4515145d-e1f3-4ec5-81ea-5fbae0ad773f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-160-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00305-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.1; (S) 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.3.1.14. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-1023/2017 pagal ieÅ¡kovės M. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, siekiant pridengti tikrÄ jÄ sutarties Å¡alį, ir pirkėjos teisių perkėlimo.2016 m. liepos 20 d. atsakovė V. M. (buv. Ž.) įgaliojo ieÅ¡kovę M.

J. nupirkti jai asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už jos pačios aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas, bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus, susijusius su minėtu pavedimu. 2016 m. liepos 28 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjai J. T. ir J. T. pardavė, o pirkėja (atsakovė) V. Ž., atstovaujama įgaliotinės ieÅ¡kovės M. J., įsigijo minėtÄ butÄ . I. M. J. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti dalį 2016 m. liepos 28 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R.

D., registro Nr.4819, kurioje atsakovė V. Ž. nurodyta pirkėja, apsimestine CK 1.87 straipsnio pagrindu ir Å¡iÄ dalį panaikinti, pirkėjo teises Å¡ioje sutartyje perkelti M. J. nuo sutarties sudarymo momento ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne atsakovė buvo tikroji ginčo buto pirkėja, kadangi ji derėjosi dėl buto pirkimo su pardavėjais, sumokėjo už butÄ 3 000 Eur pavedimu, o likusius 5500 Eur sumokėjo grynaisiais sutarties pasiraÅ¡ymo metu, iÅ¡ kurių 5000 Eur buvo pasiskolinus iÅ¡ I.

K. (krikÅ¡to dukros). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė gyveno įsigytame bute, juo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė buvo tik statytinė, padėjusi jai (močiutei) skyrybų metu, siekiant atskiro gyvenimo nuo sutuoktinio. Atsakovei butas nebuvo reikalingas, ji bute niekuomet negyveno, juo nesinaudojo, mokesčių nemokėjo. Be to, atsakovė neturėjo jokių finansinių galimybių įsigyti ginčo butÄ . A. V. Ž. (M.) atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad bÅ«tent ji yra tikroji ginčo buto savininkė. ButÄ pirko per įgaliotinę – ieÅ¡kovę, nes buto pirkimo metu reikėjo iÅ¡vykti į užsienį dirbti. Butui įsigyti pinigų padovanojo tėtis V. Ž., su kuriuo kartu padovanotus 8 600 Eur perdavė ieÅ¡kovei. Pažymėjo, kad atsakovei buto reikėjo, kad po studijų turėtų kur gyventi. Atsakovės nuomone, ginčijama sutartis neturi apsimestinio sandorio požymių, nurodytų CK 1.87 straipsnyje, kadangi ji ginčo butÄ pirko laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, ketindama jame gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pripažino 2016 m. liepos 28 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. D., registro Nr. 4819, dalį, kurioje V. Ž., nurodyta pirkėja, nusiperkant iÅ¡ J. T. ir J. T. 30,89 kv. m. bendro ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjos teises pagal Å¡iÄ sutartį perkėlė M.

J.; priteisė iÅ¡ atsakovės V. Ž. valstybei 200 Eur žyminio mokesčio, 6,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 191,07 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alies – faktinio pirkėjo. Atsakovė pripažino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad: ieÅ¡kovė derėjosi dėl ginčo buto, tiesiogiai bendravo su buto pardavėjais, tarėsi su jais dėl buto apžiÅ«ros, kainos, sandorio sudarymo vietos ir laiko; tik ieÅ¡kovė prieÅ¡ sandorį faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjo butÄ , pasirašė ginčijamÄ sandorį; ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po sandorio sudarymo faktiÅ¡kai naudojosi ginčo butu, mokėjo mokesčius, susijusius su ginčo butu (2017 m. birželio 27 d. teismo posėdžio „SRS Femida“ garso įraÅ¡as: 09:47:13 – 10:14:08).

Teismas konstatavo, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tuo tarpu atsakovė nei iki sandorio sudarymo, nei po jo neatliko jokių veiksmų, susijusių su ginčo butu, iÅ¡skyrus tai, kad davė įgaliojimÄ jį pirkti. Atsakovė nesidomėjo ginčo buto pirkimo procedÅ«ra, prieÅ¡ ginčo sandorį buto realiai neapžiÅ«rėjo, po sandorio sudarymo bute buvo tik vienÄ kartÄ , jame faktiÅ¡kai negyveno, mokesčių nemokėjo, juo nesirÅ«pino. Atsakovė jos vardu nuosavybės teise įregistruotame bute savo gyvenamosios vietos nedeklaravo.

Tokiu bÅ«du teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buto savininkės teisių nerealizavo, nors nuo buto pirkimo sandorio sudarymo praėjo daugiau nei metai. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę dėl buto reikalingumo patvirtino ir ieÅ¡kovės buvęs sutuoktinis, liudytoja I. K.. MinėtÄ ieÅ¡kovės buto įsigijimo poreikį teismas laikė pagrįstu. Tuo tarpu atsakovės nurodytÄ ginčo buto įsigijimo poreikį – reikalingÄ plotÄ gyventi po studijų, teismas laikė abejotinu, kadangi nuo buto pirkimo iki studijų pabaigos atsakovei buvo likę 2 metai.

Teismas pastebėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės duoti paaiÅ¡kinimai dėl buto poreikio buvo neaiÅ¡kÅ«s, itin lakoniÅ¡ki ir nesutapo su posėdyje apklaustais jos tėvų liudytojų Vytauto ir R. Ž. parodymais. Teismas liudytojų Vytauto ir R. Ž. (atsakovės tėvų) parodymus apie atsakovės poreikį pirkti butÄ , pinigų perdavimÄ ir jo pirkimÄ vertino kaip duotus suinteresuotų asmenų, susijusių artimais giminystės ryÅ¡iais. Tuo tarpu, liudytojų J. J., buvusio ieÅ¡kovės sutuoktinio, ir liudytojo A.

B. parodymus teismas vertino kaip objektyvius ir patikimus, kadangi teismas minėtus asmenis laikė nesuinteresuotais bylos baigtimi.Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės ir atsakovės finansines galimybes įsigyti ginčo butÄ , iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, kad 3000 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo mokėjimo pavedimu, ji buvo susitaupiusi iÅ¡ pensijos, 5000 Eur buvo pasiskolinusi iÅ¡ I. K.. Teismas pastebėjo, kad paskolos raÅ¡telis nenuginčytas ir galiojantis, nors ir neatitinka įstatyme numatytų formos reikalavimų, tačiau aplinkybę, kad 5000 Eur ieÅ¡kovė buvo pasiskolinusi, patvirtino liudytojai I.

K., A. B. ir J. J.. Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo finansines galimybes įsigyti ginčo butÄ . Teismas, įvertinęs byloje pateiktas pinigų atsakovei dovanojimo sutartis bei atsakovės tėvų liudytojų Vytauto ir R. Ž. parodymus, sprendė, kad atsakovė taip pat turėjo realias galimybes įsigyti ginčo butÄ , tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovės tėvų duoti parodymai apie pinigų perdavimÄ (teigiant, kad 8 500 Eur sumÄ grynaisiais atsakovė su tėvu ieÅ¡kovei perdavė be jokio raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo) bei buto pirkimo aplinkybes (atsakovės motina nurodė, kad butÄ pirko abi su dukra, o tėvas teigė, kad butas įsigytas už jo padovanotus dukrai pinigus), teismas duotus atsakovės tėvų parodymus vertino kritiÅ¡kai.

Ä®vertinęs nustatytų aplinkybių visetÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė V. Ž. atliko tik tarpininko, statytinio vaidmenį, formaliai pasiraÅ¡ydama įgaliojimÄ butui pirkti, o ieÅ¡kovė kaip tikroji sandorio Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas. Tokiu bÅ«du teismas laikė, kad tarp pardavėjų J. T., J. T. ir statytinės atsakovės V. Ž. sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinė ir, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendė, kad yra pagrindas pirkėjo teises perkelti ieÅ¡kovei M.

J.. Patenkinęs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 200 Eur žyminio mokesčio, 191,07 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 6,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. (buv. Ž.) praÅ¡o teismo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidas; prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , skundžiamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡imtinai atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, ieÅ¡kovės pakviestų Å¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus ir nepagrįstai Å¡aliÅ¡kai interpretuodamas juos ieÅ¡kovės naudai. Teismas be pagrindo kritiÅ¡kai vertino aplinkybes apie pinigų (8500 Eur) už butÄ perdavimÄ ieÅ¡kovei. Pažymi, kad pinigų perdavimo ieÅ¡kovei metu ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, todėl ieÅ¡kovė nematė pagrindo pinigų perdavimÄ Ä¯forminti raÅ¡tu.

Teismas be pagrindo paskolos raÅ¡telio apie tariamÄ I. K. 5000 Eurų skolinimÄ ieÅ¡kovei nevertino kritiÅ¡kai, kadangi: raÅ¡telyje nurodyta, jog skolinama 5000 Eur, tuo tarpu I. K. ir liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad skolino minėtÄ sumÄ D. Britanijos svarais. Teismas nepagrįstai nevertino raÅ¡telyje nurodytos įtartinos sÄ lygos, kad „ji už tuos pinigus norėjo įsigyti butÄ , kurį aprašė anÅ«kės V. Ž. vardu, kadangi skyrybų atveju skolintais pinigais pirktÄ butÄ nenorėjo dalintis su vyru“.

Apeliantės nuomone, suraÅ¡ant paskolos raÅ¡telį (prieÅ¡ buto pirkimÄ ), negalėjo bÅ«ti vartojamas žodis „norėjo“, kuris patvirtina, kad raÅ¡telis suraÅ¡ytas po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Be to, pažymi, kad raÅ¡telyje nepagrįstai nurodyta sÄ lyga, trečiajam asmeniui, nesusijusiam su paskolos daiktu, kad „bendru sutarimu anÅ«kė V. butÄ po skyrybų perraÅ¡ys močiutės vardu“. Teismas neįvertino, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimÄ .

Teismas be pagrindo rėmėsi liudytojų J. J., I. K. ir A. B. parodymais, kadangi jie tiesiogiai suinteresuoti ginti ieÅ¡kovės pozicijÄ byloje. J. J. – ieÅ¡kovės buvęs vyras, tačiau apeliantės nuomone, santuoka nutraukta fiktyviai, I. K. – ieÅ¡kovės krikÅ¡to dukra, o A. B. žmona – ieÅ¡kovės pusseserė. Todėl, apeliantės nuomone, minėti asmenys buvo suinteresuoti ginti ieÅ¡kovę ir duoti klaidinančius parodymus. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nesidomėjo buto pirkimo procesu.

Pažymi, kad atsakovė, duodama parodymus teisme, paaiÅ¡kino, kad butÄ iÅ¡sirinko per internetÄ , po ilgų paieÅ¡kų, kuriose kartais dalyvavo ir jos tėvas – V. Ž., jis apžiÅ«rėtas pagal 12 pateiktų internete nuotraukų (fiziÅ¡kai apžiÅ«rėti butÄ atsakovė nespėjo, nes 2016-07-22 iÅ¡vyko į užsienį), iÅ¡rinktas butas buvo tinkamas jai daugeliu parametrų: vietovė (Å¡alia Kaunas - galimybė lengvai įsidarbinti ir pasiekti darbÄ , netoli gyvena tėvai), tiko pats butas (2 kambariai, parduodamas su gerais baldais, buto kokybė, prieinama kaina ir kt. aplinkybės).

Be to, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių, kad atsakovė planavo apsigyventi minėtame bute po santuokos. PrieÅ¡ingai, atsakovė ir liudytojai V. Ž. ir R. Ž. nurodė, kad atsakovė butÄ pirko, norėdama jame apsigyventi su vyru po santuokos sudarymo (santuokÄ sudarė 2017-07-08), tačiau negalėjo to įgyvendinti dėl to, kad ieÅ¡kovė gyveno ginčo bute. Apeliantė praÅ¡o teismo priimti naujus įrodymus: laidos „TV pagalba“ įraÅ¡Ä , kuriame ieÅ¡kovė tvirtina, kad nori vėl susituokti su J.;

UAB „Prienų vandenys“ 2017 m. spalio 9 d. priskaitymų ir mokėjimų informacijÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. balandžio 19 d. nemoka jokių buto komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė 11,30 Eur įsiskolinimas; 2017 m. spalio 9 d. AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. balandžio mėnesio nemoka už butui teikiamÄ karÅ¡tÄ vandenį, dėl ko susidarė 61,12 Eur įsiskolinimas ir priskaičiuota 0,92 Eur delspinigių.

Apeliantė pažymi, kad minėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės, kadangi įsiskolinimų klausimas iÅ¡aiÅ¡kėjo tik po teismo sprendimo priėmimo, sužinojus, kad ieÅ¡kovė gyvena pas buvusį vyrÄ ir įtarus, kad ji nemoka mokesčių už butÄ , kaip prižadėjo atsakovei. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. J. praÅ¡o teismo patikslintÄ apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vienpusiÅ¡kai vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai nevertino visų byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų, neteisingai interpretavo atsakovei palankius liudytojų parodymus. IeÅ¡kovės nuomone, minėti atsakovės teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neteisingai konstatavo ginčo buto paieÅ¡kos ir įsigijimo aplinkybes.

Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovės paaiškinimai dėl buto paieškos ir jo įsigijimo aplinkybių teismo posėdyje buvo neaiškūs, itin lakoniški ir nesutapo su posėdyje apklaustų atsakovės tėvų duotais parodymais. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl pinigų perdavimo ieškovei aplinkybių. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai suabejojo atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl pinigų perdavimo ieškovei, kadangi atsakovė negalėjo prisiminti, kada tiksliai pinigai buvo perduoti ieškovei.

Ieškovė pastebi, kad pinigų perdavimo ieškovei datos negalėjo tiksliai įvardinti ir atsakovės tėvas, kuris neva pinigų perdavimo metu buvo kartu su atsakove. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad ieškovei pinigai butui pirkti neva buvo perduoti 2016 m. birželio mėnesį, t. y. likus mėnesiui iki įgaliojimo išdavimo. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės negalėjimo pačiai sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio.

Pažymi, kad atsakovės tvirtinimu ji skelbimÄ apie ginčo buvo pardavimÄ internete rado 2016 m. birželio mėnesio pabaigoje, o į VokietijÄ dirbti iÅ¡vyko tik 2016 m. liepos 22 d. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovės nuomone, buvo pakankamai laiko pačiai atsakovei įsigyti ginčo butÄ . Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl byloje pateikto skolos raÅ¡telio vertinimo. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad I. K. ieÅ¡kovei paskolino piniginę sumÄ D. Britanijos svarais, tačiau pažymi, kad buvo susitarta, jog paskolinta pinigų suma atitinkamai turės bÅ«ti grÄ Å¾inta eurais, t. y. 5 000 Eur.

Pažymi, kad paskolos raÅ¡telyje pavartotas žodis „norėjo“ parodo tik tai, kad ieÅ¡kovė jau ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo ir norėjo įsigyti atskirÄ butÄ . Tuo tarpu atsakovės minima skolos raÅ¡telyje įraÅ¡yta sÄ lyga trečiajam asmeniui buvo ne kas kita, kaip ieÅ¡kovės siekis atskleisti pinigų skolinimosi tikslÄ . Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai nevertino liudytojų J. J., I. K. ir A. B. parodymų, neva minėti asmenys yra suinteresuoti ginti ieÅ¡kovės pozicijÄ byloje.

IeÅ¡kovės nuomone, teismas pagrįstai vertino minėtų liudytojų parodymus, kadangi jie buvo nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio santuoka buvo nutraukta fiktyviai. IeÅ¡kovės nuomone, minėtas aplinkybes paneigia byloje nustatyti faktai, kad ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio santuoka buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 9 d., kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo atskiro buto, kad ginčo butÄ Ä¯sigijo dar iki santuokos nutraukimo.

IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo netenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo prie bylos. IeÅ¡kovės nuomone, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – TV pagalba laidos įraÅ¡as, neįrodo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl santuokos fiktyvaus nutraukimo. Be to, ieÅ¡kovė pažymi, kad apie minėtÄ laidÄ atsakovė žinojo anksčiau nei nurodo (2017-10-03), kadangi apie ieÅ¡kovės kreipimÄ si į televizijÄ atsakovė kalbėjo dar teismo posėdžio metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai, neva patvirtinantys tai, kad ieškovė nuo 2017 m. balandžio mėnesio nemoka ginčo butui paskaičiuotų komunalinių mokesčių tik patvirtina, kad ieškovė nuo ginčo buto įsigijimo 2016 m. liepos 28 d. iki 2017 m. balandžio mėnesio mokėjo paskaičiuotus mokesčiu už ginčo butui teikiamas paslaugas, t. y. įgyvendino savo, kaip buto pirkėjos, teises ir pareigas, kas tik patvirtina, kad ieškovė buvo tikroji ginčo buto pirkėja. Kartu pažymi, kad kilus ginčui dėl buto, ieškovė buvo priversta jį atlaisvinti ir bute nuo 2017 m. gegužės mėnesio negyvena, todėl nebemoka už butui teikiamus komunalinius patarnavimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).-Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo žodinio proceso tvarka, Å¡alys dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiÅ¡kinimus, taigi atsakovės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai buvo įgyvendinta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo bylos žodinio nagrinėjimo bÅ«tinumui, o atsakovė, praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, Å¡io savo praÅ¡ymo jokiais argumentais nepagrindė, todėl jis netenkinamas. Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Å¡iuos įrodymus: laidos „TV pagalba“ įraÅ¡Ä , kuriame, apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovė tvirtina, kad nori vėl susituokti su J. J.; UAB „Prienų vandenys“ 2017 m. spalio 9 d. priskaitymų ir mokėjimų informacijÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. balandžio 19 d. nemoka jokių buto komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė 11,30 Eur įsiskolinimas; 2017 m. spalio 9 d.

AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2017 m. balandžio mėnesio nemoka už butui teikiamÄ karÅ¡tÄ vandenį, dėl ko susidarė 61,12 Eur įsiskolinimas ir priskaičiuota 0,92 Eur delspinigių. Apeliantė pažymi, kad minėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės, kadangi įsiskolinimų klausimas iÅ¡aiÅ¡kėjo tik po teismo sprendimo priėmimo, sužinojus, kad ieÅ¡kovė gyvena pas buvusį vyrÄ ir įtarus, kad ji nemoka mokesčių už butÄ , kaip buvo prižadėjusi atsakovei.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai neatitinka jiems keliamų naujumo reikalavimų. Apie laidos „TV pagalba“ įraÅ¡Ä 2016 m. birželio 27 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir atsakovė, paaiÅ¡kinimus teikė ieÅ¡kovė, nurodydama net laidos Nr. 26 (garso įraÅ¡as nuo 12:20 iki 12:50, nuo 15:30 iki 15:50). Atsakovės pateikta 2017 m. spalio 9 d. AB „Prienų Å¡ilumos tinklai“ priskaitymų ir mokėjimų informacija už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. ir nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. galėjo bÅ«ti pateikta į bylÄ dar pirmosios instancijos teisme, nes atsakovė Å¡iais įrodymais nori įrodyti aplinkybes, kad ieÅ¡kovė mokesčių nemoka nuo 2017 m. balandžio mėnesio.

Todėl Å¡ie įrodymai nepriimami ir nevertinami kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 314 str.).          Dėl apsimestinio sandorio Byloje kilo ginčas dėl buto Prienų r. sav. Prienų m. Vytauto g. 4A-401 2016 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, siekiant pridengti tikrÄ jÄ Å¡ios sutarties Å¡alį, ir pirkėjos (atsakovės) teisių bei pareigų perkėlimo ieÅ¡kovei. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių.

Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamÄ sandorį reglamentuojančios taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje dėl apsimestinio sandorio yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai.

Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytus sutarčių aiÅ¡kinimo principus ar padarė kitus jos nurodomus procesinės teisės pažeidimus, netinkamai vertindamas įrodymus, o iÅ¡vadas padarydamas neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nustatyta, kad atsakovė yra ieÅ¡kovės vaikaitė – ieÅ¡kovės dukters R. Ž. dukra. Å alių procesinių dokumentų turinys ir jų paaiÅ¡kinimų 2016 m. birželio 27 d. teismo posėdyje visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡alių santykiai iki ginčijamos sutarties sudarymo buvo geri, grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba.

Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad atsakovės ir ieÅ¡kovės santykiai buvo tiesiog puikÅ«s, Å¡ilti, artimi, grįsti visiÅ¡ko pasitikėjimo. Taigi, tarpusavio santykius iki sandorio sudarymo abi Å¡alys vertino vienodai. Tokiu atveju, sprendžiant apie tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir apie subjektÄ , kuris realiai siekė įsigyti butÄ nuosavybės teisėmis, pirmosios instancijos teismas teisingai elgėsi tirdamas ir vertindamas tokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kaip Å¡alių poreikį įsigyti butÄ , kas vykdė buto paieÅ¡kÄ , kas sprendė, kad bÅ«tent Å¡is butas yra tinkamiausias, kieno lėšomis jis nupirktas, kas apsigyveno jame po sandorio sudarymo, kas mokėjo už butÄ komunalinius mokesčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų aplinkybių apie tai, kad su buto pardavėja dėl buto apžiÅ«ros, kainos, sandorio sudarymo vietos ir laiko tiesiogiai bendravo tik ieÅ¡kovė; kad tik ieÅ¡kovė prieÅ¡ sandorį faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjo butÄ ; kad tik ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po sandorio sudarymo faktiÅ¡kai apsigyveno bute, mokėjo komunalinius mokesčius už butui teikiamas paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė Å¡ias aplinkybes pripažino, duodama paaiÅ¡kinimus 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as: 09:47:13 – 10:14:08). Apeliantė taip pat neneigė aplinkybių, kad pagal įvairių paslaugų teikėjų pateiktus mokėjimo praneÅ¡imus, nors iÅ¡raÅ¡ytus atsakovės vardu ( 1 t. b. l. 18 - 24), mokesčius sumokėjo ieÅ¡kovė. Todėl sprendžiant apie tikruosius Å¡alių ketinimus Å¡ios aplinkybės duoda pagrindÄ labiau tikėti ieÅ¡kove, kad bÅ«tent ji, o ne atsakovė turėjo tikslÄ surasti jos poreikius atitinkantį butÄ , jai tinkamoje vietoje ir už jai priimtinÄ kainÄ bei jame po sandorio sudarymo apsigyventi.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ruošėsi nutraukti santuokÄ su J. J., todėl ieÅ¡kojo buto gyventi atskirai, bet nenorėjo, kad Å¡is turtas bÅ«tų dalinamas tarp sutuoktinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės liudytojas V. Ž. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 2:15:00 – 2:15:16) taip pat parodė, kad jam buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė ketino nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kovės santuoka buvo nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1347-1023/1016, kuri buvo iÅ¡kelta 2016 m. rugpjūčio 30 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė neneigia ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė perkamo buto neapžiÅ«rėjo, po sandorio sudarymo neketino jame iÅ¡ karto apsigyventi, apsilankė bute tik vienÄ kartÄ . Todėl įvertinus ieÅ¡kovės ir atsakovės veiksmus iki sandorio sudarymo ir po jo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovė savo kaip pirkėjos teisių ir pareigų realiai neįgyvendino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo sandorio sudarymas buvo nulemtas ieÅ¡kovės įrodytu poreikiu, iÅ¡irus Å¡eimai, turėti atskirÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Tuo tarpu atsakovės įvardintas poreikis įsigyti butÄ , kad po studijų, kurios turėjo tęsti dar du metus nuo sandorio sudarymo datos, ar ateityje sudarius santuokÄ , jame galėtų apsigyventi, pagrįstai buvo nevertintas kaip nulemtas objektyviai egzistuojančių aplinkybių turėti gyvenamÄ jį plotÄ ir jame apsigyventi. L. V. Ž. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 2:15:50 – 2:16:15) taip pat parodė, kad nežinojo, kada dukra ruoÅ¡iasi apsigyventi bute. Pirmiau nurodytų iÅ¡vadų nepaneigia atsakovės argumentai, kuriais ji grindžia savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė aktyviai neieÅ¡kojo buto.

Jos manymu aktyvius buto paieÅ¡kos veiksmus gali patvirtinti tėvas liudytojas V. Ž., kuris taip pat dalyvavo ieÅ¡kant buto. Tačiau Å¡is asmuo atsakovės nurodytų aplinkybių nepatvirtino. L. V. Ž. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 1:59:56 iki 2:06:15) parodė, kad jis buto neieÅ¡kojo, tuo užsiėmė ieÅ¡kovė M. J.; apie buto paieÅ¡kas jis nekalbėjo su savo uoÅ¡viu (J. J.); nežino kada dukra pradėjo planuoti pirkti butÄ â€“ gal 2015m., 2016 m.; nežino kaip ji apsisprendė bÅ«tent šį butÄ pirkti, jis buto neapžiÅ«rėjo ir į buto pirkimÄ nesikiÅ¡o.

Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovės užimtÄ pozicijÄ dėl savo aktyvaus vaidmens ieÅ¡kant ir surandant butÄ , byloje nėra, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad teismas suklydo, spręsdamas apie tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus. Apeliantė nesutinka, kad teismas kritiÅ¡kai vertino aplinkybes apie pinigų (8500 Eur) už butÄ perdavimÄ ieÅ¡kovei bei nurodo, kad pinigų perdavimo ieÅ¡kovei metu ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, todėl ieÅ¡kovė nematė pagrindo pinigų perdavimÄ Ä¯forminti raÅ¡tu.

Apeliantė mano, kad teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai paskolos raÅ¡telį apie tariamÄ I. K. 5000 Eurų skolinimÄ ieÅ¡kovei, nes raÅ¡telyje nurodyta, jog skolinama 5000 Eur, tuo tarpu I. K. ir liudytojas Antanas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad skolino minėtÄ sumÄ D. Britanijos svarais. Be to, apeliantės nuomone, paskolos raÅ¡telį suraÅ¡ant prieÅ¡ buto pirkimÄ , negalėjo bÅ«ti vartojamas žodis „norėjo“, taip pat nurodomos sÄ lygos, nesusijusiam su paskolos daiktu - „bendru sutarimu anÅ«kė V. butÄ po skyrybų perraÅ¡ys močiutės vardu“.

Atsikirsdama į Å¡iuos atsakovės paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė neigė gavusi iÅ¡ atsakovės 8500 Eur sumÄ ir paaiÅ¡kino, jog atsakovės ir jos tėvo liudytojo V. Ž. paaiÅ¡kinimuose net trÅ«ksta logikos, kuomet jie nurodo, jog perdavė močiutei tokiÄ pinigų sumÄ viduryje miesto ir jÄ paleido eiti savais keliais. O, kad ieÅ¡kovė skolinosi pinigus buto pirkimui iÅ¡ krikÅ¡to dukters I. K. D. Britanijos svarais, žinojo pastarosios tėvas Antanas A. B. bei jos sutuoktinis J. J., kuris pavėžėjo jÄ pasiimti pinigus.

Taigi, byloje esama prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies įrodinėjimo priemonių – Å¡alių paaiÅ¡kinimų, todėl byloje Å¡iuo aspektu buvo reikÅ¡minga nustatyti, ar iÅ¡ kitų įrodinėjimo priemonių gauta informacija nėra prieÅ¡taringa, o jeigu ji prieÅ¡taringa, atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99/2009). Å ia kasacinio teismo praktika vadovaujantis, apeliacinės instancijos teismas toliau nurodo argumentus, kurie leidžia labiau tikėti ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis ji grindė ieÅ¡kinį, negu atsakovės atsikirtimų aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje buvo pakankamai duomenų nustatyti labiau tikėtinÄ faktÄ , kad liudytoja I.

K. paskolino ieÅ¡kovei 5000 Eur buto pirkimui (CPK 185 straipsnis). 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 1:24:35 iki 1:37:15) Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino, kad paskolino pinigus D. Britanijos svarais, nes dirba užsienyje, perdavė pinigus savo tėvui Antanui A. B., kuris juos perdavė ieÅ¡kovei. Pastarasis liudytojas nurodė, kad perdavė dukters paliktus jam pinigus ieÅ¡kovei, kuriÄ pinigų pasiimti atvežė jos vyras J. J.. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nenurodė buvus prieÅ¡taravimų tarp ieÅ¡kovės, pinigus jai skolinusios liudytojos ir kitų liudytojų - Antano A.

B. bei J. J. parodymų apie pinigų skolinimÄ si ir jų perdavimo ieÅ¡kovei aplinkybes, todėl liudytojų parodymus laikyti nepatikimais vien todėl, kad apeliantė Å¡iuos asmenis laiko suinteresuotais asmenimis, negalima. Be to, Å¡iuos duomenis patvirtina ir raÅ¡ytinis įrodymas - 2016 m. liepos 27 d. 5000 Eur paskolos raÅ¡telis (1 t. b. l. 13). Apeliantės akcentuojamas Å¡io paskolos raÅ¡telio pažodinis tekstas - „ji už tuos pinigus norėjo įsigyti butÄ , kurį aprašė anÅ«kės V. Ž. <> vardu“ - neduoda pagrindo manyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

O kitos paskolos raÅ¡telyje nurodytos aplinkybės („bendru sutarimu anÅ«kė V. butÄ po skyrybų perraÅ¡ys močiutės vardu“), teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir yra perteklinės paskolos sutarties sÄ vokos prasme (CK 6.870 straipsnis), tačiau nedarančios patį sandorį negaliojančiu. Pažymėtina, kad byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie pinigus skolinusios liudytojos I. K. pajamas užsienyje – pinigų likutis Lloyds banke – 30302,20 svarų (b. l. 80 - 82). Byloje taip pat yra raÅ¡ytiniai įrodymais apie atsakovės tėvo V.

Ž. pajamas. IÅ¡ AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡rašų laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2017 m. liepos 10 d. galima spręsti, kad V. Ž. iÅ¡ Swedbank, AB 2015 m. spalio 12 d. paėmė 10000 Eur vartojimo kreditÄ (b. l. 103 - 109), 2016 m. sausio 7 d. sÄ skaitoje užfiksuota kredito linijos refinansavimo operacija, 2017 m. liepos 10 d. sÄ skaitos likutis - 0 Eur (b. l. 131 - 132). Kitoje AB „Swedbank“ sÄ skaitoje per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-05-14 ( t. b. l. 88-102) ne tik, kad nėra duomenų apie 8500 Eur piniginių lėšų nuėmimÄ nuo sÄ skaitos dovanojimo sutarčių sudarymo metu – 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. gegužės 14 d., bet sÄ skaitoje nei vienÄ mėnesį per šį laikotarpį dovanotojas nedisponavo dovanojimo sutarčių sumų likučiais (1 t., b. l. 38, 39).

Atsakovė atsiliepime taip pat nenurodė, kad iÅ¡ tėvo gautas pinigines lėšas laikė banko sÄ skaitoje. Pažymėtina, kad liudytojas V. Ž. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 1:54:45 – 1:55:10) parodė, kad neprisimena, kokias sumas dovanodamas perdavė dukrai, tik nurodė, kad per du kartus dovanojo panaÅ¡ias sumas. Todėl nors atsakovė teigia turėjusi finansines galimybes įsigyti ginčo butÄ , tačiau neįrodė, kad jas realiai panaudojo buto pirkimui (CPK 12, 178 straipsniai).

IeÅ¡kovė įrodė, kad turimas lėšas panaudojo buto pirkimui savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, taip pat raÅ¡ytiniu įrodymu – savo banko sÄ skaitos, kurioje buvo kaupiamos pensijos iÅ¡mokos, iÅ¡raÅ¡u (1 t., b. l. 78). Jis patvirtina, kad 2016-07-20 buto pardavėjai ieÅ¡kovė pervedė 3000 Eur. LikusiÄ 5500 Eur sandorio kainos sumÄ labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė sumokėjo paskolos, kuriÄ patvirtina 2016 m. liepos 21 d. paskolos raÅ¡telis, lėšomis (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertino įrodymų visumÄ , analizavo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį prieÅ¡ ir po jos sudarymo, tinkamai nustatė Å¡alių tikruosius ketinimus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ginčijama buto (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina apsimestine, sudaryta siekiant pridengti tikrÄ jÄ Å¡ios sutarties Å¡alį (ieÅ¡kovę), ir pirkėjos (atsakovės) teisės bei pareigos pagrįstai buvo perkeltos ieÅ¡kovei. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas CPK 21 straipsnyje.

Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.

Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016). Apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo teisėjai, apeliaciniame skunde teismo Å¡aliÅ¡kumo negrindė CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, tik nurodė, kad teismas neteisingai vertino atsakovės pastangas ieÅ¡kant buto, neteisingai vertino jos paaiÅ¡kinimus apie pinigų perdavimo ieÅ¡kovei laikÄ ir konstatavo jos nesidomėjimÄ butu.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimų, todėl vien tai, kad atsakovė nesutinka su byloje teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo ir nesudaro pagrindo nustatyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Dėl bylos procesinės baigties Apibendrinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ir Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės turėtos žyminio mokesčio iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,77 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                     Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,77 Eur (tris eurus 77 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Mindaugas Å imonis