2025-01-15 Nr. AB-940-3-62-3-03226-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-112-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03226-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliai – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria naujai suformuotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo žemės sklypas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimuNr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suformuotas žemės sklypas), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Surveta“ matininko O. V. 2022 m. spalio 19 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Sprendimo 2.1. – 2.6. papunkčiais suformuotam žemės sklypui buvo nustatyti įvairūs servitutai, tarp kurių - 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui, bei privažiuoti prie laisvos nesuformuotos valstybinės žemės (erdviniuose duomenyse ties posūkio taškais nuo Nr. 48 iki Nr. 52, pažymėtą simboliu - S1 žemės sklypo plane M 1:1000, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (Sprendimo 2.1. p.).

2.2. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria naujai suformuotam žemės sklypui buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiama Sprendimo dalimi kelio servitutas buvo nustatytas pareiškėjui, pareiškėjo žemės sklypas tapo viešpataujančiu daiktu suformuoto žemės sklypo atžvilgiu. Pareiškėjui, kaip viešpataujančio daikto savininkui, skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype nustatytas servitutas nėra reikalingas, kadangi pareiškėjas į savo žemės sklypą patenka per kaimyniniame žemės sklype nustatytą servitutą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

2.3. Ginčo atveju viešpataujančio daikto savininko, t. y. pareiškėjo R. R. valia dėl suformuotame sklype nustatyto servituto reikalingumo niekada nebuvo išreikšta, t. y. į pareiškėją niekas ir niekada nesikreipė dėl nustatyto servituto reikalingumo. Ginčo atveju pareiškėjas niekada raštu nebuvo informuotas apie suprojektuotą servitutą, taip pat jam niekada nebuvo pasiūlyta pareikšti NŽT savo valią dėl siūlomo servituto, Sprendimas, taip kaip numato įstatymai, išsiųstas nebuvo, o apie nustatytą servitutą pareiškėjas sužinojo atsitiktinai (savo iniciatyva).

2.4. Susiklostė situacija, jog pareiškėjo R. R., kaip viešpataujančio daikto, teisės ir interesai viso proceso nustatant servitutą metu iš esmės buvo ignoruojami. Juo labiau, kad R. R. naudojosi ir naudojasi kaimyniniame žemės sklype nustatytu servitutu. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo atveju skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype kelio servitutas buvo nustatytas akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog Sprendimo dalis dėl nustatyto servituto yra neteisėta.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorius 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A-2980 dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. A- 2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) ir priedą išdėstė nauja redakcija.

3.2. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, atsižvelgdama į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. A-2980 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. A-2195 “Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pakeitimo”, 2022 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.

3.3. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros buvo vykdomos automatiškai per ŽPDRIS. ŽPDRIS buvo skelbiama informacija apie pradedamą rengti projektą, apie galimybes su juo susipažinti, taip pat informacija apie parengtą projektą ir susipažinimą su juo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teisės aktų leidėjas nustatė, kad projekto viešinimo procedūros ir suinteresuotos visuomenės informavimas per ŽPDRIS yra tinkamas ir pakankamas, jog suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su rengiamų projektų sprendiniais, dėl jų reikšti pastabas bei pasiūlymus, taip pat susipažinti su juos patvirtinančiais administraciniais aktais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog rengiant projektą buvo išreiškęs pastabas dėl projektuojamų servitutų.

3.4. Nustatytas norminis reglamentavimas pagrindžia, kad servitutų nustatymui yra būtinas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriame būtų suprojektuotas servitutas. Pareiškėjas šio ginčo atveju, ginčija tik NŽT Sprendimą dėl servituto nustatymo, tačiau neginčija servituto nustatymo pagrindo - teritorijų planavimo dokumento. Ginčijamas NŽT Sprendimas buvo priimtas ne kaip savarankiškas, nuo kitų administracinių aktų nepriklausantis ir vien tik NŽT nuožiūra priimamas administracinis aktas, o kaip aktas, įgyvendinantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

3.5. NŽT Kauno miesto skyrius patikrino atliktus pagal projektą suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengtą kadastro duomenų bylą ir Kauno miesto skyriaus vedėja Sprendimu suformavo žemės sklypą, patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė šiam žemės sklypui servitutus ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Nenuginčijus Įsakymo, kuriuo projektas patvirtintas, šioje byloje pareiškėjo argumentai dėl suformuoto servituto dydžio, jo konfigūracijos ir jo vietos nesusiję su ginčijamu NŽT Kauno miesto skyriaus Sprendimu ir nėra šios bylos dalykas, nes NŽT šiuo Sprendimu nesprendė dėl projekto sprendinių, susijusių su servitutais NŽT Kauno miesto skyrius, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis galiojančiu ir nenuginčytu Įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas projektas, ir nustatyti kadastro duomenis bei suformuoti būtent tokį sklypą, kuris numatytas Įsakymu patvirtiname projekte.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktai nesuteikia kompetencijos imtis jokių aktyvių veiksmų nei informuojant viešpataujančio daikto savininkus, nei priimant sprendimus dėl servituto nustatymo. Teisės aktai šią kompetenciją priskyrė kitam viešojo administravimo subjektui. Teisės aktais numatytas viešpataujančio daikto savininko valios išreiškimo momentas yra būtent NŽT Sprendimo priėmimo metu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Toje pačioje teisės normoje aiškiai konkretizuota, kaip ta viešpataujančio daikto savininko valia turi būti išreikšta ir kokiam subjektui: viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT, pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo (Žemės įstatymo 22 str. 3 d.).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) 2.1. papunkčio dalį, kuria naujai suformuotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams.

6. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. CK 4.124 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi numatyta, jog sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Teismas akcentavo, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.

7. Teismas akcentavo, kad ginčo atveju viešpataujančio daikto savininko, t. y. pareiškėjo R. R. valia dėl suformuotame sklype nustatyto kelio servituto reikalingumo niekada nebuvo išreikšta (tą pripažįsta ir atsakovė). Be to, teismas taip pat nustatė, kad į pareiškėją R. R. niekas ir niekada net nesikreipė dėl nustatyto servituto reikalingumo. Teismas sutiko su pareiškėjo, kaip viešpataujančiojo daikto savininko, pozicija, kad jo teisės ir interesai viso proceso nustatant servitutą metu iš esmės buvo ignoruojami, o be jo išreikštos valios skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype nustatytas kelio servitutas buvo akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas kritiškai vertino atsakovo motyvus, kad NŽT savarankiškai negali priimti jokio sprendimo dėl servituto nustatymo valstybinėje žemėje, t. y. Sprendimas buvo priimtas ne kaip savarankiškas, nuo kitų administracinių aktų nepriklausantis ir vien tik NŽT nuožiūra priimamas administracinis aktas, o kaip aktas, įgyvendinantis minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Teismas, aptaręs Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimus, konstatavo, kad tiek informavimo, tiek viešų registrų tikrinimo, tiek vertinimo dėl tikslingumo nustatyti servitutą sprendimus priima NŽT ir servitutų nustatymas administraciniu aktu yra savarankiška administracinė procedūra, kurią privalo vykdyti būtent atsakovas, ir kuris turi teisę priimti tiek teigiamą, tiek neigiamą sprendimą, kaip šios tinkamai įvykdytos administracinės procedūros rezultatą.

9. Teismas sprendė, kad skundžiamo Sprendimo dalimi suformuotame žemės sklype kelio servitutas buvo nustatytas akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl priėjo prie išvados, kad Sprendimo dalis dėl nustatyto kelio servituto, kiek tai susiję su pareiškėju, yra neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas gali ginti tik savo pažeistas teises, ginčydamas nustatytą kelio servitutą, kiek tai susiję su pareiškėju, teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 316 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku komunalines atliekas išvežančiam transportui, atmetė, skundą patenkindamas iš dalies.

11. Teismas taip pat pareiškėjo naudai priteisė 1 184,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

13.1. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros buvo vykdomos automatiškai per ŽPDRIS. ŽPDRIS buvo skelbiama informacija apie pradedamą rengti projektą, apie galimybes su juo susipažinti, taip pat apie informacija apie parengtą Projektą ir susipažinimą su juo. Teisės aktų leidėjas nustatė, kad projekto viešinimo procedūros ir suinteresuotos visuomenės informavimas per ŽPDRIS yra tinkamas ir pakankamas, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su rengiamų projektų sprendiniais, dėl jų reikšti pastabas bei pasiūlymus, taip pat susipažinti su juos patvirtinančiais administraciniais aktais.

13.2. Pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, jog rengiant projektą buvo išreiškęs pastabas dėl projektuojamų servitutų. Taigi, pats pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nesidomėjo vykstančiu procesu, todėl NŽT negali būti laikoma atsakinga už pačio pareiškėjo neveikimą žemės sklypo formavimo procese. Pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su rengiamu projektu ir pareikšti savo nuomonę dėl projektuojamų servitutų, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka to nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo interesai viso proceso nustatant servitutą metu iš esmės buvo ignoruojami.

13.3. Skirtingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, teritorijų planavimo dokumento rengėjas (NŽT teritorijų planavimo dokumentų nerengia) suprojektavęs servitutą turėjo pareigą pranešti pareiškėjui apie nurodytą servitutą ir pasiūlyti jam išreikšti valią NŽT dėl siūlomo servituto. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas šios savo pareigos neįvykdė, todėl dėl pareiškėjo neinformavimo NŽT negali būti laikoma atsakinga.

13.4. NŽT suteikta kompetencija nustatyti žemės servitutą tik laikantis Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytos žemės servituto nustatymo tvarkos. Nustatytas norminis reglamentavimas neabejotinai pagrindžia, kad servitutų nustatymui yra būtinas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriame būtų suprojektuotas servitutas.

13.5. Pareiškėjas šio ginčo atveju ginčija tik 2022 m. lapkričio 9 d. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ dėl servituto nustatymo, tačiau neginčija servituto nustatymo pagrindo – teritorijų planavimo dokumento. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimo teisėtumas, o ne Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo ir buvo suformuotas atitinkamo ploto ir konfigūracijos žemės sklypas su nustatytais servitutais.

13.6. Nenuginčijus Įsakymo, kuriuo projektas patvirtintas, šioje byloje pareiškėjo argumentai dėl suformuoto servituto dydžio, jo konfigūracijos ir jo vietos nesusiję su ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus Sprendimu ir nėra šios bylos dalykas, nes NŽT šiuo sprendimu nesprendė dėl projekto sprendinių susijusių su servitutais. Šie pareiškėjo argumentai būtų reikšmingi vertinant minėto Įsakymo, kuriuo patvirtintas sklypo suformavimo projektas, teisėtumą. NŽT Kauno miesto skyrius priimdamas Sprendimą privalėjo vadovautis galiojančiu ir nenuginčytu Įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas projektas, ir nustatyti kadastro duomenis bei suformuoti būtent tokį Sklypą, kuris numatytas Įsakymu patvirtiname projekte.

13.7. Pareiškėjo skunde keltas materialinis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl priteistina išlaidų suma mažintina ir, atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį (50 proc., t. y. patenkinta tik dalis reikalavimo), todėl pareiškėjui galėjo būti priteisiama iki 603,30 Eur (1161,60 Eur + 22,50 Eur x 0,50) bylinėjimosi išlaidų.

14. Pareiškėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

14.1. Teisės aktai kompetenciją nustatyti servitutus numato būtent NŽT, o ne savivaldybių administracijoms – Žemės įstatymo 23 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

14.2. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Ginčo atveju pareiškėjo R. R., kaip viešpataujančio daikto savininko, valia dė nustatyto servituto niekada nebuvo išreikšta, t. y. pareiškėjas niekada prašymo NŽT dėl servituto būtinumo ir/ar reikalingumo niekada nereiškė.

14.3. Nepagrįstais laikytini atsakovo NŽT apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pareiškėjas privalo (privalėjo) ginčyti servituto nustatymo pagrindą - teritorijų planavimo dokumentą, t. y. tiek ginčijamame teismo sprendime, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, administracijos direktoriaus įsakymais atsakovei NŽT buvo tik siūloma nustatyti servitutą ir siūlymas nėra ir negali būti laikomas įpareigojančiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymais buvo tik siūloma nustatyti servitutą, tuo tarpu atsakovė NŽT, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir nustatyti servitutus, privalo juos nustatyti laikydamasi teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimų dėl viešpataujančio daikto savininko valios dėl servituto reikalingumo išreiškimo.

14.4. Šiuo atveju atsakovo NŽT veiksmų neteisėtumas buvo akivaizdus, o pareiškėjo materialinis reikalavimas buvo patenkintas, t. y. sprendimas, kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl iš atsakovo pagrįstai priteista visa bylinėjimosi išlaidų suma.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Savivaldybė atsiliepime į apeliacinė skundą nurodo:

15.1. Nepaisant apelianto pastangų įtikinti teismą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai patvirtinus žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT negalėjo priimti jokio kito sprendimo kaip tik nustatyti servitutą, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad specialūs teisės aktai numato tam tikrą administracinę procedūrą, kuria privalo atlikti būtent apeliantas, o jos neatlikus apelianto priimtas administracinis sprendimas naikintinas. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su šiuo motyvu ir laikosi pozicijos, kad šioje byloje ginčijamas servituto nustatymas administraciniu aktu yra savarankiška administracinė procedūra.

15.2. Nesutiktina su apelianto nurodytais motyvais, kad tik panaikinus žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo skirtas suformuoti žemės sklypą, kaimynystė esantiems garažams eksploatuoti, galima rūpimą servitutą panaikinti. Pirmiausia jau vien dėl to, kad rūpimas servitutas suplanuotas net trims viešpataujantiems daiktams: privažiavimui prie laisvo valstybinės žemės, komunaliniams transportui bei privažiavimui prie pareiškėjo sklypo. Sutiktina su pirmos instancijos teismo motyvu, kad teisės aktai numato pareigą informuoti viešpataujančio daikto savininką dėl servituto nustatymo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas, kuriam teisės aktais priskirta kompetencija vykdyti administracinę procedūrą dėl servituto nustatymo, būtų užtikrinęs tinkamą šios procedūros vykdymą, inter alia pareiškėjo informavimą ir jo valios gavimą dėl planuojamo nustatyti servituto.

15.3. Apeliantas nei savo atsiliepime, ne apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno motyvo, paneigiančio šią jam priskirtą pareigą, bandydamas kaltę suversti kitai institucijai, neva atsakovas negali priimti savarankiško sprendimo nustatyti ar nenustatyti servituto, jei jis yra suplanuotas žemės formavimo ir pertvarkymo projekte. Tokia motyvacija iš esmės prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kadangi teisės aktai būtent teisę priimti sprendimą dėl servituto nustatymo priskyrė visai kitai viešojo administravimo institucijai, nei ta, kuri vykdo teritorijų planavimo ar žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.), dalies, kuria naujai suformuotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui, teisėtumo bei pagrįstumo.

17. Žemės įstatymo (redakcija nuo 2022m. liepos 1d.) 23 straipsnio 3 dalis nustatė, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.

18. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčo kelio servitutas buvo nustatytas būtent atsakovo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) 2.1 punktu.

20. Įvertinus Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas sprendimą dėl ginčo kelio servituto nustatymo galėjo priimti tik turėdamas duomenis apie viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko išreikštą valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą.

21. Atsižvelgiant į tai, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, šiuo atveju pareiškėjo, valia dėl siūlomo kelio servituto nebuvo išreikšta, ir net nebuvo siūloma pareiškėjui tokią valią pareikšti, konstatuotina, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) 2.1 punktą, kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl ginčo kelio servituto nustatymo, priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo Sprendimo dalį.

22. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kuriai iš šių institucijų teko pareiga informuoti pareiškėją bei teirautis jo valios pareiškimo dėl planuojamo kelio servituto nustatymo.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iš atsakovo priteistinų išlaidų dydį, nes pareiškėjo skunde keltas materialinis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl priteistina išlaidų suma mažintina.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama kaip reiškianti, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (ž r., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinė je byloje Nr. AS-653-822/2016). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gali ginti tik savo pažeistas teises, ginčydamas nustatytą kelio servitutą, kiek tai liečia jį patį, reikalavimas panaikinti 316 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku komunalines atliekas išvežančiam transportui, atmestinas kaip negrįstas, todėl skundas patenkintas iš dalies. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodę, jog prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-347-968/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant fakto, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, iš esmės pareiškėjo materialinis suinteresuotumas buvo apgintas – panaikinta Sprendimo dalis, turėjusi tiesioginę reikšmę pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Taigi šiuo atveju pareiškėjas laikomas proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl jis įgijo teisę gauti iš kitos šalies pilną savo išlaidų atlyginimą.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą ir panaikindamas Sprendimą, tinkamai nustatė ginčo faktines ir teisines aplinkybes bei pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

26. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

27. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikta 2023 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0076 patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugos, jos buvo apmokėtos 2023 m. rugpjūčio 22 d.

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas taikant 1,3 koeficientą ir dauginant jį iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už tokias teisines paslaugas, ji pareiškėjui priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. R. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė