2018-06-01 Nr. AB-10857-3-62-3-01924-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-481-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01924-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1.; 53.10.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. Š. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su patikslintu skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialą (toliau – ir atsakovas), remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 865-v, įregistruoti B. Š. ir V. S. nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas), kaip į statinio dalį, ir idealines dalis skaičiuoti tūkstantųjų tikslumu, kad visų savininkų valdomų idealinių dalių suma būtų lygi vienetui; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis 1994 m. kovo 29 d. galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. 19/1565, kadastro Nr. 1901/0185:9) išrašo 4 punktą bendro naudojimo dalį A (499 kv. m) ir atskirą B. Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus tokia tvarka: A dalis 63/499 – J. P., 270/499 – Lietuvos Respublika, 166/499 – B. Š., B dalis – 2702/2702 – B. Š.; 3) panaikinti 2015 m. birželio 17 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo atsakymo Nr. (3.4.5)KAS-81 3 dalyje išdėstytą išvadą „Registre įrašytas patalpų plotas (199,34 kv. m) atitinka įregistravimo dokumentus – 1993 m. liepos 12 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 865-v“, kaip prieštaraujantį minėto potvarkio turiniui; 4) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo atsakymo Nr. (1.1.4.)S-3775 1.1 dalį – dėl neteisingo idealinių dalių skaičiavimo aiškinimo, kuriame skaičiuojamas Pastato lC2/m plotas – 406,45 kv. m, o ne tikrasis – 491,81 kv. m; 2 dalį – dėl reikalaujamų perteklinių sąlygų laiptinės registracijai ir nurodyti laiptinės registraciją vykdyti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001 (toliau – ir LAT nutartis), pripažįstant B. Š., V. S. nuosavybės teises į 1/2 laiptinės (8,81 kv. m) nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento.

2. Teismas, atsižvelgęs į administracinės bylos duomenis, pareiškėjų reikalavimus panaikinti VĮ Registrų cento Kauno filialo 2015 m. birželio 17 d. atsakymo Nr. (3.4.5) KAS-81 dalį, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. rugpjūčio 3 d. atsakymo Nr. (1.1.4.)S-3775 dalį vertino kaip rašymo apsirikimo klaidas ir sprendė, jog pareiškėjai prašo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-819 (toliau – ir 2015 m. birželio 17 d. sprendimas) dalį bei VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (1.1.4.)s-3775 (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas) dalį.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad pagal Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkį Nr. 865-v (toliau – ir Potvarkis) pareiškėjams lygiomis dalimis buvo atstatytos nuosavybės teisės į pastato dalį, sudarančią 0,49 idealinių dalių Pastato lC2/m kartu su žemės sklypu (plotas 2868,50 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini). Potvarkyje išvardytos patalpos skliausteliuose nuo 1-12 iki 1-22 imtinai tik nurodė, kad grąžintas II pastato aukštas. Bendra patalpų suma nebuvo skaičiuojama, nes tai nebuvo esminis atstatytų nuosavybės teisių rodiklis. Pagrindinis dydis, apibrėžiantis atstatytas nuosavybės teises į pastato dalį, buvo vienintelis reikšminis dydis – 0,49 idealinės Pastato lC2/m dalys. Šiuo adresu taip pat yra atstatyta teisė į namų valdos 2868,50 kv. m ploto žemės sklypą. Šios nuosavybės registracija VĮ Registrų centre atlikta 1994 m. gegužės 23 d. VĮ Registrų centras pareiškėjų nuosavybės teises užregistravo ne į Pastato lC2/m 0,49 idealines dalis, o tik į atskiras patalpas nesuteikiant joms adreso. Registruojant nuosavybės teises ir perrašant Potvarkio tekstą, buvo praleista pagrindinė tekstinė dalis – 0,49 idealinės Pastato lC2/m dalys ir tik po to įrašytas likęs tekstas skliausteliuose, nurodant tik II-o aukšto patalpas.

4. Pastebėję tęstinius klaidingus įrašus registro duomenų bazėje, pareiškėjai 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, vėliau 2015 m. liepos 3 d. į VĮ Registrų centrą. Pareiškėjai pažymėjo, kad VĮ Registrų centras savo atsakyme neteisingai aiškina, kad pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į patalpas, kurių bendras plotas 199,34 kv. m ir tai sudaro 0,49 idealines Pastato lC2/m, kurio plotas 406,45 kv. m, dalis. Pareiškėjai nesutiko su tokiais VĮ Registrų centro teiginiais, nes Pastato lC2/m, kurio plotas būtų 406,45 kv. m, nėra. Pažymėjo, kad yra vienintelis Pastatas lC2/m, registruotas registre (reg. Nr. 20/68903), sudarantis 491,81 kv. m plotą, kuris glaudžiai, funkciškai susijęs su priklausiniu 2C2/p, kuriame yra laiptinė į antrą pastato aukštą, centralizuoto šildymo katilinė, ką patvirtina ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2003 m. vasario 18 d. „Valdos patikrinimo aktas“, konstatuojantis, kad pastatas ir priestatas yra suformuoti kaip vienas turto objektas adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjai manė, kad pareiškėjams idealinių dalių negalima skaičiuoti nuo 406,45 kv. m ploto pastato, o O. K., turėjusiai patalpas tik priestate, negalima skaičiuoti nuo visų 491,81 kv. m.

5. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad ruošiant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) registraciją VĮ Registrų centre, matininkas 1994 m. kovo mėn. atliko šio Žemės sklypo namų valdos kadastrinius matavimus ir šių matavimų pagrindu sudarė Žemės sklypo namų valdos ribų planą, kuris 1994 m. kovo 29 d. buvo užregistruotas. Žemės sklypas buvo sudarytas iš 2-jų dalių: A – bendro naudojimo 499 kv. m ploto, ir B – 2702 kv. m ploto, atskirtos dalies nuo bendro naudojimo dalies, į kurią pareiškėjams buvo lygiomis dalimis atstatytos nuosavybės teisės. Šiuo metu Žemės sklypo savininkė yra pareiškėja B. Š.. Bendrai naudojama žemės sklypo A dalis (499 kv. m) buvo sudaryta iš dalių: 1/3 dalis 166 kv. m ploto – B. Š. dalis, ir 2/3 dalis 333 kv. m ploto – valstybės. Užregistruotame Žemės sklypo ribų plane A ir B sklypo dalys aiškiai apibrėžtos vientisais ribų posūkio taškų kontūrais ir išskirtos aiškiomis linijomis. Dėl to ir Žemės sklypo registro išraše turi būti atskiri įrašai pagal žemės plotą apibrėžiantys bendro naudojimo žemės sklypo dalį: A – 499 kv. m ir atskirą žemės sklypo dalį B – 2702 kv. m ploto, kurios savininkė – B. Š.. A – 499 kv. m ploto dalis valdoma bendrai: 166 kv. m - B. Š., 270 kv. m – valstybės, 63 kv. m – J. P.. Įraše turėtų būti užregistruota: A – dalis – 499 kv. m – 66/499 – B. Š.; 270/499 – Lietuvos Respublika, 63/499 – J. P., B – dalis – 2702 kv. m – 2702/2702 – B. Š..

6. Pareiškėjai pabrėžė, kad LAT nutartimi panaikinus 1/2 laiptinės patalpos dalies (8,81 kv. m: 2 = 4,405 kv. m) privatizavimą, O. K. (šiuo metu – J. P.) liko 80,96 kv. m (85,36 – 4,405 = 80,96) patalpos, kas atitinka 0,161 idealinių dalių. Atimtoji 1/2 laiptinės dalis yra priskaičiuojama prie pareiškėjų valdomos Pastato II aukšto dalies nuosavybės teisėmis. Ši nuosavybės teisė išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris pripažino, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į 1/2 dalį laiptinės buvo atkurtos nuo nuosavybės teisių atkūrimo į pagrindinio Pastato lC2/m 0,49 idealines dalis momento. Todėl pareiškėjai manė, kad 1/2 laiptinės ploto registracija turėjo būti atlikta, darant pirmą Pastato lC2/m dalies registraciją 1994 m. gegužės 23 d. ir papildomas prašymas nereikalingas, nes jokios rekonstrukcijos laiptinėje nebuvo atliekamos. Šią nuostatą patvirtina ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1993 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 502, kuriame nustatytos pastato dalys: pagrindinio pastato plotas lC2/m skaičiuojamas 410,85 kv. m, o priestato 2C2/p – 80,96 kv. m.

7. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 10 d. VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas B. Š. 2015 m. birželio 8 d. raštas, kuriuo ji prašė ištaisyti netikslumas, susijusius su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos duomenimis. Pareiškėja nurodė, kad įregistruoti Nekilnojamojo turto registre duomenys neatitinka nuosavybės teises į statinius patvirtinančių dokumentų – t. y. nenurodytas jos nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios II pastato aukšte, užimamos pastato dalies dydis; prie jos valdomų 199,34 kv. m ploto patalpų nepridėta 1/2 dalis laiptinės ploto (4,4 kv. m); klaidingai nurodytas viso pastato bendrasis plotas. Atsakovas, išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylą iš archyvo, skaitmeniniame dokumentų archyve esančius dokumentus, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ištaisė pastato – Kultūros namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą iš 498,81 kv. m į 491,81 kv. m. 2015 m. birželio 17 d. sprendimu likusią pareiškėjos prašymo dalį atsakovas atsisakė tenkinti. Patikrinęs dokumentus atsakovas nustatė, kad pareiškėjų vardu nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui nebuvo teiktas prašymas dėl 1/2 dalies laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m) ir nuosavybės teisės į ją įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja B. Š. 2015 m. liepos 13 d. su skundu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime pareiškėjai išaiškino, kokių dokumentų pagrindu ir kaip yra įregistruoti duomenys Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2015 m. birželio 17 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog duomenys registre apie ginčo pastatą ir pareiškėjams priklausančias patalpas atitinka registravimui pateiktus dokumentus, šie duomenys nėra klaidingi. Akcentavo, kad pareiškėjai teritoriniam registratoriui nebuvo teikę prašymo įregistruoti 1/2 laiptinės 1-32/8,81 kv. m prie pareiškėjams priklausančių patalpų bei būtinų registravimui dokumentų (nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento – LAT nutarties ir atnaujintos patalpos kadastro duomenų bylos). VĮ Registrų centras pažymėjo, kad teritorinis kadastro ir registro tvarkytojas sprendimą įregistruoti pareiškėjams nuosavybės teises į konkrečias patalpas priėmė dar 1994 m. gegužės 23 d. Šis teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka centriniam registratoriui niekada nebuvo skundžiamas, o šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo šio sprendimo priėmimo datos. Atsakovas akcentavo, kad iki šiol pareiškėjai nėra kreipęsi į teritorinį registratorių su prašymais ištaisyti klaidingus duomenis įregistruotus nekilnojamojo turto registre apie įrašytą žemės sklypą, pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini).

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjų B. Š., V. S. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis 1994 m. kovo 29 d. galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. 19/1565, kadastro Nr. 1901/0185:9) išrašo 4 punkte bendro naudojimo dalį A (499 kv. m) ir atskirą B. Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) (pagal savininkus tokia tvarka: A dalis 63/499 – J. P., 270/499 – Lietuvos Respublika, 166/499 – B. Š.; B dalis 2702/2702 – B. Š.) paliko nenagrinėtą. Likusią pareiškėjų patikslinto skundo dalį teismas atmetė.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu ir 31 straipsnio 2 dalimi, bei pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai teritorinio registratoriaus veiksmus, susijusius su, pareiškėjų nuomone, neteisinga ir neišsamia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ginčijo įstatymų nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai dar turi galimybę tokia tvarka pasinaudoti ir skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą pagal 1994 m. kovo 29 d. galiojantį žemės sklypo ribų planą įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. 19/1565, kadastro Nr. 1901/0185:9) išrašo 4 punktą bendro naudojimo dalį A (499 kv. m) ir atskirą B. Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus tokia tvarka: A dalis 63/499 – J. P., 270/499 – Lietuvos Respublika, 166/499 – B. Š.; B dalis – 2702/2702 B. Š., paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

12. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjams Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 865-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ buvo atstatytos nuosavybės teisė lygiomis dalimis į 0,49 idealines dalis medinio pastato lC2/m (patalpos I-12 (33,46); I-13 (4,16); I-14 (12,69), I-15 (17,85); I-16 (55,27); I-17 (54,89); I-18 (1,15); I-19 (1,55); I-20 (1,66); I-21 (12,33); I-22(4,33)) ir į 2868,50 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (2868,50 kv. m) 1/2 dalį nuspręsta grąžinti natūra.

Teismas taip pat nustatė, kad 1994 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-8196 O. K. įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės 0,17 idealinių dalių medinio namo lC2/m su mūriniu priestatu 2C2/p, sutartyje numatant, jog pirkėjas, be kita ko, naudosis 8,51 kv. m laiptine I-32. LAT nutartimi pripažino negaliojančia minėtos 1994 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kurią Kauno miesto savivaldybės pardavė, o O. K. nupirko 0,009 idealines dalis medinio namo 1C2/m su mūriniu priestatu 2C2/p, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad mūriniame priestate 2C2/p esanti laiptinė I-32 8,81 kv. m ploto skiriama atsakovės O.

K. ir ieškovų (šioje byloje pareiškėjų) bendram naudojimuisi. Pareiškėja B. Š. 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama ištaisyti netikslumas, susijusius su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos duomenimis. Atsakovas 2015 m. birželio 12 d. ištaisė Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 20/68903 pastato lC2/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą plotą iš „498,81 kv. m“ į „491,81 kv. m“ ir 2015 m. birželio 17 d. sprendimu likusią pareiškėjos prašymo dalį netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjai pageidaujant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1/2 dalį laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m), esančios ginčo pastate, prie jai nuosavybės teise priklausančių 199,34 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui ji turi pateikti atitinkamą prašymą, taip pat negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintą kadastro duomenų bylą, kurioje būtų nurodyti duomenys apie 1/2 dalį laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv.

m) ir sumokėti nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui nustatyto dydžio atlyginimą. VĮ Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjos B. Š. 2015 m. liepos 13 d. skundą, konstatavo, kad registre įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl jų taisyti/keisti nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro sprendimuose išreikšto atsisakymo ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis – t. y. įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį, kad visų savininkų idealiųjų dalių suma sudarytų vienetą bei idealiąsias dalis skaičiuoti ne nuo pastato lC2/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 406,45 kv. m ploto, o nuo 491,81 kv. m ploto.

14. Atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo kontekste pareiškėjų reikalavimai galėtų būti pripažinti pagrįstais tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kad įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos.

15. Teismas pažymėjo, kad susumavus patalpų, į kurias Potvarkiu pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės, plotus, bendras jų plotas sudaro 199,34 kv. m. Minėto Potvarkio pagrindu 1994 m. gegužės 23 d. NTR įregistruotos pareiškėjų nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): 1-12 (33,46 kv. m), ); 1-13 (4,16 kv. m); 1-14 (12,69 kv. m), 1-15 (17,85 kv. m); 1-16 (55,27 kv. m); 1-17 (54,89 kv. m); 1-18 (1,15 kv. m); 1-19 (1,55 kv. m); 1-20 (1,66 kv. m); 1-21 (12,33 kv. m); 1-22(4,33 kv. m), kurių bendras plotas 199,34 kv. m. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų nuosavybės teisės įregistruotos kaip į atskirą turtinį vienetą – negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – t. y. į konkrečias patalpas, kurios buvo išvardintos Potvarkyje, o ne į dalį statinio. Ši 1994 m. gegužės 23 d. atlikta teisinė registracija nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (t. y. Potvarkio). Teismas padarė išvadą, kad paminėti duomenys negali būti laikomi klaidingais duomenimis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo tikslinti duomenis arba įpareigoti tai padaryti atsakovą).

16. Teismas, konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, nevertino pareiškėjų argumentų dėl to, kad skaičiuojant Pastato lC2/m idealiąsias dalis, minėto pastato plotas turėtų būti ne 406,45 kv. m, o 491,81 kv. m, kadangi pareiškėjų nuosavybės teisės įregistruotos į būtent tokio ploto (199,34 kv. m) negyvenamąsias patalpas, kurios nurodytos Potvarkyje. Teismas padarė išvadą, kad teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti registre esančių duomenų kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindas padaryti įrašą registre. Jokių duomenų, kad atsakovas, atlikdamas daiktinių teisių registraciją (iš esmės perkeldamas duomenis iš dokumentų), padarė klaidą, teismui pateikta nebuvo.

17. Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimų, susijusių su registracija dėl nuosavybės teisių į 1/2 laiptinės 1-32 (8,81 kv. m), teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 45 punktą, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai po LAT nutarties civilinėje byloje priėmimo, būtų teikę Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui prašymą dėl 1/2 dalies laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m) ir nuosavybės teisės į ją įregistravimo registre bei negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintą kadastro duomenų bylą. Nesant nekilnojamąjį daiktą įgijusių asmenų prašymo, atsakovas neturėjo pagrindo įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teisių į 1/2 dalies laiptinės patalpas 1-32 (8,81 kv. m).

18. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų atsakovo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo bei VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalių bei įpareigoti atsakovą, remiantis galiojančiu Potvarkiu, įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į Pastatą, kaip į statinio dalį, ir idealines dalis skaičiuoti tūkstantųjų tikslumu, kad visų savininkų valdomų idealinių dalių suma būtų lygi vienetui, bei laiptinės registraciją vykdyti, vadovaujantis LAT nutartimi, pripažįstant pareiškėjams nuosavybės teises į 1/2 laiptinės (8,81 kv. m) nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento.

19. Visus likusius pareiškėjų skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas vertino kaip perteklinius, nesusijusius su skundo pagrindu ir dalyku bei neturinčius teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui), todėl jų išsamiau neanalizavo.

III. 20. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kurioje buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą pagal 1994 m. kovo 29 d. galiojantį žemės sklypo ribų planą įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. 19/1565, kadastro Nr. 1901/0185:9) išrašo 4 punktą bendro naudojimo dalį A (499 kv. m) ir atskirą B. Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus taip: A dalis 63/499 – J. P., 270/499 – Lietuvos Respublika, 166/499 – B. Š.; B dalis – 2702/2702 B. Š.; likusią pareiškėjų skundo dalį patenkinti ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 865-v, įregistruoti B. Š. ir V. S. nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį, registro išraše papildomai įrašant 0,418 idealines dalis pastato lC2/m.

21. Pareiškėjai nurodo, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, siekdami pateikti papildomus išaiškinimus dėl skundo reikalavimo, jeigu teismas nuspręstų, jog tai reikalinga.

22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo patikrinti jų patikslinto skundo pirmąjį reikalavimą (t. y. įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 865-v, įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip į statinio dalį, ir idealines dalis skaičiuoti tūkstantųjų tikslumu, kad visų savininkų valdomų idealinių dalių suma būtų lygi vienetui), tačiau prašo nenagrinėti patikslinto skundo trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų. Pareiškėjų teigimu, teismas neįsigilino į pirmojo reikalavimo ypatumus, aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, todėl dėl šio reikalavimo priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

23. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde, bei patikslintame skunde pareiškėjai dėsto faktines bylos aplinkybes dėl jų nuosavybės teisių į pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip į statinio dalį atsiradimo.

24. Pareiškėjų teigimu, pagrindinis ginčo dalykas – aplinkybės, kad į registrą įregistruotos B. Š. ir V. S. nuosavybės teisės į Pastato lC2m dalį neatitinka šio registro juridinio pagrindo – Potvarkio, pagal kurį pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į pastato dalį, t. y. į 0,49 idealinės statinio lC2/m dalys. Pasak pareiškėjų, būtent įrašas – 0,49 idealinės dalys – patvirtina teiginį, kad nuosavybės teisės atkurtos į statinį, o teismas savo sprendime padarė pagrindinę klaidą, konstatuodamas, kad pareiškėjų nuosavybės teisės buvo atkurtos į patalpas. Pareiškėjai pažymi, kad patalpos Potvarkyje nurodytos skliausteliuose, kad būtų aišku, kur tos idealinės dalys yra pastate.

25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir savo skunde bei patikslintame skunde dėl įrašo apie pareiškėjams priklausančias 0,49 idealines dalis neįrašymo, atsakovui registruojant pareiškėjų nuosavybės teises į Pastato lC2/m dalį 1994 m. gegužės 23 d., kas keičia pareiškėjų nuosavybės teisių statusą – iš teisių į pastato dalį bei konkrečias patalpas originaliame dokumente tik į konkrečias patalpas. Pareiškėjų manymu, tokie atsakovo veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais arba technine klaida. Pasak pareiškėjų, 0,49 idealinės dalys nebuvo įrašytos ir 1994 m. rugsėjo 19 d. atliekant teisinę registraciją, o atliekant 1995 m. sausio 5 d. namų valdos teisinę registraciją, prie pareiškėjų nuosavybės teisių atsirado papildomas įrašas, nurodantis pareiškėjams priklausančių patalpų bendrą plotą 199,34 kv. m, tačiau esminis įrašas apie idealines dalis neatsirado, kas neatitinka Potvarkio duomenų.

26. Pareiškėjai nurodo, kad jų patikslinto skundo reikalavimo dalis – idealines dalis skaičiuoti tūkstantųjų tikslumu, kad visų savininkų valdomų idealinių dalių suma būtų lygi vienetui, apibrėžia tokią savininkų bendraturčių nuosavybės teisių būseną, kuri atitinka esamą nuosavybės teisių padėtį realizuojamą pagal faktą. Tai reiškia, kad tokiu atveju šios idealinės turto dalys atitinka realiosioms turto dalims, kurios nesukelia naujų ginčo situacijų tarp esamų bendraturčių. Tačiau teismas šitos aplinkybės neįvertino, nors tai, pareiškėjų manymu, yra būtina sąlyga teisingam nekilnojamojo turto registro įrašui padaryti.

27. Pareiškėjai pažymi, kad Pastato lC2/m savininkai valdo tris turtinius vienetus, pagal kuriuos sudaryti trys registro duomenų išrašai, t. y. J. P. valdo 0,161 idealines pastato dalis, registro Nr. 20/68903, VšĮ „Aukodeita“, valdo 207,11 kv. m patalpas, registro Nr. 20/238310, kurios sudaro 0,421 idealines dalis, B. Š. ir V. S. vieneto idealinės dalys sudarytų 0,418 (1-(0,161+0,421)). Pareiškėjai nurodo, kad idealinių dalių skaičiavimus atliko, remdamiesi LAT nutartimi, kurioje O. K. buvo apskaičiuotos jos valdomos Pastato dalies idealinės dalys tūkstantųjų dalių tikslumu – 0,161.

28. Pareiškėjų vertinimu, toks skaičiavimas, kai visų savininkų valdomų pastato idealinių dalių suma yra lygi vienetui, patvirtina, kad skaičiavimai atlikti teisingai ir be klaidų.

29. Remdamiesi aukščiau pateiktu idealinių dalių skaičiavimu, pareiškėjai pažymi, kad papildo savo patikslintame skunde pareikšto reikalavimo turinį – „įregistruoti B. Š. ir V. S. nuosavybės teises lygiomis dalimis į pastato lC2/m 0,418 idealines dalis“, kas, jų manymu, nėra naujas reikalavimas, tik papildytas ir neatsiejamai susijęs su jų patikslintame skunde pareikštu reikalavimu. Todėl prašo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nagrinėti kartu su visais kitais įrodymais ir faktine medžiaga, aprašyta 2016 m. rugsėjo 2 d. patikslintame skunde bei 2015 m. gruodžio 1 d. skunde.

30. Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas prašo jį atmesti.

31. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

32. Atsakovas nurodė, jog palaiko savo atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku.

33. Atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimus, papildomai pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjų apeliacinis skundas turi būti atmestas. Atsakovas taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas teisės aktas, kurį priimdamas sprendimą teismas pažeidė.

34. Atsakovas pastebi, kad šios administracinės bylos dalykas buvo 2015 m. birželio 17 d. teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. centrinio registratoriaus priimtų sprendimų (dėl klaidingų duomenų nekilnojamojo turto kadastre ir registre taisymo) teisėtumo vertinimas, kuris reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti 2016 m. rugsėjo 2 d. patikslintame skunde nurodomus veiksmus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjams nuosavybės teises į ginčo pastatą įregistruoti kaip į statinio dalį buvo išvestinis, t. y. nenuginčijus teritorinio ir centrinio registratorių priimtų sprendimų nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai apeliacinės instancijos teismo neprašo nagrinėti patikslinto skundo trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų (būtent šiais reikalavimais buvo ginčijami 2015 m. birželio 17 d. atsakovo bei 2015 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro priimti sprendimai), atsakovo manymu, ir šiuo pagrindu apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų patikslinto skundo dalis buvo nutraukta dėl išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, o kita skundo dalis buvo atmesta, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atsisakymo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre. Skundžiamu sprendimu teismas padarė išvadas, kad nesant administracinėje byloje duomenų, jog pareiškėjai yra pasinaudoję išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjai dar turi galimybę pasinaudoti šia ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis 1994 m. kovo 29 d. galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. 19/1565, kadastro Nr. 1901/0185:9) išrašo 4 punktą bendro naudojimo dalį A(499 kv. m) ir atskirą B. Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus taip: A dalis 63/499 – J. P., 270/499 – Lietuvos Respublika, 166/499 – B. Š.; B dalis – 2702/2702 B. Š., paliko nenagrinėtu. Taip pat teismas sprendė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys (įregistruojant pareiškėjų nuosavybės teises į atskirą turtinį vienetą – konkrečias patalpas, o ne į pastato dalį) atitinka Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkio Nr. 865-v duomenis, todėl nėra pagrindo šių duomenų tikslinti arba įpareigoti tai padaryti atsakovą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

37. Pareiškėjai šioje byloje kelia ginčą dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atsisakymo ištaisyti pareiškėjų nurodytą klaidą (netikslumus) Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų vertinimu, kad turi būti taikomas klaidos taisymo institutas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nurodo, jog turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Su atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nors pareiškėjai apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog sutinka su teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo dalimi, kurioje reikalavimai buvo palikti nenagrinėti, ir nesutinka tik su antrąja teismo sprendimo dalimi, kurioje patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas, tačiau pareiškėjai rezoliucinėje savo apeliacinio skundo dalyje prašo sprendimo dalį, kurioje teismas nutraukė bylos dalį, pakeisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nutraukta bylos dalis, teisėtumo bei pagrįstumo, konstatuodamas, kad šios aplinkybės nagrinėtinos apeliacinio skundo ribose.

40. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka galimybės, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurioms esant ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pakankami bylos duomenys pareiškėjų apeliacinį skundą išnagrinėti teisingai rašytinio proceso tvarka.

41. Pažymėtina, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra privaloma įstatyme numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju tokia išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniuose. Vadovaujantis nurodytomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas yra skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos.

42. Patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, taip pat buvo sugrąžinta nuosavybės teisė į namų valdos 2868,50 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio savininkė šiuo metu yra tik pareiškėja B. Š.. Pažymėjo, kad užregistruotame žemės sklypo ribų plane A ir B sklypo dalys aiškiai apibrėžtos vientisais ribų posūkio taškų kontūrais ir išskirtos aiškiomis linijomis, tačiau, pareiškėjų nuomone, žemės sklypo registro išraše turi būti atskiri įrašai pagal žemės plotą, apibrėžiantys bendro naudojimo žemės sklypo dalį, t. y. turėtų būti užregistruota taip:

A dalis – 499 kv. m.: 66/499 dalys – B. Š.; 270/499 dalys – Lietuvos Respublikai, 63/499 dalys – J. P., B dalis – 2702 kv. m.: 2702/2702 dalys B. Š.. Antruoju patikslinto skundo reikalavimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis 1994 m. kovo 29 d. galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. 19/1565, kadastro Nr. 1901/0185:9) išrašo 4 punktą bendro naudojimo dalį A(499 kv.

m) ir atskirą B. Š. naudojamą dalį B (2702 kv.

m) pagal savininkus taip A dalis 63/499 – J. P., 270/499 – Lietuvos Respublika, 166/499 – B. Š.; B dalis – 2702/2702 – B. Š.. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja V. Š. 2015 m. liepos 13 d. skunde VĮ Registrų centrui, naudodamasi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, prašė įregistruoti pareiškėjams priklausančias pastato idealiąsias dalis taip, kad visų savininkų idealiųjų dalių suma sudarytų vienetą; prie pareiškėjų nuosavybės ploto pridėti ir įregistruoti ½ laiptinės dalį, teisingai perskaičiuoti ir ištaisyti J.

P. nuosavybės idealiąsias dalis; patikrinti pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės rašte nurodomus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos neatitikimus (I t., b. l. 121), tačiau jokių su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registracijos teisėtumu susijusių teritorinio registratoriaus sprendimų ir (ar) veiksmų centriniam registratoriui neskundė, nors jai (jiems) buvo žinoma apie ginčo žemės sklypo registracijos duomenis viešajame registre (kaip patys pareiškėjai patvirtina, šios nuosavybės registracija VĮ Registrų centre atlikta dar 1994 m. gegužės 23 d.) ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjai nesilaikė privalomos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniuose įtvirtintos išankstinės bylos nagrinėjimo ne teisme ginčams dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo veiksmų tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nutraukė bylos dalį ABTĮ 103 straipsniu 1 punkto pagrindu dėl minėto pareiškėjų antrojo patikslinto skundo reikalavimo dėl Žemės sklypo duomenų tikslinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių motyvų dėl teismo nutrauktos bylos minėtos dalies neteisėtumo, nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų ir įrodymų, dėl kurių galima būtų abejoti nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisingumu, todėl darytina išvada, kad teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nutraukė šios bylos dalį ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

43. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, pateiktus argumentus ir įrodymus, neatskleidė bylos esmės, dėl ko nepagrįstai netenkino pareiškėjų pirmojo ir esminio pareiškėjų reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 865-v, įregistruoti B. Š. ir V. S. nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį (apeliaciniame skunde patikslino reikalavimą ir prašo registro išraše papildomai įrašyti konkrečiai 0,418 idealines dalis pastato lC2/m), nurodydami, jog 1/2 laiptinės ploto registracija turėjo būti atlikta darant pirmą pastato lC2/m dalies registraciją 1994 m. gegužės 23 d., todėl, pareiškėjų teigimu, papildomas prašymas nereikalingas, nes jokios rekonstrukcijos laiptinėje nebuvo atliekamos, be to, LAT nutartimi taip pat suteikė pareiškėjams teisę naudotis laiptine 1-32/8,81 kv. m, esančia ginčo pastato priestate 2C2/p.

44. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo reikalavimą grindžia klaidos taisymo institutu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

45. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012).

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjo reikalavimus pripažinti pagrįstais ir juos tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota.

48. Pažymėtina, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju 1994 m. gegužės 23 d. atlikta teisinė registracija nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta ir nėra pagrindo teigti, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, registruojant pareiškėjų nuosavybės teises į atskirą turtinį vienetą – konkrečias patalpas, o ne į pastato dalį, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (I t., b. l. 18, 25-30). Taigi nurodyti duomenys negali būti laikomi neteisingais ar netiksliais duomenimis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tikslinti duomenų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų suformuluotus reikalavimus atsakovui, teismui pateiktame skunde bei apeliaciniame skunde, kuriuose nurodyta kokiu būdu bei apimtimi turėtų būti patikslinti (pakeisti) Nekilnojamojo registre įregistruoti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teisę, daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų.

49. Atsižvelgdama į pareiškėjų nurodytus argumentus, susijusius su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymu, kolegija konstatuoja, kad teritorinio registro tvarkytojo 1994 m. gegužės 23 d. į Nekilnojamojo turto registrą įrašytiems (ginčo) duomenims turi būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatytas Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

51. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentas yra, be kita ko, teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, tačiau šio straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtina, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

52. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pareiškėjams, siekiantiems pakeisti ginčo duomenis, turi būti taikomos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1-3 dalyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintos nuostatos, pagal kurias pareiškėjai, be kita ko, turi pateikti teritoriniam registro tvarkytojui prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pažymėtina, kad tiek atsakovas valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras, savo 2015 m. birželio 17 d. ir atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 3 d. atsakymuose į pareiškėjo skundą (t. y. sprendimuose, kuriuos pareiškėjai skundė pirmosios instancijos teismui), patikrinę duomenis, konstatavo, jog pareiškėjai nėra pateikę prašymo dėl 1/2 dalies laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv.

m) ir nuosavybės teisės į ją įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, aiškiai ir išsamiai nurodė duomenų ištaisymo (įregistravimo) Nekilnojamojo turto registre tvarką pagal galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. turi būti pateiktas pareiškėjo (pareiškėjų) prašymas, sumokėtas atitinkamas mokestis, pateikta patikslinta kadastro duomenų byla; taip pat atsakovas ir trečiasis asmuo minėtuose sprendimuose konstatavo, kad šiuo metu įregistruoti duomenys registre apie ginčo pastatą ir pareiškėjams priklausančias patalpas atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl jų negalima pripažinti klaidingais (I t., b. l. 8-9, 12-15).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, suinteresuotas asmuo, siekdamas įregistruoti duomenų pakeitimus ar naujus duomenis, turi kreiptis į teritorinį registratorių, prašydamas atlikti atitinkamus veiksmus, o šiam nepatenkinus prašymo – apskųsti teritorinio registratoriaus veiksmus centriniam registratoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjams nepateikus teritoriniam registratoriui prašymo įregistruoti 1/2 dalies laiptinės I-32/8,81 kv. m Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 6 d. nutarties Nr. 3K-3-652/2001 pagrindu, atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atlikti pareiškėjų prašomus įrašus viešajame registre.

Taigi patiems pareiškėjams nepateikus būtinų dokumentų (t. y. nesilaikius duomenų registravimo tvarkos), kurių pagrindu atsakovas galėtų patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindus, nėra jokio pagrindo šiuo aspektu įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą, remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 865-v, įregistruoti B. Š. ir V. S. nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį, registro išraše papildomai įrašant 0,418 idealines dalis pastato lC2/m.

Pareiškėjams paaiškintina, kad kasacinio teismo 2001 m. birželio 6 d. nutartis yra vykdytinas dokumentas, tačiau nepakeičia imperatyvia įstatymo nuostata nurodytos pareigos suinteresuotam asmeniui pateikti prašymą atlikti konkrečius pakeitimus Nekilnojamojo turto registro įrašuose. Taigi kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisingai taikė minėtas teisės normų nuostatas pareiškėjų atžvilgiu, be to, aiškiai ir išsamiai paaiškino pareiškėjams, kokia tvarka kreiptis ir kokius dokumentus pateikti siekiant pakeisti teisių į nuosavybę Nekilnojamojo turto registre apimtis.

53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų B. Š. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan