2021-11-03 Nr. AB-23061-4-39-3-00210-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4094-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00210-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S. S., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjaujant Aryan Zardasht ir Rita Zardasht,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. S. S. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad 2021 m. birželio 25 d. Lenkijos Respublikoje buvo sustabdytas automobilis, kuriame kaip keleiviai vyko 3 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Automobilio vairuotojas paaiškino, jog užsieniečius paėmė Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo perduotas Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams. Aiškinantis jo teisinę padėtį nustatyta, kad pirmą kartą į Lietuvos Respubliką jis atvyko 2021 m. vasario 8 d. bei buvo sulaikytas, nes neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. 2021 m. birželio 26 d. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. bei grąžintas į Centrą.

3. Centras pažymėjo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį pateikimas nebuvo ir nėra jo tikslas. Užsienietis buvo nuolat pažindinamas su savo teisine padėtimi, kad neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Centro ir vėliau su kitais tautiečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu sulaikė Užsienietį iki 2021 m. rugsėjo 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminą nustatė iki 2021 m. rugsėjo 26 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

6. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, jog su Teikimu nesutinka, uždarytas yra jau 4 mėnesius. Pripažino, kad yra padaręs klaidą, prašo suteikti jam antrą šansą. Užsieniečio atstovė advokatė nurodė, kad Užsieniečiui nebuvo išaiškinta, kokios yra pasišalinimo iš Centro pasekmės. Pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, Užsieniečiui būtų pakankama taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant judėjimo apribojimus.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą iš dalies – taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. gruodžio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, jo tapatybė nustatyta. Pažymėjo, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Nurodė, jog Užsienietis 2021 m. birželio mėnesį buvo pasišalinęs iš Centro, 2021 m. birželio 25 d. sulaikytas Lenkijos Respublikoje, grąžintas į Lietuvos Respubliką ir 2021 m. birželio 28 d. teismo sprendimu sulaikytas Centre.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo sulaikymo momento Užsienietis jokių naujų pažeidimų nepadarė, pakartotinių bandymų pasišalinti iš Centro teritorijos nesiėmė, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl sulaikyti Užsienietį nėra būtina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 114 straipsnio 6 dalimi, 117, 118 straipsniais, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, nes ypatingai griežtai riboja Užsieniečio judėjimo laisvę. Teismas nevertino, kokiomis sąlygomis gyvens Užsienietis. Jis laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė ir yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę. Teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens laisvės toks griežtas ribojimas.

11.2. Užsienietis bendradarbiavo su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teikė paaiškinimus. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikštinėti. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsieniečio judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, tačiau jis savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, slėpėsi negyvename name, bandė pabėgti iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios šalies, taigi jo elgesys rodo, kad jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti.

12.2. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra akivaizdi rizika, jog Užsienietis gali bandyti dar kartą pasišalinti iš Centro, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

12.3. Centre nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti Užsieniečiui užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose su sanitariniu mazgu, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, laisvalaikio renginiai, sudarytos galimybės sportuoti. Užsieniečio teiginiai, kad tik visiškai neribojant jo laisvės jis turės galimybę pasivaikščioti ar nueiti į parduotuvę, pažeistų būtinumo ir proporcingumo principus vertinant individualius prieglobsčio prašytojų poreikius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nuspręsta apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. gruodžio 26 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sulaikyti Užsienietį nėra būtina ir užtikrinti jo buvimą Centre pakaks taikyti sulaikymui alternatyvią priemonę.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kiek būtinas ir neišvengiamas yra toks asmens laisvės ribojimas. Užsienietis taip pat nurodė, kad daugiau nėra pažeidęs apgyvendinimo tvarkos, todėl užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje galima ir taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

20. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui dar švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje; prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos; buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir grąžintas Lietuvos Respublikai) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

23. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė ir yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, kad Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje be judėjimo apribojimų labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir jo interesus naudotis asmens laisve, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl vertinami kritiškai ir atmetami.

24. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, spręstina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai iš dalies tenkino Centro Teikimą. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio R. S. S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė