2016-07-07 Nr. AB-13973-3-61-3-03693-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-798-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03693-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-11), prašydama: 1) panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, IRD) direktoriaus 2014 m. birželio 25 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ Nr. 6TE-66 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad ji, eidama Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu buvo paskirta Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos (toliau – ir Pirkimo komisija) pirmininke. Pirkimo komisija buvo sudaryta vadovaujantis Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105 „Dėl pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo patvirtinimo ir pirkimų, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus“ (toliau – ir Aprašas), 13 punktu ir juo Pirkimo komisijai pavesta organizuoti ir atlikti Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų nuomos ir susijusių paslaugų pirkimą (toliau – ir Pirkimas) pagal nustatytą pirkimo užduotį bei pirkimo iniciatoriaus parengtą techninę specifikaciją. Pirkimo komisija patvirtino „Uždarojo konkurso Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo sąlygas“ (toliau – ir Pirkimo sąlygos), kuriose numatė, kad Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos teikėjas gali parinkti kitas vietas, nei nurodyta priedėlyje, todėl „Uždarojo konkurso vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo“ (toliau – ir Konkursas) dalyviams Departamentas perdavė informaciją apie Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo ryšio įrangos techninius parametrus, vidaus reikalų įstaigų naudojamus radijo dažnius, kuriai Vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-1RN-5(RN) patvirtinto detaliojo paslapčių sąrašo 100 ir 101 punktais suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“.

Teigė, kad ji nepadarė ginčijamame Įsakyme nurodytų pažeidimų, t. y. pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimui prašyti patikslinti pasiūlymą, kad jis atitiktų pirkimo sąlygas, nepažeidė Pirkimo sąlygų 9.2.3 ir 9.2.6 punktų ir Aprašo 40 punkto reikalavimų, taip pat, pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 30 d. sprendimui pripažinti, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus, nepažeidė Aprašo 40 punkto reikalavimų. Šiuo atveju nėra nustatyta tariamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi iš Departamento komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti 2014 m. birželio 6 d. parengtos „Išvados dėl A. P. tarnybinio nusižengimo Nr. 21“ (toliau – ir Išvada), kuria remiantis priimtas Įsakymas, turinio (teiginys „...A. P., kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pažeidė...) negalima nustatyti, ar pareiškėjai nuobauda skiriama už Pirkimo komisijos pirmininkės pareigų netinkamą vykdymą, ar už šios komisijos narės pareigų netinkamą vykdymą, o iš Išvados teiginio „pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimui...“ neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė veika, kuri apibrėžta sąvoka „pritardama“, ir kuo ji pasireiškė, todėl Išvadoje nėra nurodyta nusižengimo objektyvioji pusė. Išvadoje nėra nurodyta pareiškėjos kaltė, nepasisakyta, kokia forma (tyčia, neatsargumu) ji pasireiškė, todėl Išvadoje nėra nurodyta nusižengimo subjektyvioji pusė.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. birželio 30 d. sutartis Nr. (6-5)8RN/32-ST-l(RN) (toliau – ir Sutartis) sudaryta pareiškėjos vadovaujamai Pirkimo komisijai įvykdžius pirkimo procedūras, galioja iki šiol ir 2014 m. birželio 30 d. buvo pratęsta, t. y. jau skyrus pareiškėjai nuobaudą, kas, pareiškėjos manymu, leidžia teigti, jog minėta sutartis sudaryta teisėtai. Dėl tariamai netinkamo pareigų atlikimo pareiškėja paaiškino, kad Sutarties sudarymo aplinkybės (sąlygos ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija) yra analogiškos iki jos sudarymo galiojusių dviejų sutarčių (2009 m. vasario 27 d. Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių eksploatacijos paslaugų pirkimo sutartis Nr. 6(9)-8RN-26(RN)/RN2009/01, sudaryta su UAB „Inta“, ir 2011 m. balandžio 1 d. Paslaugos teikimo sutartis Nr. LTP-8/(6-5)8RN-2(RN), sudaryta su TEO LT, AB) sudarymo aplinkybėms. Valstybės kontrolė, 2011 m. atlikusi analogiškos sutarties su UAB „Inta“ auditą, kuriai baigiant galioti (2011 m. liepos 1 d.) buvo skelbiamas naujas pirkimas ir sudaryta Sutartis, nekvestionavo šios sutarties įslaptinimo tikslingumo, todėl Departamentas pagrįstai tikėjosi, kad įslaptintas pirkimas vykdytas teisėtai ir naują to paties objekto pirkimą vykdė pagal Aprašą. Be to, dėl iškilusios grėsmės nacionaliniam saugumui pirkimas turėjo būti įvykdytas ir Sutartis sudaryta per nustatytą maksimaliai trumpą terminą. IRD pagristai įslaptino pirkimą „Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) konstatavęs, kad jam vykdyti būtina perduoti potencialiems tiekėjams detalius duomenis apie įrangos techninius parametrus ir naudojamus radijo dažnius. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygas, perkamas paslaugas galėjo teikti daugelis elektroninių ryšių tinklų operatorių ir Pirkimo sąlygas atitiko mažiausiai trys tiekėjai, todėl IRD sudarė galimybę konkuruoti visiems galimiems tiekėjams.

Pareiškėja paaiškino, kad Pirkimo komisijos veiksmai 2011 m. birželio 27 d. posėdžio metu prašant tiekėjo paaiškinti finansinio pasiūlymo pabaigoje pastabą Nr. 1 su nuoroda į žvaigždute pažymėtus objektus ir ištaisyti technines klaidas, buvo teisėti, nepažeidė kitų tiekėjų teisėtų interesų, o ištaisius finansinio pasiūlymo technines klaidas, pasiūlymo esmė nebuvo pakeista. Pirkimo komisijos veiksmai 2011 m. birželio 30 d. posėdyje pritariant Pirkimo komisijos nutarimui pripažinti, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus, taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota tarnybinių ginčų nagrinėjimo praktika ir pažymėjo, kad nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, t. y. pareiškėja. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė nepagrįstos Išvados surašymu ir jos pagrindu priimtu neteisėtu Įsakymu, ji patyrė neturtinę žalą. Patirta neturtinė žala pasireiškė dėl neteisėtos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimo patirtu ženkliu pareiškėjos reputacijos pablogėjimu ir stipriais emociniais išgyvenimais (stresu, pažeminimo jausmu, apmaudu dėl nuobaudos sukeltų padarinių). Pažymėjo, kad nepagrįstos nuobaudos paskyrimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos, kaip vadovės, reputacijos pablogėjimu, nes nuobauda paskirta būtent dėl tariamai netinkamų pareiškėjos veiksmų, atliktų vadovaujant Pirkimų komisijai. Vertinant žalos dydį, yra reikšminga tai, kad pareiškėja buvo teigiamai vertinama ir skatinama jos ilgalaikės tarnybinės veiklos metu.

Atsakovas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 71-81).

Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Išvadoje pareiškėjos kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo grindžiama konkrečiais faktais, pateiktas teisinis pareiškėjos veikos įvertinimas, nurodyta kaltės forma. Pirkimo komisijos pirmininkas yra šios komisijos narys, turintis visas Pirkimo komisijos nario teises ir pareigas bei turintis papildomų teisių ir pareigų. Išvadoje aprašomas veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, padarė Pirkimo komisijos nariai, atlikdami savo, kaip Pirkimo komisijos, narių pareigas.

Išvadoje pareiškėja įvardijama kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), siekiant tiksliai nurodyti jos užimamas pareigas Pirkimo komisijoje. Kadangi daugumoje Pirkimo komisijos protokolų, Pirkimo komisijos narių nuomonė nėra įtvirtinta atviru vardiniu balsavimu, kaip to reikalauja Pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 5V-35 „Dėl Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos sudarymo, įgaliojimų jai suteikimo ir jos darbo reglamento patvirtinimo" (toliau – ir Reglamentas) 16 punktas, o nuomonės išreiškimas įvardijamas veiksmu „pritarė“, atsižvelgiant į žodžio „pritarti“ semantinę bei kontekstinę reikšmę pirkime, pritarimas šiuo atveju prilyginamas balsavimui už vieno ar kito sprendimo priėmimą.

Pabrėžė, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Išvadoje nenurodyta jos kaltės forma, kadangi įvertinus A. P. pareigybės aprašymą, teisės aktų reikalavimus Pirkimo komisijos nariams bei pareiškėjos paaiškinimus, Išvadoje nurodyta kaltės forma yra aplaidumas. Pažymėjo, kad Įsakyme nurodyti teisės aktų pažeidimai, nulėmę Sutarties sudarymą su konkrečiu tiekėju, buvo patvirtinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2447-281/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1111/2014.

Todėl neteisėti veiksmai, kurių priešingumas teisei jau buvo įrodytas, nesukuria Sutarties teisėtumo prezumpcijos, o jos pratęsimo faktas savaime taip pat nepatvirtina Sutarties teisėtumo fakto. Pažymėjo, kad Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos dokumentus, nenustatė kad, skaitmeninė mobiliojo radijo ryšio sistemos (SMRRS) nepertraukiamos veiklos užtikrinimo sutrikimas būtų priskirtas grėsmėms nacionaliniam saugumui. Pirkimus, susijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimi reglamentuojantis Aprašas nenumato, kad jo reikalavimai šiems pirkimams yra netaikomi ar taikomi nepilna apimtimi, todėl Aprašo reikalavimų nesilaikymas negali būti pateisinamas skubotumu ar kitomis abejotinomis aplinkybėmis.

Departamento nuomone, rengiant pirkimo sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis turi būti atliekamos pirkimo procedūros. Valstybės kontrolės 2011 m. birželio 1 d. ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjama Departamento sutartis su UAB „Inta“, nebuvo tikrinamos pirkimo procedūros (taip pat ir pirkimo įslaptinimo tikslingumas). Departamentas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Pirkimas įslaptintas pagrįstai ir tokį nesutikimą motyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1111/2014, kuria konstatuota, kad Departamentas iš konkretaus tiekėjo įsigijo ryšio sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, todėl nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nevykdė viešojo pirkimo procedūrų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, todėl viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo, o pareiškėjos teiginys dėl pirkimo įslaptinimo pagrįstumo prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pareiškėjos pritarimo Pirkimo komisijos sprendimui prašyti tiekėjo paaiškinti pasiūlymo dalies „finansinis pasiūlymas“ pabaigoje pastabą Nr. 1 su nuoroda į žvaigždute pažymėtus objektus ir ištaisyti technines klaidas, įrašant įkainį prie šių objektų 0 litų, prieštaravimas teisės aktų reikalavimams buvo nustatytas teismo patvirtintame Valstybės kontrolės 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. SP-16. 2011 m. birželio 7 d.

Jungtinės veiklos sutarties Nr. S-48-V, pasirašytos tarp VĮ „Infostruktūra“ ir UAB „TeleTower“ turinys patvirtina, kad pasirašius pagrindinę sutartį kiekvienas partneris atsako už savo pasiūlymo dalies tinkamą vykdymą, o pirkimo sąlyga, numatančia galimybę perkelti ryšio sistemos bazinę įrangą į kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas vietas, sudaryta prielaida įslaptinti pirkimą. Todėl UAB „TeleTower“ buvo būtina žinoti šiuos detalius suvestinius duomenis, kuriems suteikta slaptumo žyma ir, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.7.9 punktu, ši įmonė privalėjo pateikti darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl Pirkimo komisija, pripažinusi Pasiūlymą atitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė Aprašo 40 punktą. Tarnybinio tyrimo komisija, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (7.7)3- 64849 nurodyta informacija, kad 2011 m. birželio 27 dienai UAB „TeleTower“ buvo įsiskolinusi VSDF biudžetui 0,64 Lt delspinigių, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „TeleTower“ buvo skolingas VSDF biudžetui pasiūlymo pateikimo dieną, todėl neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto kvalifikacinio reikalavimo.

Todėl Pirkimo komisija, neatmetusi pasiūlymo, kurį pateikė kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis tiekėjas, pažeidė Aprašo 40 punktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu (II t., b. l. 6-20) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 6TE-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, jog pareiškėja A. P. Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 5V-35 „Dėl Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos sudarymo, įgaliojimų jai suteikimo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ (su 2011 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 5V-43 pakeitimais) buvo paskirta eiti Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos pirmininkės pareigas (I t., b. l. 13-29). Minėtu įsakymu, vadovaujantis „Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105, 13 punktu, buvo sudaryta Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisija ir jai pavesta organizuoti ir atlikti Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų nuomos ir susijusių paslaugų pirkimą pagal nustatytą pirkimo užduotį bei pirkimo iniciatoriaus parengtą techninę specifikaciją. Pirkimo komisija patvirtino „Uždarojo konkurso Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo sąlygas“, kuriose numatė, kad Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos teikėjas gali parinkti kitas vietas, nei nurodyta priedėlyje ir „Uždarojo konkurso vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo“ dalyviams Departamentas perdavė informaciją apie Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo ryšio įrangos techninius parametrus, vidaus reikalų įstaigų naudojamus radijo dažnius, kuriems, vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-1RN-5(RN) patvirtinto detaliojo paslapčių sąrašo 100 ir 101 punktais, suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“. Departamentas, vykdydamas Pirkimą, 2011 m. birželio 30 d. sudarė įslaptintą sutartį su tiekėjų grupe dėl Ryšio sistemos ir Telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusių paslaugų už 14 290 tūkst. Lt.

Valstybės kontrolė, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, įvertino informacinės sistemos, į kurios sudėtį įtraukta skaitmeninė mobiliojo radijo ryšio sistema (SMRRS), ir viešinimo paslaugų viešąjį pirkimą, sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, ir nustatytus teisės aktų pažeidimus nurodė 2012 m. liepos 19 d. ataskaitoje Nr. FA-P-40-3-51 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, administracinės bylos Nr. I-2447-281/2013 medžiaga). Ataskaitos dalyje, kuri yra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču, konstatuota, kad Vidaus reikalų ministerija be įstatymų galios turinčių teisės aktų pagrindo perdavė Telekomunikacinio tinklo administravimo funkcijas VĮ „Infostruktūra“, kas leido įmonei sudaryti tinklo, kurį faktiškai valdė ministerija ir administravo IRD, priežiūros paslaugų sutartis su konkrečiais tiekėjais neatliekant viešojo pirkimo procedūrų. IRD iš konkretaus tiekėjo VĮ „Infostruktūra“ įsigijo Skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos priežiūros paslaugų, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, taip apribojo galimybę uždarame konkurse dalyvauti daugiau tiekėjų, be to, nepagrįstai taikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nevykdė viešojo pirkimo procedūrų, o paslaugas pirko vadovaudamasis tuo metu galiojusiu Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašu. Be to, IRD nesilaikė šio aprašo reikalavimų, nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui VĮ „Infostruktūra“, taip neužtikrino galimybės tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, neatmetė VĮ „Infostruktūra“ pateikto pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo, paprašė jį patikslinti taip, kad pasiūlymas atitiktų nustatytas sąlygas, ir su ja sudarė paslaugų teikimo sutartį.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje“ Nr. SP-16 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatavo, kad Valstybės kontrolė, išnagrinėjusi Vidaus reikalų ministerijoje atlikto valstybinio audito ataskaitą, nustatė, jog yra pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, ir vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1, 3, 7 punktais ir 20 straipsniu, nusprendė: 1) nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; 3) nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 70 kalendorinių dienų Sprendimo įvykdymo terminą ir 5 kalendorinių dienų informacijos apie Sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymą pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojant nuo jo įvykdymo dienos (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, administracinės bylos Nr. I-2447-281/2013 medžiaga). Sprendimo dalyje, kuri yra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču, nustatyta, kad yra pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nes: 1.1. Departamentas iš konkretaus tiekėjo įsigijo ryšio sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, dėl to nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nevykdė viešojo pirkimo procedūrų. Departamentas nesilaikė Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo 7 ir 40 punktų, nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, ir sudarė su juo paslaugų teikimo sutartį.

Vidaus reikalų ministras, nesutikdamas su Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. SP-16, 2012 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šio Sprendimo 1 ir 2 punktus tiek, kiek jie susiję su 1.1, 1.2, 1.3 punktuose konstatuotais pažeidimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2447-281/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. SP-16 1 punktą, nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjo Vidaus reikalų ministro skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad Valstybės kontrolės išvada dėl ginčijamo Sprendimo 1.1, 1.2, 1.3 punktuose nustatytų pažeidimų ir ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo Sprendimo 1.1 punkte nurodyto pažeidimo, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog IRD 2011 m. vykdė pirkimą „Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“. Pirkimas įslaptintas, konstatavus, jog jam vykdyti būtina perduoti potencialiems tiekėjams detalius suvestinius duomenis apie Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų įrangos techninius parametrus ir naudojamus radijo dažnius (kanalus).

Atsakovas nekelia ginčo dėl to, ar įslaptinta informacija perduota tinkamai. Atsakovo teigimu, numačius galimybę pasiūlyti kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas nuomos vietas, sudaryta prielaida perduoti tiekėjui sutarčiai vykdyti nebūtiną įslaptintą informaciją. Nustatyta, kad vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas VĮ „Infostruktūra“ nurodė žemės sklypų ir pastatų bei kitų inžinerinių statinių plotų, ant kurių sumontuota ryšio sistemos įranga, nuomos vietas, kurios buvo numatytos techninėje specifikacijoje, nes iki pirkimo pradžios jau buvo sudaręs sutartis su vietų nuomotojais, kuriems buvo žinomi nuomojamos įrangos techniniai duomenys.

Teismas sutiko su atsakovu, jog tokiu būdu sąlyga dėl kitų techninėje specifikacijoje nenumatytų nuomos vietų faktiškai nebuvo ir negalėjo būti įgyvendinta, tačiau tai sudarė prielaidą įslaptinti informaciją, dėl ko viešajam pirkimui vykdyti taikytas VPĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nustačius tokią sąlygą, informacija, atsakovo teigimu, įslaptinta pagrįstai, tačiau šiuo atveju kvestionuojamas minėtos sąlygos nustatymo tikslingumas. Teismas negali vertinti aplinkybių, susijusių su kitų pirkimo sutarčių sudarymu ir vykdymu, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudarytos vėliau, nei pasirašyta pirkimo sutartis, nepagrįsti, kadangi ginčytina pirkimo sąlyga šiuo atveju yra dėl teisės nuomotis siūlomas vietas, ne žemės sklypus, o VĮ „Infostruktūra“ iš anksto patvirtino turinti šią teisę. Padaryta išvada, kad net ir kviečiant pasiūlymus teikti kitus tiekėjus, pirkimo sąlygas atitiktų vienintelė VĮ „Infostruktūra“. Tokiu būdu patvirtintos pirkimo sąlygos apribojo galimybes tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, pažeidžiant Aprašo 7 punkto nuostatas.

Nustatyta, kad konkursą laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ji nepateikė subrangovų darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo, pasiūlyme buvo nurodyta daugiau nuomos objektų, negu prašoma pirkimo sąlygose, nepateikta dokumentų, patvirtinančių, jog partneris pagal jungtinės veiklos sutartį yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Pirkimo komisija paprašė patikslinti šį pasiūlymą, kaip skunde nurodo pareiškėjas, vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, tačiau nagrinėjamu atveju VPĮ nuostatos apskritai neturėjo būti taikomos, kadangi pirkimas vykdytas pagal Aprašo nuostatas.

Be to, VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad negalima keisti kainą arba daryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiekėjui patikslinus pasiūlymą tokiu būdu, jog dalis nuomos objektų, nurodytų pasiūlyme, nebuvo įtraukta į pirkimo sąlygas, nuomos kainą nurodant 0 Lt, buvo pakeista pasiūlymo vertė ir sumažintas objektų skaičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Departamento apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 22 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1111/2014, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą ir Departamento apeliacinį skundą atmetė.

Departamento direktorius 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 5V-29 „Dėl teisės pažeidimus padariusių asmenų nustatymo komisijos sudarymo“ sudarė teisės pažeidimus padariusių asmenų nustatymo komisiją (toliau – ir Asmenų nustatymo komisija), kuriai pavedė iki 2014 m. balandžio 29 d. išanalizuoti Sprendimo 1.1 punkte nurodytus teisės aktų pažeidimus ir nustatyti valstybės tarnautojus ar darbuotojus, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti šiame punkte nurodyti pažeidimai (I t., b. l. 13-29). Asmenų nustatymo komisija 2014 m. balandžio 25 d. vienbalsiai nutarė patvirtinti asmenų sąrašą, kurie galimai padarė Sprendimo 1.1 punkte nurodytus teisės aktų pažeidimus, šiame sąraše tarp tarnybinėn atsakomybėn trauktinų asmenų taip pat buvo nurodyta ir Departamento direktoriaus pavaduotoja A. P. (I t., b. l.13-29). Departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 5V-32 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija), kuriai pavedė teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl valstybės tarnautojų galimai padarytų teisės aktų pažeidimų (I t., b. l. 131-132).

Departamento komisija tarnybiniam nusižengimui tirti 2014 m. birželio 6 d. parengė „Išvadą dėl A. P. tarnybinio nusižengimo Nr. 21“, kuria konstatavo, kad: 1) pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimui (2011 m. birželio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 10) prašyti patikslinti pasiūlymą, kad jis atitiktų Pirkimo sąlygas, A. P., kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pažeidė pirkimo sąlygų 9.2.3 ir 9.2.6 punktų bei Aprašo 40 punkto reikalavimus; 2) pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 30 d. sprendimui (2011 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. 11) pripažinti, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus, A. P., kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pažeidė Aprašo 40 punkto reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinius nusižengimus, už kurių padarymą pasiūlyta skirti papeikimą (I t., b. l. 13-29).

Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), 14 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2014 m. birželio 25 d. priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ Nr. 6TE-66, kuriuo pareiškėjai A. P. už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Aprašo 40 punkto pažeidimus, padarytus 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. birželio 30 d., skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 12).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 28 straipsniu, 29 straipsnio 2 ir 3 dalimis, (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 ir 14.1 punktais, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotu Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu, toliau – ir Apibendrinimo I dalis; 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. pasitarime patvirtintu „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimu (II dalis)“ (toliau – ir Apibendrinimo II dalis); 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013), padarė išvadą, jog sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Išvados ginčijamoje dalyje (t. y. toje dalyje, kurios pagrindu pareiškėjai Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda) nustatyta, kad:

1) pareiškėja, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimui (2011 m. birželio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 10): „7. Prašyti Tiekėjo paaiškinti pasiūlymo dalies „Finansinis pasiūlymas“ pabaigoje pateiktą pastabą Nr. 1 su nuoroda į žvaigždute pažymėtus objektus ir ištaisyti technines klaidas, įrašant įkainį prie šių objektų 0 litų“, padarė Sprendimo 1.1. punkte nurodytą pažeidimą, nes pritarė Pirkimo komisijos prašymui pasiūlymą patikslinti taip, kad pasiūlymas atitiktų nustatytas sąlygas ir tokiu būdu pažeidė Pirkimo sąlygų 9.2.3. punktą:

„<...> Pirkimo komisija gali prašyti, kad Tiekėjas paaiškintų savo pasiūlymą, jei tai nepakeistų pasiūlymo esmės ir pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas netaptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus“ ir Pirkimo sąlygų 9.2.6. punktą: „ar pasiūlyme nurodyta bendra kaina atitinka jos sudėtinių dalių sumą; jei Pirkimo komisija pasiūlymų vertinimo metu ras pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, komisija paprašys Tiekėjo perjos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos; taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, Tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis“ ir Aprašo 40 punkto reikalavimus.

Išvadoje pažymėta, kad Tiekėjo pasiūlyme buvo nurodyta daugiau ryšių linijų nuomos objektų, nei buvo nurodyta Pirkimo sąlygose. Pirkimo komisija paprašė patikslinti finansinį pasiūlymą ir neįtraukti šių objektų į Pirkimo sąlygas, bet nuomos kainą nurodyti 0 Lt. Ištaisant finansinį pasiūlymą buvo pakeista (sumažinta) pasiūlymo vertė (pakeista vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbta kaina) ir sumažintas nuomos objektų skaičius;

2) pareiškėja, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), 2011 m. birželio 30 d. Pirkimo komisijos posėdyje (Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr.

11) pritardama Pirkimo komisijos sprendimui „1. Pripažinti, kad Tiekėjo Pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus“, padarė Sprendimo 1.1. punkte nurodytą pažeidimą, nes konkursą laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ji nepateikė subrangovų darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo; Tiekėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad partneris pagal jungtinės veiklos sutartį yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu, o Pirkimo komisijai paprašius patikslinti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, pateikė VĮ Registro centro 2011 m. birželio 28 d. pažymą Nr. 25307, kurioje nurodyta, kad partneris skolingas VSDF biudžetui, todėl tiekėjo partneris neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto kvalifikacinio reikalavimo – būti įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, ir tokiais veiksmais pažeidė Aprašo 40 punkto reikalavimus.

Išvadoje pažymėta, kad 2011 m. birželio 7 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. S-48-V, pasirašytos tarp VĮ „Infostruktūra“ ir UAB „TeleTower“, ir jos priedų turinys patvirtina, kad UAB „TeleTower“ buvo būtina žinoti detalius suvestinius duomenis, kuriems yra suteikta slaptumo žyma, todėl UAB „TeleTower“ privalėjo pateikti darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą, tačiau ji tokių veiksmų neatliko, todėl teikėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.

Be to, Pirkimo sąlygų 6.1 punkte buvo numatytas galutinis pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2011 m. birželio 23 d. 10 val. 00 min. Pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas Pirkimo komisijos sprendimu iki 2011 m. birželio 27 d. 10 val. 00 min., o Pirkimo sąlygų 2.1.3 punkte buvo nurodyta, kad tiekėjas (subrangovas) turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, o tai įrodantys dokumentai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo ar atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas (originalas) apie įsiskolinimų nebuvimą (išskyrus mokesčius, kurių mokėjimo terminas yra atidėtas ir už kuriuos nepriskaičiuotos baudos ir delspinigiai).

Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo. Pirkimų sąlygų 2.2 punktas nustatė, kad kvalifikacijos reikalavimai, išvardinti konkurso sąlygų 2.1.1-2.1.6 punktuose, yra privalomi kiekvienam tiekėjui (subrangovui), jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių tiekėjų grupės nariui. Pagal Pirkimų sąlygų 2.3 punktą, vietoj lentelės 2.1.3-2.1.6 punktuose nurodytų dokumentų, išskyrus konkurso sąlygų 3 priede pateiktą deklaraciją (sąžiningumo deklaraciją), gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją, įrodantį atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų tenkinimą.

Šis dokumentas privalo būti išduotas ne anksčiau kaip 2011 m. birželio 1 d. Pirkimo komisijai 2011 m. birželio 27 d. buvo pateiktas jungtinis VĮ „Infostruktūra“ ir UAB „TeleTower“ pasiūlymas, kuriame nebuvo duomenų apie UAB „TeleTower“ įsiskolinimą VSDF. Pirkimo komisija nusprendė kreiptis į pasiūlymą pateikusius tiekėjus, prašydama patikslinti UAB „Teletower“ atitikimą pirkimo sąlygų 2.1.3 – 2.1.6 punktuose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams. 2011 m. birželio 29 d. VĮ „Infostruktūra“ raštu Nr. 32-SDI-387-(D) pateikė Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo pažymą, išduotą 2011 m. birželio 28 d., kurioje nurodyta, kad UAB „TeleTower“ yra skolingas Valstybiniam socialinio draudimo biudžetui (duomenų suformavimo data 2011 m. birželio 23 d.). 2011 m. birželio 30 d.

VĮ „Infostruktūra“ raštu Nr. 32-SDI-388-(D) dar kartą pateikė duomenis apie UAB „TeleTower“ socialinio draudimo įmokų mokėjimą: VSDF informaciją apie tai, kad UAB „Teletower“ yra atsiskaitęs su VSDF biudžetu 2011 m. birželio 30 d. Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėjant UAB „TeleTower“ atsiskaitymą su VSDF biudžetu, iškilo klausimas dėl UAB „TeleTower“ įsiskolinimo nebuvimo / buvimo 2011 m. birželio 27 d., t. y. pasiūlymo pateikimo dienai, todėl ji 2014 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (6-l)9R-826 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydama pateikti duomenis apie UAB „TeleTower“ atsiskaitymą su VSDF biudžetu 2011 m. birželio 27 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (7.7)3-64849 nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d. UAB „TeleTower“ buvo įsiskolinusi VSDF biudžetui 0,64 Lt delspinigių. Atsižvelgdama į tai, Tarnybinio tyrimo komisija padarė išvadą, kad UAB „TeleTower“ buvo skolinga VSDF biudžetui pasiūlymo pateikimo dieną, todėl neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu (I t., b. l. 13-29). Išvadoje pažymėta, kad, nevykdydama Apraše numatytų reikalavimų, A.

P. nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ir tokiu būdu padarė tarnybinius nusižengimus, užtraukiančius tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio tyrimo komisija, įvertinusi A. P. paaiškinimą ir tarnybinio tyrimo metu nustatytus faktus, padarė išvadą, kad A. P. aplaidžiai vykdė Pirkimo komisijos pirmininkės (narės) pareigas, nes galėjo ir privalėjo suvokti savo veiksmų priešingumą teisei ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 40 punkto reikalavimus.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo 40 punkto reikalavimų pažeidimus, padarytus Pirkimo komisijos posėdžiuose 2011 m. birželio 27 d. (pirmas atvejis) ir 2011 m. birželio 30 d. (antras atvejis) (I t., b. l. 12). VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato valstybės tarnautojams pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pirkimo vykdymo metu Aprašo 40 punkte (Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1105 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d.) buvo numatyta, kad perkant uždarojo konkurso būdu, vertinami tik tie pasiūlymai, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Komisija turi teisę prašyti tiekėjų paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus. Jeigu vertinama daugiau negu vienas pasiūlymas, komisija sudaro pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kuriuos pateikę tiekėjai atitiko jiems keltus kvalifikacinius ir patikimumo reikalavimus, eilę. Eilė sudaroma kainų didėjimo arba pasiūlymų naudingumo mažėjimo tvarka. Pirmuoju įrašomas pasiūlymas, kuris, vertinant pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, yra geriausias ir kurį pateikusiam tiekėjui turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Su tiekėju, kuriam turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį, komisija gali derėtis dėl pasiūlyme nurodytos kainos sumažinimo.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta, remiantis Sprendimu (konkrečiai – Sprendimo 1.1 punktu, kuriame nustatyti Departamento vykdyto Pirkimo metu padaryti teisės aktų, tarp jų – ir Aprašo 40 punkto – reikalavimų pažeidimai). Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1111/2014), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, faktai, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje administracinėje byloje, šioje byloje nebuvo iš naujo įrodinėjami. Nagrinėjamu atveju tiriama, ar Departamentas teisėtai ir pagrįstai už Sprendime nurodytų Pirkimo vykdymo metu padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimą tarnybinėn atsakomybėn patraukė pareiškėją.

Teismas pabrėžė, jog Aprašo 13, 14, 15 16 punktų, Pirkimo komisijos darbo reglamento 3 punkto, Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5, 7.3. punktų (I t., b. l. 13-29) nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis valstybės tarnautojas turi išmanyti tam tikras sritis (asmens duomenų teisinę apsaugą, valstybės informacinių išteklių valdymą ir pan.) reglamentuojančius teisės aktus, o Pirkimo komisijos nariais gali būti tik tie asmenys, kurie išmano pirkimus reglamentuojančius teisės aktus ir turi pirkimų organizavimo bei vykdymo patirtį. Pirkimo komisija yra kolegialus asmuo, sprendimus priimantis paprasta komisijos narių balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu, o Pirkimo komisijos nariai, atlikdami Pirkimo komisijos nario funkcijas, be kita ko, turi vadovautis Aprašu ir Pirkimo komisijos darbo reglamentu. Šiuo atveju nustatyta, kad atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimą, kiti Pirkimo komisijos nariai, kurių iš viso (kartu su pareiškėja) buvo penki, tarnybinėmis nuobaudomis nubausti nebuvo (I t., b. l. 30-31, 32, 33-34, 35, 40-63). Aplinkybę, kodėl šiuo atveju tarnybinė nuobauda buvo paskirta tik pareiškėjai, kaip Pirkimo komisijos pirmininkei ir šios komisijos narei, atsakovas motyvavo tuo, kad Pirkimo komisijos pirmininkas yra šios komisijos narys, turintis visas Pirkimo komisijos nario teises ir pareigas bei turintis papildomų teisių ir pareigų. Atsakovas papildomų Pirkimo komisijos pirmininko teisių ir pareigų turinio nedetalizavo ir teigė, kad iš Išvadoje nuosekliai aprašomų veikų, kuriomis buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, akivaizdu, jog šias veikas padarė Pirkimo komisijos nariai, atlikdami savo, kaip Pirkimo komisijos narių, pareigas, ir pažymėjo, kad Išvadoje A. P. yra įvardijama, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), siekiant tiksliai nurodyti jos užimamas pareigas Pirkimo komisijoje (I t., b. l. 71-81).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-706/2010 taip pat administracinės bylos Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009 ir kt.), pagal kurią valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.), todėl nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, taip pat praktika, pagal kurią tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, būtinas ne tik fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimas, tačiau ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, o nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė, ir tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009), byloje esančiu pareiškėjos 2014 m. gegužės 9 d. paaiškinimu (I t., b. l. 120-124), padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjos kaltė dėl Išvadoje konstatuotų nusižengimų – VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir Aprašo 40 punktų reikalavimų pažeidimų (viso – du epizodai), neįrodyta dėl šių priežasčių:

1) skiriant Pirkimų komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų išsimokslinimą ir patirtį organizuoti bei vykdyti pirkimus. Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme šias pareigas einančiam asmeniui nustatyta pareiga išmanyti tam tikrą sritį (asmens duomenų teisinę apsaugą, valstybės informacinių išteklių valdymą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, biudžetinių įstaigų veiklą) reglamentuojančius teisės aktus turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėtos pareigybės pagrindines funkcijas, kurios iš esmės yra susijusios su įstaigos veiklos valdymu pagal kuruojamus administracijos padalinius, todėl tiesioginės pareiškėjos pareigos nebuvo susijusios su vykdomų pirkimų procedūromis;

2) Komisija tarnybiniams nusižengimams tirti už Pirkimo komisijos veiksmus, padarytus atliekant Pirkimą, pasiūlė patraukti A. P., kaip Komisijos pirmininkę (narę), tarnybinėn atsakomybėn, o ginčijamu Įsakymu pripažinta, kad A. P., Departamento direktoriaus pavaduotoja, aplaidžiai vykdydama Pirkimo komisijos nario pareigas, padarė tarnybinius nusižengimus, nurodytus Išvadoje. Taigi, nagrinėjamu atveju yra neaišku, ar pareiškėjai ginčijamu Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidų Pirkimo komisijos pirmininkės, ar šios komisijos nario pareigų vykdymą;

3) Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė Aprašo 40 punkto reikalavimus, pasireiškė jai „pritariant“ Pirkimo komisijos sprendimams (tiek pirmu, tiek antru atveju), tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė sąvoka „pritardama“, nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra detalizuojama, nors, kaip jau buvo minėta aukščiau, Pirkimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokia konkrečia veika pasireiškė pareiškėjos padaryti veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, t. y., ar tai buvo kam nors duotas nurodymas veikti tam tikru būdu, balsavimas (atsisakymas balsuoti) Pirkimo komisijos posėdyje ir pan.;

4) nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra aptariami tarnybinio nusižengimo padariniai, nors bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 30 d. sutartis Nr. (6-5)8RN/32-ST-l(RN), sudaryta pareiškėjos vadovaujamai Pirkimo komisijai įvykdžius pirkimo procedūras, galioja iki šiol ir po tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo ji buvo pratęsta (2014 m. birželio 30 d.) (I t., b. l. 36, 71-81).

Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad Išvadoje yra netinkamai apibrėžtas tarnybinio nusižengimo subjektas, taip pat netinkamai apibrėžta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė ir neįrodyta pareiškėjos kaltė dėl Išvadoje nurodytų pažeidimų. Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nuodugniai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau dėl paminėtų tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvados trūkumų, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, teismo nuomone, tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjai negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikintas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010), sprendė, jog šiuo atveju valstybės valdžios institucijos, t. y. Departamento, neteisėti veiksmai pasireiškia nepagrįstos tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimu. Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą grindžia nepagrįstu tarnybinės nuobaudos skyrimu, dėl kurio buvo sugriauta jos, kaip valstybės tarnautojos ir vadovės, reputacija ir patirti stiprūs emociniai išgyvenimai, pasireiškę stresu, pažeminimo jausmu ir apmaudu. Pareiškėja, nors ir teigė, kad buvo pakenkta jos, kaip valstybės tarnautojos ir vadovės, reputacijai, tai pagrindžiančių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Teismas, vadovaudamasis Apibendrinimo II dalyje apibendrinta administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012), atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vertino, kad tarnybinės nuobaudos panaikinimas laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos ir patirtų emocinių išgyvenimų satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjai nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 bei 45 straipsnių nuostatomis, teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtų išlaidų dydžio iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepagrindė, todėl toks prašymas nenagrinėjamas.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 23-24), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja, būdama atsakovo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, direktoriaus pavaduotoja, atlieka šio Departamento direktoriaus funkcijas, t. y. ji – ir pareiškėja, ir atsakovo vadovas. Išvengiant jos interesų konflikto, atsakovas atstovavimui pasitelkė suinteresuotos aukštesnės institucijos Vidaus reikalų ministerijos atstovą (ABTĮ 49 str. 1 d.). Todėl apeliaciją teikia Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojas.

2. Pirmosios instancijos teismas pripažino teisės pažeidimų faktą buvus (objektyviai), nes jie konstatuoti ankstesniu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2447-281/2013 ir iš naujo neįrodinėjami. Tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad šie pažeidimai nėra pareiškėjos tarnybiniais nusižengimais, nes neįžvelgė pareiškėjos kaltės (teismo pirmasis motyvas „tiesioginės pareiškėjos pareigos nebuvo susijusios su vykdomų pirkimų procedūromis“). Atsakovas su tokia išvada nesutinka. Teismas išvardijo teisės aktus, kurių išmanymas numatytas pareigybės aprašyme kaip specialusis reikalavimas (išmanyti įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų teisinę apsaugą, valstybės informacinių išteklių valdymą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, biudžetinių įstaigų veiklą). Tačiau tai yra tik speciali, su pareigybe susijusi, teisės sritis. Tai neatleidžia valstybės tarnautojo nuo žinojimo ir laikymosi visų kitų tarnybos dalyką reguliuojančių teisės aktų. Šis bendrasis reikalavimas įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad tarnybos dalyką reguliuoja labai daug teisės aktų. Jų visų surašyti į pareigybės aprašymą neįmanoma. Juos žinoti išsamiai gali tik tam priimamas specialistas (tas pareigas einantis asmuo), o ne pareigybės aprašymą tvirtinantis aukštesnis vadovas. Todėl pareigybės aprašyme nėra žinotinų teisės aktų baigtinio sąrašo.

3. Nepagrįstas teismo antrasis motyvas, kad neaišku, ar nuobauda paskirta už aplaidų komisijos pirmininkės, ar komisijos nario pareigų vykdymą. Iš 2014 m. birželio 6 d. „Išvados dėl A. P. tarnybinio nusižengimo Nr. 21“ turinio akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda paskirta už komisijos nario pareigų netinkamą vykdymą, t. y. balsavimus už du netinkamus komisijos sprendimus.

4. Teismo trečiasis argumentas, kad neaišku, kokia konkrečia veika pasireiškė pareiškėjos veiksmai pritariant pirkimo komisijos sprendimams, neatitinka tikrovės. Pareiškėja, kaip komisijos narė, kartu su kitais nariais pasirašė komisijos sprendimus, įformintus 2011 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 10. 2011 m. birželio 30 d. protokolu Nr. 11 ir taip jiems pritarė.

5. Teismo motyvas dėl tarnybinio nusižengimo padarinių neaptarimo nėra tinkamas, nes surašant Išvadą dėl tarnybinio nusižengimo ir skundžiamu Įsakymu skiriant nuobaudą, tarnybinio nusižengimo pasekmės dar nebuvo žinomos. Tuo metu buvo tik grėsmė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkto papunkčiuose (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1443) numatytų sankcijų, t. y. netekti projektų finansavimo lėšų. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis kaip taisyklė yra formali – nereikalaujanti pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai paskirta švelniausia nuobauda – pastaba, todėl labiau jos naudai atsižvelgti į nusižengimo pasekmes būtų neįmanoma.

Pareiškėja A. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat b. l. 29-32), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip prašo priteisti pareiškėjos naudai visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (dokumentai nepateikti, tik atstovavimo sutartis).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo metu, jau yra paskirtas Departamento direktorius ir pareiškėja nebeeina direktoriaus pareigų (žiūrėti pridedamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 1TE-188). Be to, bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, jau buvo susidariusi tokia padėtis, kai pareiškėja buvo laikinai einanti IRD direktoriaus pareigas, bet tuomet atsakovui dėl to klausimų nekilo, kadangi jis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (žiūrėti teismo posėdžio informacinę pažymą). Taip pat, prie apeliacinio skundo pridėtas 2015 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 5V-25, pasirašytas R. M., kaip laikinai vykdančio IRD direktoriaus funkcijas. Šiuo įsakymu yra įgaliojamas A. S. paduoti apeliacinį skundą šioje byloje. Šiame įsakyme nurodoma, kad IRD laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas R. M. įgalioja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus patarėją A. S. paduoti apeliacinį skundą. Tai yra, vieno departamento vadovas įgalioja kito departamento darbuotoją. Tačiau prie apeliacinio skundo nėra pridėtas įrodymas, kad A. S. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas neįgalioto asmens, todėl apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismo turėjo būti nepriimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

2. Iš atsakovo motyvacijos dėl pirmosios instancijos teismo pirmojo motyvo galima daryti išvadą, kad aukštesnis vadovas neprivalo žinoti, ką turi išmanyti žemesnėse pareigose dirbantis specialistas, kad specialistui bet kuriuo metu gali būti pasakoma, kad jis nežino ar neišmano to, dėl ko priimant į darbą nebuvo tartasi – nes nėra žinotinų teisės aktų baigtinio sąrašo. Atsakovo nurodoma, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina bendrąjį reikalavimą – žinoti ir laikytis visų kitų tarnybos dalyką reguliuojančių teisės aktų, nepagrindžia reikalavimo tarnautojui – pareiškėjai, žinoti visus kitus teisės aktus, nes būtent taip reglamentuoja atsakovo nurodoma teisės norma. Tačiau minėta norma įtvirtina reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. šių nuostatų pareiškėja ir laikėsi – ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

3. Atsakovo teiginys, jog akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda paskirta už komisijos nario pareigų netinkamą vykdymą, prieštarauja akivaizdžioms faktinėms aplinkybėms, nes teismo buvo nustatyta, kad iš visų komisijos narių tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo baustas nei vienas Vidaus reikalų ministerijos komisijos narys, pareiškėja – būdama komisijos pirmininke – nubausta. Teismo sprendimo 11 puslapyje nurodoma, kad Pirkimo komisija yra kolegialus organas, tačiau atsakovas mano, kad už kolegialius sprendimus galima bausti vieną komisijos narį / pirmininką. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad tarnybiniam nusižengimui būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė.

4. Pažiūrėjus į protokolą Nr. 10 ir Nr. 11, nustatyta, kad pareiškėja pasirašė kaip komisijos pirmininkė. Todėl, sutiktina su teismo teiginiais, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra detalizuota konkrečiai, kaip pasireiškė sąvoka – pritardama. T. y. Išvadoje nėra ištirta ir nurodyta, kokia konkrečia veika pasireiškė pareiškėjos padaryti veiksmai.

5. Atsakovas prieštarauja pats sau, nes nurodo, kad skiriant pastabą, labiau pareiškėjos naudai į nusižengimo pasekmes atsižvelgti nėra įmanoma. Tai reiškia, kad pirmu sakiniu (kad surašant Išvadą dėl tarnybinio nusižengimo ir skundžiamu Įsakymu skiriant nuobaudą tarnybinio nusižengimo pasekmės dar nebuvo žinomos) nurodo, jog pasekmės dar nebuvo žinomos, o paskutiniu sakiniu (kad pareiškėjai paskirta švelniausia nuobauda – pastaba, todėl labiau jos naudai atsižvelgti į nusižengimo pasekmes būtų neįmanoma) pripažįsta pasekmes esant ir todėl pareiškėja baustina tik švelniausia nuobauda. Todėl, atsižvelgiant į padarinių nebuvimą – Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis – konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta, kai padarinių nebuvo. Be to, kaip paminėjo ir teismas – sutartis, sudaryta 2011 m. birželio 30 d. pareiškėjos vadovaujamai Pirkimo komisijai įvykdžius pirkimo procedūras, galioja iki šiol, nes buvo pratęsta 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 2 d.

6. Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2015 m. kovo 2 d. pasirašė įsakymą Nr. 8V-22, kuriuo įtraukė pareiškėją A. P. į nuolatinę Viešojo pirkimo komisiją (žiūrėti pridedamą 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 8V-22). T. y. neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra bausta tarnybine nuobauda, ji skiriama į nuolatinę komisiją. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nėra, neigiamų padarinių nėra – sutartis, sudaryta konkurso pagrindu, buvo pratęsta, pareiškėja ir vėl įtraukiama į analogišką komisiją, todėl atsakovas turėtų pripažinti, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo skirta nepagrįstai ir nebetęsti apeliacinio proceso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino, nustatęs, kad nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai.

Atsakovas, prašydamas panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei ginčo santykiams aktualios teisės aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis teisėmis dėl instancinės teismų kontrolės apimties ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo nr. 16034/90), atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo nr. 20772/92), apeliacinės instancijos teismas pritaria ir nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, o tik juos papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas drausminėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 p.).

Taigi, pagal teisės normų reikalavimus, turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengimo pasekmėje atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 23 punkte nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-261/2016).

Šio ginčo apimtyje vertinant pareiškėjos, kaip komisijos narės, kaltę, nes nuobauda paskirta tik kaip komisijos narei, yra aktuali teismų praktika, suformuota analogiškoje byloje, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, „kad aiškindamasi nurodytas aplinkybes, kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas veikė kaip turintis balsavimo teisę specialiosios paskirties (kuri šiuo atveju nebuvo tiesiogiai siejama su pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytomis pareigomis) kolegialaus organo – Viešojo pirkimo komisijos – narys. Tokio pobūdžio veikla (balsavimas svarstomu klausimu vienokiu arba kitokiu būdu) suponuoja turinčio priimti tam tikrą sprendimą kolegialaus organo nario diskreciją pasirinkti, jo manymu, teisingą poziciją šio organo svarstomu klausimu. Tai reiškia, kad, laikydamasis vienokios arba kitokios pozicijos balsuojamu klausimu, balsavimo teisę turintis asmuo (pareiškėjas) turi pakankamai plačią diskreciją. Šiame kontekste, kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, pastebėtina, kad, pagal Reglamento 4 punktą, Viešojo pirkimo komisija, priimdama sprendimus, yra savarankiška. Tačiau aptariama diskrecija nėra absoliuti ta prasme, kad negali reikšti, jog balso teisę turintis asmuo nėra suvaržomas jokių reikalavimų (būtino laikytis elgesio kriterijų), tarp jų ir reikalavimo nesukelti savo (privačių) ir viešųjų interesų konflikto, taip pat įstatymų nustatytų kitų vienareikšmiškai išreikštų reikalavimų. Nagrinėjamoje situacijoje nėra keliamas klausimas dėl tam tikro interesų konflikto, todėl bylai yra aktualus ir aiškintinas kolegijos išskirto, su teisės taikymu siejamo, elgesio kriterijaus klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad tam tikros, su Viešojo pirkimo komisijos svarstomu klausimu sietinos, įstatymų nuostatos komisijos nariams turi būti pakankamai aiškios, kad be specialiųjų žinių jie turėtų (galėtų) vienareikšmiškai jas suprasti. Sudėtingais atvejais, kai akivaizdumo požiūriu tokio aiškumo nėra, Viešojo pirkimo komisija (jos veiklai vadovaujantis komisijos pirmininkas), rengdama tam tikrą klausimą balsavimui, gali ir turi imtis Reglamente numatytų priemonių tam, kad būtų gautos ir panaudotos specialiosios žinios, kurios suteiktų balsavimo teisę turinčiam komisijos nariui papildomą informaciją balsavimui aktualiu klausimu. Tačiau ir pastaruoju atveju komisijos narys nepraranda diskrecijos pasirinkti vienokį arba kitokį balsavimo būdą Viešojo pirkimo komisijos svarstomu klausimu. Priešingu atveju, būtų iškreipta arba iš esmės sumenkinta kolegialaus organo kompetencijai priskirtinų sprendimų priėmimo specifika, t. y. kolegialaus organo sprendimų priėmimas netektų jam būdingos prasmės“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2026-143/2015).

Minėtos teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nėra įrodyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakomybės pagrindo, numatyto Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, nėra, dėl ko pagrįstai paskirta pareiškėjai tarnybinė nuobauda panaikinta.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką, analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė