2025-03-24 Nr. CB-1856-2-68-3-15309-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-933

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15309-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 7 d. paduotu atsakovų K. P., D. P., UAB „Venpaltranso logistika“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamų teismo procesinių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir B. V. ieškinį atsakovams K. P., D. P., UAB „Venpaltranso logistika“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir vienašalės restitucijos taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio normą, sandorius pripažino negaliojančiais neįvertinęs to, kad byloje nebuvo nustatytas tikslas pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, rėmėsi prielaidomis, nesiaiškino sutarties sąlygų ir jų reikšmės nagrinėjama ginčui, todėl pažeidė CK 6.193 straipsnį. Nors ieškovai nurodė, kad sutarčių nepasirašė, bet jų neginčijo CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais, o vėliau nurodė, jog dėl padėję parašus jautėsi apgauti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte yra konstatuota, jog sutartys nebuvo suklastotos, jas pasirašė ieškovai. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovai laisva valia pasirašė sutartis, atliko kitus veiksmus sandoriams sudaryti ir nemanė, jog tokie sandoriai turi būti tvirtinami notaro. Teismas netinkamai vertino įrodymus tris šalių sutartis aiškindami kaip vieną sandorį. Byloje nenustatytas siekis išvengti notarinio sandorio perleidžiant akcijas vienu matu. Teismo teiginys, kad atsakovai siekė išvengti notarinio sutarčių patvirtinimo, yra nelogiškas, nes tuo atveju turėjo būti pripažįstama, jog ir ieškovai siekė išvengti tokio sandorio. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021 46 punkto nuostata, turėjo pagrįsti, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovų tikslą pirmojo sandorio sudarymo metu įsigyti visas (net ir vėlesnėmis sutartimis) perleidžiamas akcijas, tačiau šalių sandorio objektą (perleidžiamas akcijas) išskaidant į kelias skirtingas akcijų perleidimo sutartis. Teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika. Teismo išvada, kad už perleistas akcijas nebuvo sumokėta, nėra pagrįsta bylos duomenimis, selektyviai vertinant byloje nustatytas aplinkybes. Sutarties nuostatos patvirtina, kad jų sudarymo metu ieškovams buvo sumokėta 1250 Eur, ieškovai nereiškė pretenzijų, jog jiems nebuvo sumokėta.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nuspręsdamas, ar ieškovai turi subjektinę teisę reikšti reikalavimą. Ieškovai, reikšdami ieškinį, nenurodė aplinkybių, kad akcijų perleidimo sutartimis ar jų nepatvirtinimu notariškai yra pažeista jų subjektinė teisė, todėl jie nepagrindė savo suinteresuotumo ir poreikio ginti subjektinę teisę. Ieškinys nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu. Teismas turėjo pareigą aiškintis nurodytą aplinkybę ir nustatęs, kad ieškinys nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu, privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtu ar nutraukti civilinę bylą. Byloje netinkamai taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti atsakovų kasacinį skundą, prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą nespręstinas.

Žyminis mokestis už kasacinį skundą grąžintinas jį sumokėjusiai atsakovei UAB „Venpaltranso logistika“.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei (j. a. k. 304724527) 111 (vieno šimto vienuolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 6 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 468.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas