Legislator Case Law & Legislation
452b9bac-e3f3-40bf-833c-0f7067255b70 AI generated

452b9bac-e3f3-40bf-833c-0f7067255b70 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 452b9bac-e3f3-40bf-833c-0f7067255b70
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. K., A. M. ir R. T., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, esančiame Jono BiliÅ«no g. 14, Kybartuose, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 7 d. susitarė neteisėtai naudojamais mobiliojo ryÅ¡io telefonais skambinti atsitiktiniams žmonėms, kuriems prisistačius valstybės tarnautoju apgaule įgyti svetimÄ minėtiems žmonėms priklausantį turtÄ â€“ grynuosius pinigus, kitus vertingus daiktus, svetimas elektronines mokėjimo priemones ir Å¡ių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Legislator headnote

AI generated

452b9bac-e3f3-40bf-833c-0f7067255b70 · Vilniaus apygardos teismas: - 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-1053/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40223-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.1.10.1; 1.2.14.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023Â m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Onai Bernotienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei,

nuteistojo Ž. K. gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato E. JonuÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 18 d.), ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ž. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežčiausia 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant Å¡velnesnes 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir Ž. K. skirta galutinė subendrinta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ž. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant Ž. K. visÄ bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M. ir R. T., tačiau nuosprendis dalyje dėl jų nuteisimo apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Ž. K., A. M. ir R. T., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, esančiame Jono BiliÅ«no g. 14, Kybartuose, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 7 d. susitarė neteisėtai naudojamais mobiliojo ryÅ¡io telefonais skambinti atsitiktiniams žmonėms, kuriems prisistačius valstybės tarnautoju apgaule įgyti svetimÄ minėtiems žmonėms priklausantį turtÄ â€“ grynuosius pinigus, kitus vertingus daiktus, svetimas elektronines mokėjimo priemones ir Å¡ių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. Vykdydamas nusikalstamÄ susitarimÄ R. T. 2020 m. spalio 7 d. 10.23 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino M. S. į jos naudojamÄ telefonÄ ir M. S. pasakė skambinantis iÅ¡ Kauno prokuratÅ«ros dėl to, kad su M. S. galėjo bÅ«ti atsiskaityta padirbtomis kupiÅ«romis, pokalbio su M. S. metu iÅ¡siaiÅ¡kino apie jos namuose turimÄ grynųjų pinigų sumÄ , banko mokėjimo kortelę, paprašė M. S. pasakyti minėtos banko kortelės PIN kodÄ bei nurodė M. S. paruoÅ¡ti pinigus, banko kortelę ir medalius, kuriuos ateis patikrinti prokuroro padėjėja. M. S., vykdydama R. T. nurodymÄ , pastarajam pasakė savo banko kortelės PIN kodÄ bei paruošė grynuosius pinigus, banko kortelę ir medalius.

3. R. T. bendraujant su M. S., Ž. K. ir A. M. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pakaitomis skambino laisvėje esantiems baudžiamojo proceso metu nenustatytų tapatybių asmenims, praÅ¡ydami nuvykti pas M. S. į namus ir paimti paruoÅ¡tus grynuosius pinigus, banko kortelę ir medalius. Ž. K. rastas baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmuo atsisakė vykti pas M. S. į namus ir paimti paruoÅ¡tus grynuosius pinigus, banko kortelę ir medalius, tokiu bÅ«du Ž. K., veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. ir R. T., pasikėsino neteisėtai įgyti svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę - AB „S“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ M. S. vardu, neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir Å¡ios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodÄ bei apgaule savo ir kito baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgyti svetimÄ M. S. priklausantį turtÄ â€“ 2 000 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

4. 2020 m. spalio 7 d. apie 13.00 val. baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmuo atvyko pas M. S. į namus - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir paėmė paruoÅ¡tus 1 500 eurų grynaisiais pinigais, materialinės vertės neturinčius apie dvideÅ¡imt medalių, AB „S“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ M. S. vardu, kuriÄ tÄ pačiÄ dienÄ 14.00 val. panaudojęs bankomate, esančiame ŽirmÅ«nų g. 2, Vilniuje, baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmuo iÅ¡ M. S. vardu atidarytos banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 500 eurų, tokiu bÅ«du A. M. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, padedant baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmeniui, neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę - AB „S“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ M. S. vardu, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir Å¡ios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodÄ bei apgaule savo ir kito baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens naudai įgijo svetimÄ M. S. priklausantį turtÄ â€“ 2 000 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. K. gynėjas advokatas E. JonuÅ¡as praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendį dalyje dėl Ž. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį – Ž. K. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gynėjas taip pat praÅ¡o priimti sprendimÄ dėl Ž. K. patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų jo gynėjo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų. Teismui nustačius, jog Ž. K. kaltė yra įrodyta, gynėjas praÅ¡o nuosprendį iÅ¡ dalies pakeisti ir paskirtos subendrintos Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, paliekant tas pačias jam nustatytas pareigas.

5.1. Gynėjas skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis Ž. K. atžvilgiu turi būti panaikintas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punktas) ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi Ž. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

5.2 Gynėjas skunde cituodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes (numatytas Å¡ios nutarties 1-4 punktuose) teigia, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl Å¡ių faktinių aplinkybių yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus vertindamas Ž. K. nenaudai bei apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. K. atžvilgiu grįsdamas vien tik prielaidomis, pažeidė vienÄ iÅ¡ svarbiausių baudžiamosios teisės principų - nekaltumo prezumpcijos principÄ .

5.3. Gynėjas, skunde pateikdamas Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teigia, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

5.4. Skunde akcentuojama, kad Ž. K. teisme parodė, jog pas jį atėjo O. K., davė jam telefonÄ ir paprašė paskambinti kuriam nors pažįstamam, gyvenančiam Vilniuje, kad Å¡is nuvažiuotų ir paimtų pinigus. Vykdydamas šį praÅ¡ymÄ jis paskambino vyrui, pravarde „M“ ir pastarojo paprašė, kad Å¡is nuvažiuotų ir paimtų pinigus, tačiau jis nežinojo apie kažkokius procentus. Paskui jis suprato, kad čia buvo nusikaltimas ir daugiau Å¡ioje veikloje nedalyvavo. Kaip toliau buvo dalinami procentai ir pinigai, jis nežino, su juo niekas jokiais pinigais ir atlygiais nesidalino. Jis gailisi dėl savo veiksmų.

5.5. Gynėjas pažymi, kad tokiu bÅ«du Ž. K., supratęs, kad vykdoma nusikalstama veika, savo noru nutraukė pradėtÄ nusikaltimÄ ir daugiau jokiems pažįstamiems asmenims nebeskambino ir tokių jo pokalbių byloje daugiau nebeužfiksuota. BK 23 straipsnis nustato, jog savanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokdamas, kad gali jÄ pabaigti. BÅ«tent taip ir pasielgė Ž. K., savo noru negrįžtamai nutraukdamas nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog Ž. K. tÄ padaryti privertė kiti asmenys, kad kažkas jam sukliudė tai padaryti ar pan.

5.6. Gynėjas skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Ž. K. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir jo veiksmus kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ . Kokios tos nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės teismas nenurodė, nors turėjo tai padaryti. IÅ¡ nuosprendžio teksto galima padaryti prielaidÄ , kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vien dėl to, kad tas Ž. K. rastas nenustatytas asmuo atsisakė vykti pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus paimti pinigus. Tas asmuo atsisakė vykti, tačiau Ž. K. toliau galėjo skambinti dar kitiems asmenims, nes niekas po to asmens atsisakymo jam nekliudė tai daryti, tačiau Ž. K. daugiau niekam nebeskambino ir paaiÅ¡kino kodėl – kadangi suprato, kad buvo daromas nusikaltimas ir jis jame nepanoro toliau dalyvauti. Teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl to vieno asmens atsisakymÄ vykti paimti pinigus įvertino kaip aplinkybę, kuri taip stipriai paveikė Ž. K. valiÄ , kad jis net norėdamas nebegalėjo baigti pradėtos nusikalstamos veikos.

5.7. Gynėjas skunde teigia, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Ž. K., A. M. ir R. T. susitarė mobiliojo ryÅ¡io telefonais skambinti atsitiktiniams žmonėms ir prisistačius valstybės tarnautoju apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. konstatavo, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Tačiau toks jų susitarimas bylos objektyviais duomenimis neįrodytas, nenustatyta, kad Ž. K. tokiems asmenims bÅ«tų skambinęs. Byloje užfiksuoti tik Ž. K. skambučiai asmeniui, kurio jis prašė nuvykti paimti pinigus. To neneigė ir pats Ž. K.. Jo rastam asmeniui atsisakius vykti paimti pinigus, teismas Ž. K. veiksmus perkvalifikavo kaip pasikėsinimÄ neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ veikiant bendrininkų grupėje su A. M. ir R. T.. Tai nepagrįsta. Teismas privalėjo Ž. K. iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos. Ž. K. taip pat neneigia, jog jis suprato, kad daromas nusikaltimas, tačiau neįvardijo koks konkrečiai, jis nėra teisininkas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtam vyrui atsisakius toliau vykdyti Ž. K. praÅ¡ymÄ , jų bendravimas nutrÅ«ko, vėlesnių Ž. K. pokalbių, leidžiančių manyti, kad jis toliau dalyvavo darant Å¡io baudžiamojo proceso metu nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ , neužfiksuota, taigi teismas konstatuoja, kad jo nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, kadangi nenustatytos tapatybės asmuo atsisakė baigti nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ vykdyti ragino Ž. K..

5.8. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad faktines aplinkybes teismas nustatė teisingai, tačiau iÅ¡vadas padarė neteisingas. Ž. K. savanoriÅ¡kai atsisakė pabaigti nusikaltimÄ ir savo noru nutraukė pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Teigdamas, jog Ž. K. su A. M. ir R. T. veikė bendrininkų grupėje, t. y. kaip vykdytojai, A. M. ir R. T. veiksmus teismas įvertino kaip baigtÄ sukčiavimÄ , o tuo tarpu Ž. K. – kaip pasikėsinimÄ sukčiauti.

5.9. Gynėjo teigimu, teismas pažeidė įrodymų leistinumo principÄ . BPK 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 16 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali bÅ«ti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis BPK 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms.

5.10. Gynėjas skunde pažymi, kad teismas konstatavo, jog neturi duomenų, kad šio baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti telefoninių pokalbių garso įrašai būtų buvę panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje ir rėmėsi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Laurinavičienės raštu (t. 1, b. 1. 141), kurį interpretavo savaip. Nors prokurorė savo rašte nurodo, jog procesinės prievartos priemonės, kuriomis surinkti ikiteisminio tyrimo bylai Nr. 01-1-40223-20 reikšminga informacija, buvo panaudotos ne ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-42000-20, o Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos tyrimo byloje Nr. DS-13-20, teismas nuosprendyje rašo, jog prokurorė pranešė, neva tai kriminalinės žvalgybos informacija nebuvo panaudota šios prokurorės organizuojamame ikiteisminiame tyrime. Rekomendacijų 16 punktas aiškiai nurodo, kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota vienoje baudžiamojoje byloje, gali būti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukštesniojo prokuroro nutarimu. Tokio aukštesniojo prokuroro nutarimo byloje nėra.

5.11. Gynėjo teigimu, faktÄ , jog kriminalinės žvalgybos informacija buvo panaudota dviejose baudžiamosiose bylose, įrodo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės R. Šimonės 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡tas (t. 1, b. 1. 139) Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorei J. Laurinavičienei, kuriame nurodoma, kad „Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK 2-ajame veiklos skyriuje buvo gautas Kauno AVPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ramunės ŽalnieriÅ«nienės 2021-02-18 raÅ¡tas „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-42000-20, bendradarbiaujant su Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos pareigÅ«nais, gauta iÅ¡slaptinta medžiaga: veiksmų atlikimo protokolai, iÅ¡slaptinimo aktai, pokalbių garso įraÅ¡ai, kt., kuriuose dalis užfiksuotų duomenų reikÅ¡mingi ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-40223-20, kurį atlieka Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK 2-asis veiklos skyrius“. Tokiu bÅ«du, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti garso įraÅ¡ai Å¡ioje baudžiamojoje byloje panaudoti neteisėtai ir negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais.

5.12. Gynėjas skunde teigia, kad kaltinimo duomenų, kuriais buvo grindžiama Ž. K. kaltė, nepakankamumas, nesant jokių patikimų duomenų patvirtinimo, rodo, kad teismo padaryta išvada dėl Ž. K. kaltės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremta tik prielaidomis, kuriomis negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes tuo pažeidžiamos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl savanoriÅ¡ko atsisakymo pabaigti nusikalstamÄ veikÄ

6. Apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti Ž. K. gynėjas grindžia teiginiu, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai atsisakė pabaigti nusikalstamÄ veikÄ .

7. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokdamas, kad gali jÄ pabaigti. Tokia iÅ¡vada gali bÅ«ti padaryta, kai sprendimÄ atsisakyti pabaigti nusikalstamÄ veikÄ asmuo priėmė savanoriÅ¡kai, o ne susidÅ«ręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliÅ«timis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2005, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018, 2K-7-162-303/2019, 2K-135-648/2021). Jei kaltininkas mano, kad susidariusioje situacijoje nėra galimybių tęsti ir pabaigti pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei dėl to jÄ nutraukia, toks atsisakymas pagal BK 23 straipsnį nėra savanoriÅ¡kas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-518/2020).

8. Kaip matyti iÅ¡ telefoninių pokalbių stenogramų (t. 1, b. l. 165-196), Ž. K. naudodamasis tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nenustatytam asmeniui (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) praÅ¡ydamas jo nuvažiuoti į nukentėjusiosios namus ir paimti iÅ¡ jos pinigus ir banko kortelę. Kalbant apie pinigų iÅ¡ gryninimÄ iÅ¡ banko kortelės, Ž. K. pamini, kad „keturiasdeÅ¡imt bus tavo ir penkiasdeÅ¡imt bus mÅ«sų“, nenustatytas asmuo atsako: „keturiasdeÅ¡imt? Vilkas pusę žadėjo.“, į kÄ Å½. K. atsako: „palauk, aÅ¡ tuoj vilko paklausiu, kas ten per pokalbis (necenzÅ«rinis žodis) bet... tai tu spausk, trumpiau tariant, taip.“ Vėliau nenustatytam asmeniui iÅ¡ to paties telefono aparato skambina A. M., nurodo nenustatytam asmeniui nukentėjusiosios namų adresÄ , fone girdimas R. T. balsas. Vieno iÅ¡ pokalbių metu, nenustatytas asmuo A. M. nurodo, kad prie nukentėjusiosios namų stovi policijos automobilis, mano, kad tai gali bÅ«ti pasala, telefonÄ perima Ž. K., pamini, kad nukentėjusioji ilgai kalba telefonu, nė karto nebuvo padėjusi ragelio, nenustatytas asmuo nurodo, kad į nukentėjusiosios namus neis. IÅ¡ telefono, kuriuo naudojosi Ž. K. ir A. M. nenustatytam asmeniui nusiunčiama žinutė klausiant „eini tu ar neini“. Daugiau jokių kontaktų su nenustatytu asmeniu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) nefiksuota. Po minėto pokalbio daugiau nebuvo fiksuota, kad Ž. K. bÅ«tų kontaktavęs su kitais asmenimis naudodamasis nuteistųjų turimu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau Å¡iuo telefono aparatu naudojosi A. M..

9. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. K. teisme duoti parodymai, kuriuos skunde cituoja ir gynėjas, neatitinka anksčiau aptartų objektyvių duomenų ir yra vertintini kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė taktika siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ aptartų telefoninių pokalbių matyti, kad Ž. K. buvo žinoma apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ jau bendraujant su nenustatytu asmeniu, Ž. K. pamini, kad bendrininkai jau ilgÄ laikÄ telefonu kalba su nukentėjusiÄ ja, Ž. K. yra žinoma nukentėjusiosios turima pinigų suma, pokalbių metu fone girdimas ir R. T., kuris duoda nurodymus nukentėjusiajai, taigi Ž. K. neabejotinai girdėjo, kad R. T. naudoja apgaulę, Ž. K. su nenustatytu asmeniu kalba apie piniginių lėšų, kurias tikimasi įgyti, pasidalinimÄ .

10. IÅ¡ aptartų telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad nenustatytam asmeniui nurodžius, kad prie nukentėjusiosios namų stovi policijos automobilis, Ž. K. įtikinėja nenustatytÄ asmenį tęsti nusikalstamÄ veikÄ , nurodo, kad nukentėjusioji nebuvo padėjusi telefono ragelio, taip suponuojant, kad ji negalėjo susisiekti su policijos pareigÅ«nais. Tačiau nenustatytas asmuo, įtardamas policijos pasalÄ , į nukentėjusiosios namus eiti atsisako.

11. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors ir Ž. K. po pokalbių su nenustatytu asmeniu ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tęsti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo nusikalstama veika nutrÅ«ko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių: susidÅ«rus su neįveikiama kliÅ«timi – nenustatytam asmeniui atsisakius eiti į nukentėjusiosios namus.

12. Pokalbis, kurio metu nenustatytas asmuo atsisakė eiti į nukentėjusiosios namus, įvyko 2020 m. spalio 7 d. 12.13 val. metu. A. M. tÄ pačiÄ dienÄ 12.18 val. skambino kitam nenustatytam asmeniui (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) praÅ¡ydamas iÅ¡ nukentėjusiosios paimti pinigus, o Å¡is tai padaryti sutinka. Taigi matyti, kad praėjus 5 minutėms po Ž. K. pokalbio, A. M. surado asmenį, kuris sutiko tęsti nusikalstamÄ veikÄ . Kaip minėta anksčiau, iÅ¡ telefoninių pokalbių stenogramų matyti, kad Ž. K. ir A. M. naudojosi vienu telefono aparatu. Todėl Ž. K. negalėjo ieÅ¡koti kito asmens, kuris sutiktų tęsti nusikalstamÄ veikÄ , nes telefonu naudojosi A. M., o jam per trumpÄ laikÄ radus tokį asmenį, Ž. K. veiksmai toliau ieÅ¡koti dar kito asmens, iÅ¡ esmės tapo nereikalingi ir bÅ«tų nelogiÅ¡ki. Vis dėl to, Å¡i aplinkybė savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Ž. K. savanoriÅ¡kai atsisakė pabaigti nusikalstamÄ veikÄ .

13. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Ž. K. sprendimÄ atsisakyti pabaigti nusikalstamÄ veikÄ priėmė ne savanoriÅ¡kai, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Ž. K. atliko kitus veiksmus tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir Ž. K. iÅ¡teisinti.

Dėl įrodymų leistinumo

14. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde keliamais argumentais dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje neteisėtumo. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383, (toliau – Rekomendacijos) 16 punktas nustato, kad kriminalinės žvalgybos informacija, panaudota (paryÅ¡kinta teismo) vienoje baudžiamojoje byloje, gali bÅ«ti panaudojama kitoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 162 straipsniu, esant Rekomendacijų III skyriuje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo skirtumÄ tarp aktualių Rekomendacijų ir BPK 162 straipsnio nuostatų: pastaroji norma reikalauja priimti aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ dėl informacijos, surinktos kitoje baudžiamojoje byloje, kai tuo tarpu Rekomendacijose tokio nutarimo reikalaujama dėl informacijos, panaudotos kitoje baudžiamojoje byloje. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra duomenų, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje panaudota kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija – telefoninių pokalbių įraÅ¡ai – bÅ«tų panaudota kitoje baudžiamojoje byloje. Kaip baigiamojoje kalboje apeliacinėje instancijoje paaiÅ¡kino prokurorė, ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atliekantys pareigÅ«nai gavo informacijos iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo komisariato apie tai, kad jie disponuoja informacija, galimai reikÅ¡minga Å¡ioje byloje atliekamam tyrimui, dėl to buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorę. Å i prokurorė atsakė, kad Å¡iai bylai (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40223-20) reikÅ¡minga informacija nebuvo panaudota kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-42000-0) ir nurodė dėl informacijos kreiptis į kriminalinę žvalgybÄ atlikusį subjektÄ (t. 1, b. l. 141).

15. Gynėjas skunde akcentuoja, kad prokurorė minėtu raÅ¡tu nurodė, kad Å¡iam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡minga medžiaga buvo panaudota kriminalinės žvalgybos byloje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų reikalavimas priimti prokuroro nutarimÄ taikomas baudžiamojoje byloje (paryÅ¡kinta teismo), o ne kriminalinės žvalgybos byloje panaudotai informacijai.

16. Be to, teisėjų kolegija susipažinusi su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-42000-2020-3, konstatuoja, kad pastarojoje baudžiamojoje byloje panaudota kita kriminalinės žvalgybos informacija, nei panaudota šioje baudžiamojoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nebuvo reikalingas aukštesniojo prokuroro nutarimas, yra teisinga ir pagrįsta.

Dėl Ž. K. paskirtos bausmės

17. Nors gynėjas apeliaciniu skundu nepraÅ¡o peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo Ž. K. paskirtos bausmės pagrįstumo, tačiau tuo atveju, kai apeliantas skunde praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, paskiriant bausmę, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Ž. K. paskirtų bausmių.

18. Skirdamas nuteistajam Ž. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

19. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas Ž. K. skirtÄ bausmę, pripažino dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vienÄ nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, jog jis teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , jam buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas Ž. K. paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ ir nustatė minimalius ir artimus minimaliems bausmių dydžius. Paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankiausiu apėmimo bÅ«du. Be to, teismas taikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Ž. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymÄ atidėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė ne per griežtÄ bausmę, sumažinti bausmės dydį nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

21. Apeliaciniu skundu gynėjas praÅ¡o Ž. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ sutrumpinti iki vienerių metų, paliekant tas pačias jam nustatytas pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikÅ¡damas šį praÅ¡ymÄ , gynėjas skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų grindžiamas, ar kuriais bÅ«tų reiÅ¡kiama kritika pirmosios instancijos teismo sprendimui Å¡ioje dalyje.

22. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas Ž. K. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo maksimaliam įstatyme numatytam terminui – trejiems metams.

23. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sÄ raÅ¡as. Tačiau Å¡iuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

24. Aplinkybės, susijusios su Ž. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis jau aptartos Å¡ioje nutartyje, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Ž. K. yra ne kartÄ teistas, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taigi turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).‏‏‎ Vertinant minėtas aplinkybes Å¡io kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Ž. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pagrįstai atidėjo maksimaliam įstatyme numatytam terminui, todėl Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

25. Gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ dėl Ž. K. patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų jo gynėjo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad Å¡is praÅ¡ymas yra siejamas su praÅ¡ymu Ž. K. iÅ¡teisinti. Be to, pažymėtina, kad nei gynėjas nei nuteistasis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti Ž. K. patirtų iÅ¡laidų gynėjo advokato paslaugoms apmokėti dydį.

26. Šia nutartimi gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nėra naikinamas ar keičiamas, todėl nėra pagrindo atlyginti Ž. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Edmundo JonuÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Netenkinti prašymo atlyginti Ž. K. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė

Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė