais ir visiÅ¡kai nesiekė formuoti jo kaip nuteistojo požiÅ«rio ir įgÅ«džių, kurie padėtų jam tapti įstatymus gerbiančiu žmogumi. Teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė tik į tai, kad bausmę jis atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymÄ .

Teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principo baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas. Taigi teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas tėra teismų paskirtos bausmės atlikimo režimo keitimas. Taip vėl pažeidžiamas LR BVK 157 str. 1 d.Teismas, nutartyje nurodydamas netenkinti Komisijos nutarimo, nes jis palaiko kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros neformaliÄ sias tradicijas, pažeidė LR BVK 6 str. (nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas).

Teismas neatsižvelgė, kad įstatymas nenurodo, kad laikymasis kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų panaikina galimybę pasinaudoti lygtinio paleidimu. Be to, toks aiškinimas prieštarauja Komisijos 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo išvadai, kad jis nepalaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, nes mano, kad laikantis yra pažeminimas silpnesnio žmogaus orumas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas visiškai nevertino jo kaip nuteistojo asmenybės elgesio bausmės atlikimo metu.

Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Nagrinėjamu atveju D. K. tenkina formaliuosius kriterijus, tačiau materialusis pagrindas dar nesusiformavęs. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, apygardos teismas pripažįsta, jog lygtinis paleidimas yra teismo paskirtos bausmės režimo pakeitimas, tačiau Å¡iam pokyčiui įvykdyti neužtenka vien nuteistojo elgesio įvertinimo. Teismas, nesvarbu kelintÄ kartÄ yra svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas taikyti jam lygtinio paleidimo institutÄ , privalo vertinti tų pačių aplinkybių visumÄ , t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino D. K. padaryto nusikaltimo sunkumÄ bei likusiÄ neatliktÄ bausmės dalį, tačiau objektyviai vertinant visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų nelaikytinas pastoviu baudimu už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Netaikant lygtinio paleidimo nuostatų nuteistojo teisinė padėtis nėra bloginama, jo kalinimo sÄ lygos nesikeičia.

Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi. Nuteistasis privalo siekti resocializacijos, integracijos į visuomenę, o ne vien tikėtis lengvesnio bausmės atlikimo režimo. Tinkamas bausmės atlikimas yra nuteistojo pareiga, todėl trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiÅ¡kos neturėtų bÅ«ti sureikÅ¡minamos. Be abejo, lygtinio paleidimo taikymas padeda sumažinti nuteistųjų pataisos namuose skaičių, leidžia sutaupyti biudžeto lėšų, tačiau penitencinės sistemos trÅ«kumų negalima spręsti iÅ¡kraipant bausmės paskirtį bei sumenkinant visuomenės interesÄ gyventi saugioje visuomenėje.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D.

K. bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas, tačiau nusikalto pakankamai jauno amžiaus (24 m.), savo kaltės teisme nepripažino. Nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad jis lengvai pasiduoda kitų įtakai, tai patvirtina ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dis – veikta organizuotoje grupėje, taip pat matyti, į kÄ dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų, tačiau Å¡iuo metu savo požiÅ«rį yra pakeitęs, mano, jog laikantis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų yra pažeminamas silpnesnio žmogaus orumas.

Taigi, nors D. K. Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, keičia savo mÄ stymÄ bei vertybes, tačiau Å¡ie teigiami pokyčiai vyksta sÄ lyginai neilgai, todėl teismui dar nėra susiformavęs vidinis įsitikinimas, kad nuteistasis savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Tai, kad nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį ir tinkamai elgtis, yra įvertinama pataisos namų administracijos, pvz. perkeliant į lengvesnio režimo grupę, suteikiant teisę iÅ¡vykti be sargybos ar palydos, skiriant paskatinimus ir pan.

Lygtinio paleidimo taikymui neužtenka vien Lygtinio paleidimo komisijos teiktų rekomendacijų formalaus įgyvendinimo, svarbu, kokį poveikį taikomos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės daro nuteistajam. D. K. darbinė motyvacija bei pasiryžimas keistis apygardos teismo vertinama teigiamai, tačiau pagrįstų abejonių kelia socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvardinti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas), nuostatos. Nors iÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau jų įtaka D.

K. elgesiui nėra atskleista. Nors Komisija 2014-08-19 nutarime Nr. 93-590 selektyviai pažymėjo, jog nuteistasis sprendimus priima atsakingai, turi ilgalaikius – daugiau kaip 6-12 mėn. tikslus, tačiau ignoravo specialistų padarytas iÅ¡vadas apie D. K. kategoriÅ¡kos nuomonės turėjimÄ , alternatyvių pasiÅ«lymų atmetimÄ . MÄ stymas ir elgesys kaip pagrindinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantis veiksnys nurodytas ir Psichologinės tarnybos specialistės pateiktoje iÅ¡vadoje. Be to, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroras atsiliepime iÅ¡kėlė dvejonę dėl pakartotinio D.

K. nusikalstamumo rizikos įvertinimo. Pagal OASys metodikÄ nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (21 balas), tačiau pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie nuteistojo galimai palaikomus ryÅ¡ius su organizuotos grupės nariais. Pateiktoje medžiagoje abstrakčiai užsimenama, jog Å¡iuo metu nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kia apgailestavimo jausmus dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo nuostatų pokytis nėra psichologiÅ¡kai įvertintas. Taigi, Å¡iuo metu dar negalima kalbėti apie pataisos programų teigiamus rezultatus nuteistojo mÄ stysenai. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo teiginį, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d., t. y., kad nagrinėdami bylas teismai privalo klausyti tik įstatymo.

Atkreipiamas dėmesys, kad BVK 157 str. įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios, teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo instituto. Tai, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę nei įstatyme numatyta minimali bausmės dalį, nesuteikia jam jokių lengvatų svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ . BVK įtvirtina tik formaliuosius kriterijus, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Tiesėjas ir teismai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), jų sprendimai savarankiÅ¡ki, todėl apygardos teismas nėra saistomas nei apylinkės teismo nutarties, nei Komisijos priimto nutarimo argumentais bei motyvais.Ä®vertinęs nuteistojo skundo argumentus ir iÅ¡analizavęs pirmos instancijos teismo nutarties motyvus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, taip pat kitas pataisos procesui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos iÅ¡vados, kuriai esant, nuteistÄ jį bÅ«tų galima lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. D. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (neturi galiojančių nuobaudų, ne kartÄ skatintas, yra įgijęs baldžiaus specialybę ir toliau mokosi Vilniaus edukologijos universitete nuotoliniu bÅ«du) nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius iÅ¡vadÄ , jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Apygardos teismo vertinimu probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingÄ probuojamųjų asmenų resocializacijÄ ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvÄ , nebÅ«tų pasiektas. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami Å¡iai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo D. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                        Kęstutis Dargužis