2023-03-29 Nr. AB-6845-3-61-3-02690-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-299-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02690-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dalis nuteistųjų prieš jį yra priešiškai ir agresyviai nusiteikę, nes jis liudijo baudžiamojoje byloje teisiant pataisos namuose dirbusį asmenį, kuris slapta įnešdavo (duomenys neskelbtini) į pataisos namų teritoriją. Dėl šios priežasties pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 m. gegužės 30 d. buvo užpultas ir sumuštas. Jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, skubiai atlikta operacija ir (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atvykęs į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN), administraciją informavo, jog negali būti laikomas su kitais nuteistaisiais, nes dėl tų pačių priežasčių vėl gali būti užpultas ir sunkiai sužalotas. Dėl šių aplinkybių iš administracijos pusės į pareiškėją atsirado neigiamas požiūris. Regionų apygardos administracinis teismas priėmė atskirąją nutartį ir įpareigojo Vilniaus PN užtikrinti pareiškėjui saugesnes kalinimo sąlygas. Nepaisant to, Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus tarnybiniu pranešimu, priėmė nutarimą perkelti pareiškėją į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN). Pareiškėjas teigė, kad priimdamas šį nutarimą Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į dokumentinę perkėlimo medžiagą, nes Vilniaus pataisos namai žinodami, jog pareiškėjas negali būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, jos (medžiagos) sąmoningai nepateikė.

3. Pareiškėjas teigė, kad Kalėjimų departamentui turėjo būti žinoma, jog jis negali būti perkeltas į kitą laisvės atėmimo vietą, o ypač į Marijampolės PN. Informacija apie tai yra nurodyta pareiškėjo asmens byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. turėjo būti perkeltas į Marijampolės PN, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismingumo ministeriją ir Kalėjimų departamento pareigūną, informuodamas, jog su juo bandoma susidoroti. Kalėjimų departamento pareigūnas pavirtino, kad pareiškėjas negali būti perkeltas kitą laisvės atėmimo vietą ir „panaikino nutartį“. Vien dėl to, kad Kalėjimų departamentas priėmė nutarimą dėl perkėlimo, yra pagrindas pripažinti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ir priežastinio ryšio buvimą. Dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neteisybės jausmą ir nuolatinę baimę, patyrė didelį stresą, sukrėtimą, sutriko miegas. Iki šiol jaučia beviltiškumo, nesaugumo jausmus, o tai turi neigiamos įtakos jo gyvenimo kokybei, nes bijo būti perkeliamas į kitą įkalinimo įstaigą ir būti joje užpultas (kas jau buvo nutikę) bei nužudytas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nutarimas dėl perkėlimo buvo panaikintas tik dėl to, jog pats ėmėsi priemonių kreipdamasis į kitas įstaigas.

4. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kalėjimų departamentas neturi informacijos, jog pareiškėjas nutarimą būtų apskundęs teisės aktų nustatyta tvarka, tad jis laikomas teisėtu ir galiojančiu teisės aktu. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog tiek Vilniaus PN, tiek Kalėjimų departamento pareigūnai žino susidariusią situaciją, kad, jei pareiškėjas bus perkeltas į Marijampolės PN, su juo bus susidorota, tačiau sąmoningai to siekia, pažymėjo, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas su 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundu yra kreipęsis į Kalėjimų departamentą ir teikiant atsiliepimą skundas dar nėra išnagrinėtas.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindžia prašomos sumos apskaičiavimą. Akcentavo, kad pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitus pataisos namus, todėl neturtinė žala nekilo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, 2021 m. rugpjūčio 10–11 d. pareiškėjo teisė į saugias kalinimo sąlygas buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. priimto nutarimo perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., paprastojoje grupėje ir laikomas kamerų tipo patalpose (izoliuotas nuo kitų nuteistųjų). Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus patarėja (nuteistųjų ir suimtųjų psichologinės pagalbos klausimais) 2021 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-2060, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nėra paveikus resocializacijos poveikio priemonėms, mąstymas ir elgesys išlieka nekoreguotinas ir įgyja tik neigiamas tendencijas, padarė išvadą, kad Vilniaus pataisos namuose nėra galimybės apsaugoti nuteistąjį (pareiškėją) nuo destruktyvaus elgesio savo ir darbuotojų atžvilgiu, bei rekomendavo pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą.

Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. NN-167 (toliau – ir Nutarimas), atsižvelgdamas į tarnybinį pranešimą ir siekdamas palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą, nutarė perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus. Pareiškėjui Nutarimas įteiktas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Kalėjimo departamento direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.50 val., paskambino nuteistasis Ž.

P. ir informavo, jog jį ketinama perkelti į Marijampolės PN. Tyrėjas nurodė, jog pareiškėjas yra davęs reikšmingus parodymus ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių medžiagų platinimo Kybartų pataisos namuose. Minėtoje byloje nuteisti nusikalstamos veikos organizatorius ir bendrininkas laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN. Šie asmenys ne kartą yra grasinę nuteistajam susidorojimu (dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), todėl Marijampolės PN gali grėsti pavojus pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdamas į tai, tyrėjas siūlė neperkelti pareiškėjo į Marijampolės PN, o tolimesniam bausmės atlikimui palikti Vilniaus PN arba perkelti į Pravieniškių pataisos namų trečiąjį sektorių.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė skundą dėl Kriminalinės žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė pareiškimą dėl jo atžvilgiu išsakytų grasinimų ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus galbūt neteisėtų. Pareiškėjo skundas ir pareiškimas pagal kompetenciją persiųsti nagrinėti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas ir pareiškimas netenkinti. Nutarimas, kuriuo pareiškėją buvo nuspręsta perkelti į Marijampolės PN, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. NN-108 pripažintas netekusiu galios.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) 1, 6 dalimis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2022 m. sausio 15 d.) (toliau – ir Aprašas) 5, 7, 21 punktais. Teismo teigimu, nors pagal aptarą teisinį reguliavimą diskrecijos teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius priimdamas galutinį sprendimą, tačiau priimamas sprendimas turi atitikti BVK nustatytus nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą tikslus, įskaitant ir nuteistojo saugumą.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2019 m. gegužės 30 d. buvo sužalotas, jis patyrė sunkų sveikatos sužalojimą. Pareiškėjas Vilniaus PN 2020 m. spalio 13 d. pateiktame skunde nurodė, kad negali būti perkeltas į Marijampolės PN dėl kylančios grėsmės jo saugumui. 2020 m. inicijuotas pareiškėjo perkėlimas iš Vilniaus PN į kitus pataisos namus buvo nutrauktas, paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjui gali kilti grėsmė.

Bylos duomenimis, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius taip pat turėjo informacijos, kad pareiškėjui Marijampolės PN gali grėsti pavojus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, jog Kalėjimų departamentas, spręsdamas pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus klausimą, turėjo žinoti informaciją dėl Marijampolės PN pareiškėjui galinčios kilti grėsmės ir atitinkamai šią informaciją (duomenis) įvertinti priimdamas Nutarimą, tačiau, visos reikiamos informacijos sprendimui dėl perkėlimo priimti nesurinko ir/ar neišreikalavo iš pataisos namų.

Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui susipažinus su Nutarimu ir telefonu susiekus su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, įstaigos vadovui 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl informacijos apie pareiškėjui kylančią grėsmę ir siūlymas neperkelti nuteistojo į Marijampolės PN, ir Nutarimas, dėl minėtame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, jį priėmusios institucijos sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad Kalėjimų departamentas priimdamas Nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Marijampolės PN nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas rinkdamas (vertindamas) informaciją reikšmingą sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo priimti.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėjas su Nutarimu buvo supažindintas 2021 m. rugpjūčio 10 d., kitą dieną paskambino Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui informuodamas apie susidariusią situaciją ir, kaip nurodė pats pareiškėjas, jam pareigūnas telefonu patvirtino, kad jis negali būti perkeltas į Marijampolės PN ir „panaikino nutartį“. Pareiškėjo skundas teismui parengtas 2021 m. rugpjūčio 12 d. (iš pataisos namų išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 16 d.). Taigi, nors Nutarimas pačios institucijos sprendimu negaliojančiu pripažintas vėliau, tačiau pareiškėjas vėliausiai skundo parengimo dieną žinojo, kad nebus perkeltas į Marijampolės PN. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad dėl priimto Nutarimo pareiškėjas 1–2 dienas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, baimindamasis būti perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau jie nebuvo tokio pobūdžio, jog galėtų būti įvertinti pinigais. Teismas taip pat pažymėjo, kad Nutarimas nebuvo pradėtas vykdyti, t. y. inicijuotas perkėlimas – sustabdytas, o Nutarimas pačios institucijos sprendimu pripažintas negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad priimdamas Nutarimą Kalėjimų departamentas sąmoningai būtų siekęs sukelti pareiškėjui diskomfortą, nepatogumus ar siekęs įbauginti ir/ar susidoroti su pareiškėju. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame visiškai neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad, nors Kalėjimų departamento nutarimas pačios institucijos sprendimu negaliojančiu pripažintas vėliau, tačiau neigiamus išgyvenimus pareiškėjas galėjo patirti 1–2 dienas. Pareiškėjas su Nutarimu dėl perkėlimo į Marijampolės PN buvo supažindintas 2021 m. rugpjūčio 10 d., o, kad Nutarimas neteko galios ir pareiškėjas nebus perkeltas į Marijampolės PN, buvo informuotas ir supažindintas 2022 m. kovo 28 d. Tai patvirtina, kad visą tą laiką pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir nuolatinę baimę, jog gali būti perkeltas į Marijampolės PN. Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Atsakovas (valstybė) turi labai platų pasirinkimą būdų ir priemonių, kuriomis ji gali atlyginti asmeninių neturtinių teisių pažeidimais piliečiui padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, priimant Nutarimą perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kalėjimų departamentas priimdamas Nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Marijampolės PN nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas rinkdamas (vertindamas) informaciją reikšmingą sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo priimti, priėjo prie išvados, kad dėl Kalėjimų departamento priimto Nutarimo pareiškėjas 1–2 dienas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, baimindamasis būti perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau jie nebuvo tokio pobūdžio, jog galėtų būti įvertinti pinigais. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad 2021 m. rugpjūčio 10–11 d. pareiškėjo teisė į saugias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjas teigia, kad su Nutarimu dėl perkėlimo į Marijampolės PN buvo supažindintas 2021 m. rugpjūčio 10 d., o, kad Nutarimas neteko galios ir pareiškėjas nebus perkeltas į Marijampolės PN, buvo informuotas ir supažindintas 2022 m. kovo 28 d. Tai patvirtina, kad visą tą laiką pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir nuolatinę baimę, jog gali būti perkeltas į Marijampolės PN. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, sprendimu buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Kalėjimų departamentas, spręsdamas pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus klausimą, turėjo žinoti informaciją dėl Marijampolės PN pareiškėjui galinčios kilti grėsmės ir atitinkamai šią informaciją (duomenis) įvertinti priimdamas Nutarimą, tačiau, visos reikiamos informacijos sprendimui dėl perkėlimo priimti nesurinko ir/ar neišreikalavo iš pataisos namų, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, baimindamasis būti perkeltas į kitus pataisos namus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes, kad su Kalėjimų departamento Nutarimu dėl perkėlimo į Marijampolės PN buvo supažindintas 2021 m. rugpjūčio 10 d., o, kad Nutarimas neteko galios ir pareiškėjas nebus perkeltas į Marijampolės PN, buvo informuotas ir supažindintas 2022 m. kovo 28 d., todėl visą tą laiką pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir nuolatinę baimę, jog gali būti perkeltas į Marijampolės PN.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iš pataisos namų išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 16 d., todėl nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skunde pareikštomis pretenzijomis dėl kalinimo sąlygų iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (skundo padavimo data).

21. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

24. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę (su Nutarimu pareiškėjas buvo supažindintas 2021 m. rugpjūčio 10 d., o iš pataisos namų skundą pareiškėjas išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 16 d.), į tai, kad Nutarimas nebuvo pradėtas vykdyti – pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitus pataisos namus, Nutarimas pačios institucijos sprendimu pripažintas negaliojančiu, byloje nesant duomenų, jog priimdamas Nutarimą Kalėjimų departamentas sąmoningai būtų siekęs sukelti pareiškėjui diskomfortą, nepatogumus ar siekęs įbauginti ir/ar susidoroti su pareiškėju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

25. Akcentuotina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, visumą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo patirti nepatogumai turėtų būti įvertinti pinigine kompensacija.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys