2025-12-10 Nr. AB-22254-3-64-3-03013-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1520-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03013-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas teismo: 1) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti aplinkybę, kad sąmoningas, tyčinis atsisakyti nagrinėti teismo žinioje esančius administracinius / tarnybinius ginčus neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateiktų išaiškinimų elementarios moralės, vertybių sistemos, ir demokratinės valstybės sampratos; 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki tol, kol teismas išnagrinės sąmoningai ir tyčia įšaldytas administracinių / tarnybinių ginčų bylas, ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik viešojo administravimo srities ginčus.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai yra nepriskirtini nagrinėti administraciniams teismams pagal įstatymais suteiktą kompetenciją.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 625 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas, nesutikdamas su vykdymo veiksmais, turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

III. Pareiškėjas P. V., paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 4) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė pripažinti tam tikras aplinkybes ir atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki tol, kol teismas išnagrinės sąmoningai ir tyčia įšaldytas administracinių / tarnybinių ginčų bylas, ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) iš esmės, nes pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai yra nenagrinėti teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Dėl pareiškimo (skundo) priimtinumo

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymų nuostatose įtvirtintų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-556/2025; kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalis nustato, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu (skundu), prašė teismo: 1) pripažinti aplinkybę, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti aplinkybę, kad sąmoningas, tyčinis atsisakyti nagrinėti teismo žinioje esančius administracinius / tarnybinius ginčus neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateiktų išaiškinimų elementarios moralės, vertybių sistemos, ir demokratinės valstybės sampratos; 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki tol, kol teismas išnagrinės sąmoningai ir tyčia įšaldytas administracinių / tarnybinių ginčų bylas, ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas nagrinėja suinteresuoto asmens skundą tik tais atvejais, kai asmens siekiamas inicijuoti ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas administracinio teismo kompetencijai ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1088-624/2025; kt.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra akcentavęs, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-575/2025; 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025; kt.).

Įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimų pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai yra išimtinai kildinami iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (teisėjų) veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu. Pareiškėjas, formuluodamas pareiškimo (skundo) reikalavimus, išimtinai prašo pripažinti tam tikrus juridinius faktus ir įpareigoti antstolį vykdyti procesinius veiksmus. Minėti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai nėra ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai skundo (pareiškimo, prašymo) priėmimo nagrinėti iš esmės stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas negali būti administracinės bylos objektu, teismas atsisako priimti skundą (pareiškimą, prašymą) nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, suformulavo vien reikalavimus, nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą su skundu, reikšdamas analogiško pobūdžio reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiškos pozicijos ir kitose nagrinėtose administracinės bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1154-602/2025; kt.).

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus bei subjektyvaus pobūdžio ir taip pat nesudaro pagrindo teismui priimti atskirosios nutarties.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė