2019-04-30 Nr. AB-10406-3-61-3-03738-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-404-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03738-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bališkių individualių namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Bališkių individualių namų statybos bendrijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Stalita“) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr.(28.7)-A4-8468 priimtą galutinę atrankos išvadą dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo; 2) įpareigoti veiklos vykdytoją atlikti poveikio aplinkai vertinimą (parengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Agentūra 2016 m. gegužės 27 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5586 dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atrankos išvada), poveikio aplinkai vertinimo, kuria nustatė, kad planuojamai ūkinei veiklai (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) neprivalomas. Pareiškėja 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovą su pastabomis ir pasiūlymais dėl PŪV, prašė persvarstyti Atrankos išvadą. 2016 m. liepos 19 d. įvyko priimtos atrankos išvados dėl PŪV persvarstymas. Informacijos PAV atrankai dokumentų rengėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aplinkos vadyba“ vykdydama atsakovo įpareigojimą 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr. R894 pateikė atsakymą į pareiškėjo pasiūlymus. Pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. raštu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) dėl PŪV poveikio visuomenės sveikatai. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į atsakovą dėl neteisingo visuomenės pasiūlymų ir pastabų įvertinimo. NVSC 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakė į pareiškėjo 2016 m. liepos 25 d. raštą dėl PŪV poveikio visuomenės sveikatai. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-8468 dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos, (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Galutinė išvada), kurioje nurodyta, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

2.2. NVSC pirminei Atrankos išvadai pritarė ir pasiūlė priimti Galutinę išvadą neatlikęs jo kompetencijai priskiriamų funkcijų, t. y. pritarė kvapo vertinimui, kaip motyvą nurodydamas, kad kvapo poveikio nebus, nors kvapo vertinimas atrankos dokumentuose ar jį papildančiuose dokumentuose nepateikiamas. PAV atrankos informacijoje nepateikti argumentai, paaiškinimai ar kiti pagrįsti motyvai, pagal kuriuos atsakovas galėjo nuspręsti, kad poveikio artimiausioms gamtinėms paveldo vertybėms, kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms, kultūros paveldo vertybėms, saugomoms teritorijoms ir „Natura 2000“ teritorijoms nėra. Agentūra, remdamasi tik vienu argumentu – atrankos informacijoje nurodytais atstumais iki saugomų teritorijų, negali daryti išvados, kad tokio poveikio nėra. PAV atrankos informacijoje nenurodyta, o atsakovas nepareikalavo atlikti visų kremavimo proceso metu išsiskiriančių teršalų sklaidos skaičiavimų, nors atrankos išvadose kaip vienas iš motyvų, dėl ko nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo, nurodoma, kad yra atliktas visų teršalų sklaidos skaičiavimas. PŪV taikomas normatyvinis sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) dydis nenustatytas ir neįregistruotas. Agentūra „avansu“ leidžia vykdyti PŪV neužsitikrinusi, kad PŪV atitiks taikomus teisinius reikalavimus ir akivaizdžiai suprasdama, kad SAZ nėra nustatytas ir registruotas ir kad gali būti neįmanoma užregistruoti normatyvinį SAZ dydį ir (ar) jį patikslinti. Informacija apie susidarančius kvapus ir jų sklaidą bei atitikimą higienos normoms atsakovui nebuvo pateikta, bet atsakovas pateikia išvadą, kad poveikio nebus, neturėdamas jokių poveikio vertinimo įrodymų. Agentūra, nagrinėdama atrankos dokumentus ir priimdama atrankos išvadą, nepasidomėjo, ar yra rinkoje atliekų tvarkytojų, galinčių tvarkyti susidariusias atliekas, ir kokiu būdu bus tvarkomos susidariusios atliekos.

2.3. Galutinės išvados 8.1 punkte Agentūra siūlo PŪV vykdytojui įteisinti SAZ dviem būdais, t. y. atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba taikyti normatyvinę 200 m SAZ, nors teisės aktuose nurodyta, kad SAZ privalo būti įteisinamas poveikio aplinkai vertinimu, kai PŪV atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo veiklą ir yra taikoma SAZ. PŪV atitinka minėto įstatymo 2 priedo 11.18 punktą ir šiai veiklai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (toliau – ir Specialiosios sąlygos) taikoma 200 m SAZ. Krematoriumo veikla patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) veiklų sąrašą, jai yra nustatoma sanitarinė 200 metrų apsaugos zona, todėl realus poveikis visuomenės sveikatai gali būti įvertintas tik atlikus PAV. Konkrečiu atveju PŪV poveikio visuomenės sveikatai įvertinimas per poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrą nėra įmanomas.

2.4. Galutinės atrankos išvados 8.9.1. punkte rašoma, kad NVCS 2016 m. rugpjūčio 4 d. įvertino, jog PŪV atitiks reikalavimus, nustatytus kvapui, tačiau tokio vertinimo nei atrankos informacijoje, nei papildomai NVSC pateiktuose dokumentuose nėra, t. y. nėra faktinio pagrindo teigti, kad NVSC ar PŪV vykdytojas tokį kvapų įvertinimo atliko. Būtent dėl šio motyvo pareiškėjas Agentūros prašė persvarstyti priimtą atrankos išvadą, tačiau šis prašymas buvo ignoruojamas. PAV atrankos informacijos dokumentų 19 puslapyje nurodyta daug įvairiausių teršalų, dėl kurių susidaro kvapai eksploatuojant įrenginį ir (ar) avariniu metu, kai dirba 300 kW galios dujinis katilas. Galutinės atrankos išvados 8.9.5. punkte atsakovas nurodo, kad po valymo išmetami dioksinai ir furanai, tačiau kartu konstatuoja, kad teršalų kvapo poveikio nebus, nes dioksinai ir furanai neišmetami. Galutinės atrankos išvados 8.9.2. punkte nurodoma, kad triukšmas ir oro teršalai buvo vertinti, tačiau kvapai ignoruojami, nes jų vertinimas neatliktas. Atrankos dokumentuose turi būti pateikta informacija apie poveikį gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų.

2.5. Agentūra konstatuoja faktą, kad visų teršalų pažemio koncentracijos neviršys leistinų ribinių verčių, nors PAV atrankos dokumentuose pateikiama informacija tik apie dalį realiai išsiskirsiančių teršalų ir kvapų, tik dalies PAV atrankos dokumentuose nurodytų teršalų poveikis vertintas.

2.6. Galutinės atrankos išvados 8.9.3. punkte atsakovė nurodo, kad krematoriumų veiklai netaikomi Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 reikalavimai, tačiau pastaba buvo ne dėl krematoriumo įrenginio, o dėl 300 kW galios dujinio katilo, kuris veiks, kai kremavimo įranga nedirbs. Agentūra, neįsigilinusi į pateikto pasiūlymo esmę, nusprendė, kad visuomenės pasiūlymas buvo krematoriumui taikyti Išmetamųjų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 reikalavimus.

2.7. Galutinės atrankos išvados 8.9.5. punkte atsakydama į pareiškėjo pastabas, Agentūra perrašė technologinio proceso eigos dalį, tačiau visuomenės pastabos dėl teršalų koncentracijų prieš valymą ir kokie įrenginiai užtikrins nurodytų teršalų neutralizavimą, neįvertinto. Agentūra nurodo, kad dūmų valymo sistema sumažina, bet nepanaikina teršalų emisiją iš išeinančių dūmų, todėl turi būti vertinami visi PAV atrankos dokumentuose ir oficialiuose šaltiniuose bei krematoriumų tyrimų ataskaitose nurodomi išsiskiriantys teršalai, o ne tik tie, kurie yra palankūs. Galutinės atrankos išvados 8.9.6 punkte nurodoma, kad PŪV metu bus naudojama tik viena cheminė medžiaga – kalio hidroksidas, tačiau pateikus visuomenės pastabą / klausimą: „kokie junginiai susidarys sureagavus kalio hidroksidui su teršalais (NOx, CO, NMVOC, SO2, KD, Pb, Cd, Hg, As, Cr, Cu, Ni, Se, Zn, benzopirenas, benzofluorantenas, indeno pirenas ir kt.) į ją neatsakyta. PAV atrankos informacijoje ir Galutinėje išvadoje nurodyta, kad vanduo gamybai nenaudojamas, o kalcio hidroksidas sumaišytas su anglimi yra vienintelė naudojama cheminė medžiaga ir preparatas, todėl, atrodo, kad susidariusi perteklinė šiluma sumažinama (panaudojama) rekuperatoriuje. Techniškai neįmanoma rekuperatoriuje nenaudojant cheminių medžiagų ir preparatų, gebančių sukaupti šilumą, sumažinti srauto temperatūrą nuo 800–900 iki 100–120 laipsnių Celsijaus. Galutinės išvados 8.9.7. punkte teigiama, kad PŪV metu gamybinių nuotekų susidarymas nenumatomas, tačiau PAV atrankos dokumentuose vienur rašoma, kad gamybinės nuotekos nesusidarys (15 p.), o kitose vietose nurodoma, kad gamybinių nuotekų užterštumas neviršys Nuotekų tvarkymo reglamente patvirtintų reikalavimų (16 p.). Taigi atrankos išvada dėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo priimta derinant vienas kitam prieštaraujančius sprendinius. Gamybinės patalpos, kuriose sumontuota technologinė įranga, laikomos ir saugojamos pavojingos ir nepavojingos atliekos, bus tvarkomos ir periodiškai plaunamos, todėl susidarys nuotekos, kurios, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, priskiriamos gamybinėms nuotekoms.

2.8. Galutinės atrankos išvados 8.9.9. punkte teigiama, kad įrangos techniniai parametrai bus žinomi techninio projekto metu, tačiau visuomenės pasiūlymas / pastaba buvo ne dėl tikslių įrangos techninių parametrų pateikimo, o dėl oro teršalų kiekio (metinio ir momentinio) apskaičiavimo, t. y. tarša į aplinkos orą projektuojama, atsižvelgus į planuojamos naudoti įrangos specifiką, techninius parametrus, gamintojų deklaruojamas vertes, tačiau PAV atrankos dokumentų 18 puslapyje oro tarša apskaičiuota atsižvelgiant tik į planuojamus taršos šaltinių darbo laikus, o planuojamos naudoti įrangos techniniai parametrai, gamintojų deklaruojamos vertės, valymo įrenginių, užtikrinančių išmetamo dujų srauto valymą, valymo įrenginių efektyvumas, nepateikiami.

Normatyvas skirtas pasilyginti su apskaičiuota tarša, kuri gauta įvertinus planuojamą įrangos specifiką, techninius parametrus, gamintojų deklaruojamas vertes. Normatyvas negali būti naudojamas išskaičiuojant projektinę taršą. Agentūra ignoravo visuomenės pasiūlymą perskaičiuoti oro taršą pagal planuojamos ūkinės veiklos ypatumus, neprisirišant konkrečiai prie įrangos techninių parametrų. Buvo siūlomi ir kiti būdai, kuriais gali būti apskaičiuota oro tarša, be to, pats atrankos informacijos dokumentų rengėjas sprendžia, pagal ką skaičiuoti oro taršą, t. y. metodikas pasirenka pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“, tačiau PAV atrankos dokumentų rengėjas oro teršalų (kietųjų dalelių, anglies monoksido, vandenilio chlorido, dujinių organinių medžiagų, gyvsidabrio) kiekius apskaičiavo iš normatyvo, kurių reikšmės pateikiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-357 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašo patvirtinimo“.

Šis teisės aktas neįtrauktas į aukščiau minimą metodikų sąrašą, pagal kurį skaičiuojama aplinkos oro tarša, todėl negalėjo būti naudojamas rengiant kremavimo veiklos atrankos informaciją. Agentūra ignoravo faktą, kad PAV atrankos informacija rengiama projektavimo stadijoje ir esminis klausimas, į kurį turėjo būti atsakyta yra tai, ar buvo įvertinti visi poveikio aplinkai aspektai, t. y. poveikio aplinkos orui vertinimo atveju – ar numatyti ir tinkamai įvertinti visi teršalai, galintys išsiskirti į aplinkos orą veiklos vykdymo metu.

Agentūra, net ir matydama prieštaringą informaciją bei pati kuruodama leistinas oro taršos vertinimo metodikas, demonstruoja nekompetenciją ir nesiekdama išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, konstatuoja, kad veiklos vykdymo metu neigiamo poveikio aplinkai nebus.

2.9. Galutinės atrankos išvados 8.9.10 punkte Agentūra nurodė, kad planuojama įrengti dvi deginimo krosnis ir du krematoriumo deginimo kameros kaminus. Kaminai bus įrengti suglaudus juos, tačiau Galutinėje atrankos išvadoje pateikiama tik dalis visuomenės pastabos, t. y. visuomenė kreipėsi į atsakovą dėl projektuojamų atskirų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 001 ir Nr. 002 fizikinių duomenų (koordinačių (LKS-94 sistemoje), aukščių bei išmetimo angos matmenų ir dėl teisingai pateikiamos informacijos nurodant teisingas stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fizikinius duomenis ir dėl naujai (teisingai) įvertinto poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Buvo prašoma raštu pateikti programos įvesties duomenis, kaip skaičiuota oro teršalų sklaida, tačiau įvesties duomenys nebuvo rodomi, atsakymas nebuvo gautas. Galutinės atrankos išvados 8.9.11 punkte Agentūra nurodė, kad teršalų žymėjimai pasirinkti vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos reikalavimais, tačiau vadovaujantis minimu teisės aktu, kietosios dalelės (A), kietosios dalelės (B) bei kietosios dalelės (C) yra skirtingi teršalai (analogiškai yra su azoto oksidais bei anglies monoksidu), teršalų kodai yra skirtingi, be to, teršalai susidaro skirtingų technologinių procesų metu, o PAV atrankos rengėjas, kaip ir atsakovas, to neįvertino. Buvo prašoma raštu pateikti taršą (metinę bei momentinę) kietosiomis dalelėmis (B), kietosioms dalelėms KD10 bei kietosioms dalelėms KD2,5 atskirai, perskaičiuoti ir pateikti teršalų kietųjų dalelių (B), kietųjų dalelių KD10 bei kietųjų dalelių KD2,5 skaidą aplinkos ore bei skaičiavimo rezultatus palyginti su atitinkamais teisės aktais, tačiau į visuomenės pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

2.10. Galutinės atrankos išvados 8.9.12 punkte Agentūra nurodė, kad triukšmas įvertintas ir, įgyvendinus PŪV, triukšmo ribiniai dydžiai nebus viršijami, tačiau pats vertinimas atliktas nekorektiškai, t. y. vertinant triukšmą tik dėl PŪV kartu buvo įvertinti mobilūs (transporto keliamas triukšmas) ir stacionarūs (gamybinės įmonės triukšmas) triukšmo šaltiniai. Atliekant atranką dėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo, turėjo būti atliktas triukšmo vertinimas ir su fonu, kurį sudaro esami transporto srautai ir šalia ginčo sklypo veikiančių gamybinių įmonių sukeliamas triukšmas.

2.11. Galutinės atrankos išvados 8.9.13 punkte Agentūra pažymėjo, kad yra atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tačiau nurodė Įstatymo 2 priedo 11.18 punkto veiklą, pagal kurią reikia atlikti ne poveikio aplinkai vertinimą (parengti PAV ataskaitą), o parengti informacijos PAV atrankai dokumentus, nors pagal teisės aktus privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (parengti PAV ataskaitą), nes PŪV ne tik taikomas minėtas 11.18 punktas, bet ir 200 m SAZ.

2.12. Iš Galutinės išvados ir atrankos medžiagos neįmanoma patikrinti ir įvertinti išvadoje nurodytų duomenį pagrįstumo, todėl Galutinė išvada netinkamai motyvuota ir turi būti panaikinta vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi kaip neatitinkanti administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Agentūra atsiliepime pažymėjo, kad:

4.1. Pareiškėjai kartu su skundu nepateikė faktinių duomenų apie jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, todėl nėra objektyvių pagrindų pripažinti atliktos atrankos procedūros trūkumus, nustatyti galbūt netikslius ir (ar) neįvertintus faktinius duomenis. Teismui pateiktoje PAV atrankos informacijoje išsamiai aprašyta PŪV. PAV atrankos informacijos 22 punkte pateikta informacija apie saugomas teritorijas (draustinius, parkus ir kt.), įskaitant „Natūra 2000“ teritorijas ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos. PAV atrankos informacijos 28 punkte išsamiai apibūdintos tikėtino poveikio aplinkos veiksniams rūšys, išskirtas poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, poveikis materialinėms vertybėms, poveikis kultūros paveldui ir poveikis nurodytų veiksnių sąveikai. Agentūra priėmė ginčijamą Galutinę išvadą vadovaudamasi poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija ir joje nurodytais duomenimis.

4.2. Siekiant įvertinti PŪV poveikį artimiausiems gyvenamiems namams, buvo atlikti aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimai. Teršalų pasiskirstymui aplinkoje buvo naudoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LHMT) pateikti meteorologiniai duomenys apie penkerius pastaruosius metus, taip pat įvertinta planuojamų atvažiuojančių ir išvažiuojančių darbuotojų ir klientų lengvųjų automobilių bei mikroautobuso tipo sukeliama tarša, planuojami aplinkos oro stacionarūs taršos šaltiniai, foninis užterštumas, kurį sudarė 2 km spinduliu esančių įmonių oro taršos šaltinių duomenys bei Vilniaus miesto modeliavimo būdu nustatyti aplinkos oro užterštumo duomenys.

4.3. Galutinėje išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, planuojamos ūkinės veiklos vykdytojas atliks poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurio metu bus atliekamas SAZ tikslinimas atsižvelgiant į fizikinę, cheminę taršą, sklaidos sąlygas, esamų ir planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje. Minėtų taisyklių 6.1 papunktyje nustatyta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. Galutinėje išvadoje nurodyta, kad krematoriumui nustatoma 200 m SAZ, todėl neaišku, kuo pareiškėjas grindžia savo abejones dėl to, kad gali būti neįmanoma užregistruoti arba patikslinti normatyvinį SAZ.

4.4. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai PAV įstatyme nenustatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos SAZ ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms neturi būti taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros Įstatymo nustatyta tvarka. Planuojamai ūkinei veiklai – krematoriumo statybai – poveikio visuomenės sveikatai vertinimas bus atliktas kaip atskiras procesas, o ne PŪV poveikio aplinkai vertinimo dalis. PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros nagrinėjamu atveju yra savarankiškos.

4.5. Atrankos informacijoje nurodytos PŪV metu susidarančios pavojingos ir nepavojingos atliekos, bei pateikta informacija, jog atliekų tvarkymas bus vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis. Agentūra, priimdama pirminę atrankos išvadą bei galutinę atrankos išvadą, vertino tikėtinas PŪV metu susidarančias atliekas bei numatomus jų tvarkymo sprendinius.

4.6. Vanduo gamybinėje technologijoje nebus naudojamas ir gamybinės nuotekos nesusidarys. PŪV metu susidariusios buitinės nuotekos bus išleidžiamos į miesto buitinių nuotekų tinklus. PŪV metu paviršines nuotekas nuo taršių teritorijų, prieš išleidžiant į centralizuotus paviršinių nuotekų tinklus, numatoma valyti paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose. Paviršinės nuotekos, susidarančios nuo teritorijų ir paviršių, kuriuose nėra taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių (pvz., stogų), bus surenkamos atskirai į talpas ir bus panaudotos vejų laistymui.

4.7. Galutinėje išvadoje Agentūra nurodė, jog paaiškėjus, jog daromas didesnis ūkinės veiklos poveikis aplinkai už informacijoje atrankos išvadai pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalo nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones, arba mažinti veiklos apimtis, arba nutraukti veiklą. Pareiškėjas klaidingai vertina šią Galutinės išvados dalį ir teigia, kad Agentūra, priimdama Galutinę išvadą, neįvertino PŪV specifikos. Galutinės išvados 8.7 papunktyje pateikta pastaba yra prevencinio pobūdžio ir ja Agentūra, kaip atsakinga institucija PAV procese, siekia papildomai informuoti PŪV subjektą apie pareigas, susijusias su jo PŪV apimčių arba rezultatų pokyčiais.

4.8. PAV subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą – NVSC Vilniaus departamentas – 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2.10-4618(16.9.7.10.11) įvertino PAV dokumentų rengėjų pateiktą informaciją ir nurodė, jog PŪV metu iš kamino išmetamos bekvapės dujos, kurias sudarantiems oro teršalams nenustatytos kvapo slenksčio vertės, taip pat pateikė informaciją apie analizuotą analogiškos ūkinės veiklos vertinimą užsienyje ir Lietuvos praktiką, nustatė, kad PŪV atitiks Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių reikalavimus.

4.9. PŪV metu numatoma išeinančių dūmų valymo sistema, bus sulaikoma didžioji dalis dūmų degimo produktų (rūgščių ir toksinių medžiagų), tarp jų ir dioksinų / furanų. PAV atrankos 10 lentelėje yra pateikti visų teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimai įvertinus fonines koncentracijas ir be foninių koncentracijų. Visų teršalų pažemio koncentracijos tiek be fono, tiek įvertinus foninį užterštumą, PŪV teritorijoje ir už jos ribų, neviršys nustatytų ribinių verčių. Dūmų valymo sistemoje naudojamas priedas – kalcio hidroksido mišinys su 30 proc. anglies. Šis priedas paduodamas į PŪV metu išmetamus dūmus, todėl iš dūmų absorbuojamos kenksmingos medžiagos. Užsiteršę priedai keičiami naujais, o panaudoti priedai atiduodami atliekas tvarkančioms įmonėms.

4.10. PAV atrankos informacijoje buvo pateikti technologiniai sprendiniai pagal kremavimo įrangos tiekėjo ATI-ENVIRONMENT specifikacijas. PŪV metu gauta šiluma bus panaudojama ir pastato šildymui. Atkreipia dėmesį į tai, kad techniniai sprendimai detaliai bus nagrinėjami rengiant techninį projektą. Galutinės išvados 8.7 papunktyje nurodyta pastaba, kad, vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už informacijoje atrankos išvadai pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalo nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis / nutraukti veiklą. Įmonė prieš pradedama PŪV turės įgyvendinti Galutinės išvados 8.1 papunktyje nurodytą pastabą, t. y. atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba įteisinti krematoriumui nustatytą 200 m SAZ.

4.11. PŪV metu gamybinių nuotekų susidarymas nenumatomas ir tai aiškiai nurodyta PAV atrankos 10 ir 11 skyriuose. PAV atrankos informacijos 16 puslapyje pateikiama informacija, kad išleidžiamų buitinių ir gamybinių nuotekų užterštumas neviršys Nuotekų tvarkymo reglamente patvirtintų reikalavimų nuotekoms, išleidžiamoms į nuotakyną, yra techninė klaida. PAV atrankos dokumentų rengėjas UAB „Aplinkos vadyba“ 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr. R894 papildomai Agentūrą informavo, kad gamybinių nuotekų PŪV metu nesusidarys. Priimant Galutinę išvadą buvo vertinama informacija, gauta iš visų PAV dalyvių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad jai nėra suteikta teisė įpareigoti krematoriumo projekto vykdytojus atlikti PAV ar įpareigoti Agentūrą priimti atrankos išvadą, kuria PŪV poveikio aplinkai vertinimas dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos būtų pripažintas būtinu. Administracijoje nebuvo gauta prašymų patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą krematoriumui (duomenys neskelbtini). Minėtame sklype UAB „Eurovistos servisas“ nustatyta tvarka buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai ne krematoriumo, o mokslo paskirties pastatų statybos projektams rengti. Projektinių pasiūlymų aptarimas įvyko 2016 m. balandžio 4 d. 18 val. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje yra parengta galimų krematoriumo statybos zonų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje schema (toliau – ir Schema) (priedas Nr. 2), kuri 2016 rugpjūčio 9 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Schemoje pažymėtos krematoriumo statybai tinkamos teritorijos, kuriose pagal Bendrąjį planą numatyta verslo, gamybos, pramonės funkcinė zona. Teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į krematoriumų statybai tinkamą teritoriją. Rengiant Schemą, buvo nuspręsta, jog krematoriumų statyba negalima tankiai apgyvendintoje centrinėje miesto dalyje, esamose ir planuojamose gyvenamosiose teritorijose, taip pat saugomose teritorijose. Paskelbus minėtą informaciją Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, gyventojai buvo kviečiami Miesto plėtros departamentui teikti savo nuomonę dėl pasiūlytų teritorijų tinkamumo krematoriumo statybai. Schema dar nėra teikta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

7. Atsiliepime NVSC nurodė, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimo atrankos procese dalyvauja tik kaip subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą, o galutinę PAV atrankos išvadą, ar turi būti atliekamas PŪV poveikio aplinkai vertinimas, priima Agentūra. NVSC pagal kompetenciją įvertinęs dokumentų rengėjo UAB „Aplinkos vadyba“ pateiktą informaciją apie PŪV mastą, keliamą taršą, atstumą iki artimiausios gyvenamosios aplinkos, pateikė išvadą jog PŪV poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Vienas iš būdų nustatyti PŪV sanitarinės apsaugos zonos ribas yra PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kuris gali būti atliekamas atskirai arba kaip PAV proceso dalis. Kai PŪV, įrašyta į Įstatymo 2 priedą (krematoriumų įrengimas įrašytas 2 priedo 11.18 papunktyje), poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas PAV proceso metu, jeigu Įstatyme nustatyta tvarka atlikus atranką priimama išvada, kad privaloma atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimą; tačiau, jei Agentūra priima atrankos išvadą jog PAV atlikti neprivaloma, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas atskirai. Pareiškėjas daro klaidingą išvadą, jog atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas tik tada, kai PŪV nėra nustatyta Įstatyme ir tokiai veiklai turi būti nustatyta ar tikslinama SAZ. Pareiškėjas taip pat pateikia klaidingą išvadą, jog šiuo atveju leidžiama vykdyti PŪV neužtikrinus, kad PŪV atitiks taikomus teisinius reikalavimus ir suprantant, jog SAZ nėra nustatytas ir įregistruotas, bei tai, kad gali būti neįmanoma užregistruoti ar patikslinti normatyvinį SAZ. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tiek PŪV atskiro poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, tiek PŪV poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai. NVSC prieš išduodamas statybą leidžiantį dokumentą patikrina, ar statytojo planuojamai vykdyti ūkinei veiklai nustatyta sanitarinės apsaugos zona, o dėl šios zonos nustatymo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, todėl teisėtai vykdyti veiklą nenustačius SAZ nėra galimybės.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti veiklos vykdytoją atlikti poveikio aplinkai vertinimą (parengti PAV ataskaitą) nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

9.1. PŪV užsakovas UAB „Stalida“ parengė poveikio aplinkai vertinimo atrankos informaciją dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini) Agentūra atliko PŪV vertinimą ir 2016 m. gegužės 27 d. priėmė atrankos išvadą Nr.(28.7)-A4-5586, kad planuojamai ūkinei veiklai – krematoriumo pastato statybai ir kremavimo veiklai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Agentūra atrankos išvados 6 punkte PŪV užsakovui pateikė pastabas ir pasiūlymus, nurodė, jog apie atrankos išvadą užsakovas turi informuoti visuomenę; vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai, nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti / nutraukti veiklą; laikytis visų aktualių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keičiantis teisiniam reguliavimui atitinkamai keisti veiklos rodiklius.

9.2. Apie priimtą atrankos išvadą dėl PŪV pranešus visuomenei, 2016 m. birželio 21 d. gautas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos prašymas persvarstyti atrankos išvadas. Bendrija Agentūros prašė persvarstyti PAV atrankos išvadą nurodydama, kad: ji priimta neatsižvelgiant į PŪV metu susidarysiančius kvapus; nepateikta informacija apie poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos bei kvapus; neįvertintas azoto oksidas, kuriam turi būti taikomi Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 reikalavimai; PŪV taikoma 200 m SAZ, todėl turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimas; informacijoje nėra pateiktos teršalų koncentracijos prieš valymą įrenginiuose bei kokie valymo įrenginiai užtikins pelenų ir dioksinų / furanų išvalymo efektyvumą; pateikta ne visa informacija apie PŪV planuojamas naudoti žaliavas, chemines medžiagas, pateikiama tik viena žaliava – kalio hidroksidas; neaišku, kaip bus užtikrinamas rūgščių junginių – S02, HCH, HF, sunkiųjų metalų – Hg, Cd, Se, As, organinių komponentų – dioksidų / furanų, PCB, PAHS neutralizavimas, kai naudojamas tik kalio hidroksidas, taip pat neaišku, kokie junginiai susidarys kalio hidroksidui sureagavus su minimais teršalais; iš pateikto technologinio proceso plano neaišku, kokiu būdu bus užtikrinamas teršalų sumažėjimas; pateikiama prieštaringa informacija apie gamybines nuotekas – 15 puslapyje rašoma, kad jos nesusidarys, o 16 puslapyje – kad nuotekų užterštumas neviršys nustatytų reikalavimų; nėra įvertinti išmetimai į aplinkos orą iš rezervinio dujinio katilo; oro tarša išskaičiuojama iš normatyvo ir neatsižvelgiama į planuojamos naudoti įrangos techninius parametrus; nurodoma, kad bus du identiški kaminai, o tai fiziškai neįmanoma; klaidingai pateikta informacija apie kietąsias daleles, neįvardinta, kokios tai dalelės (A,B,C), neįvertinta teršalų sklaida kietosioms dalelėms B; neįvertintas triukšmas kartu su šalia veikiančių gamybinių įmonių sukeliamu triukšmu.

9.3. Atrankos išvados persvarstymas įvyko 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilniaus skyrius 2016 m. liepos 22 d. raštu pritarė Agentūros atrankos išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2016 m. liepos 22 d. raštu taip pat pritarė, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. NVSC Vilniaus departamentas, įvertinęs rengėjų pateiktą papildomą informaciją apie PŪV metu iš kamino išmetamas bekvapes dujas, kurias sudarantiems oro teršalams nenustatytos kvapo slenksčio vertės, taip pat pateiktą informaciją apie analizuotas analogiškos ūkinės veiklos vertinimo užsienyje ir Lietuvoje praktiką, 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Agentūrą informavo, jog PŪV poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma. Administracija išvados nepateikė ir į atrankos išvados persvarstymą neatvyko.

9.4. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė Galutinę atrankos išvadą dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos, (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo Nr.(28.7)-A4-8468, kuria, kaip ir pradinėje išvadoje, pripažino, jog planuojamo krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Galutinėje išvadoje nurodytas trumpas PŪV aprašymas (5 p.), tai, kad PŪV teritorija nepatenka ir nesiriboja su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija, artimiausia teritorija (Neries upė) nuo PŪV teritorijos nutolusi apie 2,7 km (51 p.) ir kt. Agentūra galutinės išvados 8 punkte užsakovui pateikė pastabas ir pasiūlymus, be kita ko, nurodydama: atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba įteisinti Specialiųjų sąlygų 67 punkte krematoriumui nustatytą 200 m SAZ; įgyvendinti Planuojamo krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo 5 p. numatytas oro taršos mažinimo priemones; eksploatuojant kremavimo įrenginį vykdyti išmetamų į aplinką teršalų monitoringą; vykdant PŪV atsižvelgti į Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-357, priedo „Aplinkosauginės rekomendacijos dėl kartu su žmonių palaikais kremuojamų karstų, įkapių ir kitų daiktų“ rekomendacijas; taip pat minėto punkto 8.9 papunktyje pateikė išsamų pagrindinių visuomenės pastabų ir pasiūlymų įvertinimą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjo advokatas nepalaikė antrojo skundo reikalavimo (įpareigoti veiklos vykdytoją atlikti poveikio aplinkai vertinimą (parengti PAV ataskaitą)) ir šios skundo dalies atsisakė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių negalėtų priimti pareiškėjo skundo dalies atsisakymo, todėl skundo dalies atsisakymą priėmė ir bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti veiklos vykdytoją atlikti poveikio aplinkai vertinimą (parengti PAV ataskaitą) nutraukė.

11. Trečiasis a asmuo UAB „Stalida“ ir Agentūros nurodė, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, nes neatitinka Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyto suinteresuotos visuomenės apibrėžimo, taip pat šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Bendrija kreipėsi į teismą ne dėl savo, kaip juridinio asmens, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o dėl viešojo intereso gynimo. Bendrijos teigimu, jos nariai yra suinteresuoti, kad poveikio aplinkai vertinimas, užtikrinantis jų teisę į švarią ir saugią aplinką, vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų. Bendrija ir PŪV veikla yra Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje, todėl Bendrijos nariai yra suinteresuoti teisės į švarią ir saugią aplinką užtikrinimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius argumentus dėl atsakovo galutinės išvados nurodydamas, jog administracinis aktas nėra pakankamai motyvuotas ir nėra įvertintos visos, pareiškėjo manymu, reikšmingos aplinkybės, pasiūlymai ir pastabos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias konkrečias jo, kaip privataus juridinio asmens, teises arba konkrečius jo, kaip privataus juridinio asmens, įstatymų saugomus interesus pažeidžia Agentūros Galutinė išvada. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Bendrija įsteigta adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o jos veiklos teritorija yra apie du kilometrus nutolusi nuo teritorijos (duomenys neskelbtini), kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla. Esant tokiam atstumui trečiojo suinteresuotojo asmens PŪV objektyviai negalėtų daryti įtakos Bendrijai. Pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą grindžia tuo, jog gina bendrijos narių (individualių gyvenamųjų namų savininkų) teisėtus interesus, susijusius su jiems priklausančiais žemės sklypais ir individualiais gyvenamaisiais namais, ir remiasi Bendrijos įstatų 1 punktu, kuriame nurodyti bendrijos veiklos uždaviniai.

12. Įvertinęs Bendrijos įstatuose nurodytus jos veiklos uždavinius, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Bendrijos pareigos ir teisės yra susijusios išskirtinai su žemės sklypų ir individualių namų savininkų bendro naudojimo vietinių inžinerinių tinklų, kitų bendro naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, tam skirtų darbų atlikimu, lėšų kaupimu ir pan. Bendrijos įstatuose nėra nustatyta jos, kaip juridinio asmens, teisė atstovauti Bendrijos narius teisme. Bendrija į teismą kreipėsi užimdama pareiškėjo procesinę padėtį ir nepateikė jokių kitų asmenų atstovavimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtinančių dokumentų (įgaliojimų, bendrijos narių susirinkimo sprendimo ar pan.), todėl nėra pagrindo laikyti, jog Bendrija į teismą kreipėsi savo narių (sklypų ir namų savininkų) vardu, gindama jų pažeistas teises ir teisėtus interesus. Teismas buvo sudaręs galimybę pareiškėjui teikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus, įskaitant įrodymus, pagrindžiančius teisę kreiptis į teismą.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Bendrija nelaikytina viešuoju juridiniu asmeniu, nes jos steigimo ir veiklos tikslas – privačių jos narių interesų tenkinimas. Tam, kad būtų laikomas suinteresuota visuomene ir turėtų teisę kreiptis į teismą, viešasis juridinis asmuo turi skatinti aplinkos apsaugą. Bendrijos įstatuose nurodyti jos veiklos tikslai ir uždaviniai susiję su sklypų ir namų savininkų bendro naudojimo vietinių inžinerinių tinklų ir kitų bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu ir pan. Bendrijos įstatuose nėra numatyta jokių veiklos tikslų ar uždavinių, kurie būtų susiję su aplinkos apsaugos skatinimu. Pareiškėjo minima Bendrijos įstatų 1 punkte nurodyta aplinkybė, kad jos veiklos tikslas yra ir kitų savininkų teisių, pareigų, susijusių su jiems priklausančiais žemės sklypais ir individualiais gyvenamaisiais namais, įgyvendinimas, todėl bendrijos nariai yra suinteresuoti, kad poveikio aplinkai vertinimas vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog minėtos kitos savininkų teisės ir pareigos, susijusios su jų žemės sklypais ir individualiais namais, apima ir aplinkos apsaugos skatinimą. Bendrija nepagrindė, kad jos įstatuose yra nustatyta, kad Bendrija yra viešasis juridinis asmuo, padedantis spręsti aplinkos apsaugos problemas, taip pat kreipimosi į teismą metu realiai veikė aplinkos apsaugos srityje. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis pareiškėjas nėra teikęs skundų ar dalyvavęs bylose, kuriose būtų sprendžiamos aplinkos apsaugos problemos. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, nors teismas buvo sudaręs sąlygas duomenims teikti.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. nesant įstatyme nustatyto atvejo, leidžiančio jam tokį viešąjį interesą ginti nagrinėjamoje byloje. Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti, todėl teismas nepasisakė dėl skundžiamo akto teisėtumo.

III. 15. Pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Bendrijos vardu skundą pateikė tinkamai įgaliotas jos atstovas – advokatas, su kuriuo Bendrija yra sudariusi atstovavimo sutartį. Sprendimą dėl atstovavimo priėmė Bendrijos pirmininkas neviršydamas savo kompetencijos. Tai, kad Bendrijos įstatuose nėra nustatyta, koks valdymo organas ir kokia tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą, nėra pagrindas išvadai, kad Bendrija, įrodinėdama savo subjektinę teisę kreiptis į teismą, tokį įrodymą privalo pateikti. Bendrija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aplinkos apsaugos srityje, yra tinkamas subjektas teikti skundą dėl Galutinės išvados panaikinimo.

Pareiškėjo teigimu, nors įstatymų leidėjas yra nustatęs prezumpciją, jog asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis pagal Įstatymą, tačiau tai nepaneigia teisės suinteresuotai visuomenei, jos nariams, realizuoti savo teisę skųsti jiems nepalankų administracinį aktą pasinaudojus kita juridinio asmens forma. Pareiškėjas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra bendrija, įgyvendinanti žemės sklypų ir individualių namų (butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrijos veiklos teritorijoje esančių ir žemės sklypų bei gyvenamųjų individualių namų (butų) savininkų bendrai naudojamų objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Pagrindiniai Bendrijos veiklos uždaviniai – bendrojo naudojimo vietinių inžinierinių tinklų ir susijusios įrangos, kitų bendrojo naudojimo (infrastruktūros) objektų statyba, priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, bendrojo naudojimo teritorijos priežiūra ir tvarkymas, bendrų mokestinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat kitų žemės sklypų ir individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų teisių, pareigų bei interesų, susijusių su jiems priklausančiais žemės sklypais ir individualiais gyvenamaisiais namais (butais), įgyvendinimas.

Todėl akivaizdu, kad Bendrijos įstatuose nustatyta, kad Bendrijos veiklos uždaviniai yra ne tik bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, priežiūra ir administravimas, bet ir kitų bendrijos narių (suinteresuotos visuomenės narių) teisėtų interesų, susijusių su gyvenamaisiais namais (butais), įgyvendinimas. Subjektų, kurie gali veikti kaip suinteresuota visuomenė Įstatymo prasme, susiaurinimas iki asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų, kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, paneigtų plačios galimybės kreiptis į teismus doktriną, kurios tikslas yra užtikrinti, kad suinteresuota visuomenė, nepriklausomai nuo tos formos, pagal kurią ji yra organizuota, galėtų realizuoti jai Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą teisę į sveiką ir švarią aplinką.

17. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Bendrija nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad savo reikalavimu siekia įgyvendinti teises ir pareigas dėl konkrečių, jos veiklos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros, neargumentavo dėl planuojamos ūkinės veiklos ir Agentūros 2016 m. gegužės 27 d. atrankos išvados poveikio bendrojo naudojimo objektams, nenurodė, kokios pareiškėjo teisės galbūt pažeidžiamos ir (ar) dėl kokių jo, kaip pareiškėjo, pareigų, pagrįstų Bendrijos įstatais, apribojimo ar pažeidimo kreipiamasi. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti įrodymų viseto surinkimą, patikrino atstumus tarp planuojamos ūkinės veiklos ir Bendrijos veiklos teritorijos, bei remdamasis objektyviais faktiniais duomenimis įsitikino, kad pareiškėjo argumentai dėl tikėtino planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gretimoms teritorijoms, aplinką galinčių veikti veiksnių sklaidos nesusieti su Bendrijos veiklos teritorija. Nagrinėjamu atveju Bendrija neturi teisės ginti viešąjį interesą, nėra įsteigta ir nevykdo veiklų, skatinančių aplinkos apsaugą, todėl negali būti laikoma tinkama suinteresuotos visuomenės – konkrečioje teritorijoje gyvenančių asmenų – atstove.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo bylą spręsti atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad įstatuose įtvirtinti Bendrijos veiklos uždaviniai, jos pareigos ir teisės yra susijusios išskirtinai su žemės sklypų ir individualių namų savininkų bendrojo naudojimo vietinių inžinierinių tinklų, kitų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, tam skirtų darbų atlikimu, lėšų kaupimu ir t. t. Bendrijos įstatuose nėra nustatyta jos, kaip juridinio asmens, teisė atstovauti Bendrijos nariams teisme.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stalita“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teisiniu subjektiškumu bei teise (įgalinimais) reikšti skundą, taip pat su pareiškėjo materialiniu–teisiniu suinteresuotumu (galbūt pažeistomis ar ginčijamomis teisėmis arba įstatymų saugomu interesu), bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas byloje kilo dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. „Galutinės atrankos išvados dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (28.7)-A4-8468, kuria pripažinta, jog planuojamo krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia panaikinti galutinę atrankos išvadą dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo.

23. Agentūra atliko PŪV vertinimą ir 2016 m. gegužės 27 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-5586, kad planuojamai ūkinei veiklai – krematoriumo pastato statybai ir kremavimo veiklai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Apie priimtą atrankos išvadą dėl PŪV Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-370, nustatyta tvarka pranešus visuomenei 2016 m. birželio 21 d. buvo gautas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos prašymas persvarstyti atrankos išvadas. Atrankos išvados persvarstymas įvyko 2016 m. liepos 19 d. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.7)-A4-8468, kuria, kaip ir pradinėje išvadoje, pripažino, jog planuojamo krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

24. PŪVPAVĮ 15 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) nustato, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) suinteresuota visuomenė apibrėžiama kaip visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dal, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ne dėl savo, kaip juridinio asmens, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes pareiškėjas skunde nenurodo, kokias konkrečias jo, kaip privataus juridinio asmens, teises arba konkrečius jo kaip privataus juridinio asmens įstatymų saugomus interesus pažeidžia Agentūros galutinė išvada (bendrija įsteigta adresu (duomenys neskelbtini), o jos veiklos teritorija yra apie du kilometrus nutolusi nuo teritorijos (duomenys neskelbtini), kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla).

26. Pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą grindė ir viešojo intereso gynimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, taikomų suinteresuotai visuomenei, kuri turi teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, t. y. kad pareiškėjas neįrodė, kad skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas (šiuo atveju turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).

27. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą grindžia tuo, jog pareiškėjas gina bendrijos narių (individualių gyvenamųjų namų savininkų) teisėtus interesus, susijusius su jiems priklausančiais žemės sklypais ir individualiais gyvenamaisiais namais, ir remiasi Įstatų 1 punktu, kuriame nurodyti bendrijos veiklos uždaviniai. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad bendrijos nariai suinteresuoti teisės į švarią ir saugią aplinką užtikrinimu. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos įstatais, pareiškėjas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo (Įstatų 3 p.). Bendrijos teisės detalizuotos Įstatų 12 punkte, o pareigos nurodytos Įstatų 14 punkte. Tuo tarpu Įstatuose nurodyti bendrijos veiklos uždaviniai, jos pareigos ir teisės yra susijusios išskirtinai su žemės sklypų ir individualių namų savininkų bendro naudojimo vietinių inžinerinių tinklų, kitų bendro naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, tam skirtų darbų atlikimu, lėšų kaupimu ir pan. Pareiškėjo Įstatuose nėra numatyta jo kaip juridinio asmens teisė atstovauti bendrijos narius teisme. Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija kreipėsi į teismą užimdamas pareiškėjo procesinę padėtį ir nepateikė jokių kitų asmenų atstovavimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtinančių dokumentų (įgaliojimų, bendrijos narių susirinkimo sprendimo ar pan.), todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi savo narių (sklypų ir namų savininkų) vardu gindamas jų pažeistas teises ir teisėtus interesus.

28. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija neturėjo materialinių teisinių prielaidų ginti galimai pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ir skundą atmetė, o apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiu būdu negali būti paneigta suinteresuotos visuomenės teisė, jos narių teisė skųsti jiems nepalankų administracinį aktą, teisėjų kolegija patikrins pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl pareiškėjo Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos materialinio teisinio suinteresuotumo.

29. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija laikytinas suinteresuota visuomene PŪVPAVĮ prasme. PŪVPAVĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatos suinteresuotą visuomenę apibrėžia kaip visuomenę, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 papunktį visuomenė yra poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis; pagal to paties įstatymo 6 straipsnio 5 dalį visuomenė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio.

PŪVPAVĮ 7 straipsnio nuostatos konkrečiai reglamentuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Vadovaujantis PŪVPAVĮ 7 straipsnio 9 dalimi suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą; o atsakinga institucija, gavusi šiuos pasiūlymus, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (7 straipsnio 11 dalis); planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (7 straipsnio 14 dalis).

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija yra pasinaudojęs PŪVPAVĮ 7 straipsnio nuostatose numatytomis procedūrinėmis galimybėmis dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Konkrečiu atveju išskirtina tai, kad pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija dėl atrankos išvados dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo yra teikusi Aplinkos apsaugos agentūrai 2016 m. birželio 20 d. raštą, kuriame išdėstė pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamos vykdyti ūkinės veiklos įvertinimo, o 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr. R894 UAB „Aplinkos vadyba“ įvertino minėtus pasiūlymus ir išdėstė argumentus; 2016 m. liepos 25 d. raštu Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pareiškėjas teikė prašymą dėl atrankos išvados dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos.

30. Atsižvelgiant į PŪVPAVĮ 5, 7 straipsnių ir 15 straipsnio 3 dalies bei Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies sisteminį ir teleologinį aiškinimą, turint omenyje, kad konkrečiu atveju pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija laikytinas suinteresuota visuomene PŪVPAVĮ prasme ir kad jis aktyviai dalyvavo poveikio aplinkai vertinimo procese pagal PŪVPAVĮ 7 straipsnyje reglamentuotą procedūrą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir poveikio aplinkai vertinimo procese, ir teisme gina bendrijos narių (individualių gyvenamųjų namų savininkų) teisėtus interesus, susijusius su jiems priklausančiais žemės sklypais ir individualiais gyvenamaisiais namais, sprendžia, kad pareiškėjas turi materialinių teisinių prielaidų ginti galimai pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ir įstatyminis reguliavimas neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu dėl galutinės atrankos išvados dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo panaikinimo. Pažymėtina tai, kad tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pavyzdžiui, 2015 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014, kurioje pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė ginčijo Marijampolės visuomenės sveikatos centro atrankos išvadą, 2018 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-977-624/2018, kurioje pareiškėjas Santakos kaimo bendruomenė ginčijo Aplinkos apsaugos agentūros galutinę atrankos išvadą, 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3138-822/2019, kurioje Kaimo bendruomenė „Pakertai“ ginčijo Aplinkos apsaugos agentūros galutinę atrankos išvadą.

31. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pareiškėjas Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija neturėjo materialinių teisinių prielaidų ginti galimai pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ir atmetęs skundą, neteisingai aiškino bei taikė teisės normas, (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsnis) ir neišnagrinėjo administracinės bylos aplinkybių, nepriėmė procesinio sprendimo iš esmės dėl ginčijamo akto teisėtumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

32. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundas, ir perduodant bylą šia apimtimi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo Bališkių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundas, panaikinti ir šia apimtimi bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė