2022-07-20 Nr. AB-18932-3-62-3-00765-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3295-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00765-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė F. D. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21S51981 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. (duomenys neskelbtini). Asmens gebėjimui išsakyti savo nuomonę įtakos galėjo turėti daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini).

2.3. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įsitikinusi, jog negalės sulaukti pagalbos iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, todėl negalėdama persikelti į kitas vietoves kilmės valstybėje, buvo priversta išvykti ir prašytis prieglobsčio. Pareiškėją priverstinai grąžinus į kilmės valstybę reali persekiojimo grėsmė neišnyktų. Pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai gali būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2.4. Atsakovas, nustatydamas maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį nustatė neproporcingai ilgą. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybėje realią pareiškėjai kylančią grėsmę. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini). Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu vertinta, kad pareiškėjos pasakojimas buvo abstraktus, bendro pobūdžio, nedetalus, nenuoseklus, be to, nepriklausomai nuo pareiškėjos pasakojimo patikimumo, jos įvardintas tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o tariamas persekiojimas nėra sąlygotas jos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), todėl vien dėl to ji neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Pati pareiškėja patvirtino, kad į kilmės valstybės institucijas dėl apsaugos nuo tokio persekiojimo ji nesikreipė, tad nenustatyta, jog kilmės valstybė negali ar nenori jos apsaugoti nuo tariamo persekiojimo ir kad šis negalėjimas ar nenoras yra sąlygotas jos individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.2. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pagal prieglobsčio prašytojos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėja atvykusi į Lietuvą prisistatė esanti (duomenys neskelbtini). Jokių objektyvių šias išvadas paneigiančių įrodymų pareiškėja Departamentui nepateikė. Pirminės ir antrinės apklausų metu ji taip pat pateikė nenuoseklią, prieštaringą informaciją. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad pasakojimo trūkumus galėjo lemti gyvenimo sąlygos apgyvendinimo vietoje, apklausos atlikimo būdas, visgi, jokių įrodymų ir papildomų paaiškinimų pareiškėja nepateikė. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie jos gyvenimo aplinkybes, išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, būdą, laiką, tačiau pareiškėja vengė teikti nuoseklius ir detalius paaiškinimus, o apklausoje pati patvirtino, kad ji gerai suprato vertėją, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pasakojimo trūkumus galėjo lemti kalbos barjeras.

3.4. Prieš priimant ginčijamą Sprendimą pareiškėja buvo apklausta laikantis nustatytų procedūrų – jai paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, Departamento vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjos patirtimi. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji gali teikti turimus dokumentus ir įrodymus, tačiau ji jų nepateikė, taip pat buvo prašoma nurodyti jos galėjimą suprasti ir bendrauti apklausos metu per vertėją, tačiau pareiškėja nenurodė dėl to turinti problemų.

3.5. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. liepos 20 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojos apklausa, kurios metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.2. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Konvencijos 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.).

7. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas buvo nedetalus, neišsamus, visiškai nenuoseklus. Pareiškėja atvykusi į Lietuvą prisistatė esanti (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių specialisto, įspėto dėl baudžiamosios atsakomybės, išvadą. Taip pat, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jis yra laikomas pilnamečiu, o kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį (Įstatymo 123 str. 5 d.).

8. Teismo vertinimu, neįtikinamas ir pareiškėjos pasakojimas, kaip ji atvyko į (duomenys neskelbtini). Departamente pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji gali teikti turimus dokumentus ir įrodymus, tačiau ji jų nepateikė. Nei Departamentui, nei teismui nepateikti pareiškėjos nurodomas aplinkybes pagrindžiantys duomenys (artimųjų, kaimynų liudijimai ir pan.), todėl nėra pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kaip objektyvias ir pasakojimą pripažinti patikimu. Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas laikytinas pramanytu. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad pasakojimo trūkumus galėjo lemti gyvenimo sąlygos apgyvendinimo vietoje, kalbos barjeras, nes gimtoji jos kalba yra (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 26 d. apklausos metu ir teismo posėdžio metu buvo užduotas klausimas, ar gerai suprato vertėją, ji atsakė, jog puikiai supranta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pasakojimo trūkumus galėjo lemti kalbos barjeras. Įrodymai patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, pareiškėja pakankamai savarankiška, kad galėtų kreiptis dėl apsaugos savo kilmės šalyje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritarė Departamento išdėstytai pozicijai, jog individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios pareiškėjos įžvelgiamos grėsmės tikimybę, prieglobsčio prašytoja nepateikė. Departamento buvo pagrįstai konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą grindžiama bendro pobūdžio teiginiais ir nelaikytina visiškai pagrįsta ir padaryta išvada, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu visiškai pagrįstai nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

9. Teismas sutiko su Sprendimo išvada, jog pagal prieglobsčio prašytojos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, atsakovas atliko išsamų tyrimą, laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų. Tai, kad pareiškėja sulaikymo metu tvirtino, jog ji yra (duomenys neskelbtini) gimimo, tačiau atlikus specialų amžiaus nustatymo tyrimą nustatyta, jog jos amžius (duomenys neskelbtini), kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos pateikiamo pasakojimo patikimumo. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

10. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (6 str. 1 d., 7 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti į šią šalį.

11. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Teismas Sprendimo dalį pakeitė, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kita pareiškėjos skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini).

12.2. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Ši informacija sutampa su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir įrodo prieglobsčio prašytojai kylančios grėsmės realumą. Atsakovas iš viso neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini). Žinoma, jog pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims, tačiau atsakovas apie tai net neužsimena. Atsakovas neanalizavo (duomenys neskelbtini) paplitusios (duomenys neskelbtini) duomenų, todėl negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjai jos kilmės šalyje esančios grėsmės. Atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

12.3. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojai. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), dėl to yra labiau pažeidžiama, todėl jai turi būti suteikta papildoma apsauga.

12.4. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

12.5. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėja, tiek jos atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

16. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai ((duomenys neskelbtini) pilietei) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodama, kad pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), dėl to yra labiau pažeidžiama, todėl jai turi būti suteikta papildoma apsauga. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

19. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

20. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C‑238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).

21. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini) (žr. sprendimo 5.1 p.)

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis.

25. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje C-277/11 M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (66 p.).

26. Nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kyla dėl Departamento nustatytų faktinių aplinkybių pakankamumo laipsnio. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas pirmosios instancijos teismui prie atsiliepimo į pareiškėjos skundą pridėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus 2022 m. kovo 25 d. tarnybinį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) įtraukimo į (duomenys neskelbtini) sąrašą“. Tarnybinis pranešimas surašytas po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

27. Sprendimo 26 punkte paminėta atsakovo pateikta informacija nebuvo atsakovo aptarta, ištirta. Departamentas taip pat nieko nepasisakė apie šio įrodymo teisinę reikšmę nei atsiliepime į pareiškėjos skundą, nei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino šio pateikto atsakovo įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja yra priskiriama (duomenys neskelbtini).

28. Kaip paminėta, Europos Sąjungos teisės nuostatose yra nustatyta valstybės narės pareiga išsamiai ir individualiai, tinkamai išnagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašytojo atvejį. Šis tinkamas atvejo išnagrinėjimas, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, apima institucijos, šiuo atveju Departamento, aktyvų bendradarbiavimą renkant ir aiškinantis atitinkamas aplinkybes. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Tvarkos apraše, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas ir gero administravimo principo. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2226-502/2022).

30. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali vertinti pareiškėjos situacijos vien formaliai ir šabloniškai, nes byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su žmogaus teisėmis ir teise į prieglobstį – vieną fundamentalių asmens teisių pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, o žmogaus teises kaip visuotinį gėrį įtvirtina aukščiausios teisinės galios teisės šaltiniai – Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1268-822/2022).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, neįvertino šiame sprendime nurodytų aspektų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prieglobsčio prašytojos prieglobsčio prašymo tyrimas negali būti pripažįstamas atitinkantis gero administravimo principo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvertino nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos pažeidžiamumo, konstatuotina, jog šie pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trūkumai galės būti ištaisyti pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį. Departamento sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Nustačius tai, šioje bylos stadijoje nepasisakytina dėl kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų.

32. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Departamento sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos F. D. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos F. D. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21S51981 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius