2025-07-09 Nr. CB-4053-2-55-3-00010-2025-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2368; DOK-2508

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00010-2025-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 23 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo ir 2025 m. liepos 2 d. paduotais ieškovės paaiškinimais dėl kasacinio skundo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024; 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024) suformuotos taisyklės, kad būtent laimėtoju pripažintas tiekėjas, kurio atitiktis kvalifikacijai ir pateiktos informacijos atitikimas tikrovei yra ginčijami, turi paneigti jo atžvilgiu iškeltas objektyvias abejones ir įrodyti savo teikiamos informacijos teisingumą. Ši taisyklė yra pagrįsta, nes laimėtojo pasiūlymą kvestionuojantis tiekėjas turi tik ribotas galimybės gauti informaciją apie laimėtoju pripažinto tiekėjo (savo konkurento) veiklą, įskaitant jo vykdytų sutarčių aplinkybes, pasitelktus subrangovus, įvykdytų darbų vertę ir pan. Atitinkamai, toks tiekėjas gali remtis tik viešai prieinamais duomenimis. Todėl, gavusi informaciją apie galimą laimėtoju pripažinto tiekėjo kvalifikacijos neatitikimą ar informacijos melagingumą, būtent perkančioji organizacija privalo ją patikrinti kreipdamasi į laimėtoju pripažintą tiekėją, o laimėtoju pripažintas tiekėjas turi įrodyti savo pateiktos informacijos teisingumą, paneigti iškeltas abejones ir įrodyti savo kvalifikaciją. Nagrinėjamoje byloje teismai šią įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė ieškovei, tokiu būdu paneigdami minėtos taisyklės esmę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl trečiojo asmens pripažinimo laimėtoju buvo paliktas galioti nepaisant to, kad iki šiol nėra įrodyta ir pagrįsta trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų vertė pagal vieną iš kvestionuojamų kvalifikacijos reikalavimų.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024) suformuotos taisyklės, kad vertinant tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams reikia vertinti visumą tiekėjo pateiktų duomenų ir dokumentų, įskaitant ir perteklinius duomenis, kurie – nors ir nėra būtini kvalifikacijai pagrįsti – buvo pateikti kartu su pasiūlymu. Teismai nukrypo ir nuo išaiškinimo, kad melagingais gali būti pripažinti ir pertekliniai tiekėjo pateikti duomenys, o tiekėjas gali būti pašalintas iš pirkimo būtent dėl perteklinių duomenų melagingumo. Perteklinius duomenis pripažinus melagingais, tiekėjas negali tęsti dalyvavimo pirkime nepriklausomai nuo to, kad jo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus net ir be melagingais pripažintų duomenų.

3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017) suformuotos taisyklės, kad viešuosiuose pirkimuose yra draudžiama remtis patirtimi, kuri yra įgyta veikiant kaip neišviešintam subrangovui. Teismai nepagrįstai pripažino atitiktį kvalifikacijai būtent remiantis tokia patirtimi. Teismai taip pat nepagrįstai nepritaikė šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės ir atvirkštiniu atveju, kai tiekėjas remiasi savo vykdyta sutartimi, kurią vykdė su neišviešintais nuslėptais subrangovais, ir dėl to faktiškai yra neįmanoma nustatyti, kokią dalį darbų atliko pats tiekėjas savo jėgomis ir kokia dalimi tas tiekėjas galėtų remtis grįsdamas savo atitiktį kvalifikacijai. Tokia patirtimi turėtų būti draudžiama remtis siekiant to paties tikslo – skaidrinti rangos sutarčių vykdymą ir skatinti subrangovų išviešinimą.

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024), kad patirčiai pagrįsti yra teikiamos būtent užsakovų pažymos, o perkančiosios organizacijos turi visapusiškai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija ir faktiškai tiekėjo būtent savo jėgomis įgyta patirtimi. Teismai nesivadovavo tiesioginio ir pirminio užsakovo (generalinio rangovo) pateikta informacija apie savo pasitelkto subrangovo įgytą patirtį, o absoliutų prioritetą suteikė galutinio užsakovo (perkančiosios organizacijos) atsiliepimui, kuris – nors ir yra užsakovas statybų teisės prasme – tačiau jis neturi jokių teisinių santykių su subrangovu ir negali vienasmeniškai be paties generalinio rangovo patvirtinti subrangovo atliktų darbų apimties bei jų tinkamumo. Niekaip negalima spręsti, kad subrangovas įgijo reikiamą patirtį, jeigu tiesioginis jo darbų užsakovas (generalinis rangovas) nurodo, kad jis tokių darbų iš subrangovo net neužsakė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Ieškovė 2025 m. liepos 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jos paduoto kasacinio skundo.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame procese nėra numatyta teisė teikti rašytinius paaiškinimus, todėl atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Grąžinti už ieškovę sumokėjusiai Advokatų profesinei bendrijai „WALLES“ (j. a. k. 305403563) 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 23 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 72591924, kodas ZO44328, ir 5550 (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 20 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1820643783, kodas ZO44324.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė