2025-01-08 Nr. AB-297-3-61-3-04602-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1038-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04602-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182385, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas). I. K. taip pat prašė jam iš Migracijos departamento priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu buvo panaikintas I. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2026 m. balandžio 25 d. (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), kadangi kita Šengeno valstybė 2024 m. rugpjūčio 1 d. į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1860) nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 1 d.

2.2. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861) 29 straipsnio c punkte yra aiškiai nustatyta, kad išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, taip pat d punkte yra nustatyta, kad išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje. Nagrinėjamu atveju Sprendime į šį reglamentavimą nebuvo atsižvelgta, Migracijos departamentas aptartų Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatų nevertino.

2.3. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos Bylefeldo meras įsakymu I. K. 3 metams apribojo atvykimą į Vokietijos Federaciją, tačiau pareiškėjas Vokietijos Federacijoje yra pateikęs skundą dėl šio įsakymo. I. K. buvo nustatytas terminas išvykti iš Vokietijos iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., jis išvyko 2024 m. rugpjūčio 6 d., todėl laikoma, kad pareiškėjas iš šalies išvyko laiku. Atsižvelgus į tai, kad minėtame įsakyme I. K. buvo uždrausta 3 metus atvykti į Vokietijos Federaciją, o ne į Šengeno erdvę, draudimas atvykti į šalį galioja tik Vokietijos teritorijoje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, šios aplinkybės nenustatė ir nevertino, apskritai nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių perspėjimas buvo įvestas į SIS II.

2.4. Tiek iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek iš Reglamento (ES) 2018/1861 29 straipsnio nuostatų atsakovui kyla pareiga vykdyti konsultacijas su kita Šengeno valstybe, šiuo atveju – Vokietija, kuri į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo kartu su draudimu atvykti, prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Sprendime nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Vokietijos Federacijos kompetentingą instituciją, todėl buvo padarytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Reglamento (ES) 2018/1861 29 straipsnio pažeidimas.

2.5. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata Migracijos departamentą, priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, įpareigoja įvertinti, ar nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių arba tarptautinių įsipareigojimų, tačiau atsakovas šios aplinkybės nevertino. Sprendime yra tik formaliai nurodyta, kad nėra pagrindo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, tačiau nėra pateikta jokia informacija, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada.

2.6. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas laikėsi išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo ir dėl uždraudimo atvykti.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas I. K. bei jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 13 d. gavo I. K. prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, kuriam nėra reikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1V-145 „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ 4.3 papunkčiu: užsienietis atleidžiamas nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas buvo nurodęs, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Solutionua“ pagal darbo sutartį dirbs pastatų dažytoju.

5.2. Atsakovas 2024 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą I. K. išduoti leidimą laikinai gyventi, 2024 m. balandžio 25 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. balandžio 25 d., kuris buvo įteiktas 2024 m. balandžio 30 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

5.3. Migracijos departamento duomenimis, kita Šengeno valstybė 2024 m. rugpjūčio 1 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 1 d. Įvertinęs visus duomenis, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S182385 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.4. Migracijos departamentas vykdė konsultacijas su Vokietijos Federacija. 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo gauta SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus N forma, kurioje nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. priimtas sprendimas dėl I. K. grąžinimo su draudimu atvykti 3 metus, kuris gali būti sutrumpintas iki 2 metų, jeigu asmuo laiku savanoriškai išvyks iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., dėl nelegalaus darbo Vokietijoje. Tą pačią dieną atsakovas išsiuntė atsakymą SIRENE Vokietijos nacionaliniam skyriui, informuodamas apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą.

5.5. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas gyventi, tačiau faktiškai, remiantis kitos Šengeno valstybės pateikta informacija, buvo nustatyta, jog I. K., gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, išvyko į kitą Šengeno valstybę, kur dirbo neteisėtai, dėl to buvo priimtas sprendimas pareiškėją išsiųsti iš Vokietijos Federacijos, taip pat jam uždraudžiant atvykti 3 metus, su galimybe šį terminą sutrumpinti iki 2 metų, jeigu asmuo savanoriškai išvyks iki nustatyto termino – 2024 m. rugpjūčio 8 d.

5.6. Šioje byloje nėra sprendžiamas Vokietijos institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas; nesutikdamas su šiuo sprendimu, I. K. turi kreiptis į kompetentingas Vokietijos institucijas.

5.7. I. K. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Leidimą laikinai gyventi išdavus darbo pagrindu bei atsižvelgus į tai, kad Sprendimu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo išsiuntimo ar grąžinimo, nebuvo pagrindo jo situaciją vertinti geopolitinės padėties atžvilgiu.

5.8. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, buvo pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, t. y. buvo priimtas nešališkai ir objektyviai, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o motyvų išdėstymas Sprendime yra tinkamas, aiškus bei pakankamas.

6. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo I. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė tokias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, jis 2024 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, kuriam nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1V-145 „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ 4.3 papunkčiu. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi I. K. nurodė, kad UAB „Solutionua“ dirbs pastatų dažytoju pagal darbo sutartį.

8.2. Atsakovas 2024 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. balandžio 25 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. balandžio 25 d., kuris buvo įteiktas 2024 m. balandžio 30 d.

8.3. Migracijos departamentas, remdamasis kitos Šengeno valstybės pateikta informacija (2024 m. rugpjūčio 2 d. N forma, dokumento Nr. DE-BVA-SISKOM-240801000228), nustatė, kad I. K., gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, išvyko į kitą Šengeno valstybę (Vokietiją), kur dirbo neteisėtai, dėl to Vokietijoje buvo priimtas sprendimas asmenį išsiųsti, kartu uždraudžiant atvykti 3 metus, su galimybe šį terminą sutrumpinti iki 2 metų, jeigu asmuo savanoriškai išvyks iki nustatyto termino – 2024 m. rugpjūčio 8 d.

8.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas darbo veiklą Lietuvos Respublikoje pradėjo 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „Gerbūvio projektai“, kurioje buvo įdarbintas iki 2024 m. kovo 15 d. Atsakovas nustatė, kad nuo 2024 m. gegužės 2 d. I. K. yra įdarbintas UAB „Solutionua“, o gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs nuo 2024 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pirmasis pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo atvejis buvo užfiksuotas 2024 m. gegužės 9 d., atvykstant per Raigardo pasienio kontrolės punktą.

8.5. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S182385, kuriuo panaikino I. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. balandžio 25 d.

9. Pacitavęs Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, kurias I. K. turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2026 m. balandžio 25 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra nustatytos.

10. Pacitavęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio nuostatą, teismas nurodė, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka imperatyvius Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

11. Teismas akcentavo, kad Sprendimu atsakovas panaikino I. K. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatęs, jog pareiškėjas yra asmuo, dėl kurio Vokietijos Federacinė Respublika į SIS įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 1 d.

12. Teismas pažymėjo, kad aktualus teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, jeigu dėl konkretaus užsieniečio: 1) kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006) nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir 2) nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Teismas padarė išvadą, kad yra reikalingos kelios tarpusavyje susijusios sąlygos, jog būtų galimas kvalifikavimas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje teikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi I. K. nurodė, kad UAB „Solutionua“ pagal darbo sutartį dirbs pastatų dažytoju. Teismas padarė išvadą, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovo duomenimis, kita Šengeno valstybė 2024 m. rugpjūčio 1 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 1 d., t. y. byloje nėra ginčo dėl to, kad Vokietijos Federacinė Respublika 2024 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo su draudimu atvykti, kadangi buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas Vokietijoje. I. K., gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas gyventi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, tokių duomenų jis pats nenurodė ir skunde teismui. Taip pat I. K. neginčijo aplinkybės, kad jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, todėl Migracijos departamentui nustačius, jog kita Šengeno valstybė yra įtraukusi perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, ši institucija pagrįstai vertino, jog šiuo atveju yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas savarankiškas teisinis pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (buvo aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai yra pagrįsti aktualiu teisiniu reguliavimu), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas jų nenagrinėjo.

18. Teismas sprendė, kad netenkinus I. K. skundo reikalavimų, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo I. K. skundą tenkinti, o Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182385 panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

20. Pareiškėjo nuomone, teismas pareigos bylą išnagrinėti objektyviai ir visapusiškai, ištirti bei įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teises normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą, tinkamai neįvykdė. Savo poziciją I. K. iš esmės grindžia tais pačias argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas akcentuoja tokius argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės nesivadovaudamas aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir akivaizdžiai nuo jos nukrypdamas, priėmė nepagrįstą sprendimą. Tapatūs pažeidimai, kurie buvo padaryti Sprendimu, iš esmės ne kartą buvo išnagrinėti analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1337-624/2024, Regionų administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eI2-10962-979/2023, Nr. eI2-1365-809/2023 ir Nr. eI2-3260-1161/2024), todėl Sprendimas, be kita ko, sukuria ir neteisėtas sąlygas sprendimams priimti.

20.2. Atsakovas nevertino Reglamento (ES) 2018/1861 29 straipsnio c ir d punktų nuostatų, o teismas motyvų dėl šių nuostatų taikymo taip pat nepateikė.

20.3. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su I. K. apskųstu apribojimu 3 metus atvykti į Vokietijos Federaciją bei šios šalies palikimu nustatytu terminu ir formaliu atsakovo vadovavimusi tik informacija, nurodyta SIS II.

20.4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog dirbs UAB „Solutionua“, todėl padarė savarankišką išvadą, kad leidimas laikinai gyventi I. K. buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, tačiau Migracijos departamentas tokių motyvų Sprendime nenurodė.

20.5. Sprendime yra formaliai nurodyta, kad nėra pagrindo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, tačiau nebuvo pateikta jokios informacija, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada ir koks vertinimas šiuo aspektu buvo atliktas. Atsakovas taip pat nevertino, ar egzistuoja pagrindai išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

20.6. Teismas netyrė aplinkybių, kad Sprendime nėra visiškai jokių duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į Vokietijos Federacijos kompetentingą instituciją ar bent svarstęs tą daryti, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino, dėl kokių priežasčių Vokietijos Federacija priėmė sprendimą dėl draudimo atvykti, taip pat nevertino, ar pareiškėjas pasinaudojo savo teise į apeliaciją. Teismui priimant sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

20.7. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas laikėsi išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo ir dėl uždraudimo atvykti, Sprendime buvo pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus duomenų visumos.

20.8. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

20.9. Netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas ir neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudarė prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Netinkamai vertinti įrodymai ir netinkamas teisės normų, reglamentuojančių užsieniečių leidimo gyventi, aiškinimas bei taikymas ir suformuotos teismų praktikos ignoravimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą sprendimą.

21. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo nuomone, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, Migracijos departamentas nurodo šiuos nesutikimo su pareiškėjo apeliaciniu skundu argumentus:

22.1. I. K. iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, ir deklaratyviai nesutinka su motyvuotu teismo sprendimu bei, nepateikęs naujos informacijos ar argumentų, tikisi kitokio sprendimo.

22.2. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1337-624/2024 (taip pat įvardijama pirmosios instancijos teismo byla Nr. eI2-3260-1161/2024) nėra analogiška šioje situacijoje. Skirtingai negu minėtoje byloje, šiuo atveju buvo atlikta konsultacija su perspėjimą įvedusia valstybe, buvo gauta informacija apie perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą priežastį ir laikotarpį. Be to, minimoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, o ne panaikinti leidimą laikinai gyventi.

22.3. Pareiškėjo minimi Regionų administracinių teismų sprendimai administracinėse bylose Nr. eI2-10962-979/2023 ir Nr. eI2-1365-809/2023 taip pat nėra analogiški šiai nagrinėjamai situacijai. Nei byloje Nr. eI2-10962-979/2023, nei byloje Nr. eI2-1365-809/2023 nebuvo priimti sprendimai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Byloje Nr. eI2-10962-979/2023 skundžiami sprendimai buvo priimti dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, o byloje eI2-1365-809/2023 – Migracijos departamento sprendimas įtraukti asmenį į Šengeno informacinę sistemą buvo pripažintas tinkamai motyvuotu.

22.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-2319-662/2023 buvo skundžiamas Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, kadangi asmeniui Prancūzijoje buvo įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Atsakovas skundžiame sprendime dėl pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių, padarė tokią pačią išvadą, kaip ir skundžiamame sprendime. Minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas Viešojo administravimo įstatymo nepažeidė, ir priėmė sprendimą atsakovo sprendimo nenaikinti.

22.5. Nesutiktina, kad atsakovas nevykdė konsultacijų su Vokietijos Federacijos Respublika. 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo gauta SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus N forma, kurioje pranešama, kad pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo su draudimu atvykti 3 metus, kuris gali būti sutrumpintas iki 2 metų, jeigu asmuo laiku savanoriškai išvyks iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., dėl nelegalaus darbo Vokietijoje. Tą pačią dieną Migracijos departamentas išsiuntė atsakymą SIRENE Vokietijos nacionaliniam skyriui, informuodamas apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą.

22.6. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas gyventi, tačiau faktiškai, remiantis kitos Šengeno valstybės pateikta informacija, buvo nustatyta, jog I. K., gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, išvyko į kitą Šengeno valstybę, kur dirbo neteisėtai, dėl ko buvo priimtas sprendimas pareiškėją išsiųsti iš Vokietijos Federacijos, kartu uždraudžiant atvykti 3 metus, su galimybe šį terminą sutrumpinti iki 2 metų, jeigu asmuo savanoriškai išvyks iki nustatyto termino – 2024 m. rugpjūčio 8 d.

22.7. Byloje nėra sprendžiamas Vokietijos institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Jeigu I. K. nesutinka su šiuo sprendimu, jis turi kreiptis į kompetentingas Vokietijos institucijas.

22.8. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Leidimą laikinai gyventi išdavus darbo pagrindo bei atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sprendimu nėra spręstina dėl I. K. išsiuntimo ar grąžinimo, nebuvo pagrindo pareiškėjo situaciją vertinti geopolitinės padėties atžvilgiu.

22.9. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atsakovas neturėjo diskrecijos Sprendimo nepriimti. Sprendimas yra pagrįstas Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, buvo pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 24S182385, kuriuo buvo panaikintas I. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi atsakovui pateikė tuo pagrindu, jog UAB „Solutionua“ ketina dirbti pastatų dažytoju (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 25 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad leidimas laikinai gyventi I. K. buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

25. Gavęs informacijos, kad kita Šengeno valstybė 2024 m. rugpjūčio 1 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 1 d., atsakovas Sprendimu panaikino I. K. išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi dėl šio asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl grąžinimo kartu su draudimu atvykti. Remdamasis Vokietijos Federacijos pateikta 2024 m. rugpjūčio 2 d. N forma, dokumento Nr. DE-BVA-SISKOM-240801000228, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, išvyko į kitą Šengeno valstybę, kurioje neteisėtai dirbo, dėl to buvo priimtas sprendimas asmenį išsiųsti, kartu jam uždraudžiant atvykti 3 metus, su galimybe šį terminą sutrumpinti iki 2 metų, jeigu asmuo savanoriškai išvyks iki nustatyto termino – 2024 m. rugpjūčio 8 d. Sprendime taip pat buvo pažymėta, kad I. K. darbo veiklą Lietuvos Respublikoje pradėjo 2023 m lapkričio 7 d. UAB „Gerbūvio projektai“, kurioje buvo įdarbintas iki 2024 m. kovo 15 d., o nuo 2024 m. gegužės 2 d. pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Solutionua“; gyvenamąją vietą Lietuvoje jis yra deklaravęs nuo 2024 m. gegužės 9 d.; pirmasis asmens Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo atvejis buvo užfiksuotas 2024 m. gegužės 9 d.

26. Pirmosios instancijos teismas I. K. skundą atmetė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, nustatęs bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas I. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Pareiškėjo nuomone, netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas ir neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudarė prielaidas neteisingai išspręsti bylą; netinkamai vertinti įrodymai ir netinkamas teisės normų, reglamentuojančių užsieniečių leidimo gyventi, aiškinimas bei taikymas ir suformuotos teismų praktikos ignoravimas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą sprendimą.

27. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentui, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį pakeisti bei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, jeigu nustatomi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai.

28. Sprendimo turinys patvirtina, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgus į tai, kad dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl grąžinimo kartu su draudimu atvykti.

29. Įstatymo 50 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio, nustatančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išdavimo ir keitimo sąlygas, 6 dalį, jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų. Taigi, panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi galima konstatavus dvi sąlygas: 1) dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti; 2) nėra pagrindo jam išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.

31. Aptartas nacionalinis teisinis reguliavimas įtvirtina tik bendras nuostatas dėl Migracijos departamento veiksmų ir galimų sprendimų, priimamų, kai, išduodant ar keičiant leidimą gyventi užsieniečiui, yra nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į SIS II yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, o tyrimo apimtį ar net jo būtinybę ir konkrečius sprendimus apsprendžia faktinių aplinkybių visuma (buvo kreiptasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų; buvo kreiptasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir Šengeno valstybė į SIS II įtraukė įspėjimą dėl neįsileidimo / draudimo atvykti ir apsigyventi / grąžinimo su draudimu atvykti yra įtraukusi esant išduotam leidimui gyventi ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjui turint galiojantį leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas nustatė, jog kita Šengeno valstybė 2024 m. rugpjūčio 1 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 1 d. taigi, kita Šengeno valstybės – Vokietijos Federacija, yra įtraukusi perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti. Sprendime buvo įvertintas ir antrosios sąlygos egzistavimas – buvo nustatyta, kad I. K. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, o buvo išduotas kaip asmeniui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks antrosios sąlygos įvertinimas yra tinkamas ir pakankamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2319-662/20213, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2430-556/2024). Taigi, šiuo atveju egzistuoja abi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo sąlygos, nustatytos Įstatyme (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.).

33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. gavęs SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. N formą (Konsultacijos procedūra pagal 25(1) straipsnį; dokumento Nr. DE-BVA-SISKOM-240801000228), kurioje buvo nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas sprendimas dėl I. K. grąžinimo su draudimu atvykti 3 metus, kuris gali būti sutrumpintas iki 2 metų, jeigu asmuo laiku savanoriškai išvyks iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., dėl nelegalaus darbo Vokietijoje, atsakovas išsiuntė atsakymą SIRENE Vokietijos nacionaliniam skyriui, kuriame nurodė apie leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą. Šios aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia I. K., atsakovas pareigą vykdyti konsultacijas su Vokietijos Federacija įvykdė. Atsižvelgus į tai, kad Migracijos departamentui pateikta informacija buvo pakankama Sprendimui priimti, formalus dar kokios nors informacijos iš Vokietijos Federacijos neišreikalavimas negali sudaryti pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pareiškėjas nepaaiškino, kaip, jo nuomone, Migracijos departamento neišsiaiškintos aplinkybės galėtų keisti situaciją ir būtų sudariusios pagrindą Sprendimo nepriimti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ginčo situacijoje aktualiais atvejais ne vykdo kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą, o taiko nacionalinės teisės normas, remdamasis informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, kurių šiuo atveju Sprendimui priimti pakako.

34. Nors pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-1337-624/2024 (pirmosios instancijos teismo byla Nr. eI2-3260-1161/2024) pateiktais išaiškinimais, tačiau bylų faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi, priešingai nei nurodytose bylose, nagrinėjamoje byloje konsultacija su perspėjimą įvedusia valstybe buvo atlikta ir buvo gauta informacija apie perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą priežastį bei laikotarpį. Kitoje I. K. nurodytoje Vilniaus apygardos administracinio teismo (pareiškėjas neteisingai nurodo, kad sprendimą priėmė Regionų administracinis teismas) byloje Nr. eI2-10962-979/2023 skundžiami sprendimai, kuriais buvo atsisakyti asmeniui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jam buvo uždrausta 30 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką bei į Šengeno informacinę sistemą buvo įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, buvo atšaukta asmeniui išduota daugkartinė Šengeno viza ir asmuo buvo įpareigotas per nustatytą terminą išvykti į kilmės šalį, buvo priimti ne vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau atsižvelgus į tai, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjo nurodytoje Vilniaus apygardos administracinio teismo (taip pat neteisingai nurodyta, kad sprendimą priėmė Regionų administracinis teismas) byloje Nr. eI2-1365-809/2023 kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados sprendimo, kuriuo asmeniui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ir Migracijos departamento sprendimo, kuriuo asmeniui 3 metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti asmens prašymą suteikti jam nacionalinę vizą. Šioje byloje taip pat nebuvo sprendžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klausimas ar kokie nors kiti klausimai, kurie būtų aktualūs nagrinėjamai bylai. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika ir nuo jos nukrypo, negali būti laikomas pagrįstu.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas privalėjo visą šio leidimo galiojimo laikotarpį atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas gyventi, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, pareiškėjas išvyko į kitą Šengeno valstybę, kurioje dirbo neteisėtai, todėl buvo priimtas sprendimas I. K. išsiųsti iš Vokietijos Federacijos, kartu jam uždraudžiant atvykti 3 metus, su galimybe šį terminą sutrumpinti. Vokietijos Federacijos priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję klausimai, taip pat ir klausimas dėl pareiškėjo išvykimo per nustatytą terminą, šioje byloje nėra sprendžiami. Kaip jau minėta, Migracijos departamentas šiuo atveju ne vykdė kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą, o taikė nacionalinės teisės normas, remdamasis informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, kurių teisingumo pareiškėjas neginčija (nors I. K. nesutinka su Vokietijos Bylefeldo miesto mero 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu dėl jo atvykimo į Vokietijos Federaciją apribojimo, pareiškėjas neneigia, jog toks įsakymas, kuris netgi yra pateiktas byloje, ir, atitinkamai, įspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje egzistuoja). Taigi, I. K. pretenzijos, jog atsakovas priėmė Sprendimą nepagrįstai neišsiaiškinęs esminių aplinkybių ir neatsižvelgdamas į tai, kad administracinis aktas, kuriuo remiantis į SIS II sistemą buvo įtrauktas įspėjimas dėl pareiškėjo grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, atmetamos.

36. Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju atsakovas, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu, kuris yra pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinka, panaikino I. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas jam nepalankaus Sprendimo priežastis suprato.

37. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pastebėtina, kad I. K. apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes. I. K. nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas, o tik pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti.

39. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal I. K. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

40. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė